Tereikia vienos sienos

Miuralo projekto idėją iniciavusios J.Žemaičio produkterėčios Kotryna Buono ir Ana Luisa Monse kovo 15-ąją projekto startui pasirinko ne veltui – būtent tą dieną, prieš 112 metų, pienininko šeimoje gimė būsimasis partizanas Jonas.

Šiuolaikiškam Žemaičio darbų įprasminimui pasitelktas menas: bendradarbiaujant su puikiai žinomu gatvės meno Lietuvoje pradininku Tadu Vincaičiu-Plūgu, kuriamas miuralo sprendimas. Tačiau prisidėti prie šios ypatingos miesto gimtadienio dovanos Prezidentui gali kiekvienas kaunietis, pasiūlydamas savo namo ar pastato sieną, ant kurios nugultų garsaus menininko piešinys.

Šiuo metu, pasak projekto iniciatorių, svarbiausia rasti tinkamą šiai idėjai sieną. „Norėtųsi gerai matomos, didelės, geros būklės pastato sienos, kurios savininkai norėtų, kad ją puoštų menininko T.Vincaičio-Plūgo kovojančios Lietuvos prezidentui skirtas meno kūrinys. Svarbus būtų ir miesto istorinis kontekstas: galbūt atsirastų siena netoli Karininkų ramovės, kurioje J.Žemaitis mėgo lankytis, arba Žaliaklanyje, kuriame gyveno“, – svarsto J.Žemaičio produkterėčios.

Kaunas pasirinktas neatsitiktinai

Kaune būsimasis partizanų vienytojas praleido gražiausius savo jaunystės metus: intensyvūs studijų metai Kauno karo mokykloje, šventiniai vakarai Karininkų Ramovėje, įsimintinos pratybos Gaižiūnų poligone, meilė gražiąjai kaunietei Elenai Valionytei ir vienintelio sūnaus – Laimučio gimimas.

J.Žemaičio miuralo Kaune idėja siekia išlaikyti gyvą miesto atmintį: atminti Jono Žemaičio išskirtinę, atvirą ir šiandien aktualią asmenybę, pasitelkiant šiuolaikinį meną.

„Manau, kad jaunajai kauniečių kartai tokia Jono atminties išlaikymo forma bus artimesnė nei bronziniai biustai muziejų salėse, be to, ji atspindi Jono asmenybę“, – teigia viena iš projekto iniciatorių, J.Žemaičio produkterėčia K.Buono.

Manau, kad jaunajai kauniečių kartai tokia Jono atminties išlaikymo forma bus artimesnė nei bronziniai biustai muziejų salėse.

Anot Lietuvos kariuomenės atestacinės komisijos narių, J.Žemaitis buvo sąžinigas, sumanus ir teisingas, nestokojo greitos orientacijos, turėjo valstybišką ir tautišką nusistatymą. O kokį J.Žemaitį prisimena giminaičiai? Jo dukterėčia Aušra Marija Vilkienė dėdę Joną pamena kaip linksmą, charizmatišką, mylintį ir velniškai gražų jaunąjį karininką.

Istorijos nesinori pamiršti

Priešindamasis tėvo valiai, baigęs šešias Raseinių gimnazijos klases, 1926 m. septyniolikmetis J.Žemaitis atvyko studijuoti į Kauno karo mokyklą.

1928 m. baigė studijas ir pradėjo daug žadančią Lietuvos karininko karjerą: 1936–1938 m. studijavo Fonteblo artilerijos mokykloje prie Paryžiaus. Studijų metu daug keliavo po Europą: aplankė Paryžių, Romą, Veneciją. Į Kauną Žemaitis grįžo 1941 m., nuomavo butą Žaliakalnyje, įsidarbino Kauno energetikos valdyboje durpių gavybos techniku.

1945 m. prasidėjo Jono partizano kelias, kai balandžio 23 d. davė partizano priesaiką. Po keturių metų, vasario 16 d., jis buvo išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku.

2009 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas pripažino Joną Žemaitį kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Respublikos Prezidento pareigas.

Sienų pasiūlymų, informacijos užklausimų ar tiesiog nuomonių laukia: