Ministerija taip pat ketina organizuoti reguliarius teisėsaugos institucijų ir savivaldybių susitikimus situacijai aptarti, daugiau informuoti ir šviesti vietos gyventojus.

Šiuos klausimus ministrė Agnė Bilotaitė ketvirtadienį aptarė su savivaldybių, kuriose yra apgyvendinti neteisėti migrantai, merais.

Susitikime dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas – Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Vilkaviškio, Kauno, Švenčionių rajonų savivaldybių merai, administracijų direktoriai.

„Neteisėti migrantai laisvai judėti mūsų šalyje pradės palaipsniui, jokio masinio išėjimo nebus, tačiau, net ir palaipsniui atlaisvindami jų judėjimą, turime įvertinti rizikas ir būti pasirengę jas valdyti. Rizikų nėra daug, tačiau iš ankstesnių krizių valdymo patirties žinome, kad išankstinis pasirengimas, išankstinis visuomenės informavimas labai pasiteisina ir sumažina nereikalingas įtampas. Taigi šį kartą pasirengėme dar atsakingiau“, – sakė A. Bilotaitė.

Bandys išvykti

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), Migracijos departamento ir Policijos departamento vadovai merams pristatė veiksmų planą, kaip vyks migrantų judėjimo apribojimų atlaisvinimas, ir priemones, kurių bus imtasi stiprinant gyventojų ir pačių neteisėtų migrantų saugumą.

Policijos teigimu, viešosios tvarkos pažeidimai tikėtini dėl neteisėtų migrantų bandymų išvykti į Vakarų Europos šalis.

„Nors tokios teisės jie ir neturi, tačiau tikėtina, kad bandymų bus ir dėl to gali padaugėti sukčiavimo, neteisėto žmonių gabenimo atvejų. Taip pat neteisėtų migrantų koncentracijos vietose gali padaugėti neapykantos nusikaltimų, smulkių vagysčių“, – nurodoma pranešime.

Šiuo metu migrantų judėjimas gali būti ribojamas iš viso iki 18 mėnesių – sprendimus dėl to priimant kas šešis mėnesius. Pirmuosius du kartus tą daro VSAT ir Migracijos departamentas, trečiąjį – teismas.

Kadangi daugelis neteisėtų migrantų į Lietuvą pateko pernai vasarą, šiuo metu artėja 12 mėnesių terminas, tad dėl atvykėlių likimo VSAT turi kreiptis teismą. Pasieniečiai gali prašyti arba juos sulaikyti, arba leisti gyventi savarankiškai, numatant prievolę reguliariai „pasirodyti“, arba apgyvendinti stovyklose, sudarant galimybę iš jos išeiti.

Anot pasieniečių, kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau maždaug šimtui bus prašoma taikyti sulaikymą, ribojant išėjimą iš apgyvendinimo vietos.

Išleista 35 mln. eurų, tęs išmokas

VRM duomenimis, šiuo metu penkiuose apgyvendinimo centruose gyvena kiek daugiau nei 2,6 tūkst. užsieniečių, beveik 1,5 tūkst. iš jų turi neteisėto migranto statusą, nes nesiprašė arba negavo prieglobsčio ir visi teisminiai ginčai baigti – jie turi būti išsiųsti iš šalies.

Dėl beveik 1,2 tūkst. prieglobsčio prašytojų dar vyksta prašymų nagrinėjimai arba procesai teismuose.

VRM nurodo, kad neteisėti migrantai anksčiau ar vėliau turės būti grąžinti į jų kilmės šalį. Nepaisant to, ar jie gyvens užsieniečių apgyvendinimo centruose, ar savarankiškai, ir toliau bus aktyviai ieškoma galimybių įgyvendinti sprendimą išsiųsti juos į kilmės šalis.

Ministerija skaičiuoja, kad per metus migrantų krizės valdymui jau išleista 35 mln. eurų, didžioji dalis šių išlaidų – Europos Komisijos skirtos lėšos.

Siekiant paskatinti savanorišką grįžimą į kilmės šalis, VRM nutarė tūkstančio eurų išmokos mokėjimą pratęsti iki rugsėjo 22 dienos.

Leidimai gyventi Lietuvoje suteikti 130-čiai neteisėtai atvykusių užsieniečių.

Prieš metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka. Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Dalis jų savanoriškai grįžo į kilmės šalį, dalis buvo deportuoti, kitiems buvo suteiktas prieglobstis arba jie pasišalino iš Lietuvos.

„Tikrai norime nuraminti aplinkinius gyventojus, kad dėmesys bus padidintas toms teritorijoms ir migrantai neturėtų kelti kažkokio pavojaus“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė vidaus reikalų viceministras.

Pasak jo, nereikėtų pernelyg baimintis ir dėl to, kad į laisvę paleisti kone metus laisvės judėti neturėję migrantai, išprovokuos didesnį nelegalų žmonių srautą į Lietuvą.   

„Kita vertus, yra būgštavimas, kad tai netaptų traukos veiksniu. Tačiau fizinio barjero statybos vyksta, stebėjimo sistemos instaliuojamos ir iki metų pabaigos būsime visiškai pasiruošę užtikrinti fizinę ir stebėjimo sienos apsaugą“, – teigė A. Abramavičius.

Tikrai norime nuraminti aplinkinius gyventojus, kad dėmesys bus padidintas toms teritorijoms ir migrantai neturėtų kelti kažkokio pavojaus.

„Mes turime užtikrinti tiek migrantų nepateikimą į Lietuvą, tęsiant apgręžimo politiką, tiek užtikrinant viešąjį saugumą Lietuvos teritorijoje. Tokie iššūkiai egzistuoja ir mes jiems pasiruošę“, – pažymėjo jis.

Šiuo metu, informavo viceministras, neteisėtų migrantų srautas į Lietuvą yra gerokai sumažėjęs.

„Pas mus tik vienetiniai atvejai“, – teigė jis.

Šią vasarą daugumai neteisėtai į Lietuvą per Baltarusiją patekusių migrantų sueina 12 mėn. nuo registracijos Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS. Šiuo metu penkiuose apgyvendinimo centruose gyvena 2627 užsieniečiai. Migrantų apgyvendinimui ir išlaikymui per metus jau išleista 35 mln. eurų, didžiąją dalį šių lėšų skyrė Europos Komisija. Vidaus reikalų ministerija mano, kad nebetikslinga taikyti migrantų judėjimą ribojančių priemonių.

„Šalies gyventojai gali būti ramūs – masinio migrantų paleidimo iš dabartinių apgyvendinimo vietų – nebus. Terminai sueis kiekvienam skirtingu metu, dėl kiekvieno užsieniečio, kuriam nesuteiktas prieglobstis, tolesnio likimo dar spręs teismas. Policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba vertina rizikas, su kuriomis galime susidurti palaipsniui atlaisvinant migrantų judėjimą, ir yra pasiruošusios jas suvaldyti“, – teigia vidaus reikalų viceministras A. Abramavičius.

Iš visų šiuo metu Lietuvoje gyvenančių migrantų 1160 turi prieglobsčio prašytojo statusą – jų prašymai dar nagrinėjami arba dėl nesuteikto prieglobsčio dar vyksta teisminiai procesai. Įvertinus individualias aplinkybes, dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo sprendimus ir toliau priims Migracijos departamentas. Tikėtina, kad daugumai jų judėjimo ribojimai nebus taikomi. Prieglobstis Lietuvoje suteiktas 130 užsieniečių, jiems pradėtas integracijos procesas.

Viceministro A. Abramavičiaus teigimu, ir toliau bus dedamos pastangos prieglobsčio negavusius užsieniečius grąžinti į kilmės šalis.

Savo noru į kilmės šalis jau grąžinti 1075 užsieniečiai

A. Abramavičius teigia, kad Vidaus reikalų ministerija priėmė sprendimą pratęsti tūkstančio eurų skatinamosios išmokos suteikimą neteisėtiems migrantams, sutikusiems savanoriškai grįžti į kilmės šalis. Anot viceministro, šiuo metu norą grįžti į kilmės šalis išreiškė 45 asmenys ir tikimasi, kad skaičius išaugs.

„Yra pratęstas ministrės įsakymas dėl savanoriško išsiuntimo ir Europos Komisija tam toliau taip pat skiria savo dėmesį ir finansavimą. Dabar yra 45 asmenys, norintys grįžti savarankiškai. (...)  Tai procesas tęsiamas, tūkstančio eurų išmokos sprendimas yra pratęstas iki 22 dienos ir tikimės, kad ne tik 45, bet ir daugiau juo pasinaudos“, – antradienį Vidaus reikalų ministerijoje kalbėjo A. Abramavičius.

Anot viceministro, nuo neteisėtos migracijos krizės pradžios savo noru į kilmės šalis jau grąžinti 1075 užsieniečiai, 602 iš jų – 2022 metais.

„Tai sąlyginai yra pakankamai geras skaičius ir palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis, procentiškai turbūt šiandien yra geriausias“, – kalbėjo viceministras.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba skaičiuoja, jog šiuo metu yra Lietuvoje gyvena 2,5 tūkst. neteisėtai į Lietuvą patekusių migrantų, jiems draudžiama palikti apgyvendinimo vietas. Pasak pasieniečių vado pavaduotojo Rimanto Petrausko, maždaug 1,5 tūkst. asmenų turi būti grąžinti į kilmės šalis, likusieji dar ginčija sprendimus nesuteikti prieglobsčio.

Šiuo metu migrantų judėjimas gali būti ribojamas iš viso iki 18 mėnesių – sprendimus dėl to priimant kas šešis mėnesius. Pirmuosius du kartus tą daro institucijos, trečiąjį – teismas.

Kadangi daugelis neteisėtų migrantų į Lietuvą pateko pernai vasarą, šiuo metu artėja 12 mėnesių terminas, tad dėl atvykėlių likimo VSAT turi kreiptis teismą. Pasieniečiai gali prašyti arba juos sulaikyti, arba leisti gyventi savarankiškai, numatant prievolę reguliariai „pasirodyti“, arba apgyvendinti stovyklose, sudarant galimybę iš jos išeiti.

„Po 12 mėnesių mums nebelieka teisinio pagrindo žmonių laikyti centruose. Siekiant užtikrinti grąžinimo procedūros vykdymą, kreipsimės į teismą dėl tolesnio jų apgyvendinimo“, – BNS trečiadienį kalbėjo R. Petrauskas.

Anot pasieniečių vado pavaduotojo, kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau „maždaug šimtui“ bus prašoma taikyti sulaikymą, ribojant išėjimą iš apgyvendinimo vietos.

„Tai tokie žmonės, kurie kelia grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui, kurie yra įtariamieji ir panašiai“, – sakė R. Petrauskas.

„Apie 50 proc. pasišalina“

VSAT atstovo teigimu, daugumai migrantų teismas turėtų skirti apgyvendinimą centruose, sudarant galimybę jį palikti.

Pasak R. Petrausko, teisme visos bylos turės būti išnagrinėtos iki sueinant 12 mėnesių terminui. Skaičiuojama, kad vien liepą sprendimas turės būti priimtas dėl 1,5 tūkst. migrantų.

Po 12 mėnesių mums nebelieka teisinio pagrindo žmonių laikyti centruose. Siekiant užtikrinti grąžinimo procedūros vykdymą, kreipsimės į teismą dėl tolesnio jų apgyvendinimo.

Jis atkreipė dėmesį, kad, remiantis dabartinėmis tendencijomis, dalis migrantų, kurie nebus toliau sulaikyti, greičiausiai pasišalins iš Lietuvos.

„Iš dabartinės situacijos matome, kad apie 50 proc. pasišalina. Ta dalis gali augti, gali mažėti“, – kalbėjo jis.

Anot R. Petrausko, pasišalinusius migrantus kitos ES šalys galės sulaikyti ir grąžinti atgal į Lietuvą, tuomet dėl jų likimo vėl spręstų teismas.

„Vėl būtų taikomos tos pačios priemonės“, – kalbėjo pasienietis.

Tolesnis likimas

Suėjus 18 mėnesių terminui, tiek sulaikyti, tiek centruose gyvenantys migrantai privalės juos palikti. Tačiau šiuo metu galiojantis įstatymas numato, jog tokiu atveju jie vis tiek šalyje negalės teisėtai dirbti.

Neteisėto migrantų antplūdžio metu į šalį patekusiems užsieniečiams, negavusiems prieglobsčio ir laukiantiems deportacijos, draudžiama penkerius metus suteikti leidimą laikinai gyventi ir dirbti.

Kaip diskusijoje Prezidentūroje sakė Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė, tai gali sukelti neteisėto darbo, išnaudojimo problemas.

„Atskirais atvejais tai gali paskatinti nusikalstamą elgesį, didinti ksenofobines visuomenės nuotaikas. Na, užsisuka tokia spiralė“, – kalbėjo E. Leonaitė.

Pernai teikdama įstatymo projektą Vidaus reikalų ministerija siūlė palikti galiotų metų terminą, tačiau Seime buvo nuspręsta numatyti penkerius.

Kaip BNS sakė Vidaus reikalų ministrės patarėja Agneta Ladek, šiuo metu parlamente bandoma vėl sugrąžinti buvusią tvarką.

„Tai – Seimo nario pasiūlymas. (...) Jis dabar svarstomas komitetuose, dėl šio klausimo balsavimas greičiausiai bus prieš Jonines“, – sakė ministerijos atstovė.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Dalis jų savanoriškai grįžo į kilmės šalį, dalis buvo deportuoti, kitiems buvo suteiktas prieglobstis arba jie pasišalino iš Lietuvos.

Raudonojo Kryžiaus atstovė Luka Lesauskaitė sako, kad jau pusmetį laikinose apgyvendinimo vietose gyvenantys asmenys savo kasdienybėje atranda įvairių užsiėmimų. Jos teigimu, migrantų stovyklose užtikrinama ne tik humanitarinė ir psichologinė pagalba, tačiau ir patenkinami būtiniausi poreikiai bei organizuojami įvairiausi zumbos, tapybos ir dainavimo užsiėmimai.

„Kai buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, užimtumas tapo tam tikru iššūkiu, nes kiekviena stovykla veikė gan skirtingai. Stovyklose buvo įvestos tam tikros taisyklės, buvo apribotos veiklos. Bet dabar jau grįžtame į normalesnį ritmą, veiklų yra pačių įvairiausių“, – Eltai teigė L. Lesauskaitė.

Kone prieš du mėnesius pasienio ruože su Baltarusija įvedus nepaprastąją padėtį, migrantų veikla buvo organizuojama tik stovyklos ribose. Dėl šios priežasties, L. Lesauskaitės teigimu, buvo ieškoma įvairių sričių specialistų tarp pačių migrantų. 

„Mes stengiamės identifikuoti savo sričių žinovus tarp migrantų, kurie gali vykdyti veiklas ir vesti užsiėmimus. Tarkim, Kybartuose yra migrantas, kuris tapo vokalo mokytoju – pradėjo vesti dainavimo pamokas. Kybartuose taip pat yra keli migrantai, kurie groja gitara, dainuoja ir taip jie renkasi kiekvieną dieną“, – pasakojo Raudonojo Kryžiaus atstovė, kartu pridurdama, kad vyksta ir edukaciniai užsiėmimai.

Tarkim, Kybartuose yra migrantas, kuris tapo vokalo mokytoju – pradėjo vesti dainavimo pamokas.

„Taip pat šiuo metu stovyklose vyksta anglų ir lietuvių kalbos pamokos. Pradėti ir dailės užsiėmimai. Paaiškėjo, kad Kybartų stovykloje yra puikių dailininkų, todėl savanoriai planuoja suorganizuoti meno kūrinių parodą. Vyksta ir įvairūs sporto užsiėmimai, yra sporto salė, vedamos mankštos“, – pridūrė L. Lesauskaitė.

Pasak jos, didelis dėmesys skiriamas ir vaikų edukaciniam mokymui, prie kurio prisideda ir kitos organizacijos.

„Medininkuose ir Naujininkuose, kur gyvena šeimos, vaikai kiekvieną dieną maždaug pusdienį praleidžia lietuvių kalbos pamokose, o nuo pietų turi įvairius užsiėmimus, edukacijas. Jas vykdyti padeda ne tik mūsų savanoriai, bet ir Lietuvos nacionalinis muziejus, organizacija „Raudonos nosys“, – pasakojo Raudonojo Kryžiaus atstovė.

„Kalbant apie moteris, tai Medininkuose ir Naujininkuose vyksta zumbos pamokos, jogos užsiėmimai, mankštos, mezgimo, siuvimo būreliai. Užsiėmimus veda pačios migrantės. Taip pat Medininkuose atidarėme biblioteką, kurioje yra anglų, prancūzų, rusų, arabų kalbomis parašytų knygų“, – kalbėjo L. Lesauskaitė.

Priemones geranoriškai aukoja visuomenė

L. Lesauskaitė džiaugiasi, kad nepaprastosios padėties sąlygomis asmenys buvo aprūpinti ir būtiniausiais poreikiais.

„Tarp migrantų buvo identifikuota nemažai žmonių, kurie yra barzdaskučiai arba kirpėjai, tai jie pasirūpina tiek savo, tiek ir kitų ten gyvenančių asmenų poreikiais“, – teigė Raudonojo Kryžiaus atstovė. 

Pasak L. Lesauskaitės, užsiėmimams reikalingas priemones geranoriškai paaukojo visuomenė bei įvairių organizacijų atstovai.

„Kai reikėjo siuvimo priemonių, kreipėmės į visuomenę ir žmonės geranoriškai paaukojo. Kai reikėjo knygų, kreipėmės į leidyklas ir į knygynus. Kai reikėjo įvairių priemonių, plaukų dažų, žirklių, indelių, kreipėmės į Lietuvos kirpėjus“, – pasakojo L. Lesauskaitė.

Siekiama rūpintis ir migrantų psichologine savijauta

L. Lesauskaitės teigimu, migrantai nuolat sulaukia sprendimo pratęsti jų sulaikymo terminą, todėl Raudonasis Kryžius siekia pasirūpinti ir migrantų psichologine savijauta.

„Sausio mėnesis yra kritinis, didelė dalis žmonių jau pusę metų čia gyvena ir gauna atsakymus, kad jų sulaikymo terminas yra pratęstas, todėl emocinė būklė tikrai sunki“, – pasakojo L. Lesauskaitė.

Anot jos, nuo rugsėjo mėnesio savo veiklą vykdo Raudonojo Kryžiaus specialistų mobilios komandos, kurios užtikrina ne tik humanitarinius, tačiau ir psichologinius migrantų poreikius.

„Specialistų mobilios komandos važiuoja kiekvieną dieną į Kybartus, Medininkus, Pabradę, Ruklą ir Naujinininkus bei dirba pasienio užkardose. Šiuo metu yra apie dvidešimt specialistų, bet komandą ketiname didinti, nes, pasitarę su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, supratome, kad toks darbas yra veiksmingas. Mobilios komandos yra sudarytos iš socialinio konsultanto, psichologo, užimtumo ir logistikos specialisto, vertėjo ir turime įvairių medicininės srities specialistų, tarkim, akušerių“, – teigė Raudonojo Kryžiaus atstovė.

ELTA primena, kad nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, į Lietuvą mėgino patekti apie 7,6 tūkst. neteisėtų migrantų.

Europos Sąjunga ir JAV dėl migrantų krizės kaltina Baltarusijos autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, kuris, jų teigimu, keršija už Bendrijos sankcijas jo režimui, įvestas dėl represijų prieš opoziciją.

Į šalį įleisti neteisėti migrantai yra apgyvendinti pritaikytuose apgyvendinimo centruose Rukloje, Pabradėje, Medininkuose, Kybartuose ir Vilniuje. Šiuose centruose migrantai įkurdinti šildomuose pastatuose arba moduliniuose nameliuose.

„Tikrai apie jokius judėjimo ribojimus negali būti kalbos. Pagrindinis kriterijus – situacija gydymo įstaigose“, – trečiadienį prie Vyriausybės žurnalistams sakė ministras.

Apie du pirmuosius omikron atvejus Sveikatos apsaugos ministerija pranešė trečiadienį.

A. Dulkys sako, kad situacija „yra pakankamai stabili“.

„Svarbiausias rodiklis, nesvarbu, ar tai būtų delta, ar kitos atmainos, tai yra jas pažinti, žinoti jų elgesį, jų užkrečiamumą, kokį daro poveikį būtent ligoninėms, reanimacijai. Šiandien ta situacija yra pakankamai stabili, tuos atvejus, kuriuos žinome, jie turi tiesiog peršalimo atvejus, yra pilnai izoliuoti asmenys, kurie su tuo susiję ir kol kas nepanašu, kad turėtumėme kažkokių kitų indikacijų“, – sakė A. Dulkys.

Ministras paragino skiepytis, sakydamas, kad stiprinančioji dozė „tampa tikrai labai svarbiu kovos įrankiu su virusu ir su jo naujomis atmainomis“.

Didelį skaičių mutacijų turintis COVID-19 variantas, pirmąkart aptiktas praėjusį mėnesį Pietų Afrikos Respublikoje, paskatino viso pasaulio šalis įvesti kelionių iš Pietų Afrikos šalių draudimus bei atnaujinti vidaus apribojimus, siekiant sulėtinti viruso atmainos plitimą.

Ekspertai įspėja, jog omikron atmaina plinta greičiau nei pasaulyje šiuo metu dominuojanti delta atmaina. Viena to priežasčių – sumažėjęs vakcinų veiksmingumas.

Vis dėlto, remiantis ankstyvaisiais duomenimis, susirgimas šia atmaina sukelia ne tokius sunkius simptomus.

Pagal Vidaus reikalų ministerijos (VRM) rengtas pataisas, pasibaigus šešių mėnesių migranto sulaikymo laikotarpiui, tačiau nespėjus baigti nagrinėti jo skundų dėl prieglobsčio prašymo, atvykėliui nebūtų taikomi judėjimo ribojimai, jeigu jis nekelia jokio pavojaus.

Tokie ribojimai būtų netaikomi ir pavojaus nekeliantiems neteisėtiems migrantams, dėl kurių prieglobsčio priimtas neigiamas sprendimas, tačiau dar vyksta apskundimo procedūros.

Tais atvejais, jeigu pareigūnai nustato riziką, jog migrantas gali pabėgti arba pasislėpti, Migracijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sprendimu jis galėtų būti apgyvendinamas, ribojant judėjimo laisvę dar iki šešių mėnesių.

VRM teigimu, jeigu yra kitų įstatyme nustatytų sulaikymo pagrindų, pavyzdžiui, grėsmė valstybės saugumui arba sąmoningas piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra, VSAT gali kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Teismas migrantų sulaikymą galėtų pratęsti iki 18 mėnesių.

Dabar Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatyta, kad karo, nepaprastosios, ekstremaliosios situacijos atveju prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi iki pusės metų, kol neišnagrinėjamas jų prašymas.

Įstatymo pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad pasibaigus šešių mėnesių sulaikymo terminui užsieniečiams būtų išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Jis nesuteiktų teisės gyventi Lietuvoje, su juo migrantas negalėtų ir teisėtai išvykti iš Lietuvos, tačiau jis įgytų tolerancijos statusą.

Įstatymo pataisomis taip pat siekiama atskirti prieglobsčio prašytojams ir neteisėtiems migrantams taikomas procedūras. Dėl pastarųjų sprendimus priimtų VSAT, o dėl prieglobsčio prašytojų – Migracijos departamentas.

Projektu grąžinama galimybė skųsti Lietuvos institucijų sprendimus dviejų instancijų teismuose: apygardos administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausias administraciniam teismui.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko apie 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.

„Judėjimo ribojimai, šita priemonė buvo efektyvi, kai mes neturėjome vakcinų. Ji yra labai brangi, ji yra labai sudėtinga ir šiuo metu mes jos tikrai nesvarstome“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė A. Dulkys.

ELTA primena, kad nuo COVID-19 skiepytis atsisakiusiems gyventojams riboti judėjimą tarp savivaldybių Kalėdų laikotarpiu pasiūlė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Vakarų Lietuvoje pastebimi pirmieji stabilizavimo požymiai

Ministras taip pat informavo, kad Vakarų Lietuvoje galima pastebėti pirmuosius epidemiologinės situacijos stabilizacijos požymius, taip pat, pasak jo, stabilizuojasi situacija reanimacijose.

„Pirmuosius nedidelius stabilizavimo požymius Vakarų Lietuvoje mes matome. Tai sakau, kad tiesiog matytume vėl visą visumą. Kitas dalykas, pastarąsias dvi savaites mums tikrai jau pavyko stabilizuoti situaciją reanimacijoje. Tai labai svarbi žinutė, nes čia yra pagrindiniai ištekliai, tai kainuoja daugiausia, čia mes turime didžiausią problemą su aukštos kvalifikacijos gydytojais, į tai ir yra nukreiptos mūsų priemonės“, – pažymėjo jis.

A. Dulkio teigimu, visos Vyriausybės taikomos COVID-19  valdymo priemonės yra nukreiptos į tai, kad nereikėtų dar kartą skelbti karantino režimo.

Vidaus reikalų viceministras Arnodas Abramavičius trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį pranešė, kad rengiamos tai numatančios Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos.

„Vidaus reikalų ministerija yra parengusi derinti projektą ir siūlo atsisakyti šešių mėnesių termino, bet gauname nepritarimą iš skirtingų institucijų“, – sakė jis.

Anot viceministro, neterminuotam sulaikymui prieštaraujama dėl galimo žmogaus teisių pažeidimo.

Vėliau vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė žurnalistams sakė, kad VRM dar nėra galutinai apsisprendusi teikti siūlymą dėl neterminuoto sulaikymo.

„Manau, įsivertinsime visus tarptautinius įsipareigojimus ir kitus dalykus ir priimsime sprendimus“, – teigė ji.

Liepą per neeilinę sesiją VRM jau teikė tokį siūlymą, tačiau Seimas įrašė šešių mėnesių terminą nuogąstaujant, kad dėl neterminuoto sulaikymo gali būti pažeistos žmogaus teisės.

Dabar Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatyta, kad karo, nepaprastosios, ekstremaliosios situacijos atveju prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi iki pusės metų, kol neišnagrinėjamas jų prašymas.

Pasak A. Abramavičiaus, pasibaigus šešių mėnesių terminui kiekvienu atveju reikės kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto judėjimo ribojimo. Sulaikymo terminą teismas gali pratęsti iki 18 mėnesių.

„Po to turėsime suteikti laikiną leidimą gyventi“, – teigė viceministras.

Irakas nesileidžia į kalbas

Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė sakė, kad per šešis mėnesius nuo migranto sulaikymo jo prieglobsčio prašymas greičiausiai bus išnagrinėtas ir, tikėtina, atmestas.

Mūsų atstovas pasirengęs vykti į Iraką, bet kol kas negauna vizos.

Anot jos, tuomet turėtų būti pradėta vykdyti jų grąžinimo į kilmės šalį procedūra, tačiau yra valstybių, kurios atsisako priimti grąžinamus migrantus.

Ambasadorius migracijai, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius per posėdį pranešė, kad oficialūs Irako pareigūnai atsisako su Lietuva kalbėtis apie priverstinį jo piliečių grąžinimą.

„Mūsų atstovas pasirengęs vykti į Iraką, bet kol kas negauna vizos“, – sakė jis.

L. Linkevičius vylėsi, kad pokyčių šiuo klausimu galėtų būti po rinkimų Irake.

Tarp pasiūlymų – specialus statusas, komendato valanda

NSGK pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas savo ruožtu teigė, kad jeigu po šešių mėnesių migrantams bus leista laisvai judėti, gali kilti nauja neteisėtos migracijos banga.

„Gali kurtis naratyvas, kad palaukite šešis mėnesius ir bus galima laisvai judėti. (...) O mes deklaruojame, kad Lietuva niekada nebus nelegalios migracijos keliu“, – sakė jis.

Komiteto narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigė, kad Europos Sąjungoje leidus likti ekonominiams migrantams būtų iškreiptas pabėgėlių statuso principas.

Gali kurtis naratyvas, kad palaukite šešis mėnesius ir bus galima laisvai judėti. (...) O mes deklaruojame, kad Lietuva niekada nebus nelegalios migracijos keliu.

„Jeigu jiems neatitinkant Pabėgėlių konvencijos mes vis dėlto suteikiame leidimą čia gyventi, tada atidarome platesnius kelius, tie žmonės nukenčia, mūsų visuomenė nukenčia, ekonominiais migrantais užkimšta visa institucijų sistema, tikrieji pabėgėliai negali gauti pagalbos, nes jų tampa mažuma, jie iš esmės tampa nematomi“, – sakė politikė.

Ji siūlė svarstyti galimybę Lietuvai kaip Danijai pirkti migrantų apgyvendinimo paslaugą arčiau jų kilmės šalies, kur būtų garantuotos tinkamos gyvenimo sąlygos ir kitos teisės.

Pasak D. Šakalienės, taip pat reikėtų pagalvoti dėl naujo statuso – neteisėto migranto – įteisinimą. Jis suteiktų užsieniečiui laisviau gyventi Lietuvoje, bet draustų išvykti iš šalies.

Vidaus reikalų viceministras pripažino, kad tokio statuso įteisinimas svarstomas.

„Nepavykus grąžinti į kilmės šalį, jie pakimba tam tikrame vakuume, maksimum po 18 mėnesių jiems turėsime suteikti leidimą laikinai gyventi“, – teigė A. Abramavičius.

Anot jo, ES patirtis rodo, kad į kilmės šalis grąžinama 30 proc. neteisėtų migrantų, apie 70 proc. lieka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Justina Jakšienė pranešė, kad VRM pateikti siūlymai pažeidžiamų grupių atstovams taikyti kitokias priemones, ne sulaikymą.

„Gali būti taikoma ir komendanto valanda, gali būti išleidžiami šeimos nariai ne visi iš karto, galbūt gali būti taikomos tik keturios laisvo judėjimo valandos. Tų priemonių yra“, – teigė ji.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai per sieną su Baltarusija pateko daugiau kaip 4,1 tūkst. migrantų. Dauguma jų – Irako gyventojai.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, prieglobsčio Lietuvoje paprašė apie 2140 migrantų, 562 prašymai išnagrinėti ir atmesti.

Nuo metų pradžios 140 užsieniečių patys išvyko iš šalies arba buvo išsiųsti.

„Žinome, kad pagal dabartinius įstatymus nuo sulaikymo dienos šešis mėnesius nelegalių migrantų judėjimo laisvė turi būti apribota, jie turi būti sulaikymo centre. Pasibaigus šešiems mėnesiams kyla klausimas, kas bus, nes dalis jų dar bus Lietuvoje ir dalies net nebus išnagrinėti prašymai“, – posėdžio išvakarėse žurnalistams sakė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Natūralu, kad turėsime nuspręsti, kur judame šiuo klausimu toliau – ar registruojame pataisą ir šešių mėnesių terminą išimame, padidiname iki metų, pusantrų, dvejų ar išvis neterminuotai, kol yra ekstremali situacija, o gal yra kiti sprendiniai, gal kokių tarpinių statusų įvedimas. Apie tai ir diskutuosime“, – tvirtino jis.

Žinių radijui trečiadienį L. Kasčiūnas taip pat teigė, jog komitete taip pat bus svarstoma, kaip paspartinti savanoriško grįžimo programą. Lietuvos tarnybų duomenimis, apie 100 asmenų jau pasinaudojo galimybe savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį – be apmokamų kelionės išlaidų, migrantai taip pat gauna 300 eurų išmokas.

„Tai yra geras ženklas, bet norėtųsi, kad jų būtų daugiau“, – sakė NSGK vadovas.

Ar registruojame pataisą ir šešių mėnesių terminą išimame, padidiname iki metų, pusantrų, dvejų ar išvis neterminuotai, kol yra ekstremali situacija.

Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatyta, kad karo, nepaprastosios, ekstremaliosios situacijos atveju prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi iki pusės metų, kol neišnagrinėjamas jų prašymas.

NSGK posėdyje planuoja dalyvauti Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Migracijos departamento, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai per sieną su Baltarusija pateko daugiau kaip 4,1 tūkst. migrantų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, prieglobsčio Lietuvoje paprašė apie 2140 migrantų, 562 prašymai išnagrinėti ir atmesti.

Nuo metų pradžios 140 užsieniečių patys išvyko iš šalies arba buvo išsiųsti.

„Šiaip daug kartų buvau sustabdyta... Bet įstrigo vienas: sustabdė, kai vežiau tėtį pas daktarus. Patikrino dokumentus, siuntimą, pas kokį gydytoją vyksta, kokiu laiku. Ir paprašė parodyti pasus ir paklausė: o kodėl jūsų pavardės abiejų skiriasi? Tai paaiškinau, kad aš esu ištekėjusi... Ir vis tiek dar kartą paklausė: tai kodėl pavardės jūsų skiriasi?“ – rašė internautė Paulina.

Būta ir nesusikalbėjimų

Nieko nedavė šie ribojimai – tik nervus pagadino ir daugiau nieko.

Pasak komentatorių, patikros postuose būta ir tokių situacijų, kai pasitaikė nesusikalbėjimų ne tik tarp vairuotojų ir pareigūnų, bet ir tarp pačių tikrintojų. „Kai tik pradėjo stabdyti, privažiuoju prie pareigūno, o jis ir sako: važiuokite prie kito pareigūno, jus patikrins. Ok, prilekiu prie kito ir sako jis: jus jau patikrino? Sakau: aha. Sako: nu, tai gero kelio, – apie patikrą pasakojo Audrius.

„Mane sustabdė, sako: be draudimo važinėji, einu pildyti baudos. Ir nuėjo. Rašė ilgai, aš ir sėdėjau kantriai, bet po gerų 20 minučių sakau: o kodėl jūs man ten rašote, jeigu aš turiu draudimą? Jų programėlė rodė, kad mano automobilis nedraustas. Sako: tai kodėl neparodei popierinio varianto? Sakau: kad jūs neprašėte“, – pokalbį su pareigūnais prisiminė kitas internautas.

„Maniškė važiavo pro postą iš Kauno rajono į Kauną – mišinuko kūdikiui pirkti, kur buvo užsisakiusi vaistinėje, jai pasakė, kad tai nebūtina prekė. Gaila, manęs ten nebuvo“, – rašė Evaldas.

Judėjimo ribojimai patiko ne visiems

Tarp internautų netrūko ir tokių žmonių, kurie ne tik rašė apie pavykusius bandymus išvengti patikros, bet ir kritikavo valdžios sprendimą apskritai įvesti judėjimo ribojimus.

„Nieko nedavė šie ribojimai – tik nervus pagadino ir daugiau nieko“, – pesimizmo neslėpė Rimantas.

Naujų gražių vietų per miškus atradau!

„Kuo daugiau draudžiama, tuo labiau žmogus ieško išeities iš padėties ir ją randa“, – rašė internautas Vidmantas.

„Naujų gražių vietų per miškus atradau!“ – patirtimi dalijosi Erikas.

„Važiavau, kur reikėjo ir kada reikėjo, vienur nepraleidus visada apvažiuodavau pro kitur iš Kauno į Klaipėdą, Šiaulius ir panašiai. Nulis naudos iš to jų briedo“, – bandymus išvengti patikros prisiminė Edvinas.

„Nėra tokio įstatymo, kurio lietuvis neapvažiuotų“, – rašė internautė Sandra.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Įžvelgė ir teigiamą pusę

Jokios bėdos. Kur nereikia nevažiavau, į darbą – pažyma. Nors ir kasdien tegul stovi.

Nors didžioji komentatorių dalis pasakojo ir kuriozines situacijas, tačiau buvo ir tokių vairuotojų, kurie karantine ir judėjimo ribojimuose įžvelgė teigiamų dalykų.

„Labai patiko karantinas. Jokių kamščių nebūdavo“, – nuomone dalijosi Tomas.

„Jokios bėdos. Kur nereikia nevažiavau, į darbą – pažyma. Nors ir kasdien tegul stovi“, – rašė internautė Sandra.

Laukdavo ir netikėtose vietose

„Buvo taip, kad važiavau namo ir nervina vis tą patį kartoti. Dėl to sugalvojau važiuoti pro užtvarą, ten niekada nestovi. Ir tik opa – išlenda policija. Jau beveik verkiu, nes dabar gausiu 200 eurų baudą, o, pasirodo, gavau tik 15 eurų“, – nuogąstavimais dalijosi kita internautė.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė portalo žurnalistams teigė galinti tik apytiksliai pasakyti, už ką vairuotojai buvo skirta 15 eurų bauda. Norint sužinoti informaciją apie konkretų pažeidimą, reikėtų pateikti daugiau duomenų apie tai, kada ir kur vyko įvardytas incidentas. „Jūsų minimu atveju sunku pasakyti tiksliai, kadangi nežinoma išsami informacija apie konkretų atvejį. Tačiau galime daryti tik prielaidą, kad, pavyzdžiui, gyventojas buvo nubaustas už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą – kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitą KET pažeidimą. Už tai numatyta bauda nuo 30 iki 90 eurų. Jei vairuotojas galiojančių nuobaudų neturi, galėjo būti paskirta pusė minimalios baudos – 15 eurų“, – situaciją komentavo policijos atstovė.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Ne visi nusiteikę geranoriškai

Lietuvoje judėjimo ribojimai galiojo netrumpą laiką, o per visą laikotarpį pareigūnams teko pakliūti ir į konfliktines situacijas. „Taip, deja, tikrai visokių situacijų būta. Ne visi vykusieji buvo geranoriški ir supratingi, tiek ribojimų, tiek ir pačių pareigūnų atžvilgiu. Pareigūnams ne tik reikėjo priimti nelengvus sprendimus, bet ir „sugerti“ neigiamas gyventojų emocijas. Kilus konfliktinei situacijai tarp vykstančiojo(-iųjų) ir pareigūno, galutinį sprendimą priimdavo posto vyresnysis – kiekviename patikros poste buvo po posto vyresnįjį, atsakingą už to posto darbą“, – teigė policijos atstovė.

Paklausta, ar patikrų metu yra pasitaikę atvejų, kai piktybiškai nusiteikusius vairuotojus teko bausti dėl netinkamo elgesio, O. Vaitkevičienė konkrečių situacijų pateikti negalėjo. „Per visą gan ilgą patikrų laikotarpį, sunku prisiminti konkrečius atvejus, kuomet administracinio nusižengimo protokolas būtų surašytas ne už karantino režimo pažeidimą ar, pavyzdžiui, Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pastarųjų, išaiškintų patikros postuose, buvo išties nemažai. Už karantino režimo pažeidimus pareigūnai baudė pagal numatytą tvarką – vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį. Už tai numatyta bauda asmenims nuo 500 eurų, tačiau galėjo būti surašomi ir administraciniai nurodymai asmenims susimokėti po 250 eurų“, – vardijo O. Vaitkevičienė.