200 tūkst. eurų Cino del Ducos tarptautinė premija dažnai laikoma tramplinu į Nobelio literatūros premiją. Ją anksčiau yra laimėję tokie Nobelio literatūros premijos laureatai kaip Andrejus Sacharovas, Mario Vargas Llosa (Marijus Vargas Ljosa) ir prancūzų romanistas Patrickas Modiano (Patrikas Modiano).

Penkios J. C. Oates knygos, įskaitant jos romaną „Blondinė“ (Blonde), pasakojantį apie aktorės Marilyn Monroe (Merilin Monro) vidinius išgyvenimus, pretendavo į Pulitzerio (Pulicerio) premiją, tačiau nė viena jos nelaimėjo.

Tačiau 81 metų rašytoja yra laimėjusi JAV nacionalinę knygų premiją ir daugybę kitų apdovanojimų už daugiau nei 60 savo romanų, apsakymų rinkinių, pjesių ir memuarų knygą „Prarastas kraštovaizdis“ (Lost Landscape)

Ne kartą Nobelio literatūros premijai pristatyta J. C. Oates yra aukštinama už savo drąsą be baimės gvildenti didžiausias diskusijas JAV visuomenėje keliančius klausimus knygoje „A Book of American Martyrs“ (Amerikos kankinių knyga), kurio veiksmo ašis – abortus atliekančios klinikos gydytojo nužudymas.

Būdama aktyvi socialinio tinklo „Twitter“ vartotoja, ji dažnai dalijasi savo kačių nuotraukomis, nepraleisdama progos kartkartėmis įgelti JAV prezidentu Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), kurį vadina „pamišėliu“.

„Jis kasdien visur gesina mažus gaisriukus“ tuo metu, kai pavojingesnis gaisras... vieną po kito ryja mums brangius dalykus“, – pernai sakė rašytoja.

Cino del Ducos premija yra pavadinta italų kilmės verslininko, kino prodiuserio ir filantropo vardu. Ją skiria Prancūzijos institutas, vienijantis penkias nacionalines akademijas, įskaitant prancūzų kalbą puoselėjančią Prancūzijos akademiją.

Premija rašytojai turėjo būti įteikta Paryžiuje kitą mėnesį, bet dėl koronaviruso epidemijos įteikimo ceremoniją teko atšaukti.

2015 metų Nobelio literatūros premiją ketvirtadienį, kaip ir buvo prognozuota, laimėjo baltarusių rašytoja Svetlana Aleksijevič.

67 metų autorė, kuri yra ir žurnalistė, buvo pagerbta „už savo polifoninius veikalus, kurie yra paminklas kančioms ir drąsai mūsų laikais“.

S.Aleksijevič tarptautinį pripažinimą pelnė jaudinančiais pasakojimais apie Černobylio katastrofą ir Antrąjį pasaulinį karą; jie paremti autentiškais liudijimais.

Jos knygos, kuriose, pasitelkus liudininkų žodžius, apie tuos siaubus pasakojama pirmuoju asmeniu, išverstos į daugybę kalbų ir pelnė baltarusių rašytojai ne vieną tarptautinį apdovanojimą.

Tačiau A.Aleksijevič knygos, parašytos rusų kalba, nėra leidžiamos Baltarusijoje, kurią daug metų valdo autoritarinis prezidentas Aleksandras Lukašenka. Pati rašytoja tai vadina „šliaužiančia cenzūra“.

S.Aleksijevič yra tik 14-oji moteris, pelniusi šį prestižinį apdovanojimą.

Švedijos akademijos nuolatinė sekretorė Sara Danius gyrė S.Aleksijevič kaip didžią ir novatorišką rašytoją, kuri pavaizdavo sovietinių ir posovietinių laikų žmonių „dvasią“.

Jos pirmasis romanas „Nemoteriškas karo veidas“ (U vojny ne ženskoe lico), kuris išleistas 1985 metais ir kuris remiasi anksčiau negirdėtomis moterų, kovojusių su nacistine Vokietija, istorijomis, sulaukė didelio populiarumo – jo buvo parduota daugiau nei 2 mln. egzempliorių.

Jos knygos buvo išspausdintos 19 šalių, mažiausiai penkios jų išverstos į anglų kalbą. Ji taip pat yra parašiusi tris pjeses ir 21 scenarijų dokumentiniams filmams.

Interviu Švedijos transliuotojui SVT rašytoja pareiškė, kad žinia apie tokį pripažinimą jai sukėlė „painius“ jausmus.

„Aš iš karto prisimenu tokias pavardes kaip (Ivanas) Buninas, (Borisas) Pasternakas, – sakė ji, prisimindama kitus Nobelio literatūros premija apdovanotus rusų autorius. – Viena vertus, tai toks fantastiškas jausmas, bet tai taip pat truputį kelia nerimą“.

S.Aleksijevič sakė, kad skambučio iš Akademijos sulaukė būdama namuose, „dirbama namų ruošos darbus, lygindama“.

Paklausta, ką darys su jai skirta 8 mln. Švedijos kronų (856,4 tūkst. eurų) premija, moteris atsakė: „Aš darau tik viena: perku sau laisvę. Man daug laiko užima knygų rašymas – nuo penkerių iki dešimties metų“.

„Turiu dvi idėjas naujoms knygoms, todėl man malonu, kad nuo šiol turėsiu laisvę prie jų padirbėti“, – pareiškė ji.

Gimusi vakarų Ukrainos Ivano Frankivsko mieste, kaimo mokyklos mokytojų šeimoje, S.Aleksijevič studijavo žurnalistiką Baltarusijoje, kuri tuomet priklausė Sovietų Sąjungai.

Dabar ji gyvena Baltarusijos sostinėje Minske ir, kaip ir daugelis intelektualų, palaiko prezidento Aleksandro Lukašenkos, kuris siekia dar vienos kadencijos sekmadienio rinkimuose, oponentus.

S.Aleksijevič pagrindine pretendente laikė ne tik daugelis literatūros apžvalgininkų bei lažybų bendrovių, tačiau taip pat ir katinas Moki (Mokis), kurio šeimininkas tikisi, kad jo augintinis išgarsės ne mažiau kaip aštuonkojis Paulis. Moki pasirinko rašytoją iš Baltarusijos per vieną televizijos laidą, spėliojant, kam atiteks šių metų premija.

Moki ignoravo kitus šiais metais minėtus pretendentus laimėti Nobelio literatūros premiją, kaip JAV rašytoja Joyce Carol Oates (Džois Kerol Outs), jos tėvynainis Philipas Rothas (Filipas Rotas) ir Kenijos rašytojas bei dramaturgas Ngugi wa Thiong'o (Ngugis va Tiongas).

„Jos kūriniai balansuoja ant ribos tarp dokumentikos ir romano – už šį žanrą apdovanojimas dar nebuvo skirtas“, – sakė Švedijos dienraščio „Dagens Nyheter“ kultūros naujienų redaktorius Bjornas Wimanas (Bjornas Vimanas) prieš paskelbiant premijos laureatą.

Jis – ne vienintelis ekspertas, prognozavęs sėkmę S.Aleksijevič, kurios kūriniai neseniai buvo išleisti švedų kalba.

„Noriu, kad laimėtų Svetlana Aleksijevič – dėl jos įžvalgios ir viltingos žurnalistikos“, – žurnalistė Maria Lundstrom (Marija Lundstriom) sakė vaizdo įraše, paskelbtame visuomeninio Švedijos radijo „Instagram“ paskyroje.

Pernai Nobelio literatūros premija buvo skirta vienam garsiausių Prancūzijos rašytojų Patrickui Modiano (Patrikui Modiano), kuris savo romanuose gilinasi į skausmingą šalies patirtį nacių okupacijos metais ir savo paties vaikystės žaizdas.

Prestižinės premijos laureatei, be piniginės premijos, dar atiteks auksinis medalis ir diplomas, kuriuos per Stokholme įvyksiančią oficialią ceremoniją jai įteiks šalies karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas XVI Gustafas). Ceremonija įvyks gruodžio 10 dieną, kai minimos premijų įsteigėjo Alfredo Nobelio mirties metinės.