Lėšos skiriamos savivaldybių viešojo transporto parkams atnaujinti, alternatyviųjų degalų įkrovimo ir papildymo infrastruktūros plėtrai, pėsčiųjų ir dviračių takams ir kitoms judumo miestuose planuose numatytoms priemonėms.

Pasak susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, šių investicijų išskirtinumas – savivaldybės galės pačios pasirinkti efektyviausią būdą, kaip pasiekti tikslus. Dėl to Susisiekimo ministerija regionams perduoda daugiau kaip 40 proc. savo administruojamų ES fondų investicijų.

Didžiausia skiriamo finansavimo dalis – 160 mln. eurų – numatoma savivaldybių viešojo transporto parkams atnaujinti.

Didžiausia finansavimo dalis – 160 mln. eurų – numatoma viešojo transporto parkams atnaujinti.

Dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros plėtrai miestuose numatyta 100 mln. eurų, kitoms priemonėms, prisidedančioms prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, – 56,5 mln. eurų. Alternatyviųjų degalų įkrovimo ir papildymo infrastruktūros plėtrai savivaldybės galės panaudoti daugiau kaip 16 mln. eurų.

Investicijos pasieks visus šalies regionus. Savivaldybių, kurios 2014–2020 m. laikotarpio ES fondų lėšomis jau yra pasirengusios darnaus judumo planus ir gali pretenduoti į naujo laikotarpio Investicijų programos finansavimą, yra aštuoniolika: tai miestai, turintys daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, ir kurortai.

Panašias veiklas kitose 42 savivaldybėse – mažesniuose miestuose ir rajonuose – numatoma finansuoti pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.

Pasak LSMU atstovų, mokslininkų analizė parodė, kad Europos šalys diegia vis daugiau karantino priemonių ir, siekdamos sumažinti ligos plitimą, kuriam laikui grįžta prie panašių judėjimo apribojimų, kokie buvo pavasarį.

Tai ypač pastebima Čekijoje, kur dar spalio 18 dieną jautėsi sumažėjęs judumas, o šiandien jau pasiektas pavasario karantino lygis. Dėl išaugusio susirgimų skaičiaus gyventojų judumas sumažėjo ir kaimyninėje Lenkijoje. Pažymėtina, kad kitose Baltijos šalyse judumas sumažėjęs ženkliai labiau nei Lietuvoje.

Apibendrinus statistinius „Google Community Mobility Reports“ pateiktus iki spalio 18 dienos judumo duomenis, matoma, kad darbo vietose jau praleidžiama 10–15 proc. mažiau laiko. Pirmomis spalio dienomis taip pat sumažėjo lankymasis įvairiose viešose erdvėse ir apie 5–10 proc. –  viešojo transporto taškuose, nei tai buvo iki karantino.

Kol kas lankymasis maisto prekių parduotuvėse išlieka toks, kaip ir iki karantino, bet ne maisto prekių parduotuvėse lankomumas sumažėjęs apie 15 –20 proc. Matoma, kad taip pat nežymiai, apie 2–5 proc., daugiau laiko praleidžiama namuose.

Mokslininkai pabrėžia, kad vienintelis efektyvus būdas suvaldyti infekcijos plitimą – laikini visuotiniai ir selektyvūs apribojimai, mažinantys žmonių kontaktus. Šiandien ypač svarbu sumažinti darbe, parduotuvėse, visuomeninėse vietose praleidžiamą laiką. Taip pat svarbu mažinti parduotuvėse bei kitose viešose vietose kontaktuojančių asmenų skaičius.

1 pav. Bendri populiacijos judrumo pokyčiai Lietuvoje nuo 2020 metų pradžios.

2 pav. Laiko praleisto darbe pokytis spalio mėn.

3 pav. Laiko praleisto namie pokyčiai spalio mėn. (Baltijos šalys, Lenkija, Čekija)

Kauno miesto savivaldybės užsakymu keturių organizacijų atstovų dvejus metus rengė gairės, kurios leistų mažinti automobilių srautus miesto centre, skatinsianti gyventojus naudotis visuomeniniu transportu, bemotorėmis transporto priemonėmis, vaikščioti pėstute.

Svarbus vaidmuo užterštumui mieste mažinti tenka Kauno viešojo transporto sistemos pertvarkai. 

Tam, kad gyventojai kuo mažiau naudotųsi asmeniniais automobiliais ir jų kuo mažiau turėtų, rekomenduojama siekti, kad kelionės autobusais ir troleibusais būtų greitesnės, patogesnės, saugesnės, patrauklesnės.

Plane numatyta, viešasis miesto transportas būtų ne senesnis nei penkerių metų, jam važiuoti būtų labiau pritaikytos miesto gatvės, tai yra, įrengta daug eismo juostų, skirtų vien viešajam transportui, jam sankryžose galiotų pirmenybė.

Apie konkrečius maršrutų, grafikų pokyčius, kurie, akivaizdu, kad yra reikalingi, norint, kad viešasis transportas gyventojų akyse taptų lygiaverčiu konkurentu nuosavam transportui, plane nekalbama. Tai paliekama apsispręsti Kauno miesto savivaldybei ir jos valdomai bendrovei „Kauno autobusai“.

Turėtų būti vieningas tinklas, vieninga bilietavimo sistema, tačiau reikia išspręsti finansines problemas, o jos sunkiausiai sprendžiamos.

M.Grigelis portalui kauno.diena.lt teigė, kad pritariąs plano rengėjų išsakytiems siūlymams, sutinka, kad jie tikrai prisidėtų prie to, kad viešajam transportui pavyktų keleivių sulaukti daugiau, kad pavyktų juos vežti greičiau.

Pasiteiravome, ką vadovas mano apie maršrutų, grafikų pokyčius, ar apie tai jau galvojama. „Tai pagreitintų susisiekimą, kas svarbiausia keleiviams. Visi mes norime greitai nuvažiuoti į darbą, greitai parvažiuoti“, – teigė M. Grigelis. Anot jo, numatytos priemonės palengvintų ir autobusų bei troleibusų vairuotojų dalią.

„Reikia didinti, ir kuo greičiau“, – apie viešojo transporto pravažiuojamumą mieste sakė vadovas. Svarbus aspektas yra ir stotelių, šaligatvių patogumas.

„Manau, kad po metų jau kalbėsime truputį kitaip. Į bendrovę priėmėme asmenį, kuris modeliuos ir planuos viešojo transporto maršrutus. Tikimės išsiugdyti specialistą, kuris su šiuolaikiniais instrumentais, programomis teisingai suplanuos viešojo transporto eismą. Auginsimės specialistą, kokio šiuo metu Kaune nėra“, – kalbėjo M. Grigelis.

„Matysim, kas gausis. [...] Tikiuosi, kad situacija žymiai pagerės“, – pridūrė vadovas.

Jis teigė, kad bendrovės atstovams aktualu žinoti, ką miestas planuoja: „Mūsų žmonės klausosi, teikiame siūlymus savivaldybei“.

Pasiteiravome jo nuomonės dėl plane numatytos Kauno miesto ir rajono viešojo transporto bendrystės. „Mano sena aiški nuomonė: tai turėtų būti vieningas tinklas, vieninga bilietavimo sistema, tačiau reikia išspręsti finansines problemas, o jos sunkiausiai sprendžiamos“, – teigė pašnekovas.

„Esu gyvenęs ir rajone, ir mieste, pakankamai gerai žinau, kad gyvenimas nesibaigia ties balta lenta tiek rajono žmonėms, tiek rajono žmonėms“, – pridūrė M. Grigelis.

Vilniuje vyksiantis renginys organizuojamas dienos be automobilio proga. Organizatoriai ragina prisijungti prie judumo savaitės ir pasakyti automobiliui „atleisk!“, o savo kelionėms mieste rinktis dviratį, paspirtuką, riedlentę ar rekordiškai atsinaujinantį viešąjį transportą, eiti pėsčiomis ar išbandyti kitą darnų judėjimo būdą. Riedėti po vakarinį Vilnių kviečiama su draugais, šeimos nariais ar bendradarbiais.

Tai jau bus antrasis masinis riedėjimas šiais metais Vilniuje, startas numatytas nuo „Sportland G20“ parduotuvės Gedimino prospekte. Maršruto ilgis – 15 km.

Šių metų Europos judumo savaitės tikslas, kaip rašo portalas sveikasmiestas.lt, yra atkreipti dėmesį į saugų vaikščiojimą ir važiavimą dviračiu bei naudą mūsų sveikatai ir aplinkai. Vaikščiojimas ir važiavimas dviračiu padeda išlaikyti sveiką širdį ir kūną.

Tyrimai rodo, kad dviratininkai vidutiniškai gyvena dvejais metais ilgiau nei juo nevažinėjantys, o 25 minutės pėsčiomis per dieną gali prailginti gyvenimą net iki septynerių metų.

Įgyvendinant projektą, skirtingose miesto erdvėse ketinama įrengti 10 viešųjų dviračių saugyklų. Taip norima gerinti dviračių infrastruktūrą mieste, kad gyventojai dviračiais naudotųsi ne tik turistiniais ar laisvalaikio tikslais, bet ir kasdieninėms kelionėms, kad dviratis taptų patogia nemokama alternatyva nuvykti į darbo vietą ar ugdymo įstaigą. Įrengus dviračių saugyklas, šias transporto priemones bus galima palikti saugiai – dviračiai bus apsaugoti ne tik nuo vagysčių, bet ir nuo klimato sąlygų daromos žalos. Pirmas 4 dviračių saugyklas planuojama įrengti prie švietimo įstaigų, kitos galėtų atsirasti prie daugiabučių ar visuomeninių pastatų. Siekiant nuspręsti, kuriose miesto vietose ir kokio tipo dviračių saugyklos turėtų būti įrengtos, tam tikslui buvo vykdoma ir gyventojų apklausa.

Šių metų vasarą Klaipėdoje turėtų atsirasti ir 2 dviračių srauto skaičiuokliai, kurie fiksuos pravažiuojančius dviratininkų srautus. Juos planuojama įrengti centrinėje ir pietinėje miesto dalyje. Speciali dviračių srauto skaičiuoklių technologija atskirs ir ignoruos motorizuotas transporto priemones – motorolerius, motociklus, automobilius. Sukaupti duomenys bus gyvai atnaujinami interneto tinklalapyje, tinkamai klasifikuojami ir archyvuojami, tad duomenis iš karto bus galima naudoti visų rūšių ataskaitoms. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai. Juos numatyta atlikti iki balandžio mėnesio, o po to prasidės rangos darbai.

Kita transporto srautus mažinanti priemonė – tai sumanios eismo reguliavimo sistemos miesto sankryžose diegimas. Klaipėdoje ketinama modernizuoti eismo valdymo sistemą Minijos, Pilies ir Naujojo Uosto gatvių atkarpoje.  Iš viso bus modernizuojama 21 šviesoforinė sankryža ir pėsčiųjų perėja. Šiose gatvėse netrukus bus pradėti diegti modernūs išmanieji šviesoforai, kurie leis padidinti transporto pralaidumą sankryžose. Įdiegus žaliąją bangą ne tik pagreitės sunkiasvorio krovininio transporto judėjimas, sumažės spūsčių, bet ir padidės eismo saugumas. Tikimasi, kad ši priemonė padės subalansuoti augančius miesto ir uosto transporto srautus, padidins asmenų, besinaudojančių viešuoju transportu, skaičių.

Projektas finansuojamas iš Europos Komisijos programos „Horizontas 2020“ CIVITAS iniciatyvos. Projekto pabaiga – 2020 m. rugpjūčio mėn.

„Judriausios savivaldybės apdovanojimą galime priimti ne tik kaip įvertinimą už vienos savaitės veiklas, bet ir kaip rezultatą nuveiktų ir tęsiamų darbų, siekiant, kad Klaipėdoje ir toliau išliktų viena geriausių Lietuvoje viešojo transporto sistema, toliau būtų plėtojama pėstiesiems bei dviratininkams reikalinga infrastruktūra, atliekami kiti darnų judumą skatinantys darbai“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Minint Europos judumo savaitę Klaipėdoje buvo įgyvendinamos įvairios iniciatyvos, skatinančios gyventojus daugiau judėti, rinktis ekologiškas ar mažiau taršias transporto priemones, atsisakyti automobilių, daugiau keliauti dviračiais, pėsčiomis bei viešuoju transportu.

Dienos be automobilio proga atsisakiusieji automobilių ir pateikusieji savo transporto priemonės techninį pasą galėjo nemokamai važiuoti miesto autobusais. Taip pat buvo suorganizuotos studentų, keliavusių viešuoju transportu, elektromobiliu, asmeniniu automobiliu, dviračiu ir bėgte, varžytuvės, taip konkrečiais pavyzdžiais parodant, kuris keliavimo būdas yra optimaliausias piko metu. Iš viso šiais metais Europos judumo savaitę kartu su savivaldybe minėjo 38 uostamiesčio įstaigos, įvyko 115 įvairiausių renginių.

Klaipėda jau ne pirmą kartą įvertinama už darnaus judumo skatinimą – 2013 ir 2015 metais už dviračių propagavimą ir infrastruktūros dviratininkams plėtrą Susisiekimo ministerijos konkurse Klaipėda buvo pripažinta dviračių miestu.

Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas tvirtino, kad šiuo metu maždaug 90 proc. visų numatytų planų jau įgyvendinta. Kai kurie darbai šiuo metu baigiami, todėl prognozuojama, kad metų pabaigoje šis procentas bus didesnis. Kai kurie planai perkeliami kitiems metams.

"Ko gero, ne tai svarbiausia. Juokaujame, kad Lietuvoje pradėti kalbėti apie darnų judumą – tas pats, kas aborigenams pasakoti apie Kristaus tikėjimą, tiesas. Iš pradžių buvo labai sunku", – šmaikštavo A.Šulcas.

Vis dėlto manoma, kad per metus miestiečių suvokimas pasikeitė.

"Visi projektai, kurie yra įgyvendinti, susiję būtent su tuo, kad pėsčiajam, neįgaliajam, senoliui, dviratininkui miestas būtų patogesnis ir priimtinesnis", – pabrėžė vicemeras.

Per šiuos metus nemažai dėmesio buvo skiriama neįgaliųjų poreikiams pritaikytai infrastruktūrai gerinti.

Taip pat buvo stiprinamos susisiekimo viešuoju transportu galimybės – įrengiamos autobusų įvažos, nusidriekė daugiau viešajam transportui skirtų eismo juostų, vyko projektas "Stop – knyga".

Šiais metais siekta miestą dar labiau pritaikyti pėstiesiems ir dviratininkams. Buvo sužymėti dviračių takai, taisyti šaligatviai, įrengta garsioji nuovaža nuo Klaipėdos gatvėje esančio viaduko palei Danę besidriekiančio dviračių tako link, išlyginta dviračių tako danga Tiltų gatvėje, prie mokyklų pastatyti dviračių stovai, daugėjo kryptiniu apšvietimu apšviestų perėjų, mažėjo pavojingų sankirtų.

Kitąmet mieste planuojama įdiegti dalijimosi dviračiais sistemą.

Dėmesio skirta ir taršai mažinti – mieste atsirado kelios naujos elektromobilių įkrovimo stotelės ir dar kelios baigiamos rengti, savivaldybė ketina įsigyti tris elektromobilius.

Mieste vyko įvairių renginių, sudominančių darniu judumu, ekologišku keliavimu po miestą.

Pastebima, kad ryžtingai siekti užsibrėžtų tikslų skatina ir gerėjanti skaudžių eismo įvykių statistika – 2014 m. avarijų metu Klaipėdoje žuvo 10 žmonių, 2015 m. – 2, šiemet – taip pat 2.

Nors bendras avarijų skaičius augo, tačiau mažėjo tokių, kurių metu sužeidžiami žmonės.