Laisvės premiją atsiėmusių septynių Lietuvos partizanų vardu kalbėjęs Jonas Kadžionis-Bėda pasmerkė valdančiųjų elgesį dėl nederamo Lukiškių aikštės tvarkymo pagerbiant ir įamžinant Lietuvos laisvės kovas valstybės simboliu - Vyčiu. Partizanas pakvietė valdančiuosius imtis atsakomybės dėl tinkamo aikštės sutvarkymo.
„Lukiškių aikštės klausimo vilkinimas yra nepateisinimas. Todėl su kolegomis įregistravome Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektą, kuriam daugiau nei prieš metus po pateikimo buvo pritarta Seime. Vyriausybės išvada taip pat buvo teigiama. Po pateikimo Lukiškių aikštės įstatymo projektą turėjo apsvarstyti Seimo Kultūros komitetas. Tačiau Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis net jubiliejiniais Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais nerado laiko apsvarstyti minėto įstatymo projekto, tokiu būdu vilkindamas sprendimą dėl Lukiškių aikštės ir įnešdamas dar daugiau sumaišties“, - teigė A. Ažubalis.
Lietuvos sostinėje Vilniuje vis dar nėra aikštės, kuri savo paskirtimi būtų pritaikyta tinkamai organizuoti valstybines šventes.
Parlamentaro L. Kasčiūno teigimu, šiuo metu yra geriausias laikas tinkamai sutvarkyti Lukiškių aikštę.
„Lietuvos sostinėje Vilniuje vis dar nėra aikštės, kuri savo paskirtimi būtų pritaikyta tinkamai organizuoti valstybines šventes. Vilniui pradedant pasiruošimo darbus miesto 700-ųjų metinių minėjimui ir šiais metais minint 1949 m. partizanų deklaracijos 70-ąsias metines, Lukiškių aikštės sutvarkymas yra ypač svarbus: Vilnius savo istoriniu ir kultūriniu paveldu kaip niekas kitas liudija ilgą ir net sunkiausiu laikotarpiu nenutrūkusią Lietuvos valstybingumo istoriją. Kai kurių Seimo valdančiųjų neveiksnumas ir klausimo „marinavimas“ verčia dar kartą atkreipti dėmesį į šią situaciją ir paraginti Seimo narius imtis neatidėliotinų veiksmų Lukiškių aikštės sutvarkymui“, - kalbėjo L. Kasčiūnas.
Pasak Seimo narių, kultūriniai simboliai apibrėžia valstybės ir tautos tapatybę ir jai būdingus bruožus bei skirtumus su kitomis tautomis, todėl viešosios erdvės užpildymas yra vienas iš instrumentų formuoti kolektyvinę tapatybę, ir tai yra nuo seno neginčytina taisyklė. L. Kasčiūno teigimu, tai įrodo faktas, kad net postmodernios Vakarų valstybės vis dar stato aiškius paminklus svarbiausiems jų istorijos veikėjams ar įvykiams.
Vertindami visuomenės reakcijas, A. Ažubalis ir L. Kasčiūnas kviečia nedelsti ir nacionaliniu teisės aktu įtvirtinti pagrindinės valstybės reprezentacinės Lukiškių aikštės statusą ir turinį. Priėmus Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymą, pasak parlamentarų, neliks vietos atskirų institucijų ar Vilniaus miesto savivaldybės savivalei ir galimam valstybės lėšų švaistymui.
„Pats laikas susitelkti ir priimti sprendimus, kurie svarbūs tiems žmonės, kurių gyvenimo auka paklojo pamatus mūsų valstybingumo išsaugojimui“, - rašoma Seimo narių pranešime.
Kaip ELTA jau skelbė, vienas iš 2018 m. Laisvės premijos laureatų partizanas Jonas Kadžionis Seime priekaištavo valdžiai dėl Lukiškių aikštės.
„Dabar man tiesiog nesuprantama, ką reiškia tai, kad neleidžiama Vilniaus Lukiškių aikštėje pastatyti Vyties ženklo?“, - sakė J. Kadžionis.
Į tai sureagavę jo bendraminčiai salėje šaukė: „Gėda, gėda...“.
