„Dėl karo Ukrainoje saugumo situacija tapo itin sudėtinga, todėl JEF vadavietės dislokavimas Lietuvoje vyksta pačiu laiku“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime spaudai cituojamas M. Abukevičius.

Pasak pranešimo, susitikimo metu aptarta saugumo situacija Baltijos regione vykstant karui Ukrainoje, didėjantis Jungtinės Karalystės įsitraukimas į Baltijos regioną.

„Britų karių buvimas Lietuvoje ir Jungtinės Karalystės lyderystė Baltijos regione yra itin svarbus atgrasymo veiksnys, todėl sveikiname suintensyvėjusią veiklą su Jungtine Karalyste: į Lietuvą atvyko ir su Lietuvos kariais bendradarbiauja britų žvalgybos ir stebėjimo grupė, įvairiose pratybose dalyvauja britų kariai su sraigtasparniais, šalyje dislokuota Jungtinių ekspedicinių pajėgų vadavietė“, – sako viceministras M. Abukevičius.

Britų karių buvimas Lietuvoje ir Jungtinės Karalystės lyderystė Baltijos regione yra itin svarbus atgrasymo veiksnys, todėl sveikiname suintensyvėjusią veiklą su Jungtine Karalyste.

Nuo pirmadienio Lietuvoje pirmą kartą dislokuota JEF vadavietė: Nuolatinis jungtinių pajėgų štabas (angl. The Standing Joint Force HQ, SJFHQ). Jis šalyje dislokuojamas mėnesiui – iki gegužės 31 dienos.

Štabo pagrindinis uždavinys yra tarptautinės vadaviečių pratybos. Jomis bus siekiama išbandyti ir sustiprinti ryšio kanalus tarp Lietuvos, Latvijos ir JEF operacinio štabo Nortvude, Jungtinėje Karalystėje.

Esant poreikiui, tai leistų greitai reaguoti į iškilusiais grėsmes ir bendrai planuoti procedūras, vieningai atsakyti į hibridinius veiksmus Baltijos jūros regione, Tolimojoje Šiaurėje ir Šiaurės Atlanto regione, teigiama pranešime.

Jungtinės ekspedicinės pajėgos yra maždaug 10 tūkst. karių dydžio daugiašalis junginys, įkurtas 2015 metais ir sudarytas iš dešimties Europos valstybių partnerių (Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija, Švedija ir Suomija) skiriamų jūrų, oro, sausumos pajėgumų.

Lietuva šiuo metu JEF yra skyrusi kuopos dydžio vienetą iš Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų bataliono.

Kovo pradžioje prasidėjusios pratybos tampa puikiu pavyzdžiu, pabrėžiančiu Lietuvos kariuomenės karių ir sąjungininkų pajėgų bendrą karinį rengimą ir nenutrūkstamą kariuomenės padalinių karinės parengties išlaikymą nepaisant COVID-19 pandemijos sukeltų apribojimų.

„Didžiosios Britanijos vadovaujamos Jungtinės ekspedicinės pajėgos šiuo metu jau demonstruoja puikų pasirengimą vykdyti numatytas užduotis, atgrasyti priešininkus, taip pat prisidėti prie tarptautinio saugumo ir regioninio stabilumo užtikrinimo“, – sakė mokymuose dalyvaujantis Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilės vadas kmdr. Tadas Jablonskis.

Didžioji Britanija, reaguodama į vis agresyvėjančius Rusijos veiksmus Ukrainoje, įkūrė Jungtines ekspedicines pajėgas ir pakvietė kitas šalis prisidėti prie projekto. 2015 m. septynių šalių gynybos ministrai pasirašė JEF pajėgų steigimo memorandumą. Šiuo metu JEF jungia jau devynias, daugiausia Baltijos jūros regiono šalis: Daniją, Lietuvą, Estiją, Latviją, Norvegiją, Nyderlandus, Suomiją ir Švediją.

Projekte dalyvaujančios šalys prie JEF veiklos prisideda laisva valia ir pajėgumais pagal operacijos pobūdį. JEF nuolatos išlaiko aukštą parengtį, intensyviai treniruojasi ir dalyvauja pratybose. Prireikus, šie pajėgumai gali būti panaudoti bet kokio tipo NATO, ES ar JT operacijoje. Išskirtinis JEF pajėgumo bruožas – gebėjimas, drauge su tokį norą išreiškusiomis šalimis, nedelsiant reaguoti, esant akivaizdžiam intervencijos atvejui, kuomet reagavimo laikas privalo būti itin trumpas.

JEF turi metinį pratybų ciklą, vyksta reguliarūs štabų ir lauko mokymai, kuriuose dalyvauja ir Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vienetai. Karinis rengimas taip pat vyksta ir kitose Baltijos šalyse. JEF visiškai vadovaujasi NATO kovinio rengimo, parengties lygių ir vertinimo reikalavimais.

JEF projektas apima ir jūrinę dimensiją, kurios stiprinimas yra svarbus Baltijos jūros regione. Šios pratybos, kartu su tokiomis pratybomis kaip BALTOPS, kuriose JEF vykdo didelio masto amfibinių pajėgų išsilaipinimą, pabrėžia JEF indėlį siekiant stiprinti saugumą ir galimo priešo atgrasymą regione.

Jungtinės Karalystės (JK) vadovaujamos pajėgos susidės iš devynių NATO ir partnerių šalių karių.

„Tai reiškia, jog 10 000 karių iš devynių valstybių jau šiandien yra pasirengę dislokacijai bet kuriuo metu, jei reiktų spręsti netikėtas krizines situacijas“, – feisbuke parašė R. Karoblis.

„Susitarimas žymi pajėgų sukūrimo pabaigą ir pilną jų parengtį“, – pridūrė jis.

Anot Krašto apsaugos ministerijos, pajėgos vadovausis NATO standartais ir procedūromis, galės papildyti kitas tarptautines aukštos parengties pajėgas ir remti Jungtinių Tautų, NATO ar Europos Sąjungos veiksmus.

„Šios pajėgos – tai dar viena atgrasymo ir gynybos priemonė. Taip pat - Lietuvos, viso regiono saugumo didinimo ir Europos karinių pajėgumų stiprinimo priemonė. Tokie greito reagavimo padaliniai itin reikalingi šiandieninėje saugumo situacijoje. Be to, tai puiki galimybė Lietuvos kariams tobulinti įgūdžius su JK kariais“, – sakė R. Karoblis.

Jungtinių ekspedicinių pajėgų steigimo ketinimų protokolą tuometis Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pasirašė 2014 metais.

R. Karoblis Londone taip pat susitiks su Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriumi Gavinu Alexanderiu Williamsonu (Gavinu Aleksandru Viljamsonu).

Ministrai ketina aptarti artėjantį NATO viršūnių susitikimą, dvišalį Lietuvos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą, naujas iniciatyvas.

„Mes esame koalicija ir panašiai mąstančios valstybės partnerės. Kaip karys, aš pasakyčiau, jog mes esame valstybės, kurios yra pasiruošusios kautis ir turi panašų suvokimą apie problemas ir iššūkius, su kuriais susiduriame mūsų regione“, - interviu BNS sakė Jungtinių ekspedicinių pajėgų vadas generolas majoras Stuartas Richardas Skeatesas (Stiuartas Ričardas Skitsas).

„Su savo partnerėmis šalimis taip pat turėjome labai geros patirties tarptautinėse operacijose, pavyzdžiui, Afganistane ar Irake“, - pridūrė jis.

Apie Jungtinių ekspedicinių pajėgų kūrimą buvo paskelbta 2015 metų pabaigoje, jų steigimo sutartį pasirašius Jungtinei Karalystei, Lietuvai, Latvijai, Estijai, Danijai, Nyderlandams ir Norvegijai.

Lietuva į šias pajėgas yra delegavusi apie 150 sausumos pajėgų karių.

Šią savaitę S.R.Skeatesas viešėjo Vilniuje, kur su Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybe aptarė pajėgų kūrimo pažangą.

Šių metų pradžioje Jungtinėje Karalystėje pradėjo veikti pajėgų štabas, kuriame tarnauja vienas Lietuvos karininkas. Vasarą vyko pirmosios štabo pratybos.

„Tai buvo labai sėkmingos pratybos, kurios mums padėjo pasiekti pradinį operacinį pajėgumą, o tai reiškia, kad jeigu susidurtume su krize, į kurią turėjo reaguoti mūsų šalys partnerės, tada šis štabas galėtų prisidėti“, - sakė S.R.Skeatesas.

Pilną Jungtinių ekspedicinių pajėgų operacinį pajėgumą planuojama pasiekti 2018 metais. Tuomet pajėgos pilnu mastu galės vykdyti operacijas. Jas sudarys tiek oro, tiek sausumos, tiek jūrų pajėgų kariai.

Pajėgas kuriančios valstybės tikisi, kad jos bus itin aukštos parengties ir greitai perdislokuojamos.

Jungtinės Karalystės generolas teigia, kad pajėgos galės vykdyti labai įvairaus spektro veiksmus - nuo kovinių operacijų iki humanitarinių misijų. Pajėgos taip pat galės dalyvauti ir  NATO, ES, Jungtinių Tautų, koalicijos partnerių vadovaujamose tarptautinėse operacijoje.

„Jungtinės ekspedicinės pajėgos yra kuriamos taip, kad galėtų reaguoti į bet kokią grėsmę. Ir tai nėra tik fizinė grėsmė. Tai galėtų būti grėsmės informacinėje erdvėje ar kibernetinėje erdvėje“, - teigė S.R.Skeatesas, paklaustas, ar pajėgos buvo sukurtos reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.

Karininkas pabrėžė, kad plataus masto konflikto atveju svarbiausias operacijas vis tiek vykdytų NATO.

„NATO yra kertinis akmuo visų Jungtinių ekspedicinių pajėgų gynybos politikoje ir strategijoje, todėl didelio masto konfrontacijos atveju, be abejonės, iniciatyvos imtųsi NATO, (...) o mes NATO vadovybei galėtumėme pasiūlyti įvairovę, kaip prisidėti“, - sakė S.R.Skeatesas.

Jungtines ekspedicines pajėgas planuota kurti nuo 2014 metų NATO viršūnių susitikimo Velse.