„Ugdymo kokybei labiausiai kenkia jungtinės klasės, bet vien tik 2019 metais jungtinių klasių komplektų skaičius sumažėjo 18 procentų ir vaikų, besimokančių jungtinėse klasėse, sumažėjo beveik 20 procentų“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė A. Monkevičius.
„Tai nėra daug, apie tris procentus vaikų (mokosi jungtinėse klasėse – BNS), bet reikia tai įveikti ir kuo greičiau“, – pažymėjo ministras.
A. Monkevičius taip pat tvirtino, jog mokyklų tinklas tvarkosi, bet, kadangi mokyklų steigėjas yra savivaldybė, „ministerija gali tik skatinti, patarti, padėti, kai kur spustelti šiek tiek“.
„Vaikų skaičius per 10 metų sumažėjo maždaug 26 procentais, o mokyklų skaičius sumažėjo 24 procentais, tai yra beveik tas pats ketvirtis. Vaikų buvo beveik 400 tūkstančių, dabar šiek tiek virš 300 tūkst., mokyklų buvo 1400, dabar per tūkstantį. Mokyklų tinklas traukiasi, tvarkosi“, – kalbėjo ministras.
Ministras taip pat pažymėjo, jog Lietuva pagal tai, kiek lėšų tenka vieno vaiko ugdymui, jo mokyklos išlaikymui, Europos Sąjungoje lenkia tik Bulgariją, o didesnę dalį bendrojo vidaus produkto (BVP) švietimui skiria tiek Latvija, tiek Estija.
„Priartėti reikia prie optimalaus dydžio, kuris yra 6 procentai nuo BVP. Estijoj, Latvijoj, paskutiniai duomenys yra 2017 metų, yra 5,8, Lietuvoj – 4,9 BVP. Tas skirtumas vieno punkto yra beveik milijardas eurų“, – teigė A. Monkevičius.
Švietimo profesinių sąjungų pateikiamais duomenimis, kitąmet švietimui planuojama skirti 4,6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, šiemet šis dydis siekia 4,64 proc. nuo BVP.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2019 metų duomenimis, Lietuva pagal finansavimą vienam mokiniui ar studentui buvo tarp labiausiai atsiliekančių šalių ir nuo ES bei EBPO šalių vidurkio atsiliko daugiau negu du kartus.
