Šis pranešimas papildė praėjusį mėnesį paskelbtus planus per tą patį laikotarpį 600 mlrd. kronų (52 mlrd. eurų) padidinti Norvegijos gynybos biudžetą.

„Privalome padidinti ginkluotųjų pajėgų operacinius pajėgumus“, – teigė ministras pirmininkas Jonas Gahr Store (Jonas Garas Stiorė), kaip priežastį nurodydamas padidėjusią įtampą regione.

Ketvirtadienį jis sakė, kad bendras biudžeto padidinimas reiškia, jog Skandinavijos šalis šiais metais galės pasiekti NATO tikslą, kad karinės išlaidos sudarytų bent 2 proc. kiekvienos šalies narės bendrojo vidaus produkto (BVP). Numatoma, kad 2024 metais Norvegijos gynybos biudžetas padidės iki 104 mlrd. kronų (8,8 mlrd. eurų).

Finansų ministras Trygve Slagsvoldas Vedumas (Triugvė Slagsvoldas Vedumas) pavadino tai stipriu augimu ir teigė, kad tai „būtina investicija mūsų laisvei stiprinti“.

J. Gahras Store vadovauja koalicijai, kurią sudaro jo socialdemokratinė Darbo partija ir kairioji Centro partija. Tikimasi, kad 169 vietų asamblėjoje jis gaus paramą šiam pasiūlymui. Balsavimo data nenustatyta.

Antradienį Norvegijos parlamento partijų lyderiai paskelbė, kad Oslas papildomai skiria 7 mlrd. kronų (591,3 mln. eurų) Ukrainai.

Tai papildys 75 mlrd. kronų (6,4 mlrd. eurų) karinės ir civilinės pagalbos paketo, kurį Norvegija yra įsipareigojusi Kyjivui išmokėti per 2023–2027 metus, sumą.

Remiantis Kylio instituto sudarytu reitingu, Norvegija – didelė naftos ir dujų gamintoja, kuriai po Rusijos invazijos į Ukrainą labai padėjo išaugusios kainos – yra viena iš pagrindinių paramos Kyjivui teikėjų.

Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store (Jonas Garas Stiorė) žurnalistams sakė, kad toks sprendimas turėtų būti priimtas glaudžiai bendradarbiaujant su „panašiai mąstančiomis šalimis“.

„Norvegija yra pasirengusi pripažinti Palestinos valstybę“, – per bendrą spaudos konferenciją su P. Sanchezu tvirtino J. G. Store.

„Konkretaus tvarkaraščio nenustatėme“, – pridūrė jis.

Lapkritį Norvegijos parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje vyriausybė raginama būti pasirengusi pripažinti nepriklausomą palestiniečių valstybę.

Praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio pradžioje Norvegijoje taip pat vyko Izraelio ir palestiniečių taikos derybos, po kurių buvo pasirašyti Oslo susitarimai.

Pasak Ispanijos vyriausybės atstovo spaudai, P. Sanchezas, ragindamas pasaulį pripažinti palestiniečių valstybę, šią savaitę lankosi Lenkijoje, Norvegijoje ir Airijoje.

P. Sanchezas bendroje spaudos konferencijoje su J. G. Store pareiškė, kad Ispanija yra „įsipareigojusi pripažinti Palestiną kaip valstybę kuo greičiau, kai tik tam bus tinkamos sąlygos, ir tokiu būdu, kuris gali turėti didžiausią teigiamą poveikį taikos procesui“.

Kovo 22 dieną Europos Sąjungos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje metu Ispanija ir dar trys šalys – Airija, Malta ir Slovėnija – paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigė, kad yra „pasirengusios pripažinti Palestiną“, kai tik bus įvykdytos valstybės sukūrimo sąlygos.

Praėjusią savaitę P. Sanchezas žurnalistams, keliavusiems su juo po Artimuosius Rytus, sakė, kad tikisi, jog tai įvyks iki birželio pabaigos.

J. G. Store penktadienį pareiškė, kad palankiai vertina P. Sanchezo iniciatyvą konsultuotis tarp šalių siekiant „sustiprinti koordinavimą“.

„Artimiausiomis savaitėmis šį koordinavimą sustiprinsime“, – sakė J. G. Store.

Nuo Izraelio ir „Hamas“ karo pradžios Ispanijos lyderis ne kartą papiktino Izraelį savo atviromis pastabomis.

Kruviniausias visų laikų karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai spalio 7-ąją „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį, per kurį Izraelyje žuvo apie 1 170 izraeliečių ir užsieniečių, daugiausia civilių, rodo AFP kaupiami duomenys, paremti oficialiais Izraelio skaičiais.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra 129, įskaitant 34 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo mažiausiai 33 634 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.

„Tai karas, kuris, mano manymu, vykdomas vadovaujantis labai stipria karine logika, tačiau be aiškios politinės idėjos, kaip jis turėtų baigtis“, – ketvirtadienio vakarą Norvegijos transliuotojui NRK sakė J. G. Støre.

Paklaustas, ką mano apie Izraelio vykdomą intensyvų siauro pakrantės ruožo bombardavimą, J. G. Støre atsakė: „Manome, kad tai yra tarptautinės karo teisės, t. y. kad civiliai gyventojai turi teisę į apsaugą, pažeidimas“.

Pasak jo, visi tarptautinės karo teisės pažeidimai yra smerktini, tačiau ar jie laikytini karo nusikaltimais, turi nuspręsti teismai.

Tai karas, kuris, mano manymu, vykdomas vadovaujantis labai stipria karine logika, tačiau be aiškios politinės idėjos, kaip jis turėtų baigtis.

Spalio 7 dienos „Hamas“ išpuoliai buvo siaubingi ir nepateisinami teroristiniai išpuoliai prieš civilius gyventojus, o Izraelis turi teisę į savigyną, sakė Norvegijos premjeras.

Tačiau didelis klausimas, kaip Izraelio veiksmai Gazos Ruože gali suteikti valstybei saugumo ilguoju laikotarpiu. „Vaikai, išgyvenę šį pragarą Gazoje, ateityje negalės su tuo susitaikyti“, – sakė jis.

Norvegija praeityje tarpininkavo Artimųjų Rytų konflikte: 1993 metais Vašingtone po ilgų ir slaptų derybų buvo pasirašyti Oslo susitarimai. Vis dėlto konflikto pabaiga taip ir liko tolimoje perspektyvoje.

Vienintelis sprendimas yra dviejų valstybių sprendimas, sakė J. G. Støre, pridurdamas, kad būtų naivu manyti, jog šis sprendimas bus greitas ir lengvas.

J. G. Støre sakė nematąs priežasčių optimizmui ir manąs, kad padėtis tik blogės.

Premjeras atleido užsienio reikalų ministrę Anniken Huitfeldt (Aniken Huitfelt), kilus su jos vyro akcijų prekyba susijusiam skandalui ir vykdant platesnio masto pertvarkymą vyriausybėje.

Diplomatijos vadovo poste A. Huitfeldt pakeitė Espenas Barthas Eide (Espenas Bartas Eidė), kuris iki šiol dviejų partijų koalicijoje ėjo klimato ir aplinkos ministro pareigas. Užsienio reikalų ministro pareigas jis ėjo ir anksčiau, 2012–2013 metais.

A. Huitfeldt, ilgą laiką laikyta J. G. Store protežė, rugpjūčio 30 dieną pripažino, kad jos vyras 2021 metais jai tapus užsienio reikalų ministre nusipirko akcijų daug didesniais kiekiais, nei ji anksčiau manė.

Investicijos, įskaitant į gynybos grupę „Kongsberg Gruppen“, karo Ukrainoje metu pasipelniusią iš Norvegijos valstybinių sutarčių, sukėlė klausimų dėl galimų interesų konfliktų.

„Labai atsiprašau, kad padariau klaidų, susijusių su mano nešališkumu“, – sakė 53-ejų pasitraukianti ministrė iš Darbo partijos.

Parlamentinis komitetas pradėjo šio atvejo tyrimą, nors policija pareiškė nematanti tam reikalo.

„Akcijų pirkimo ir pardavimo klausimas yra viena iš jos pasitraukimo priežasčių, tačiau ne vienintelė“, – žurnalistams sakė J. G. Store, teigdamas, kad atleisti ją buvo sunkus sprendimas.

Ministras pirmininkas pridūrė, kad tam įtakos turėjo ir rinkėjų nepasitikėjimas, kurį atskleidė prasti jo Darbo partijos rezultatai rugsėjo pradžioje vykusiuose vietos valdžios rinkimuose.

„Tikiu Anniken versija, kad ji nežinojo“ apie vyro akcijas, kalbėjo jis.

Kilus A. Huitfeldt skandalui paaiškėjo, kad opozicinės konservatorių partijos lyderės Ernos Solberg (Ernos Sulberg) vyras – taip pat, kaip ji teigė, jai beveik nežinant, – 2013–2021 metais, kai ji buvo ministrė pirmininkė, atliko tūkstančius akcijų sandorių.

Pasak politikos apžvalgininkų, tikimasi, kad A. Huitfeldt pasitraukimas sustiprins J. G. Store pozicijas prieš E. Solberg ir sumažins jos galimybes, kurios šiuo metu laikomos didelėmis, susigrąžinti valdžią 2025 metais vyksiančiuose visuotiniuose rinkimuose.

Pats J. G. Store atmetė šiuos teiginius.

Trys ministrai paliko vyriausybę, o du buvo perkelti į naujas pareigas. Ministrų kabinetas buvo išplėstas iki 20 narių, nes buvo įsteigtas naujas postas, susijęs su skaitmenizavimu.

„Šį pakeitimą darome todėl, kad yra tam tikrų politikos sričių, kurioms ateityje turime skirti dar daugiau dėmesio“, – sakė J. G. Store bei pridūrė norintis atlikti pakeitimus savo komandoje, kurie užtikrintų didesnę galią ateityje.

Tačiau A. Huitfeldt pasitraukimo priežastis, pasak jo, yra akcijų skandalas.

Rugsėjo 11 dieną rinkimuose į vietos tarybas 356 Norvegijos savivaldybėse ir 11 apskričių J. G. Store Darbo partija, kuri dešimtmečius buvo didžiausia Norvegijos partija vietos rinkimuose, užėmė antrąją vietą, surinkusi apie 22 proc. balsų – 3,1 procentinio punkto mažiau nei per paskutinius rinkimus 2019 metais.

Konservatorių partija gavo beveik 26 proc. balsų – beveik 6 procentiniais punktais daugiau nei 2019 metais. E. Solberg, kuri konservatoriams vadovauja nuo 2004-ųjų gegužės, 2021 metais nacionaliniuose rinkimuose iš posto išstūmė Darbo partija.

Po to, kai Norvegijos karalius Haraldas oficialiai paskyrė naujojo ministrų kabineto narius, jie išsirikiavo nuotraukai prie Oslo karališkųjų rūmų.

2021-ųjų spalį J. G. Store sudarė valdančiąją koaliciją su euroskeptiška Centro partija, trečia pagal dydį Norvegijos partija.

„Nuo rytojaus kariuomenė padidins savo parengtį Norvegijoje“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas Jonas Gahras Store (Jonas Garas Stiorė).

„Šiuo metu neturime pagrindo manyti, kad Rusija nori tiesiogiai įtraukti Norvegiją ar kurią nors kitą šalį į karą, tačiau karas Ukrainoje reiškia, kad visos NATO šalys turi būti vis budresnės“, – pridūrė jis.

Po Maskvos invazijos į Ukrainą ši Skandinavijos šalis, aplenkusi Rusiją, tapo pagrindine gamtinių dujų tiekėja Europai.

Po „Nord Stream“ dujotiekių sprogimų ir pastebėtų bepiločių skraidyklių Norvegija gerokai sustiprino saugumą aplink savo energijos infrastruktūros objektus.

Pastarosiomis savaitėmis Norvegijoje buvo suimti keli rusai, jos oro erdvėje nelegaliai skraidinę dronus arba pažeidę fotografavimo apribojimus draudžiamose zonose.

O praėjusią savaitę Norvegijos kontržvalgybos tarnyba paskelbė sulaikiusi vyrą, kuris, kaip įtariama, yra Rusijos slaptasis agentas ir, ekspertų nuomone, gali būti karinės žvalgybos tarnybos GRU aukšto rango pareigūnas.

„Turiu pabrėžti, kad per pastarąją dieną ar dienas neįvyko nieko, kas būtų privertę mus dabar didinti parengtį. Žengti šį žingsnį mus paskatino įvykių raida per tam tikrą laiką“, – pareiškė J. G. Store.

Tuo tarpu gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas pareiškė, kad padidinta karinė parengtis apims priemones, susijusias su, be kita ko, logistika, ryšių bei karinių objektų saugumu. 

Didėjant įtampai tarp Rusijos ir Vakarų, Norvegija jau padidino savo karinį biudžetą ir suintensyvino žvalgybos veiklą savo šiaurinėje dalyje, kur su Rusija turi bendrą 198 kilometrų ilgio sieną.

Anksčiau trečiadienį Norvegijos policija paskelbė sulaikiusi rusą – prezidento Vladimiro Putino artimo patikėtinio sūnų – ir apkaltino jį neteisėtu drono skraidinimu Svalbardo salyne, esančiame geopolitiškai svarbiame Arkties regione.

Tai jau septintasis rusas, suimtas per pastarąsias kelias dienas už įtariamą nelegalų bepiločių skraidyklių skraidinimą arba fotografavimą draudžiamose zonose Skandinavijos šalyje, kuri tolimojoje šiaurėje ribojasi su Rusija.

„Užsienio žvalgybai skraidinti bepilotes skraidykles virš Norvegijos oro uostų yra akivaizdžiai nepriderama“, – Norvegijos visuomeniniam transliuotojui NRK komentavo J. Gahras Store.

Jo pastabos nuskambėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai šalia Bergeno, antrojo pagal dydį Norvegijos miesto, oro uosto buvo pastebėtas dronas, trumpam sustabdęs oro eismą.

Po Maskvos invazijos į Ukrainą Norvegija, kaip ir kelios kitos Vakarų valstybės, uždraudė rusams ir Rusijos subjektams skraidyti – tiek dronais, tiek lėktuvais – virš savo teritorijos.

Už šio draudimo pažeidimą baudžiama trejų metų laisvės atėmimo bausme, o už neteisėtą fotografavimą gali būti skirtas vienerių metų įkalinimas.

Stiprus pavojus

Pastarosiomis savaitėmis Norvegijoje buvo pastebėta nemažai paslaptingų dronų skrydžių.

Kartu su numanomais sabotažo aktais, susijusiais su „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekiais Baltijos jūroje, šie pastebėjimai paskatino Oslą sustiprinti strateginės infrastruktūros, ypač jūrinių naftos ir dujų gręžimo platformų, apsaugą.

Pastarąjį sykį Norvegijoje suimtas rusas buvo įvardytas kaip Andrejus Jakuninas, buvusio Rusijos geležinkelių vadovo Vladimiro Jakunino, laikomo artimu V. Putinui, sūnus.

Remiantis policijos ir teismo dokumentais, Britanijos ir Rusijos pilietybes turintis 47 metų vyras buvo suimtas pirmadienį Hamerfesto mieste Norvegijos šiaurėje.

„Įtariamasis prisipažino skraidinęs droną Svalbarde“, – sakė policijos pareigūnė Anja Mikkelsen (Anja Mikelsen).

Svalbardo archipelagas, esantis maždaug 1 000 km atstumu nuo Šiaurės ašigalio, yra strategiškai svarbi Norvegijos teritorija Arkties širdyje.

Jame gyvena gana didelė rusų bendruomenė, o ypatingas vietovės teisinis statusas įgalina užsienio piliečius užsiimti kai kurių čia esančių gamtos išteklių gavyba.

A. Jakuninas buvo suimtas dviem savaitėms, o jo turimi dronai ir elektroniniai įrenginiai buvo konfiskuoti, pranešė policija.

Pirmadienį Rusijos ambasada Osle pareiškė, kad norvegų „isterija“ paveikė „paprastus turistus“, o draudimą rusams skraidinti dronus pavadino „nepateisinamu ir diskriminuojančiu“.

Šalių ministrai pirmininkai taip pat aptarė dvišalį bendradarbiavimą ir jo plėtros potencialą, NATO saugumo priemonių stiprinimą, paramą Ukrainai Rusijos karo akivaizdoje, būtinybę tęsti ir stiprinti spaudimą autoritariniams Rusijos ir Baltarusijos režimams, pranešė Vyriausybė.

„Šiaurės šalys, tarp jų ir Norvegija, nuo pat mūsų nepriklausomybės atkūrimo buvo dėmesingos Baltijos regionui tarsi vyresniosios sesės. Šiandien mūsų tebesiplečiantis bendradarbiavimas jau yra pažymėtas abipusiškai naudingais pasiekimais ir turi visas galimybes augti toliau“, – sakė I. Šimonytė.

Rusijos pajėgos jau 100 dienų puola Ukrainą, žudydamos civilius gyventojus ir naikindamos jų namus.

Premjerų pokalbyje paminėtas lietuvių diasporos Norvegijoje vaidmuo, ilgalaikė valstybių partnerystė energetinio saugumo srityje. Vyriausybės teigimu, dvišalio bendradarbiavimo sėkmės pavyzdys yra suskystintų gamtinių dujų terminalas „Independence“, pastatytas bendradarbiaujant su Oslu.

Rusijos karinė invazija Ukrainoje dar kartą patvirtino šį bendradarbiavimą buvus ypač naudingu ir savalaikiu, rašoma pranešime.

Vyriausybės vadovė padėkojo Norvegijai už indėlį į Baltijos regiono saugumo užtikrinimą, prisidedant prie tokių kritiškai svarbių sričių kaip oro gynyba.

Premjerė akcentavo ilgalaikę Rusijos grėsmę euroatlantiniam saugumui ir stabilumui, į kurią NATO turi atsakyti ženkliai stiprindama gynybą ir atgrasymą rytiniame flange.

„Neturime kito pasirinkimo kaip tik padėti užpultai Ukrainai siekti pergalės, kartu suprasdami, kad kiekviena uždelsta diena tik didina aukų skaičių ir humanitarinės katastrofos mastą“, – sakė I. Šimonytė.

„Parama Ukrainai ne tik moraliai teisinga Rusijos karo nusikaltimų akivaizdoje savo valstybę ginančių ukrainiečių atžvilgiu, bet ir ypatingai svarbi siekiant taikios ir stabilios Europos ateities – Ukrainoje nesustabdytas, Vladimiras Putinas neatsisakys šantažo ir karo kurstymo kaip priemonių siekti savo tikslų“, – pridūrė ji.

„Noriu atsiprašyti Norvegijos vyriausybės vardu už tai, kad homoseksualūs asmenys buvo laikomi nusikaltėliais ir persekiojami Norvegijos valdžios pareigūnų“, – Norvegijos premjeras Jonas Gahras Store (Jonas Gahras Stiorė) sakė per viešą renginį, surengtą kartu su teisių gynėjų grupėmis.

Vyriausybės duomenimis, 1902–1950 metais Norvegijoje už lytinius santykius su tos pačios lyties asmenimis buvo nuteista 119 vyrų. Atitinkamas Baudžiamojo kodekso straipsnis buvo panaikintas 1972 metų balandžio 21 dieną.

Už lytinius santykius tarp vyrų buvo numatyta įkalinimo bausmė, o jų kriminalizavimas prisidėjo prie homoseksualų stigmatizavimo kitose visuomenės dalyse.

„Įstatymas turėjo didelę simbolinę reikšmę ir lėmė, kad homoseksualūs asmenys buvo smerkiami, diskriminuojami, šmeižiami ir šantažuojami“, – sakoma vyriausybės pranešime.

„Žmonių laikymas nusikaltėliais ir jų baudžiamasis persekiojimas už jų intymų gyvenimą, sveikų žmonių medicininis gydymas, karjeros ir darbo galimybių atėmimas yra rimti mūsų vertybių pažeidimai“, – priduriama jame.

Teisių aktyvistai palankiai įvertino oficialų atsiprašymą, tačiau nurodė sritis, kuriose reikia nuveikti daugiau, įskaitant  konversijos terapijos draudimo arba trečios neutralios lyties įvedimą.

„Daugeliui iš mūsų tai gali būti per vėlu ir per mažai. Mes žinome, kad daug žmonių gyveno ir tebegyvena savo gyvenimus, pažymėtus šia stigma“, – televizijai TV2 sakė gėjų teises ginančios grupės lyderis Inge Alexanderas Gjestvangas (Ingė Aleksandras Jestvangas).

Remiantis 2020 metais Tarptautinės lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų ir interseksualų asociacijos (ILGA) paskelbta ataskaita, homoseksualumas yra uždraustas 69 šalyse, 11 iš jų už homoseksualius santykius gresia mirties bausmė.

„Turime būti truputį atsargūs, bet atrodo, kad turėsime ne socialistų daugumą“, – sakė ji mitinge, šalininkams skanduojant „Erna! Erna!“ ir lyjant konfeti.

E. Solberg Konservatorių partija drauge su savo jaunesniąja koalicijos partnere, antiimigracine Pažangos partija ir dar dviem centro dešiniųjų sąjungininkėmis turėtų gauti nedidelę, 89 vietų daugumą 169 vietų parlamente, rodo rezultatai, gauti suskaičiavus 95 proc. balsų.

Opozicija, kuriai vadovauja Darbo partijos lyderis Jonas Gahras Store (Jonas Gahras Stiorė), gauna 80 vietų.

J.G. Store, 57-erių metų milijonierius, kuris anksčiau dirbo užsienio reikalų ministro poste, pripažino pralaimėjimą ir palinkėjo savo varžovei sėkmės.

„Tai didelis nusivylimas Darbo partijai“, – sakė jis šalininkams, kai rezultatai parodė, kad jo partija neteks šešių vietų, nors ir liks didžiausia.

„Mūsų tikslas buvo duoti Norvegijai naują vyriausybę. Žinojome, kad (kova) bus atkakli, ir ji buvo atkakli. Tačiau dabar atrodo, kad nepakanka (balsų) pakeisti konservatorių ir Pažangos partijos vyriausybę Darbo (partijos) vyriausybe“, – sakė jis.

Tuo tarpu E. Solberg konservatoriai prarado septynias vietas parlamente.

Rinkimų rezultatai didele dalimi priklausė nuo to, ar E. Solberg sąjungininkės – mažos centro dešinės partijos liberalai ir krikščionys demokratai – sugebės įveikti rinkimų slenkstį.

Daugiau nei 4 proc. gautų balsų virsta papildomomis vietomis parlamente. Abi paminėtos partijos maždaug tiek balsų ir gauna.

Rinkimų rezultatai patvirtina visuomenės apklausų rezultatus, kurie rodė, kad rinkimai „laimingiausioje pasaulio šalyje“ bus nepaprastai atkaklūs.

E.Solberg perrinkimas žymi pirmą kartą per daugiau nei 30 metų, kai koks nors konservatorių premjeras laimi antrą kadenciją iš eilės.

Laukia sunkios derybos

Nuo 2013 metų prie vyriausybės vairo stovinti E. Solberg rinkimų kampanijos metu žadėjo tęstinumą.

Jos vyriausybė sėkmingai išvedė turtingą, 5,3 mln. gyventojų turinčią šalį, išgaunančią daugiausiai naftos Vakarų Europoje, iš dviejų krizių: naftos pramonės smukimo 2014 metais ir 2015-ųjų migrantų krizės.

Pastaruosius ketverius metus dešinieji daugiausia dėmesio skyrė ekonomikos skatinimui ir mažindami mokesčius stengėsi padėti pamatus erai, kuri prasidės pasibaigus naftai. Tačiau opozicija ir daug ekonomistų kritikavo vyriausybę per daug paėmus iš didžiulio valstybės turto fondo, kuriame yra beveik 1 trln. JAV dolerių.

Tuo tarpu J.G.Store žadėjo didinti mokesčius turtingiausiems žmonėms, kad būtų pastiprinta norvegų branginama gerovės valstybė ir mažinama nelygybė visuomenėje.

„Dabar mums reikia permainų, nes mes tolstame vieni nuo kitų“, – sekmadienį drauge su žmona atidavęs savo balsą sakė 57 metų J.G.Store. Galimybę balsuoti jau sekmadienį buvo suteikę daug šalies municipalitetų.

Norvegija gali džiaugtis aukštais gyvenimo standartais, švietimu ir gerovės valstybe – dalykais, kurie padėjo jai kovo mėnesį autoritetingoje Jungtinių Tautų ataskaitoje pelnyti laimingiausios pasaulio valstybės vardą.

Konservatorių ir Darbo partijos sutaria daugeliu klausimų: tolesnės naftos gavybos Arktyje, imigracijos varžymo politikos, glaudžių ryšių su Europos Sąjunga, kuriai Norvegija nepriklauso.

Tačiau Darbo partija kritikavo E.Solberg dėl to, kad jai sunkiai sekasi tramdyti kartais provokatorišką jaunesniąją koalicijos partnerę, Pažangos partiją, ypač – imigracijos ir integracijos ministrę Sylvi Listhaug (Siulvi Listhaug).

Panašūs priekaištai gali toliau temdyti vyriausybės darbą: nors dvi mažos centro dešiniųjų partijos sutiko grąžinti E.Solberg į valdžią, jos reiškia vis didesnį nepasitenkinimą nuosaikiai populistinės Pažangos partijos pozicija tokiais klausimais kaip klimatas ir imigracija.

„Negalime suteikti jokių garantijų ateinantiems ketveriems metams“, – per partijų lyderių debatus, surengtus E. Solberg paskelbus pergalę, sakė krikščionių demokratų lyderis Knutas Arildas Hareide (Knutas Arildas Hareidė).

E. Solberg sakė, kad sukvietė keturias dešiniojo sparno partijas „pasikalbėti apie tai, kaip siekti šio bendradarbiavimo“.

„Esu tikra, kad rasime gerus sprendimus šioms keturioms partijoms per ateinančius ketverius metus“, – sakė ji.

Tuo tarpu nepriklausoma Žaliųjų partija, nuo kurios, kaip rodė apklausos, galėjo priklausyti jėgų pasiskirstymas, per rinkimus neįveikė 4 proc. balsų slenksčio.

Dėl to neabejotinai lengviau atsikvėpė naftos pramonė, nes ši partija ragino stabdyti visus naujus naftos žvalgymus ir per 15 metų nutraukti naftos gavybą.

„Žemiška“ Norvegijos premjerė

Norvegijos konservatorių premjerė E. Solberg, pastebėta parlamente žaidžianti papildytosios realybės žaidimą „Pokemon Go“ ir sykį nufotografuota bučiuojanti jūrų liūtą, pirmadienį buvo išrinkta dar vienai kadencijai; ji yra laikoma paprasta ir „žemiška“ politike bei saugiu pasirinkimu neužtikrintais laikais.

E. Solberg perrinkimas žymi pirmą kartą, kai per daugiau nei 30 metų koks nors konservatorių premjeras laimi antrą kadenciją iš eilės.

Nuo 2013 metų prie vyriausybės vairo stovinti E. Solberg per rinkimų kampaniją žadėjo tęstinumą.

Pastaruosius ketverius metus ji vadovavo koalicijai su antiimigrantiškų pažiūrų Pažangos partija. Jos vyriausybė sėkmingai išvedė turtingą, 5,3 mln. gyventojų turinčią šalį, išgaunančią daugiausiai naftos Vakarų Europoje, iš dviejų krizių: naftos pramonės smukimo 2014 metais ir 2015-ųjų migrantų krizės.

„Optimizmas sugrįžo, – skelbė ji per savo kampaniją. – Norime dar ketverius metus veiklios politikos.“

E. Solberg yra antroji moteris, stojusi prie Norvegijos vyriausybės vairo. Vakariniame Bergeno mieste gimusi moteris į politiką atėjo prieš kelis dešimtmečius.

Ji yra baigusi politikos mokslų ir ekonomikos studijas Bergeno universitete. Būdama 28 metų E.Solberg buvo išrinkta į Norvegijos parlamentą, iš kurio ji pasitraukė tik kai buvo pakviesta į vyriausybę.

2001-2005 metais ėjusią vietos vyriausybės ministrės pareigas E.Solberg praminė „geležine Erna“, nes ji sugebėdavo išlaikyti tvirtą poziciją, sprendžiant imigracijos problemas.

Po itin prastų rezultatų parlamento rinkimuose 2005 metais ji tik per plauką išliko partijos lyderės poste, kuriame laikėsi vos metus.

Tačiau tada ji sušvelnino partijos politiką ir daugiausiai dėmesio ėmė skirti socialinėms problemoms, ir politikės kredo tapo idėja „žmonės, o ne milijardai“.

Politikės įvaizdis

Politiniu atžvilgiu E. Solberg yra artima Vokietijos kanclerei Angelai Merkel. Norvegijos ministrė pirmininkė sakė nenorinti sugriauti norvegų branginamos gerovės valstybės, teigė sieksianti sumažinti mokesčius, ir į viešųjų paslaugų sektorių pritraukti daugiau privačių veikėjų, kad būtų padidintas efektyvumas.

Pademonstravusi, kad moka puikiai suprasti problemas bei išlaikyti gana ramų požiūrį, E.Solberg sugebėjo išplėsti konservatorių rinkėjų gretas ir paskatinti norvegus balsuoti už partiją, ilgą laiką laikytą senamadiška ir nuobodžia.

Ištekėjusi ir du vaikus turinti politikė nesipriešindavo būti fotografuojama kasdienėse situacijose: šokinėdama ant mažyčio batuto arba stovinti netvarkingoje virtuvėje, kurioje matoma atvira spintelė, pilna alkoholinių gėrimų.

Ir visa tai atsipirko. 2013 metais ji pradėjo vadovauti mažumos vyriausybei, bendradarbiaudama su nuosaikių populistų Pažangos partija, kuri buvo nors ir sudėtinga, bet būtina sąjungininkė. Vis dėlto kritikai tvirtino, kad premjerė padarė nepakankamai, kad prisijaukintų šią politinę jėgą.

Per pastarąją rinkimų kampaniją atlikta apklausa parodė, kad E. Solberg žmonės laiko daug „žemiškesne“ ir paprastesne nei jos konkurentas iš Darbo partijos multimilijonierius J. G. Store.

„Dauguma žmonių Konservatorių partijos lyderę laiko santūria, inteligentiška, artima žmonėms ir linksma asmenybe. Išties, jokios kitos partijos lyderis nėra laikomas tokiu artimu žmonėms“, – pažymėjo žurnalas „Kampanje“.

E. Solberg neslepia ir aistros žaidimams. Per debatus Norvegijos parlamente bei per pertraukas tarp oficialių susitikimų Bratislavoje praėjusią vasarą ji buvo pastebėta žaidžianti papildytosios realybės žaidimą „Pokemon Go“.

Dabar premjerei teks ieškoti sąjungininkų, kurie padės jai valdyti šalį. Tačiau jos laukia sudėtingos derybos.

Pažangos partiją ir dar dvi mažesnes centro dešinės partijas, krikščionis demokratus bei liberalus, skiria didžiulis atotrūkis, nes jos vis mažiau linkusios remti vyriausybę, kurią sudaro populistai.

Visuomenės apklausos rodo, kad premjerės Ernos Solberg komandos ir Darbo partijos lyderio Jono Gahro Store (Jono Gahro Stiorės) vadovaujamos opozicijos kova bus neįprastai atkakli.

Jėgų pasiskirstymas šioje naftos turtingoje Šiaurės Europos valstybėje po rinkimų gali priklausyti nuo kelių mažų partijų.

Visa rodo, kad tai bus „didžiausias rinkimų trileris per daugelį dešimtmečių“, po paskutinės apklausos pasakė televizijos TV2 politikos apžvalgininkas. Apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti šeštadienį, parodė, kad dešinieji pirmauja, bet – minimalia, paklaidos ribos neviršijančia persvara.

Nuo 2013 metų valdanti koalicinė vyriausybė, kurią sudaro E. Solberg konservatoriai ir nuosaikiai populistinė, antiimigracinė Pažangos partija, rinkimų kampanijos metu žadėjo tęstinumą.

Vyriausybė sėkmingai išvedė turtingą, 5,3 mln. gyventojų turinčią šalį, išgaunančią daugiausiai naftos Vakarų Europoje, iš dviejų krizių: naftos pramonės smukimo 2014 metais kritus naftos kainoms ir 2015-ųjų migrantų krizės.

„Mes norime dar ketverių metų, kad tęstume tai, kas veikia“, – sakė populiari ir patyrusi 56 metų E. Solberg.

Pastaruosius ketverius metus dešinieji koncentravosi į ekonomikos skatinimą ir šalies parengimą erai po naftos, sumažinant mokesčius. Tačiau opozicija ir daug ekonomistų kritikavo vyriausybę per daug paėmus iš didžiulio valstybės turto fondo, kuriame yra beveik 1 trln. JAV dolerių.

Tuo tarpu milijonierius J.G. Store žadėjo didinti mokesčius turtingiausiems žmonėms, kad būtų pastiprinta norvegų branginama gerovės valstybė ir mažinama nelygybė visuomenėje.

„Reikia permainų“

„Dabar mums reikia permainų, nes mes tolstame vieni nuo kitų“, – sekmadienį drauge su žmona atidavęs savo balsą sakė 57 metų J.G. Store. Jis balsavo daugiausia konservatorius remiančiame savo rajone į vakarus nuo Oslo.

Pagrindiniuose miestuose rinkimų apylinkės buvo atidarytos sekmadienį, oficialios rinkimų dienos išvakarėse. Daug rinkėjų – daugiau kaip milijonas iš 3,76 mln. visų registruotų rinkėjų – taip pat savo balsus atidavė iš anksto.

Konservatorių ir Darbo partijos sutaria daugeliu klausimų: tolesnės naftos gavybos Arktyje, imigracijos varžymo politikos, glaudžių ryšių su Europos Sąjunga, kuriai Norvegija nepriklauso.

Vis dėlto Darbo partija kritikavo E. Solberg dėl to, kad jai sunkiai sekėsi tramdyti kartais provokatorišką jaunesniąją koalicijos partnerę, Pažangos partiją, ypač – imigracijos ir integracijos ministrę Sylvi Listhaug (Siulvi Listhaug) .

Ir Darbo partija, ir konservatoriai tikriausiai gaus mažiau balsų, nei prieš ketverius metus. Todėl abi partijos priklausys nuo mažesniųjų partijų paramos ir keblios derybos dėl vyriausybės suformavimo atrodo neišvengiamos.

Mažos, prieš isteblišmentą nusistačiusios partijos po šių rinkimų tikriausiai vaidins didesnį vaidmenį nei paprastai. Tarp jų yra agrarinė Centro partija, nusistačiusi prieš miestų elitą, Žaliųjų partija, kuri nori nutraukti visus naujus naftos žvalgymus, ir marksistinė Raudonųjų partija.

Norvegija gali džiaugtis aukštais gyvenimo standartais, švietimu ir gerovės valstybe – dalykais, kurie padėjo jai kovo mėnesį autoritetingoje Jungtinių Tautų ataskaitoje pelnyti laimingiausios pasaulio valstybės vardą.

Šeštą dešimtį einantis rinkėjas Peras Henrikas, naujienų agentūros AFP pakalbintas netoli Oslo rotušės, sakė, kad „dėl stabilumo“ balsuoja už dešiniuosius.

„Kalbant apie kai kurias kitas partijas – nemanau, kad jos iš tikrųjų gali suformuoti stabilią vyriausybę“, – sakė jis.

Kitas rinkėjas, Tore Utheimas (Torė Uteimas), sakė, kad nori permainų, „dėl didesnės lygybės visuomenėje ir žmogiškesnio požiūrio į pabėgėlius“.

Pirmadienį rinkimų apylinkės buvo atidarytos 9 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku ir dirbs iki 21 val. (22 val. Lietuvos laiku), kai bus paskelbti pirmieji daliniai rezultatai.