Prieš šį susitikimą Jordanijos karališkasis dvaras pranešė, kad Egipto prezidentas ir karalius „aptars priemones Izraelio agresijai Gazos Ruože sustabdyti“.

Kiek vėliau paskelbtuose atskiruose pareiškimuose Egipto prezidentūra ir karališkasis dvaras teigė, kad abiejų šalių lyderiai „patvirtino savo vieningą poziciją, kuria atmetama kolektyvinės bausmės politika palestiniečių apsiausties, bado ar perkėlimo atvejais“.

Spalio 7-ąją „Hamas“ kovotojai surengė pražūtingą išpuolį, pareikalavusį žydų valstybėje per 1,4 tūkst. gyvybių, daugiausiai civilių. Atsakydamas į tai, Izraelis nepaliaujamai bombarduoja Gazos Ruožą.

„Hamas“ kontroliuojamos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šie smūgiai pražudė 3 tūkst. 785 žmones.

Dėl Izraelio įvestos apgulties 2,4 mln. teritorijos gyventojų neturi maisto, vandens, elektros ir degalų, o Jungtinės Tautos įspėja apie vis blogėjančią humanitarinę padėtį šiame palestiniečių anklave.

A. F. al Sisi ir Abdullah II perspėjo dėl neigiamo poveikio regionui.

Jordanijos išplatintame pareiškime teigiama, kad „jei karas nebus sustabdytas“, „visą regioną ištiks katastrofa“.

A. F. al Sisi turėjo surengti derybas su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu (Mahmudu Abasu) ir karaliumi Abdullah II, tačiau Jordanija po mirtino smūgio Gazos Ruožo ligoninei atšaukė keturių šalių aukščiausiojo lygio susitikimą.

Egipto prezidento ir Jordanijos karaliaus susitikimas įvyko tuo metu, kai Kaire laukiama JT generalinio sekretoriaus Antonio Guttereso (Antoniju Guterišo),

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly (Džeimsas Kleverlis) ketvirtadienį Kaire su Egipto užsienio reikalų ministru Samehu Shoukry (Samehu Šukriu) aptarė humanitarinės ir skubios pagalbos teikimo Gazos Ruožo gyventojams prioritetą, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

A. F. al Sisi taip pat aptarė padėtį Gazos Ruože su JAV centrinės vadavietės vadovu Michaelu Kurilla (Maiklu Kurila), ketvirtadienį pranešė jo biuras.

Egiptas ir Jordanija buvo pirmosios arabų valstybės, kurios atitinkamai 1979 ir 1994 metais normalizavo santykius su Izraeliu ir nuo to laiko yra pagrindinės tarpininkės tarp Izraelio ir palestiniečių pareigūnų.

„Krizė neturėtų plisti į kaimynines šalis ir paaštrinti pabėgėlių problemą“, – A. Blinkenui sakė karalius, teigiama rūmų pranešime.

JAV valstybės sekretorius penktadienį pradėjo kelionę po arabų šalių sostines, siekdamas padidinti spaudimą palestiniečių kovotojų grupuotei „Hamas“.

Ketvirtadienį A. Blinkenas lankėsi Tel Avive, kur po netikėto „Hamas“ išpuolio, per kurį žuvo daugiau kaip 1,2 tūkst. izraeliečių ir dar apie 150 buvo paimti įkaitais, pažadėjo neabejotiną solidarumą su JAV sąjungininku Izraeliu.

Vašingtonas viešai remia Izraelio atsakomąsias priemones prieš „Hamas“. Penktadienį Izraelis paragino 1,1 mln. žmonių palikti Gazos Ruožo, kuriam taikoma blokada, šiaurę.

Per atsakomuosius Izraelio smūgius Gazos Ruože žuvo daugiau kaip 1,5 tūkst. žmonių. Izraelis nutraukė maisto, vandens ir elektros tiekimą šiam palestiniečių anklavui.

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą, ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

Jordanijos valdžia pernai balandį paskelbė, kad sužlugdė bandymą destabilizuoti padėtį provakarietiškoje karalystėje. Tie įvykiai tapo reta krize valstybėje, laikomoje regiono stabilumo ramsčiu.

Liepą du buvę pareigūnai buvo nuteisti kalėti 15 metų, teismui pripažinus juos kaltais dėl sąmokslo nuversti karalių. Princas Hamzah išvengė baudžiamojo persekiojimo, bet jam buvo paskirtas namų areštas.

Ketvirtadienį išplatintame pareiškime karalius nurodė, kad jo netikram broliui ne tik bus toliau taikoma ši bausmė, bet ir kitokie suvaržymai.

„Išleistas Karališkasis dekretas, kuriuo patvirtinta pagal Karališkosios šeimos įstatymą sudarytos tarybos rekomendacija apriboti princo Hamzah ryšius, gyvenamąją vietą ir judėjimą“, – sakoma karališkųjų rūmų pareiškime.

„Suteiksime Hamzah viską, kas reikalinga patogiam gyvenimui, tačiau jis nebeturės erdvės, kuria kadaise piktnaudžiavo įžeisdamas tautą, jos institucijas ir savo šeimą bei kenkdamas Jordanijos stabilumui“, – pabrėžė Abdullah II laiške Jordanijos žmonėms.

„Niekada neleisiu, kad mūsų šalis taptų įkaite dėl nieko savo šaliai nepadariusio žmogaus užgaidų“, – pridūrė jis.

„Keistesnė nei pramanas“

42 metų Hamzah balandį paskelbė, kad „atsisako princo titulo“, praėjus mėnesiui po karališkojo teismo pareiškimo, kad jis atsiprašė monarcho už „savo veiksmus ir nusižengimus“.

Tačiau ketvirtadienį Abdullah II teigė, jog Hamzah per pastaruosius metus „nepasinaudojo jokia galimybe sugrįžti į teisingą kelią“.

„Kliedesiai, kuriuose jis gyvena, nėra nauji“, – pareiškė karalius.

„Netrukus po to, kai pasižadėjo atsisakyti savo klaidingų kelių, jis išsižada savo pažadų ir grįžta į kelią, kurį pasirinko prieš daugelį metų, iškeldamas savo interesus aukščiau už tautos“, – pridūrė jis.

Abdullah II savo velionio tėvo, karaliaus Huseino, prašymu 1999 metais paskyrė Hamzah sosto įpėdiniu, bet 2004 metais panaikino tokį jo titulą.

„Per pastaruosius metus savo broliui rodžiau didžiausią toleranciją, santūrumą ir kantrybę... ir ne kartą nusivyliau“, – nurodė karalius.

Hamzah motina, Amerikoje gimusi karalienė Noor (Nur), netrukus po karaliaus pareiškimo tviteryje parašė, kad „šiuo metu plinta išties absurdiška ir keistesnė nei pramanas medžiaga“, bet išsamiau savo teiginio nekomentavo.

Pernai nuteisti du pareigūnai – buvęs karališkojo teismo vadovas Bassemas Awadallah (Basemas Avadala) ir buvęs pasiuntinys kaimyninėje Saudo Arabijoje Sharifas Hassanas bin Zaidas (Šarifas Hasanas bin Zaidas).

Pranešta, kad jiedu palaikė glaudžius ryšius su Rijadu ir buvo pripažinti kaltais dėl „kurstymo prieš valdančiąją sistemą“, taip pat dėl „veiksmų, galinčių kelti grėsmę visuomenei ir sukelti maištą“.

Hamzah nebuvo pareikšti jokie kaltinimai, tačiau kaltinamajame akte teigiama, kad jis „buvo pasiryžęs įgyvendinti savo asmenines ambicijas valdyti, pažeisdamas Hašimitų konstituciją ir papročius“.

Praėjusių metų balandį internete paskelbtame vaizdo pranešime karaliaus netikras brolis apkaltino Jordanijos valdančiuosius korupcija ir neveiklumu.

Ketvirtadienį karališkieji rūmai pareiškė, kad „nenustebtų“, jei Hamzah pasiųstų kitų signalų.

„Aš ir mūsų žmonės nešvaistysime laiko atsakydami jam, – pažymėjo Abdullah II. – Esu tikras, kad jis ir toliau skleis šį melagingą naratyvą, bet mes neturime laiko prabangos į tai reaguoti.“

Nors pernai IS kovotojai buvo išvaryti iš savo paskutinės tvirtovės Sirijoje, Abdullah pareiškė „esąs labai sunerimęs, kad per pastaruosius metus matėme IS atsikūrimą ir stiprėjimą ne tik Sirijos pietryčiuose, bet ir vakarų Irake“.

„Turime reaguoti į IS sugrįžimą“, – pridūrė karalius, duodamas interviu televizijai „France 24“ prieš šią savaitę vyksiančias derybas Briuselyje, Strasbūre ir Paryžiuje.

Pasak jo, daugelis Sirijoje kovojusių užsieniečių dabar gyvena Libijoje.

„Žvelgiant iš Europos perspektyvos, artimiausiomis dienomis tai bus svarbi diskusijų tema, atsižvelgiant į faktą, kad Libija yra daug arčiau Europos“, – pareiškė Abdullah.

„Keli tūkstančiai kovotojų paliko [Sirijos] Idlibą per šiaurinę sieną ir pateko į Libiją. Tai yra dalykas, į kurį 2020 metais turės atkreipti dėmesį regionas, taip pat mūsų draugai Europoje“, – sakė monarchas.

Kalbėdamas apie praėjusią savaitę kilusią įtampą tarp Irano ir JAV, Abdullah išreiškė viltį, kad „artimiausiais mėnesiais regionui užduosime regionui tinkamą toną ir kad tai iš tikrųjų padės „sumažinti temperatūrą“.

„Atrodo, kad šiuo metu padėtis deeskaluojasi; tikimės, kad tokia tendencija išliks. Negalime sau leisti nestabilumo mūsų pasaulio dalyje“, – aiškino monarchas.

„Kad ir kas nutiktų Teherane, tai turės įtakos Bagdadui, Amanui, Beirutui, izraeliečių ir palestiniečių procesui“, – sakė jis.

Karalius pridūrė, kad dėl Turkijos neseniai priimto sprendimo Libijoje dislokuoti karių šalyje „kils tik daugiau painiavos“.

Abi Libijos konflikto šalys sutarė sekmadienį paskelbti paliaubas siekiant nutraukti devynis mėnesius besitęsiančias kautynes. Tokį žingsnį buvo žengta po kelias savaites tarptautinės diplomatijos pastangų ir Rusijos bei Turkijos – regiono įtakingų veikėjų – raginimų nutraukti ugnį.

Lapkritį paskelbtoje JT ataskaitoje teigiama, jog kai kurios šalys pažeidžia Libijai paskelbtą ginklų embargą, galiojantį nuo 2011 metų, kai buvo nuverstas diktatorius Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis).

Jordanija ir Jungtiniai Arabų Emyratai reguliariai tiekė ginkluotę Libijos autokrato Khalifos Haftaro (Chalifos Haftaro) pajėgoms, kurias remia Turkijos varžovai regione – Saudo Arabija, Egiptas ir JAE.

Jordanija, kurios stabilumas laikomas gyvybiškai svarbiu neramiems Artimiesiems Rytams, yra priėmusi apie 1,3 mln. pabėgėlių iš kaimyninės karo draskomos Sirijos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Jordanijos Karaliumi Abdullah II. Šalies vadovė su Karaliumi kalbėjo apie globalius saugumo iššūkius, su kuriais susiduria Europos Sąjunga ir Artimųjų Rytų regionas, padėtį Sirijoje ir priemones masinei migracijos krizei įveikti, aptarė Lietuvos ir Jordanijos dvišalius santykius.

Jordanija yra patikima ES ir NATO partnerė Artimųjų Rytų regione, patirianti skausmingas konflikto Sirijoje pasekmes, susidurianti su didžiuliu migracijos srautu ir aktyviai dalyvaujanti antiteroristinėje koalicijoje prieš ISIS. Dėl kaimynystėje įsigalėjusios teroristinės organizacijos „Islamo valstybė", augančio ekstremizmo ir Sirijoje užsitęsusio pilietinio karo vidinis ir išorinis valstybės saugumas yra strateginis Jordanijos interesas.

„Lietuva gerai supranta Jordaniją. Gyvename sudėtingoje kaimynystėje, netoli savo sienų matome agresiją, žūvančius žmones. Jordanija, kaip ir visa ES, susiduria su stiprėjančiu radikalizmu ir terorizmo grėsme. Todėl mūsų valstybių ir mūsų žmonių saugumas – aukščiausias Lietuvos ir Jordanijos prioritetas", – sakė Prezidentė.

Jordanijos Karalius griežtai smerkia terorizmą ir smurtą prisidengiant religija. Augantį radikalizmą ir ISIS veiksmus vertina kaip grėsmę savo valstybei. Jordanija yra smarkiai nukentėjusi nuo „Al Qaedos" sprogdinimų viešbučiuose, ISIS sudegino šios valstybės pilotą.

Lietuva ir Jordanija kritiškai vertina Rusijos įsikišimą į Sirijos konfliktą. Rusijos veiksmai destabilizuojančiai veikia visą Artimųjų Rytų regioną. Parama Sirijos režimui ir civilinių objektų bombardavimas neprisideda prie taikių sprendimų paieškos, o didina pabėgėlių srautus. Rusija įkūrė antrąją karinę bazę Latakijoje. Tai, pasak Prezidentės, rodo Rusijos siekį užsitikrinti karinį dominavimą ne tik Baltijos, Juodosios, bet ir Viduržemio jūros regionuose, o nenuspėjamas šios valstybės elgesys kelia grėsmę globaliam saugumui.

Aptariant migracijos krizę, Prezidentė pabrėžė, kad padėti nuo karo bėgantiems žmonėms – visos tarptautinės bendruomenės pareiga. Tačiau labai svarbu, kad žmonės pagalbą ir prieglobstį gautų kuo arčiau savo namų, artimoje kultūrinėje aplinkoje, o ne rizikuotų savo gyvybėmis, rinktųsi pavojingą kelionę jūra ir taptų į prekeivių žmonėmis aukomis.

Jordanija, priėmusi 3 milijonus pabėgėlių, iš kurių beveik 700 tūkstančių yra sirų, pasak Prezidentės, yra žmogiško solidarumo ir atjautos pavyzdys. Šalyje veikia didžiausia regione „Zataari" pabėgėlių stovykla, savo dydžiu prilygstanti ketvirtam pagal dydį Jordanijos miestui. Joje prieglobstį rado per 80 tūkstančių pabėgėlių. Lietuva per įvairias ES ir JT humanitarines programas, ES paramos Sirijai „MADAD" fondą teikia finansinę ir humanitarinę paramą Jordanijai.

Šalies vadovė su Karaliumi Abdullah II aptarė dvišalius santykius – prekybą, inovacijas, energetiką. Vadovai kaip perspektyviausias sritis nurodė maisto produktų ir saulės baterijų eksportą, IT ir komunikacines technologijas. Jordanija yra patraukli šalis startuoliams, čia sukuriama 75 proc. viso arabiško interneto turinio. Lietuvą su Jordanija sieja panaši patirtis užsitikrinant energetinį saugumą ir siekis diversifikuoti energijos tiekimo šaltinius. Jordanija, kaip ir Lietuva, pernai pasistatė suskystintų dujų terminalą Akabos uoste.

Jordanijos karalius Abdullah II (Abdula II) trečiadienį pažadėjo „žiauriai“ atsakyti „Islamo valstybės“ džihadistams, kurie gyvą sudegino Sirijoje sučiuptą Jordanijos naikintuvo pilotą.

„Muazo al Kasssbeho (Muazo Kasabės) kankinio kraujas nebus pralietas veltui. Jordanijos ir jos kariuomenės atsakas po to, kas atsitiko mūsų brangiam sūnui, bus žiaurus“, – sakoma pareiškime, kurį paskelbė karališkieji rūmai.

Abdullah trečiadienį surengė susitikimą su aukščiausio rango kariuomenės ir saugumo pareigūnais, kai, sužinojęs apie piloto egzekuciją, sutrumpino savo viešnagę Vašingtone.