Žmonės, kurie maitinasi daugiausiai augaliniu maistu, o kartais suvalgo mėsos ar žuvies, vadinami fleksitarais: tokią mitybą propaguojančių Europoje yra penktadalis jos gyventojų ir šis skaičius auga. Taip pat auga ir augalinės kilmės mėsos alternatyvų pasiūla bei jų kokybė. Šios mitybos gerbėjų daugėja ir Lietuvoje: jiems „Kėdainių konservų fabrikas“ siūlo augalinės kilmės produktų seriją „Moving Mountains“, iš augalinių baltymų, grybų ir daržovių sukurtą augalinę mėsos alternatyvą.

Šiuo metu „Moving Mountains“ tvarios mitybos gerbėjams tiekia jautienos skonio maltinius burgeriams, žuvies skonio pirštelius, kiaulienos skonio dešreles. Tai puikūs produktai tiems, kas seniai svajoja vartoti mažiau mėsos, bet kol kas nėra radę jai alternatyvų. Laiko stokojančiam ir užsiėmusiam žmogui dar vienas privalumas yra tas, kad šiuos produktus yra labai paprasta paruošti: išsitrauki iš šaldymo kameros, įsimeti į keptuvę, apkepi, pasirenki garnyrą arba suvoži tarp dviejų bandelės pusių – ir mėgaujiesi originaliu maistu bei puikiu skoniu.

„Moving Mountains“ produkciją mėgsta ir Lietuvos virtuvės šefai, giria šių produktų kokybę ir skonines savybes. „Moving Mountains“ burgerių galima rasti Kauno restoranuose „Pelėdinė“ ir „Šventas dūmas“, Vilniaus „Burger street“ ir „Meatbusters“. Yra buvę atvejų, kai burgerius su augaline mėsos alternatyva užsisakę restoranų klientai nepatikėjo, kad jie pagaminti ne iš tikros mėsos.

Savo tekstūra, spalva ir skoniu augaliniai „Moving Mountains“ produktai labai panašūs į mėsą, juose gausu proteinų bei vitamino B12. Skirtingai nuo tik iš sojos, žirnių ar kviečių gaminamų, „Moving Mountains“ mėsainių pagrindinis ingredientas – natūralūs grybai: gluosninė kreivabūdė, austrių grybas ir kiti, o graži „mėsiškos“ spalvos paslaptis – burokėlių sultys.

Ne tik skani, bet ir paprasta gaminti mėsos alternatyva

Augalinius „Moving Mountains“ produktus jau kelerius metus su malonumu renkasi ir modelis bei tinklaraščio „KitchenJulie“ autorė Julija Steponavičiūtė. Ji yra visavalgė, o taip pat labai mėgsta vegetariškus, veganiškus patiekalus, neįsivaizduoja savo raciono be daržovių, domisi tvaria mityba.

„Fiziškai negerai jaučiuosi, jei valgau per mažai augalinės kilmės produktų, – pasakojo Julija. – Man patinka įvairovė, kuo įvairiau valgau, tuo geriau jaučiuosi.“ Ji yra išbandžiusi skirtingus augalinius mėsos pakaitalus, bet labiausiai patiko „Moving Mountains“ produkcija. Julija šio gamintojo augalinės kilmės maltinukus išpopuliarino ir savo draugų bei pažįstamų rate. „Labai gerai priėmė ir pamėgo, stebisi, kad pagaminti iš kreivabūdžių, o skonis itin artimas mėsai“, – draugų įspūdžiais dalijosi maisto gaminimo knygos „KitchenJulie“ autorė.

 „Moving Mountains“  nuotr. 

Jos manymu, „Moving Mountains“ maltinukas - universalus produktas: savo spalva, skoniu, išvaizda, tekstūra panašus į mėsos maltinuką, todėl jį ir norisi naudoti ten, kur ir tą, kuris iš mėsos. „Gaminti nepaprastai lengva, nes šį maltinuką gali naudoti iškart: jis būna užšaldytas, gali kepti keptuvėje, nereikia atšildyti, na, tikrai labai paprasta,“ – pasakojo Julija. Telieka pasiruošti produktus, su kuriais valgysi maltinuką ir viskas. Patiekalo pateikimo variantų irgi labai daug. „Man jis labai skanus, smagu valgyti su skirtingais garnyrais: su šviežiomis salotomis, bulvytėmis, šakninėmis daržovėmis, jų piurė, gali kepti kaip kotletą, ruošti burgerį, įsukti į duonelę, – patarimais dalijosi Julija. - Atrodo neįprastas produktas, bet kai pabandai, tai pamatai, kad labai paprasta jį paruošti.“

Ne paslaptis, kad daug žmonių, net ir norinčių pakeisti savo mitybą, valgyti daugiau augalinės kilmės gaminių baiminasi, o gal jau yra jais ir nusivylę. Kaip Juliją padrąsintų juos išbandyti „Moving Mountains“ produkciją? „Tikrai nenusivilsite skoniu, – tikino ji. – Nemaža problema, kad alternatyvos mėsai dažnai būna neskanios, keista tekstūra, gaminys yra kietas, guminis. Esu išbandžiusi nemažai sojos kepsnelių, kurie nenudžiugino. Po tokių bandymų gali pradėti žvelgti nepalankiai į tokius produktus. Tačiau, jei pasirinksite „Moving Mountains“ maltinuką, neabejoju, kad jis jums patiks: jo smagi tekstūra, jis labai skanus, dėl to verta pabandyti ir pažadu, tai taps tikrai labai gera patirtimi.“

Gaminant maistą svarbiausia kokybiški produktai

Maisto gaminimas Juliją sužavėjo dar ankstyvoje paauglystėje. Mergaitė augo su tėčiu ir močiute, abu jie skirtingai gamindavo, o jai patikdavo stebėti procesą, jame dalyvauti. „Buvo įdomu, pastebėjau, kad maistas suburia žmones, o šeima man visada atrodė laba brangi, norėjosi šilumos, todėl ir pamėgau gaminti maistą“, – prisiminimais dalijosi Julija. Ją žavėjo skoniai: visada buvo labai smalsi, noriai ragaudavo naujų dalykų, paskui pradėjo gaminti ir pati.

Gaminant maistą Julijai svarbiausia – kokybiški produktai. O paskui viskas jau pagal nuotaiką. Dažniausiai gamina paprastus patiekalus, svarbiausia, kad tie keli ingredientai būtų švieži, kokybiški, gryni. Jei pipiras, tai tik šviežiai grūstas: tik taip atsiskleidžia pipiro skonis, o ne tik aitrumas. Būna, kad kartais kyla noras pagaminti ir sudėtingesnių patiekalų, su daug sudėtinių dalių, iš įmantresnių produktų. Kaip ji renkasi receptus? „Tas pasirinkimas – tai visa ko plakinys. Gali gimti iš dienos nuotykio, kai eini gatve, pamatai violetinę spalvą, tau iškyla asociacija su violetiniu produktu, sugalvoji patiekalą, o vakare bandai jį pagaminti, – pasakojo maisto tinklaraščio autorė. – Smegenyse yra duomenų bazė iš matytų vizualų, knygų, žurnalų, socialinių tinklų, filmų, draugų receptų, ragautų patiekalų.“

Julija daug keliauja ir tai laiko dideliu privalumu: kelionės praplečia akiratį, esi lankstesnis, nes lengviau priimi naujus skonius, derinius. „Keliaudama įsikvepiu“, – teigė ji.

Grįžusi iš kelionių Julija gamino ir patiekalus su „Moving Mountains“ maltinukais. Pirmiausiai, paruošė klasikinį burgerį su čederio sūriu, majonezo padažu, keptomis bulvytėmis, daug šviežių daržovių, marinuotais svogūnais, saldžiarūgščiais agurkėliais. Antram patiekalui pasirinko maltinio kepsnį su daug įvairių skirtingų daržovių. Iškepusi trečią maltinuką Julija jį įsuko į duonelę su įvairiomis šviežiomis daržovėmis, pagardino tahini padažu. „Toks Vidurio Azijos kebabas, jausmas, kad ragauji Izraelio virtuvės“, – sakė Julija.

Burgeris su „Moving Mountains“ maltiniu

„Moving Mountains“ nuotr. 

Ingredientai:

1 „Moving Mountains“ maltinis.

1 sviestinė brioche burgerių bandelė.

Keli traškios salotos lapai.

Kelios didesnio pomidoro riekelės.

Keli „Kėdainių konservų“ marinuoti agurkėliai.

1 čederio sūrio riekelė.

„Kėdainių konservų“ majonezo.

„Kėdainių konservų“ barbekiu padažo.

1 salotinis arba raudonasis svogūno.

Obuolių acto arba citrinos.

Brioche bandelę perpjaukite per pusę. Įdėkite į 180 C orkaitę ant grotelių, kad gerai apskrustų. Svogūną supjaustykite plonomis riekelėmis, užpilkite actu arba citrinos sultimis taip, kad apsemtų. Palikite pasimarinuoti bent 10 minučių.

Ant įkaitintos sausos keptuvės dėkite „Moving Mountains“ maltinį. Kepkite vidutinėje ir aukštesnėje temperatūroje, kol apskrus iš abiejų pusių, iš viso maždaug 10 minučių. Maltiniui baigiant kepti, ant viršaus uždėkite čederio riekelę ir kepkite, kol įi gražiai išsilydys.

Sluoksniuokite: apatinę brioche bandelę aptepkite barbekiu padažu. Ant viršaus kraukite salotos lapą, pomidorą, „Moving Mountains“ maltinį, kelias marinuoto svogūno riekutes bei griežinėliais supjaustytus agurkėlius. Užvožkite majonezu aptepta viršutine bandele ir iškart patiekite.

„Moving Mountains“ maltinio kepsnys su bulvėmis ir įvairiomis daržovėmis

„Moving Mountains“ nuotr. 

Ingredientai:

 „Moving Mountains“ maltinis.

Bulvytės: virtos, keptos ar gruzdintos.

Keli pomidoriukai.

Keli šaukštai grietinės.

1 šaukštas rikotos sūrio.

Saujelė šviežių krapų bei svogūno laiškų.

Garintų sojos pupelių edamame arba bet kokių kitų mėgstamų daržovių.

Šviežias salotinis svogūnas arba poras.

„Moving Mountains“ maltinį iškepkite gerai įkaitintoje keptuvėje, kol apskrus iš abiejų pusių. Tai užtruks maždaug 10 minučių. Kol maltinis kepa, pomidorus susmulkinkite ir sumaišykite su šviežiomis žolelėmis, grietine, rikota, jūros druska bei pipirais. Edamame pupeles kelias minutes apvirkite arba pakaitinkite garuose.

„Moving Mountains“ maltinį patiekite su bulvėmis arba kitomis mėgstamomis šakninėmis daržovėmis, pomidorų salotomis bei edamame pupelėmis.

Tortilija su „Moving Mountains“ maltiniu, tahini ir traškiomis daržovėmis

„Moving Mountains“ nuotr. 

Ingredientai:

1 „Moving Mountains“ maltinis.

1 didesnė tortilija.

švieži pomidorai.

1 šalotinis svogūnas.

Šviežios kalendros.

Traškios salotos (pvz.,„ Iceberg“).

Kelių šaukštų sezamų sėklų pastos tahini.

1 česnako skiltelė.

1 šaukštas alyvuogių aliejaus.

2 šaukštai citrinos sulčių.

Keli šaukštai vandens.

Žiupsnis jūros druskos.

Mėgstamas čili arba salsos padažas.

„Moving Mountains“ maltinį kepkite gerai įkaitintoje keptuvėje, kol apskrus iš abiejų pusių: maždaug 10 minučių. Pomidorus supjaustykite riekelėmis, salotas susmulkinkite, svogūną supjaustykite skiltelėmis. Paruoškite padažą: tahini sumaišykite su aliejumi, citrinos sultimis, druska, išspauskite česnaką. Skieskite vandeniu, kol gausite vidutinio tirštumo konsistenciją.

Tortiliją paskrudinkite orkaitėje arba ant sausos keptuvės. Sudėkite salotas, pomidorus, svogūną, perpus perpjautą „Moving Mountains“ maltinį. Apšlakstykite tahini padažu bei čili pagardu arba salsa. Pagardinkite kalendromis.

Pokalbiui „Delfi TV“ laidos „Kasdienybės herojai“, rodomos pirmadienį 21.30 val. ,  komandą Julija pasikviečia į savo erdvius ir prabangius namus, kuriuose šiuo metu gyvena kartu su savo augintiniais. Pro jos namų langus atsiveria Vilniaus senamiesčio vaizdai. Su garsiausiais mados namais bendradarbiaujantis modelis už tokį gyvenimą gali padėkoti tik sau. Modelio karjerą būdama vos keturiolikos pradėjusi Julija greitai išvyko dirbti į užsienį, kur ją aplankė sėkmė. Tuo metu paauglei teko greitai prisitaikyti prie staiga pasikeitusio gyvenimo ritmo ir naujų iššūkių.

„Būdama 17 metų pasiekiau savo piką ir staiga pradėjau dalyvauti madų savaitėse. Modelių karjeroje tai yra tarsi tam tikras atskaitos taškas, kuris pranašauja tavo karjerą. Man visa tai sekėsi ir kai mane pasirinko keli svarbūs klientai, patekau į Italijos „Vogue“. Turbūt jau toje fotosesijoje supratau, kad turiu pagrindą po kojomis“, – pasakos lietuvė.

Tačiau nors dabar Julija ir yra garsi, retas žino, kad Vilniuje užaugusi mados pasaulio atstovė augo su močiute, tėčiu ir broliu. Dar būdama visai maža ji neteko mamos ir jos net neprisimena.

Tačiau ne tik mamos netektis pakeitė jos gyvenimą. Prieš kiek daugiau nei metus J. Steponavičiūtė pateko į avariją, kuri tik per plauką nesibaigė jos mirtimi. Autostradoje lenkdama automobilį ji užvažiavo ant šlapios žolės kelkraštyje. Nevaldomu tapęs visureigis vertėsi penkis kartus. Avarijos metu šios istorijos herojė neteko sąmonės, o vėliau išgyveno didelius asmenybės pokyčius.

Lietuvoje viengubi sumuštiniai visuomet buvo populiarūs. "Pamenu, kaip vaikystėje eidavome iš proto dėl tokių orkaitėje keptų sumuštinių. Šis įprotis šiandien tapo standartu, kurį dabar mums padeda išlaikyti pasaulinės sumuštinių tendencijos ir domėjimasis įvairių šalių virtuvėmis. Yra daug sumuštinio pranašumų: patraukli išvaizda, galimybė išdėlioti ingredientus netvarkingai, nebijoti užtepti ir užbarstyti daugybės sluoksnių", – vardija J.Steponavičiūtė.

Jeigu sumuštinį ketinate valgyti ne rankomis, o peiliu ir šakute, vertėtų išbandyti ruginę duoną. Priešingai nei kvietinė, ji taip greitai nesugeria sumuštinio ingredientų skysčio, yra tvirtesnė ir sodresnė. J.Steponavičiūtė siūlo išbandyti kelis sumuštinių receptus, įkvėptus pasaulio virtuvės.

Turkiškas sumuštinis su marškinėliuose virtu kiaušiniu ir jogurtu

Riekę juodos ruginės duonos su saulėgrąžomis paskrudinkite. Du šaukštus jogurto sumaišykite su smulkinta česnako skiltele, įmaišykite žiupsnį druskos. Šaukštelį sviesto pakaitinkite keptuvėje, kol švelniai paruduos, įmaišykite paprikos ir kajeno paprikos miltelių, nukelkite nuo viryklės. Nedideliame puode užvirkite vandenį, sumažinkite karštį, įmaišykite pusę šaukštelio acto. Įmuškite vieną kiaušinį į nedidelį dubenėlį, iš dubenėlio švelniu, bet staigiu judesiu supilkite kiaušinį į vandenį. Palikite kelioms minutėms vandenyje, kol baltymas sutvirtės, bet trynys liks skystas. Ant duonos riekės paskleiskite jogurtą, ant viršaus dėkite kiaušinį. Sviestą nukoškite ir juo apšlakstykite sumuštinį. Apibarstykite jūros druska ir smulkintais džiovintais aitriųjų paprikų dribsniais.

Marokietiškas sumuštinis su humusu ir daržovėmis

Nedidelę morką supjaustykite šiaudeliais. Sumaišykite su šlakeliu aliejaus, klevų sirupo ir balzaminio acto. Dėkite ant kepimo skardos ir pašaukite į orkaitę 20 min. Paruoškite padažą: pusę skiltelės česnako sutraiškykite ir sumaišykite su puse šaukšto tahinio, šlakeliu vandens ir citrinų sulčių bei žiupsniu jūros druskos. Sausoje keptuvėje ant nedidelės ugnies, vis pamaišydami, pakepinkite saujelę kedrinių pinijų. Ant juodos duonos riekės tepkite šaukštą mėgstamo humuso, ant viršaus dėkite keptas morkas, apibarstykite kedrinėmis pinijomis, apšlakstykite tahinio padažu.

Amerikietiškas sumuštinis su šonine ir riešutų sviestu

Riekelę duonos su saulėgrąžomis paskrudinkite, tuo metu keptuvėje apkepkite kelias labai plonas juosteles šoninės. Nusausinkite riebalų perteklių. Ant riekės tepkite šaukštą riešutų sviesto, šaukštą uogienės, ant viršaus dėkite gabalėliais pjaustyto banano ir traškią šoninę.

Portugališkas skrebutis su konservuota žuvimi

Riekelę duonos su saulėgrąžomis paskrudinkite. Pusę nedidelio svogūno susmulkinkite. Keturis pomidoriukus perpjaukite perpus, sumaišykite su svogūnu, įmaišykite du šaukštelius acto, žiupsnį džiovintų žolelių ir pusę šaukšto alyvuogių aliejaus, švelniai pasūdykite. Ant duonos paskleiskite pomidoriukų mišinį, apibarstykite smulkintomis alyvuogėmis, ant viršaus dėkite 2–3 šprotus. Apšlakstykite skysčiu, likusiu nuo pomidoriukų.

„Neabejoju, jog daugelis esate girdėję žiedinės ekonomikos terminą, tačiau ar žinote, ką jis iš tiesų reiškia?“ – klausė TV3 laidos „Tylūs geradariai. Tvarumo istorijos“, rodomos šeštadienį 11.30 val., vedėjas Leonardas Pobedonoscevas ir atsakymų ieškojo kartu su laidos viešnia, modeliu ir maisto tinklaraščio autore, Julija Steponavičiūte.

Julija savo kasdienybėje jau kurį laiką vadovaujasi principu „Mažiau pirkti, mažiau sunaudoti ir išmesti“. Pasak pašnekovės, tvarus požiūris į jos gyvenimą atkeliavo per norą geriau pažinti save, kai ji pradėjo domėtis saviugda, joga, meditacija. Vis tik pats pirmasis su tvarumu susijęs žingsnis susiformavo dar gerokai anksčiau – vaikystėje, kai būdama vos trylikos su seneliais pradėjo rūšiuoti šiukšles. O vėliau natūraliai ėmėsi ir kitų iniciatyvų: atsisakė plastiko, nuolat ieško tvarių namų apyvokos reikmenų alternatyvų, stengiasi nešvaistyti maisto, senus daiktus mėgsta prikelti antram gyvenimui. „Pirmiausia reikia pabandyti, pajausti, kas traukia“, – paklausta, nuo ko pradėti, norint gyventi tvariau, atviravo Julija.

Dar vienas laidos svečias ekonomistas Tadas Povilauskas paaiškino, kad žiedinė ekonomika – tai sistema, siekianti prailginti prekės gyvavimo laiką. Jeigu iki šiol tiesinėje ekonomikoje prekė buvo pagaminta, suvartota ir išmesta, tai žiedinės ekonomikos atveju vietoj to, kad būtų išmesta, prekė yra perdirbama, taip prikeliant ją antram gyvenimui. Pasak pašnekovo, taip perdirbdami ir vėl panaudodami savo prekes verslai iš to gali nemažai uždirbti. T. Povilauskas  taip pat prabrėžė, kad žiedinės ekonomikos modelyje dalyvauja ne tik verslai, bet ir atsakingi vartotojai.

Maisto tinklaraščio autorė tikina, kad kadaise duona buvo bene pagrindinis žmonių energijos šaltinis. Tačiau ji mums svarbi ne tik dėl maistinių medžiagų, bet ir kaip pilnavertiškos mitybos simbolis, kuris buvo primirštas nepelnytai.

„Anksčiau nuvilnijusią trumpalaikę duonos atsisakymo madą pamažu pakeičia vis labiau auganti pagarba duonos kepėjams ir pačiai duonos tradicijai. Grįžimas prie šaknų mityboje reiškia atsigręžimą į tai kas tikra: grynus produktus, laiko patikrintas tradicijas, technikas. Todėl mes grįžtame prie duonos su raugu”, – tikina mergina.

Manoma, kad raugo naudojimą duonos gamybos procese atrado egiptiečiai dar prieš tūkstančius metų. Tai buvo natūralus būdas duoną išpurenti ir kildinti. Maždaug prieš 150 metų šis kepimo būdas buvo primirštas dėl pramonės revoliucijos, tačiau šiandien rauginta duona vėl sugrįžo į populiariausiųjų gretas.

Kuo būdingas skonis ir kaip jį derinti?

Duonos kepėjai tikina, kad raugintoje duonoje yra užkoduota šalies ir maisto kultūros istorija. Todėl duonos su raugu skonis skirtingose pasaulio valstybėse skiriasi.

Julija Steponavičiūtė / Gamintojų nuotr.

Anot J. Steponavičiūtės, net ir skirtinguose regionuose raugintai duonai būdinga viena savybė – rūgštumas. Todėl prie jos tinklaraštininkė rekomenduoja derinti kreminius, sotesnius produktus: sūrį, žuvį, mėsą, avokadus, ikrus. Galima naudoti ingredientus, kurie saldesni, taip subalansuojant rūgštumą. Todėl siūlo tris skirtingus receptus pagal skirtingas pasaulio tradicijas ir receptūras, kuriuos ir kviečia išbandyti.

1. Karšti amerikietiškieji sumuštiniai su riešutų sviestu ir sūriu

„Šiuo atveju amerikietišku sumuštinį galime pavadinti ne tik todėl, kad jo gamyboje naudojama JAV plačiai paplitusi karštų sumuštinių kepimo technika, bet ir dėl ingredientų – švelnus ir tįstantis čederio sūris, traškus žemės riešutų sviestas, šviežių gervuogių uogienė ir aitrios marinuotos chalapos paprikos

Šiame sumuštinyje viskas dera viename: saldumas, aitrumas, sūrumas ir rūgštumas“, – sako mergina.

Gamintojų nuotr.

Pirmiausia pasiruoškite uogienę: 100 g gervuogių su 1 v. š. nerafinuoto rudojo cukraus kaitinkite ant vidutinės ugnies, kol masė sutirštės, apie 10-15 minučių. Kol uogienė verda, plonomis riekelėmis supjaustykite 70 g švelnaus čederio sūrio. Išdėliokite pusę sūrio ant dviejų „Sourdough“ kvietinės duonos riekių, ant viršaus dėkite saujelę marinuotų chalapos paprikų ir po šaukštą arba šiek tiek daugiau žemės riešutų sviesto. Ant riešutų sviesto dėkite po šaukštą uogienės, o ant viršaus išdėliokite likusį sūrį, galiausiai viską prispauskite su antru duonos riekių sluoksniu.

Įkaitinkite didesnę keptuvę, ištirpdykite joje pusę šaukšto sviesto ir dėkite sumuštinius. Uždenkite dangčiu ir palikite kepti ant vidutinės ugnies 5 minutes. Sumuštinius apverskite, įdėkite likusį pusę šaukšto sviesto ir kepkite uždengtus dar 5 minutes ant mažesnės ugnies, kol sūris išsilydys, o duona apskrus. Iškepusius sumuštinius perpjaukite perpus ir valgykite iškart, kol sūris dar šiltas.

2. Italijos įkvėpti sumuštiniai su stračiatela sūriu

„Sourdough” kvietinė duona – visiška būtinybė Italijos virtuvėje, tad sukūriau tradicinį itališką sumuštinį su lietuviška šios duonos versija. Tiesa, vietoje dažnai naudojamos buivolų pieno mocarelos naudojau stračiatelą, kuris dera prie raugo duonos ir subalansuoja vytinto kumpio sūrumą bei sultingus pomidorus. Žavus aromatingas akcentas šiame recepte – šviežių lietuviškų žolelių pesto, kuriame atsiskleidžia krapų, petražolių bei svogūno laiškų poskoniai”, – tikina mergina.

Gamintojų nuotr.

Paskrudinkite 4 „Sourdough“ kvietinės duonos riekes. Susimalkite žolelių pesto: į indą rankiniam trintuvui sudėkite po saują šviežių krapų, petražolių, svogūnų laiškų, supilkite 3 v. š. alyvuogių aliejaus, suberkite 25 g kedrinių pinijų ir žiupsnelį druskos. Sutrinkite iki grubios tekstūros. Ant paskrudintos duonos riekių tepkite pesto, dėkite 100 g stračiatelos sūrio, keletą vyšninių pomidorų, 3 juosteles vytinto kumpio. Galite papuošti petražolių lapeliais ir šiek tiek pesto uždėti ant viršaus.

3. Skandinavijos įkvėptas „Smørrebrød“ sumuštinis

„Šiam sumuštiniui parinkti du riebesni produktai: kreminė varškės-ožkos pieno sūrio užtepėlė bei karšto rūkymo šamas, kurie puikiai dera prie „Sourdough“ ruginės duonos rūgštelės. Deriniui užbaigti naudojami kaparėliai, švieži aromatingi krapai, kurie visada puikiai dera prie žuvies. Taip pat saldžiarūgščiai, trumpai marinuoti, raudonieji kopūstai su šalotiniais svogūnais”, – sako J. Steponavičiūtė.

Gamintojų nuotr.

Pirmiausiai pasiruoškite marinatą: sumaišykite stiklinę vandens, 1,5 v. š. rudojo nerafinuoto cukranendrių cukraus ir 4 v. š. obuolių acto, kol cukrus visiškai ištirps. Marinatu užpilkite plonai pjaustytą kopūstą bei šalotinį svogūną. Palikite pastovėti bent 30 minučių.

Tuomet pasiruoškite užtepėlę: 60 g varškės ir 60 g kreminio ožkų pieno sūrio sumaišykite su 1 traiškyta česnako skiltele. Šį užtepą paskirstykite ant 2 riekių „Sourdough“ ruginės duonos. Ant viršaus dėliokite 50 g karštai rūkytos šamo filė. Papuoškite marinuotu kopūstu, marinuoto svogūno griežinėliais, kaparėliais ir šviežiais krapais.

Antradienį socialiniame tinkle „Instagram“ žinoma moteris pasidalijo nuotraukomis ne tik iš nelaimės vietos, bet ir patirtais išgyvenimais.

„Gyvenimas yra nuostabus. Dėkoju už kiekvieną sekundę. Liepos 9 dieną švenčiu antrą savo gimtadienį“, – rašė žinoma moteris. 

Taip pat moteris paskelbė nuotrauką, kurioje ji guli ligoninės palatoje.

Šalia nugulė prierašas – „išgyvenom“. 

„Instagram“ nuotr.

Anot J. Steponavičiūtės draugės, nelaimė įvyko autostradoje. Lenkimo metu automobilį sumėtė.

„Policijos duomenimis, vertėmės penkis kartus. Sako, kad nebeliko nė vienos sveikos automobilio detalės, o veidrodėliai liko ant tvorų“, – socialiniame tinkle rašė į nelaimę taip pat patekusi modelio draugė.

Šiandien internetinio maisto dienoraščio "Kitchen Julie" veikla įsisuko taip, kad mergina neretai pamąsto podiumą ir mados fotosesijas iškeisti į ją. Atrodo, kad neprašautų, – juk sveiki, tačiau skrandžiui ir akims gardūs Julijos receptai atranda kelią į vis daugiau virtuvių.

– Esate sėkmės lydimas ir žinomas modelis. Galbūt, kaip nemažai merginų šioje srityje, esate susidūrusi su spaudimu sulieknėti ar bent jau nepriaugti papildomų kilogramų? Kaip išlaikote tobulas kūno formas?

– Palaikyti tam tikras kūno formas yra modelio darbo dalis. Lygiai kaip plaukikui reikia mankštintis vandenyje ar televizijos laidų vedėjai taisyklingai kalbėti, mes turime rūpintis, kaip atrodome. Mano kūnas ir veidas yra pagrindiniai darbo įrankiai, kurie, norint sėkmingos karjeros, turi būti prižiūrėti. Pagrindinė taisyklė, kuria pati vadovaujuosi visuose gyvenimo klausimuose, yra pusiausvyra. Aš sportuoju, rūpinuosi savo mityba, miego ritmu ir psichologine sveikata – tai laimingo gyvenimo pamatai.

– Vis dar gyvas stereotipas, kad lieknos gražuolės valgo vien salotų lapus. Kaip apibūdintumėte savąjį racioną, dietą? Gal turite tam tikrų valgymo taisyklių?

– Pusiausvyra! Stengiuosi valgyti kuo įvairesnius produktus, kad su maistu gaučiau kuo daugiau įvairių mineralinių medžiagų ir vitaminų. Per daug savęs nevaržau, tačiau dirbdama su maistu norom nenorom praplėčiau supratimą apie mitybą ir dažniausiai natūraliai renkuosi sveikesnį variantą. Vengiu vaisvandenių, renkuosi tik šalto spaudimo namines arba pirktines sultis, geriu nemažai vandens, tačiau tikrai neskaičiuoju stiklinių. Išmokau savęs griežtai nevaržyti, nes draudimas skatina priešingus veiksmus. Kuo mažiau jaudinuosi dėl to, ar sveikai valgau, tuo ilgiau šaldiklyje stovi indelis ledų. Žinoma, tokie pasirinkimai yra sąmoningi ir tik pajautę subalansuotos mitybos naudą rinksitės automatiškai. Noriu pabrėžti, kad man tikrai ne kasdien pavyksta maitintis sveikai, o mano spintelėse rastumėte ir šokolado, ir bulvių traškučių, ir butelį vyno. Aš irgi žmogus (šypsosi).

Kuo mažiau jaudinuosi dėl to, ar sveikai valgau, tuo ilgiau šaldiklyje stovi indelis ledų.

Turbūt svarbu paminėti ir tai, kad jau ilgiau nei trejus metus propaguoju protarpinio badavimo (intermittent fasting – angl.) gyvenimo būdą. Per parą valgau tik 8 valandas, pavyzdžiui, tarp vidurdienio iki aštuntos vakaro. Likusias 16 valandų organizmas badauja. Pastebėjau, kad daugelis, išgirdę tokį mitybos pavadinimą, nustėrsta, o aš tikslinu – tai ne dieta, o gyvenimo būdas ir jis nepropaguoja nevalgymo.

– Jau dvejus metus rašote smarkiai populiarėjantį maisto tinklaraštį "KitchenJulie". Kaip kilo ši mintis?

– Mane paskatino draugai. Traukė per dantį, kol pasidaviau ir pradėjau rašyti tuomet dar niekam nežinomą tinklaraštį, kurį skaitė turbūt ne daugiau kaip penkiolika žmonių. Linksma prisiminti – viename iš pirmųjų įrašų dėsčiau, kad neįsivaizduoju savo dienos be pusryčių. Gyvenimas kupinas staigmenų, kasdien tuo gėriuosi.

– Kas sudėtingiausia kuriant turinį tinklaraščiui – įdomiai aprašyti maistą, patraukliai jį nufotografuoti, sugalvoti naujų idėjų patiekalams?

– Sudėtingiausia galbūt fotografijos dalis, nes ji atima daug laiko ir reikalauja nemažai užkulisinio darbo. Prie to prisideda nuotraukų paruošimas ir, žiūrėk, pagaminus du receptus – dienos kaip nebūta. Sunkiausia man prisiversti rašyti tekstą. Noriu perteikti savo mintis aiškiai, bet kartu ir kad skaitytojui būtų malonu. Jei skambėsiu kaip vadovėlis, nežinau, ar toli trauksiu.

– Kurių šalių virtuve ir kokiais patiekalais labiausiai domitės šiuo metu?

– Pastaruoju metu mane žavi Vidurio Azijos virtuvė (pvz., Izraelio), iš naujo atrandu paprastumą ir kokybę. Kartais puikiausiam patiekalui pakanka vos kelių ingredientų. Svarbu, kad jie būtų kokybiški, švieži.

– Ar virtuvė ir kulinariniai eksperimentai jums visuomet patiko?

– Kiek pati save pamenu ir kiek mane pamena draugai, visada domėjausi maistu ir nuo ankstyvos jaunystės mokėjau kažką pasigaminti. Mano topai būdavo krosnelėje arba orkaitėje kepti karšti sumuštiniai ir bulvės su šviežiomis salotomis.

– Kurį laiką su mylimuoju gyvenote Londone. Kaip skiriasi maisto kultūra ten ir Lietuvoje? Galbūt ilgėdavotės mūsų duonos, sūrelių ar kitų su Lietuva tapatinamų patiekalų?

– Londone garsus pasaulio virtuvių gausa. Tas miestas turi tiek skirtingų šalių bendruomenių – nesudėtinga jame rasti, ko tik užsimanytum. Tiesa, norint išsirinkti kokybišką maistą tiekiančią vietą, reikia skirti laiko rasti kuo daugiau informacijos apie ją internete arba klausti draugų rekomendacijų. Londone veikia keletas lietuviškų produktų parduotuvių, tad šaltibarščių tikrai netrūkdavo.

– Esate minėjusi, kad puoselėjate idėją savo pagrindine veikla padaryti maisto fotografavimą. Galbūt jau turite planų, susijusių su šios svajonės išsipildymu?

– Labiausiai norėčiau, kad pagrindine veikla taptų ne tiek maisto fotografija, kiek apskritai "KitchenJulie". Aš ruošiu receptus, kuriu nuotraukos erdvės apipavidalinimą, fotografuoju ir tvarkau nuotraukas, rašau tekstus. Norėčiau save realizuoti visose šiose srityse. Planuoju gilinti fotografijos žinias, nes kol kas visiškai nemoku dirbti prie dirbtinės šviesos, viską fotografuoju dienos šviesoje. Gerai, kad bent tam su draugu turime savo erdvę, kuri taip ir vadinasi – "Daylight House".

Pomidorinis sviestinių pupelių ir bolivinių balandų troškinys

45 g (1/4 stiklinės) bolivinių balandų,

1 skardinė (240 g virtų) sviestinių pupelių (skystis nupiltas),

350 g padažo makaronams su saulėje džiovintais pomidorais,

2 morkos,

1/2 svogūno,

100 g špinatų,

1 sauja šviežių petražolių,

džiovintų žolelių (bazilikų, raudonėlių, mairūnų ar kitų mėgstamų),

jūros druskos,

2 šaukštai alyvuogių aliejaus kepti,

fetos,

grietinės arba jogurto.

Įkaitinkite didesnį puodą, įpilkite aliejaus ir suberkite smulkintą svogūną bei griežinėliais supjaustytą morką. Kepinkite, kol taps permatomi ir karamelizuosis (apskrus). Suberkite džiovintas žoleles, pupeles, bolivines balandas, saulėje džiovintų pomidorų padažą ir įpilkite 2–3 stiklines vandens. Leiskite užvirti, tuomet sumažinkite ugnį ir troškinkite su vos pradaru dangčiu 25 min. Suberkite dalį smulkintų petražolių, špinatus ir pakaitinkite dar keletą minučių. Jei troškinys per tirštas, įpilkite šiek tiek vandens. Paragavę pasūdykite pagal skonį, bet turėkite omenyje, kad sūrumo suteiks ir feta, tad nepersistenkite. Papuoškite petražolėmis, feta ir grietine ar jogurtu, arba veganiniu sūrio pakaitalu, užbarstykite maistinių mielių. Vietoj padažo makaronams su saulėje džiovintais pomidorais galite naudoti kitokį makaronų padažą arba tiesiog luptus pomidorus savo sultyse. Tokiu atveju reikės dėti daugiau druskos ir, greičiausiai, šiek tiek saldumo, kad atsvertų pomidorų rūgštį. Galite įmaišyti šaukštą klevų sirupo arba rudojo nerafinuoto cukraus. Padažai makaronams, beje, jau būna saldinti, tik mes dažnai apie tai net nesusimąstome, jei neperskaitome etikečių. Renkantis kokybiškus produktus saldumui pridėti ir vartojant juos mažais kiekiais, nevertėtų nerimauti. Troškinį patiekite iškart arba pašildykite vėliau.

Humusas su burokėliais

1/2 skardinės avinžirnių be skysčio (125 g) arba virtų,

2 šaukštai sezamų pastos (tahini),

2 šaukštai alyvuogių aliejaus,

1/2 žaliosios citrinos sulčių,

1 vidutinio dydžio česnako skiltelė,

dosnus žiupsnis druskos,

100 g marinuotų burokėlių (silpnai rūgščių, geriausia – obuolių sultyse).

Visus ingredientus, išskyrus burokėlius, dėkite į trintuvą ar virtuvinį kombainą. Malkite iki vientisos konsistencijos arba kol liks vos keli nesumaltų avinžirnių gabalėliai. Dėkite burokėlius ir malkite iki vientisos konsistencijos. Jei trūksta, įberkite šiek tiek daugiau druskos. Patiekite apšlakstę pirmo spaudimo alyvuogių aliejumi ir pabarstę kapotais pistacijų branduoliais. Laikykite sandariai uždarytame inde šaldytuve iki keturių dienų.

Dėmesio: jei naudosite labiau rūgščius burokėlius, siūlau žaliosios citrinos sulčių nenaudoti, kad nebūtų per daug rūgštu. Paragaukite be citrinos ir tik tuomet, jei trūksta rūgšties, šiek tiek įspauskite.

Orkaitėje keptų vyšninių pomidoriukų skrebučiai

8 riekės čiabatos arba sourdough duonos,

12 vyšninių pomidoriukų,

3 šaukštai pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus,

džiovintų žolelių (raudonėlių, bazilikų),

jūros druskos,

1 šaukštas klevų sirupo,

2 šaukštai balzaminio acto.

Orkaitę įkaitinkite iki 160 °C. Vyšninius pomidoriukus perpjaukite perpus, apšlakstykie šaukštu aliejaus ir gana gausiai džiovintomis žolelėmis. Kepkite 30 min. arba kol pomidorai ganėtinai subliūkš / apdžius. Kol pomidorai keps, duonos riekes lengvai paskrudinkite skrudintuvu (neturėtų paruduoti). Tuomet kiekvieną riekę iš abiejų pusių įtrinkite alyvuogių aliejumi (likusiais dviem šaukštais) ir dar paskrudinkite kelias minutes, kol taps tolygiai apskrudę, rusvi ir traškūs. Klevų sirupą mažame prikaistuvyje kaitinkite su balzaminiu actu, kol sutirštės, apie 5 min. (turėkite omenyje, kad karštas padažas atrodo skystesnis, nei bus pravėsęs). Pomidoriukus išimkite iš orkaitės ir dėkite po kelis gabalėlius ant duonos riekelių. Apšlakstykite glazūra, apibarstykite jūros druska. Galite ant viršaus užtarkuoti parmezano ar kito mėgstamo sūrio, pvz., ožkų, fetos.

Orkaitėje keptas vilkešeris paprastai

1 didesnis arba 2 mažesni vilkešeriai,

pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus,

jūros druskos,

šviežiai grūstų juodųjų pipirų,

krapų,

citrinos,

1 nedidelė cukinija (nebūtinai),

bulvės, jei patiekiamos šalia.

Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C (aš naudoju režimą su ventiliatoriumi). Kepimo popieriumi išklokite didelę negilią skardą (tai svarbu, antraip gilioje skardoje kepama žuvis gali pradėti troškintis, o ne kepti). Jei žuvis, kurią pirkote, dar nevalyta, nukirpkite apatinius jos pelekus, nedideliu peiliu pašalinkite žvynus, nuplaukite po šaltu vandeniu ir atsargiai prakirpkite pilvą. Kruopščiai pašalinkite vidinius organus, įskaitant žiaunas. Patariu šios užduoties imtis užsimovus pirštines, kad neįsipjautumėte. Žuvį nusausinkite, dosniai įtrinkite druska ir pipirais ir apšlakstykite trupučiu alyvuogių aliejaus. Pašaukite į orkaitę 20 min. Kol žuvis keps, galite išsivirti bulves ir iškepti cukiniją. Cukiniją supjaustykite plonais griežinėliais ir išdėliokite vienu sluoksniu ant aliejumi pateptos grilio keptuvės. Kepkite iš abiejų pusių, kol suminkštės ir matysis rusvos grilio juostos. Kartokite tą patį su likusiais griežinėliais. Kai žuvis iškeps, pašalinkite odelę ir atsargiai išimkite filė. Patiekite su šlakeliu pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus, cukinijos griežinėliais, bulvėmis ar kitu pasirinktu garnyru, gausiai apšlakstykite citrinų sultimis. Papuoškite krapais ir juodaisiais pipirais.

Migdoliniai keksiukai su mėlynėmis

3 didesni kiaušiniai,

80 g sviesto arba ghi,

100 g rudojo nerafinuoto cukraus (0,5 stiklinės),

150 g natūralaus jogurto (skystesnės konsistencijos nei graikiškas),

100 g migdolų miltų (maltų migdolų),

70 g kvietinių miltų (7 šaukštai) arba mišinio kepiniams be glitimo (aš maišau lygiomis dalimis ryžių ir tapijokos miltus),

1 šaukštelis vanilės ekstrakto,

pusės citrinos žievelės (tik geltona dalis),

1,5 šaukštelio kepimo miltelių,

žiupsnis druskos.

Mėlynių įdarui:

200 g šviežių ar šaldytų mėlynių arba šilauogių (jei naudosite mėlynes, citrinos sulčių nenaudokite),

45 g (3 šaukštai) rudojo nerafinuoto cukraus,

0,5 citrinos sulčių.

Paruoškite įdarą: mėlynes sumaišykite su cukrumi (arba šilauoges su cukrumi ir citrinos sultimis) ir kaitinkite mažame prikaistuvyje, kol sutirštės ir maždaug perpus sumažės masės. Atidėkite į šalį pravėsti. Įkaitinkite orkaitę iki 170 °C (režimas su ventiliatoriumi). Jei ventiliatoriaus jūsų orkaitėje nėra, siūlau temperatūrą pakelti iki 180 °C. Sviestą ištirpdykite ir leiskite jam pravėsti (taip pat galite naudoti kambario temperatūros sviestą ir iškart išsukti su cukrumi, tuomet sviesto tirpinti nereikės. Sviestą išsukite su cukrumi iki purumo, po vieną įmaišykite kiaušinius, jogurtą, citrinos žievelę, druską, kepimo miltelius. Įmaišykite migdolų ir kitus miltus. Keksiukų formeles išklokite keksiukų popierėliais. Pripildykite kiekvieną formelę maždaug 3/4 tešlos ir į kiekvieno vidurį dėkite po šaukštelį įdaro. Jei norite traškesnio viršaus, apibarstykite trupučiu cukraus. Įdaro greičiausiai šiek tiek liks, jį galėsite supilti į sandarų indą ir laikyti šaldytuve kelias dienas (galite patiekti prie blynų, varškėčių, įmaišyti į jogurtą arba pasigaminti skrebučių su riešutų sviestu ir mėlynių / šilauogių uogiene). Kepkite 30–35 min., kol tolygiai paruduos. Leiskite keksiukams visiškai atvėsti ir tik tada išimkite iš formelių.