„Jei „Jozita“ tokia principinga žiūrėti kaip didinami ir kokie mažinami mokesčiai, manau, kad galėtų savo 220 darbuotojų – kurie beveik visi gauna minimalų atlyginimą – parašyti sekančiame algalapyje, kad jų darbo užmokestis pakilo dėl to, kad šita Vyriausybė sumažino mokesčius dirbančiajam“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė S. Gentvilas.

„Jei „Jozitos“ savininkai yra principingi, prašome jūsų įrašyti į algalapius, kad šita valdžia pakėlė jūsų darbuotojams atlyginimus ne jūsų dėka, bet dėl to, kad sumažino jūsų dirbančiųjų apmokestinimą“, – teigė jis.

Nuo naujųjų metų įsigaliojus didesniam akcizui už dujų balionus, „Jozita“ čekiuose pradėjo žymėti, kad tai yra „Tėvynės Sąjungos-Konservatorių įvestas akcizas buičiai“. Čekyje pažymėta ir už akcizą sumokama kainos dalis.

Aplinkos ministras jau anksčiau reaguodamas į šią situaciją pažymėjo, jog „Jozita“ vis dar prekiauja su Rusija, iš jos importuoja SND, kurių akcizas nuo 2024 m. išaugo iki 304 eurų už toną. Vis tik vasarį, per neeilinę Seimo sesiją, SND apmokestinimas turėtų būti sumažintas iki 41 Eur/t.

Tarifo pokytį iniciavo Aplinkos ministerija, siekiant labiau apmokestinti taršų kurą, apriboti rusiškų SND produktų importą į Lietuvą. S. Gentvilo teigimu, mažinti SND akcizą „atsirišo galimybė“ Europos Sąjungai sankcionavus rusiškas SND.

Į „Jozitą“ dėl čekiuose minimos informacijos apie „valdančiųjų įvestą akcizą buičiai“ kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija, įpareigojusi ją pašalinti.

Tokio čekio pavyzdžiu, kaip ir pirmą kartą paviešinus informaciją, savo feisbuko paskyroje pasidalino parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.

Anksčiau šią savaitę tai, kad šiuo metu degalinėse perkant dujų balionus nurodoma minėta informacija, Eltai patvirtino ir „Jozitos“ direktorius Jonas Jokubauskis. Jis tikino galėjęs konservatorius įvardinti ir kitu žodžiu.

„O ką pyd****** reikėjo įvardinti? Man nebetilpo čekyje. Būčiau įrašęs dar pyd*******. Konservatoriai dabar dauguma yra. Tai jeigu yra dauguma, tai aš teisingai parašiau“, – Eltai aiškino J. Jokubauskis.

Tuo tarpu aplinkos ministras Simonas Gentvilas reaguodamas į šią situaciją savo feisbuko paskyroje teigė, kad piktintis reikėtų ne Vyriausybės priimtais sprendimais, o tokiomis įmonėmis kaip „Jozita“, kurios iki šiol prekiauja su Rusija.

R. Žemaitaičio feisbuko nuotr.

Seimas 2023 metų gegužę pritarė Akcizų įstatymo projektui, kuriam įsigaliojus, atsisakyta energiniams produktams taikomų akcizų lengvatų, numatyta nuosekliai didinti akcizų tarifus taršioms kuro rūšims bei į taikomus tarifus įtraukta anglies dvideginio dedamoji.

Remiantis šiuo projektu, nuo naujųjų metų naftos dujoms, kurios yra išpilstytos į balionus, taikomas 304,1 Eur/t akcizo tarifas. Prieš tai tarifas buvo nulinis.

Nurodo tik konservatorius

Kvituose pabrėžiama, kad viena galutinės kainos dedamųjų – „Tėvynės Sąjungos-konservatorių įvestas akcizas dujoms buičiai“.

„Jozitos“ vadovas Jonas Jokubauskis šiandien nurodė, kad toks sakinys tikrai yra ir egzistuos nuolat – tol, kol galios tarifas. Vieni internautai sveikina tokį žingsnį ir vadina drąsos, pilietiškumo išraiška, kiti klausia, kodėl bendrovė kituose savo nenurodo, kas įvedė visokius kitokius mokesčius, kuriuos tenka įskaičiuoti į galutinę kainą.

„O ką pyd****** reikėjo įvardinti? Man nebetilpo čekyje. Būčiau įrašęs dar pyd*******. Konservatoriai dabar dauguma yra. Tai jeigu yra dauguma, tai aš teisingai parašiau“, – Eltai aiškino J. Jokubauskis.

Jis tikino parašęs šalies prezidentui Gitanui Nausėdai, premjerei Ingridai Šimonytei ir Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen raštą dėl akcizų dar praėjusių metų rugpjūtį, tačiau atsakymo dar negavo.

„Kas vadovauja Lietuvai? Gitanas, antras Šimonytė ir trečias Čmilytė. Jie nurodo mums gaires ir be jų parašo niekas, niekur nepraeina nei pro rakto skylutę. Ir daugiau, kaip tie vaikai elgiasi, tai jau jų problemos yra“, – paklaustas, kodėl čekyje neįvardijo įstatymų pokyčius inicijavusios Aplinkos ministerijos sakė „Jozitos“ vadovas.

„Aš jiems parašiau raštą, tiems trims žmonėms (G. Nausėdai, I. Šimonytei ir V. Čmilytei-Nielsen – ELTA), 2023 m. rugpjūčio 18 d., dar atsakymo negavau. Tai dabar gal duos atsakymą“, – tvirtino jis.

Akcizų įstatymo projekto atnaujinimą pateikė Aplinkos ministerija. Jai vadovaujantis Simonas Gentvilas yra Lietuvos liberalų sąjūdžio partijos narys.

Šių akcizų pokyčių Lietuvai teko imtis dėl įsipareigojimų ES dėl žaliojo kurso politikos.

Būčiau įrašęs dar pyd*******. Konservatoriai dabar dauguma yra.

Remigijus Žemaitaitis džiūgauja

„Jozitos“ „naujovę“ paviešino prieštaringai vertinamas Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Feisbuko pasidalijęs kvito nuotrauka, kurioje matyti, kad Klaipėdos rajone, Klipščių kaime, veikiančioje „Jozitos“ degalinėje sausio 2 dieną buvo sumokėta už du 50 litrų ir 21 kilogramo talpos SND balionus. Už juos teko sumokėti 52 eurus. Kvite išskirta, kad iš jų 16 eurų yra akcizo mokestis, kuris kvituose paprastai nebūna išskiriamas. Prie sumos nurodyta, kad tai – „Tėvynės Sąjungos–konservatorių įvestas akcizas dujoms buičiai“.

Skandalistas R. Žemaitaitis feisbuke gyrė „Jozitą“. „Pagaliau vienas verslininkas prabudo ir pasiuntė Tėvynės Sąjungą–Lietuvos krikščionis demokratus velniop! Tik drąsi visuomenė šios vyriausybės niekšus gali viešinti. Pagarba Šilalės įmonei „Jozita“, kuri nepabijojo ir viešai parodė tikruosius Lietuvos naikintojus“, – rašė Seimo narys, kurio pasisakymai ne kartą buvo pripažinti kaip pažeidžiantys Seimo nario etikos kodeksą, dėl jo antisemitinių pareiškimų pradėtas apkaltos procesas, kreiptasi į Konstitucinį Teismą.

Ministras ragina „pasižiūrėti į veidrodį“

Tuo tarpu aplinkos ministras Simonas Gentvilas reaguodamas į šią situaciją savo feisbuko paskyroje teigė, kad piktintis reikėtų ne Vyriausybės priimtais sprendimais, o tokiomis įmonėmis kaip „Jozita“, kurios iki šiol prekiauja su Rusija.

„Nuo karo pradžios suskystintų naftos dujų importas iš Rusijos augo 700 proc. Ta pati „Jozita“ nesikuklina pripažinti, kad perka dujas iš ten. O čia matai, Vyriausybė ėmė jiems dar trukdyti mat. SND (Suskystintos naftos dujos – ELTA) yra ES nesankcionuota prekė, todėl cisternomis vis intensyviau importuojamos. (...) Todėl ir buvo imtasi tokio griežto akcizo pakėlimo SND, apmokestinant Kremliaus eksportą. Ir tai labai teisingas sprendimas“, – rašė S. Gentvilas.

„Lygiagrečiai beveik 2300 daugiabučių namų jau pasikeitė dujų balionus į elektrines virykles. Energetikos ministerijos parama per paskutinius 5 metus. Gyventojai nebuvo palikti nuošaly. Šiandien klausimai turėtų būti keliami ne Vyriausybei, o toms šalies jozitoms, kodėl jos prekiauja su Rusija“, – pabrėžė jis.

Degalinių tinklo „Jozita“ savininkas Jonas Jokubauskis kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės Eismo saugumo komisiją, prašydamas leisti sunkiasvorių automobilių eismą tarp Jūrininkų prospekto ir Jachtų gatvės.

„2019 metais nusipirkau sklypą degalinės statybai. Įrengėme degalinę, kolonėles krovininiam transportui pastatėme. Projektuotojai, o gal ir mes patys nepasižiūrėjome, kad sunkvežimiai negalės privažiuoti iki degalinės. Likome keblioje situacijoje“, – kalbėjo J. Jokubauskis.

Iki degalinės yra apie pusė kilometro, kuriuo draudžiama važiuoti sunkvežimiams.

Likome keblioje situacijoje.

„Aš esu sakęs, kad degalais prekiausiu pigiau. Ir prekiauju. Bet niekas negali atvažiuoti pas mane“, – dūsavo verslininkas.

Degalinės savininko interesams atstovaujantis ekspertas aiškino, kad šioje prospekto dalyje nėra gyvenamųjų namų. Tačiau vis tik toje miesto dalyje numatyta gyvenamoji statyba.

Tačiau Taikos ir Jūrininkų prospektų sankryžą per valandą kerta per 200 sunkvežimių, o tai byloja apie didžiulius transporto srautus.

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus specialistas Vytautas Paukštė tikino, kad ši prospekto dalis nėra pritaikyta intensyviam sunkvežimių eismui.

„O pati sankryža nepritaikyta sunkvežimių apsisukinėjimui“, – pastebėjo V. Paukštė.

Policijos atstovas prognozavo, kad netrukus daugiaaukščių namų gyventojai puls piktintis, kai po langais ims blerbti sunkvežimių varikliai.

„Neapsaugosime nuo šių automobilių stovėjimo. O dar kiti gali mėginti nukirsti kelio dalį ir suks, tikėdamiesi pasiekti uostą“, – pastebėjo Klaipėdos kelių policijos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Aurelijus Jankauskas.

Degalinės savininkas užsiminė, kad būtų pasirengęs savo lėšomis įrengti nuovažą į degalinę.

Komisija galutinio sprendimo nepriėmė. Pirmiausia bus išanalizuota situacija, pabendrauta su gyventojais, įvertinti projektiniai siūlymai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas rugsėjo 14 dieną „Jozitos“ skundą nutarė laikyti nepaduotu ir grąžino įmonei. Tačiau tai neužkerta jai kelio pakartotinai kreiptis į teismą, rašoma nutartyje, kuri per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 

Teismas rugpjūčio 29 dieną įmonei nurodė iki rugsėjo 12 dienos pašalinti skundo trūkumus ir pateikti patikslintą skundą, tačiau įmonė to nepadarė ir neprašė pratęsti termino.

„Jozita“ prašė panaikinti VERT liepos 28 dienos nutarimą skirti jai piniginę baudą.

VERT skyrė baudą ne tik „Jozitai“, bet ir bankrutuojančiai degalų prekybininkei „Energijos kodas“ (4,4 mln. eurų) ir įmonei  „Sunergus“ (166,7 tūkst. eurų). Baudos skirtos už tai, kad įmonės prekiavo benzinu ir dyzelinu, tačiau iki balandžio 30 dienos nepateikė audito ataskaitų, kuriose būtų pateikti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalies, pagrįstos sertifikatais, kiekiai.

Tokiu būdu įmonės pernai neįvykdė įpareigojimo, kad „žalioji“ dalis bendrame jų Lietuvoje parduoto benzino ir dyzelino kiekyje sudarytų bent 6,8 proc., iš jų bent 0,2 proc. – pažangieji biodegalai ar „žalieji“ nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai.

Alternatyviųjų degalų įstatymas numato, kad degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarytų atitinkamą bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalį.

Baudos skirtos už tai, kad įmonės prekiavo benzinu ir dyzelinu, tačiau iki balandžio 30 dienos nepateikė audito ataskaitų, kuriose būtų pateikti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalies, pagrįstos sertifikatais, kiekiai, pranešė VERT.

Tokiu būdu įmonės pernai neįvykdė įpareigojimo, kad „žalioji“ dalis bendrame jų Lietuvoje parduoto benzino ir dyzelino kiekyje sudarytų bent 6,8 proc., iš jų bent 0,2 proc. – pažangieji biodegalai ar „žalieji“ nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai.

„Energijos kodo“ bankroto administratorės įmonės „Kitoks sprendimas“ vadovas Dainius Česas BNS sakė kol kas apie baudą negirdėjęs.

„Įmonei baudą jei skyrė, tai į kreditorių sąrašą gali ateiti. Šiaip neturiu jokios informacijos, pirmą kartą girdžiu. Įmonė bankrutuojanti, pas ją nėra turto ar pinigų, kad tokią baudą galėtų sumokėti“, – teigė D. Česas.

Anot jo, gegužės 25 dieną įmonei iškelta bankroto byla, nuo tol ji veiklos nebevykdo. 

Alternatyviųjų degalų įstatymas numato, kad degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarytų atitinkamą bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalį.

Anot VVTAT, Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Šilutės r. UAB „Jozita“ priklausančiose degalinėse atrinkti benzino ir dyzelino bandiniai buvo ištirti VVTAT Naftos produktų laboratorijoje ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro Vilniaus Radiocarbon laboratorijoje, kuri nustatė, jog penkiuose dyzelino bandiniuose buvo nustatyta mažiau kaip 6,2 procento biodegalų, skaičiuojant pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę.

UAB „Jozita“ Alternatyviųjų degalų įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą.

Įvertinusi visas bylos aplinkybes, VVTAT už Alternatyviųjų degalų įstatymo 16 straipsnio 6 dalies pažeidimą UAB „Jozita“ skyrė 300 tūkst. baudą.

Nutarimas per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti apskųstas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Portalas „Delfi“ susisiekė su „Jozita“, tačiau įmonė atsisakė komentuoti, ar sprendimą skųs.

2021 m. priimtu Alternatyvių degalų įstatymu Lietuva siekia mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų.

Minėtas įstatymas numato nuoseklų perėjimą prie  transporto sektoriaus energijos šaltinių įvairovės, nustatant įpareigojimus degalų tiekėjams dėl degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekimo, didinant pažangiųjų biodegalų naudojimo mastą.

Kontrolierė Birutė Sabatauskaitė įspėjo įmonę dėl diskriminacijos organizuojant darbuotojų atranką.

Skundą kontrolierei pateikęs vyras teigė, kad paskambinus dėl laisvos darbo vietos, jam buvo pasakyta, jog siūlomoms pareigoms pageidaujama įdarbinti moterį, o ne vyrą.

Pradėjus tyrimą, „Jozitos“ atstovas tvirtino, kad įvyko nesusikalbėjimas – jo žodžiai buvo ne taip suprasti.

„Padalinio, kuriame ieškota pardavėjo (s)-operatoriaus (-ės), vadovas teigė, jog „galbūt paminėjau, kad geriau būtų moteris, nes jos atsakingesnės ir kruopštesnės ir tikrai neteigiau, kad vyrai nereikalingi“. Pasak jo, įmonėje su kasos aparatais ir kitus darbus dirba tiek moterys, tiek vyrai“, – nurodoma pranešime.

B. Sabatauskaitė atkreipia dėmesį, kad darbuotojų atrankoje negali būti jokių dviprasmybių.

„Kandidatams ir kandidatėms negalima kurti įspūdžio, jog vienos ar kitos lyties asmenys darbą atliktų geriau ar kruopščiau. Tokios replikos, šiuo atveju, galėjo tiesiogiai paveikti vyrų apsisprendimą dalyvauti konkurse ir yra laikytinos diskriminacinėmis. Priimant asmenis į darbą reikia vertinti jų kompetenciją, patirtį, gebėjimus atlikti konkrečias užduotis, o ne lytį“, – sako lygių galimybių kontrolierė.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas numato, kad darbdaviai priimdami asmenis į darbą turi taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas nepriklausomai nuo jų lyties.

Išimtis gali būti taikoma tik tuomet, jei lytis yra būtinas ir lemiantis profesinis reikalavimas. Pavyzdžiui, ieškant patikrą atliekančių darbuotojų (keleivius apieškoti gali tik tos pačios lyties asmuo), aktorių konkrečiam vaidmeniui, modelių rūbams.