J. Jagėla sukūrė kelias dešimtis paminklų, daugiausia skirtų Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyviams.

Paskutinis J. Jagėlos darbas – paminklas Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui gegužės pradžioje bus pastatytas Čikagoje.

J. Jagėlos sukurti paminklai, skirti Gulago lageriuose žuvusiems lietuviams, stovi Kazachijoje, Karelijoje (Rusijos federacija). Manthausene (Austrija) jo sukurta paminklinė lenta skirta lietuviams, žuvusiems nacių koncentracijos stovyklose.

J. Jagėla yra autorius memorialo, įamžinančio 1949 m. vasario 16-os d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaraciją ir šios deklaracijos signatarus Minaičiuose, taip pat paminklų, skirtų Algimanto apygardos partizanams Troškūnuose, Didžiosios kovos apygardos partizanams Gelvonuose, Daugyvenės krašto kovotojams už Lietuvos laisvę Rozalime, Žemaitijos kariams savanoriams Palangoje ir t.t.

J. Jagėla buvo Dailininkų sąjungos, meno kūrėjų asociacijos narys.

„Trys organizacijos – Pasaulio lietuvių centras, JAV lietuvių bendruomenė ir Lietuvos konsulatas Čikagoje – mielai sutiko paminklą pasistatyti Čikagoje, prie Pasaulio lietuvių centro pastato. Tai jungtinis projektas, iš kurio dar išaugo graži idėja – toje vietoje, kur bus statomas paminklas, įrengti Laisvės parką“, – „Lietuvos žinioms“ sakė JAV lietuvių bendruomenės vicepirmininkė Austėja Sruoga.

A. Ramanausko-Vanago gimimo šimtmečiui skirto paminklo pernai nepavyko pastatyti jo gimtajame mieste Niu Britene (Konektikuto valstijoje).

Kaip rašo dienraštis, po Rūtos Vanagaitės pareiškimų, esą A. Ramanauskas-Vanagas galėjo bendradarbiauti su KGB ir gal netgi galėjo būti prisidėjęs prie Holokausto, Niu Briteno miesto valdžia pernai atsisakė suteikti leidimą statyti paminklą, nors R. Vanagaitė dėl ankstesnių savo teiginių vėliau atsiprašė Lietuvos žiniasklaidoje.

Penktadienį, minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-ąsias metines, buv. Mauthauzeno (Austrija) koncentracijos stovykloje įrengtame memoriale buvo atidengta atminimo lenta, skirta ten kalėjusiems ir žuvusiems Lietuvos gyventojams atminti. Memorialinės lentos įrengimą inicijavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos ambasada Austrijoje ir Mauthauzeno memorialo administracija.

Iškilmingame renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasadorė Vienoje Loreta Zakarevičienė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai, vadovaujami generalinės direktorės Teresės Birutės Burauskaitės.

Mintis įrengti atminimo lentą Mauthauzeno koncentracijos stovykloje kalėjusiems Lietuvos gyventojams kilo 2013 m., po Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovų apsilankymo Memoriale. Negalutiniais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, 1941–1945 m. šiame lageryje kalėjo devyniasdešimt Lietuvos piliečių – lietuvių, žydų, rusų. Daliai jų pavyko išgyventi, pvz., žinomam politiniam ir visuomenės veikėjui Erdmonui Simonaičiui (1888–1969).

Memorialinės lentos projektą sukūrė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis specialistas, skulptorius Jonas Jagėla, o lėšas jos gamybai skyrė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Lentą pagamino UAB „Sonetas ir Ko“.

Nacių koncentracijos stovykla Mauthauzeno miestelyje, prie Dunojaus, buvo įsteigta 1938 m. vasarą. Ji buvo skirta „nepataisomiems Trečiojo reicho politiniams priešams“ ir priklausė griežčiausiajai – 3-iajai – kategorijai. Didžiuliame stovyklų komplekse, kurį sudarė 49 mažesnės stovyklos, buvo kalinta apie 200 tūkst. žmonių iš 40 šalių. Apie pusė iš jų žuvo. Stovykla buvo išlaisvinta JAV kariuomenės 1945 m. gegužės 5 d.