Klaipėdos daugiabučio gyventojai atšaukė sprendimą sudaryti jungtinės veiklos sutartį ir namo priežiūrą patikėti bendrovei „Green admin“, kai suprato, kad juos apsuko aplink pirštą.

Persigalvoti gyventojams padėjo ir žinia, kad namo vadybininke galimai dirbs prastai užsirekomendavusi daugiabučių priežiūros specialistė.

Supratę apgaulę, atšaukė parašus

Klaipėdos Žvejybos uosto rajono kaimynai tarpusavyje šneka, kad iš daugiabučių gyventojų išviliojami parašai, teigiant, kad bus remontuojamas pastatas, o vėliau paaiškėja, jog jų kaupiamąsias lėšas ir kitą namo gyventojų bendrosios nuosavybės valdymą perima koks nors asmuo ar įmonė.

Alfa.lt duomenimis, taip nutiko ir daugiabutyje Žalgirio g. 1, Klaipėdoje. Pas šio namo butų savininkus vaikščiojo asmenys ir pasakojo, kad atliks remonto darbus. Surinkus parašus paaiškėjo, kad bus daromi ne darbai, o sudaroma jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu net ne patys gyventojai valdys namą, o namas su visomis jo kaupiamosiomis lėšomis perduodamas UAB „Green admin“.

Kai atsikvošėjo ir suprato, ant kokių dokumentų pasirašė, gyventojai nedelsdami pakeitė savo nuomonę, atsisakė „Green admin“ paslaugų ir grįžo pas buvusį administratorių.

Nenori „draugauti“ su vadybininke

Ne tik galima apgaulė paveikė gyventojų apsisprendimą. Bėgti nuo „Green admin“ malonės žmones paskatino ir vieno asmens klausimas.

Pasirodo, apie įmonėje dirbančią vadybininkę uostamiestyje sklando įvairūs mitai. Anksčiau kitoje administravimo įmonėje dirbusi moteris tarp dalies Klaipėdos daugiabučių namų gyventojų užsirekomendavo kaip atsainiai į savo pareigas žiūrinti darbuotoja, galimai nevengianti taurelės.

Šios vadybininkės darbu buvo nepatenkinti ir Žalgirio g. 1 namo gyventojai, todėl galimai dėl to ji ir neteko darbo įmonėje. Gyventojai, sužinoję, kad vėl pateko į šios moters rankas, priėmė sprendimą taisyti situaciją ir sugrįžo pas buvusį administratorių.

„Pirma, „Green admin“, švelniai tariant, mus apgavo. Jų atstovai, vaikštinėdami po butus, miglotai pasakojo apie mistinius remontus, kad štai pasirašykite ant protokolo ir darbai bus atlikti. Dalis gyventojų, ypač senyvo amžiaus, net nesuprato, ant ko pasirašė, ir tik vėliau paaiškėjo, kad jų parašai leido įmonei šiame name sudaryti Jungtinės veiklos sutartį.

Antra, kaip vėliau paaiškėjo, namo vadybininke tapo liūdnai pagarsėjusi moteris, kuri anksčiau tas pačias pareigas ėjo kitoje įmonėje, kuri šiuo metu prižiūri mūsų namą. Mes tikrai buvome labai nepatenkinti jos darbu. Kaip specialistė visiškai nekompetentinga, keistai bendraujanti. Taigi, iš esmės bėgti nuo „Green admin“ mus paskatino būtent šie du aspektai – nešvarūs parašų rinkimai ir minėtos darbuotojos šešėlis“, – pasakojo pavardės nenorėjęs minėti Žalgirio g. 1 namo gyventojas.

Neigia rinkusi parašus

UAB „Green admin“ redakcijai atsiųstame komentare teigia, kad minėto namo gyventojų (gyventojų sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančio įgalioto asmens) ir UAB „Green admin“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kuria įmonė nurodytam namui yra įsipareigojusi teikti su bendrojo naudojimo objektų priežiūra susijusias paslaugas.

„Atkreiptinas dėmesys, kad daugiabučiame name administratorius UAB „Green admin“ jokių darbų neorganizavo ir tokios informacijos neteikė. Pagal mums pateiktą informaciją darbus organizavo ir galimai parašus rinko buvęs administratorius“, – teigiama komentare.

Didmiesčiuose – įvairovė

Kauno savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjas Raimundas Endrikis sakė, kad maždaug pusė Kauno daugiabučių yra valdomi administratorių, 29 proc. bendrijų ir 20 proc. pagal jungtinės veiklos sutartį. „Dominuojančios valdymo formos kaip ir nėra. Apie pusę namų prižiūri daugiabučių administratoriai, o kitą pusę valdo patys gyventojai“, – sakė R. Endrikis.

Klaipėdos savivaldybės Statinių administravimo skyriaus duomenimis, didžiąją dalį daugiabučių uostamiestyje administruoja savivaldybės paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai – 75 proc. Bendrijos valdymo būdą pasirinkę 20 proc. daugiabučių, jungtinės veiklos sutartį – 6 proc. „Pastebima, kad patalpų savininkai dažnai mano, jog perleidžiant namo valdymą savivaldybės paskirtam administratoriui nieko daugiau daryti nereikia, nors atsakomybė už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą jiems išlieka“, – pabrėžė savivaldybės atstovai.

Įgalioti asmenys ar įmonės yra pagalbininkai išsaugoti ir puoselėti turtą, tačiau jie atsakingi už sutartimi apibrėžtą tam tikrą veiklą, o strateginiai, ilgalaikiai sprendimai visada lieka gyventojų rankose.

Ši gyventojų atsakomybė dėl bendrojo turto akcentuojama ir Civiliniame kodekse. Jame numatoma, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise butų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Nesvarbu, kokią jų priežiūros ir valdymo formą savininkai yra pasirinkę, jie privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Bendrijos pranašumai

Kaip teigia Klaipėdos savivaldybės specialistai, manytina, kad geriausias būdas valdyti bendrąją nuosavybę – steigti bendriją ir patiems tvarkant savo nuosavybę matyti rezultatus. Tam reikia įsteigti juridinį asmenį – bendriją, išsirinkti valdymo, kontrolės organus.

Daugiabučių bendrijos nariai nusprendžia, kokį rangovą rinktis, kai pastatui reikia remonto, planuoja išlaidas, nusistato bendrijos mokesčius.

Namo bendrijai įkurti reikalingas namo savininkų susirinkimas, per jį tvirtinami bendrijos įstatai, išrenkamas pirmininkas. Bendrija gali vienyti ir daugiau nei vieną daugiabutį.

Bendrijoje pirmininkas neretai renkamas iš bendrijos narių arba kviečiami eiti šias pareigas asmenys iš šalies. Paminėtina, kad bendrijos gali patikėti įvairias funkcijas profesionaliems būsto administratoriams.

Jungtinės veiklos nauda

Kauno Dainavos mikrorajone esančio daugiabučio gyventoja Janina džiaugiasi esančia galimybe pasirašyti jungtinės veiklos sutartį. Ji atstovauja 100 butų savininkams bendradarbiaujant su administruojančia įmone. Janinos teigimu, įsteigti bendrijai pritrūko gyventojų ryžto, nes reikia sutvarkyti daug dokumentacijos, įvykdyti įvairias procedūras. „Dauguma gyventojų sako tam neturintys laiko, aš taip pat neturiu galimybių atsidėti pirmininkavimui, – pasakojo ji. – Anksčiau visas namo valdymas buvo atiduotas administratoriui, bet kildavo daug klausimų, kodėl pasirenkami vieni ar kiti darbai, o kai kurios sritys, mūsų nuomone, nesulaukdavo reikiamo dėmesio. Tarkim, mums atrodė, kad svarbiau pakeisti laiptinės langus, duris, bet nuspręsta pirmiau remontuoti stogą, nors jo būklė dar nebuvo labai bloga. Sužinoję apie jungtinės veiklos sutarties variantą supratome, kad ji mūsų atveju pati geriausia“, – teigė gyventoja.

50 proc. – maždaug tiek Kauno daugiabučių valdo administratoriai.

Janinai užtenka gyvai pabendrauti su kaimynais arba sulaukti jų klausimų elektroniniu paštu, o susirinkimus, darbų planus rengia administruojanti bendrovė. „Žmonių pageidavimus, lūkesčius perduodu partneriams, kurie paskui derina darbų eigą su manimi“, – kalbėjo ji.

Šeimininkas – svarbiausias

Gyventojų susirinkimuose paprastai aptariamas daugiabučio bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, remonto, rekonstrukcijos metinis ir ilgalaikis planas.

Savivaldybių atstovai akcentuoja, kad nesvarbu, kokią daugiabučio valdymo formą pasirenka gyventojai, visų pirma, jie patys yra turto šeimininkai. Įgalioti asmenys ar įmonės padeda išsaugoti ir puoselėti turtą, tačiau jie atsakingi už sutartimi apibrėžtą tam tikrą veiklą, o strateginiai, ilgalaikiai sprendimai visada lieka gyventojų rankose. Kuo jie aktyvesni, tuo lengviau ir sklandžiau organizuojami priežiūros darbai tiek jungtinės veiklos sutarties, tiek bendrijos atveju.

Seime šiuo metu svarstomos grupės „valstiečių“ ir dviejų konservatorių pateiktos Civilinio kodekso pataisos, kad kartu gyvenantys arba bendro turto turintys asmenys galėtų sudaryti jungtinės veiklos sutartis.

Pagal projektą, sutartį sudaryti galėtų visi pilnamečiai asmenys, kurie gyvena kartu: skirtingų lyčių ar tos pačios lyties asmenys, giminaičiai ir kt.

Siūloma, kad tokia sutartis gali būti žodinė ar numanoma iš asmenų veiksmų, t. y. bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimo, tačiau gali būti sudaroma ir raštu, o norint panaudoti ją prieš trečiuosius asmenis, privaloma notarinė forma.

Tokią sutartį sudarę asmenys taip pat galėtų gauti informaciją apie vienas kito sveikatos būklę, nemokėtų kai kurių mokesčių.

Vyriausybės išvados projektą rengusi Teisingumo ministerija teigia, kad jungtinės veiklos institutas pagal savo prigimtį nėra skirtas kartu gyvenančių asmenų santykiams reglamentuoti, tokios sutartys priskiriamos prie komercinio bendradarbiavimo formų.

„Bendras gyvenimas nėra tam tikri veiksmai jungtinės veiklos prasme, o susitarimas dėl bendro gyvenimo negali būti laikomas bendra veikla ir jai būdingų tikslų siekimu“ – sakoma išvados projekte.

Viena iš Seime registruotų pataisų iniciatorių „valstietė“ Agnė Širinskienė pabrėžia, kad jungtinės veiklos sutartys nėra partnerystės, kaip šeimos santykių, įteisinimas.

„Šitomis normomis galėtų naudotis ir asmenys, kurie gyvena partnerystėje dėl to, kad myli vienas kitą, ar tai būtų vyro ir moters bendro ūkio vedimas, ar tos pačios lyties asmenų bendro ūkio vedimas. Lygiai taip pat šitomis normomis gali pasinaudoti ir tie asmenys, kurie dėl visiškai kitų priežasčių gyvena kartu, pavyzdžiui, dvi draugės nusipirkusios bendrą namą, nes joms taip patogiau ar dėl to, kad sudėjusios lėšas galėjo tą būstą įsigyti“, – pristatydama projektą Seimo salėje pavasarį aiškino A.Širinskienė.

Anot jos, minėtos Civilinio kodekso pataisos nesukuria prielaidų sukurti šeimos teisinių santykių. „Valstietė“ akcentavo, kad siūloma reguliuoti tik turtinius santykius.

Partnerystė kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus santuokos numatyta 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse, tačiau realiai institutas neveikia, nes iki šiol nebuvo parengtas specialus įstatymas.

Po pateikimo pritarta grupės „valstiečių“ ir dviejų konservatorių pateiktoms Civilinio kodekso pataisoms, kad kartu gyvenantys arba bendro turto turintys asmenys galėtų sudaryti jungtinės veiklos sutartis. Už tai balsavo 45 parlamentarai, prieš buvo šeši, 17 susilaikė. Toliau projektą nagrinės Seimo komitetai.

Projektą pristačiusi parlamentarė pabrėžė, kad jungtinės veiklos sutartys nėra partnerystės, kaip šeimos santykių, įteisinimas. Anot jos, į Civilinį kodeksą siūloma tiesiog perkelti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naudojamą praktiką.

„Šitomis normomis galėtų naudotis ir asmenys, kurie gyvena partnerystėje dėl to, kad myli vienas kitą, ar tai būtų vyro ir moters bendro ūkio vedimas, ar tos pačios lyties asmenų bendro ūkio vedimas. Lygiai taip pat šitomis normomis gali pasinaudoti ir tie asmenys, kurie dėl visiškai kitų priežasčių gyvena kartu, pavyzdžiui, dvi draugės nusipirkusios bendrą namą, nes joms taip patogiau ar dėl to, kad sudėjusios lėšas galėjo tą būstą įsigyti“, – pristatydama projektą Seimo salėje aiškino A. Širinskienė.

Pagal projektą, šio susitarimo šalimis galėtų būti veiksnūs pilnamečiai asmenys. Sutartį sudaryti galėtų visi asmenys, kurie gyvena kartu: skirtingų lyčių ar tos pačios lyties asmenys, giminaičiai ir kt. Siūloma, kad tokia sutartis gali būti žodinė ar numanoma iš asmenų veiksmų, t. y. bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimo, tačiau gali būti sudaroma ir raštu, o norint panaudoti ją prieš trečiuosius asmenis, privaloma notarinė forma.

Tokią sutartį sudarę asmenys taip pat galėtų gauti informaciją apie vienas kito sveikatos būklę, nemokėtų kai kurių mokesčių.

Projektą pasirašė Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, kiti „valstiečiai“, taip pat konservatoriai Laurynas Kasčiūnas bei Rimantas Jonas Dagys.

Šitomis normomis galėtų naudotis ir asmenys, kurie gyvena partnerystėje dėl to, kad myli vienas kitą.

„Tai nėra homoseksualių partnerysčių įteisinimas, – pabrėžė A.Širinskienė. – Mes įteisiname visus santykius, kurie nesudaro ir neįgyja šeimos teisinio statuso, ir leidžiame jiems tvarkyti bendrą ūkį. Tai ir homoseksualūs asmenys, ir mano minėti draugai, ir dvi močiutės, kurios nori viena kitai padėti senatvėje, broliai ir seserys.“

Anot jos, minėtos Civilinio kodekso pataisos nesukuria prielaidų sukurti šeimos teisinių santykių. „Valstietė“ akcentavo, kad siūloma reguliuoti tik turtinius santykius.

„Sakykime, toks atvejis: vyras gali pasirašyti jungtinės veiklos sutartis su dviem-trimis moterimis ir sėkmingai sau gyventi, arba atvirkščiai gali būti. Čia gi yra grynai moralinis (dalykas). Nesaisto jokie kiti santykiai, jokios moralės normos, grįžtame lyg į tai, nuo ko civilizacijos ratas ir prasidėjo“, – projektu stebėjosi „valstiečių“ atstovas Viktoras Rinkevičius.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovai yra registravę Civilinio kodekso pataisas, kurios leistų įteisinti tiek vyro ir moters, tiek vienos lyties asmenų partnerystę. Liberalų siūlymu, partnerystės faktas būtų fiksuojamas dviem būdais: pas notarą registravus partnerystės faktą arba partneriams kartu pragyvenus ilgiau kaip metus.

„Valstiečiai“ teikdami savo projektą dėl bendro gyvenimo sutarčių teigia, kad „asmenys, kurie kartu gyvena, bet nedeklaruoja siekio sukurti šeimos santykių (nesituokia) ir neturi bendrų vaikų, negali būti per prievartą laikomi šeima“.

Partnerystė kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus santuokos numatyta 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse, tačiau realiai institutas neveikia, nes iki šiol nebuvo parengtas specialus įstatymas.

Seime anksčiau buvo registruoti keli projektai, kurie leistų tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, tačiau jie nepasiekė priėmimo stadijos.

Seimas taip pat yra pradėjęs nagrinėti grupės parlamentarų siūlymą iš Civilinio kodekso iš viso braukti partnerystės galimybę.