Mineapolio Henepino apygardos teismas savo internete skelbiamoje darbotvarkėje nurodo, kad buvusiam policininkui bausmė bus paskirta birželio 16-ąją 13 val. 30 min. vietos (21 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

45-erių D. Chauvinas, kuris pernai gegužę daugiau nei devynias minutes keliu spaudė kaklą ant žemės paguldytam ir antrankiais surakintam 46 metų G. Floydui, šiam vis kartojant „negaliu kvėpuoti“, antradienį buvo pripažintas kaltu dėl visų jam pareikštų kaltinimų dėl neginkluoto vyro nužudymo. Jam gresia įkalinimas iki 40 metų.

Nusikaltimas buvo užfiksuotas vienos praeivės padarytame vaizdo įraše.

G. Floydo mirtis 2020 metų gegužės 25-ąją bandant jį areštuoti dėl įtariamo mėginimo atsiskaityti padirbta 20 dolerių kupiūra išprovokavo didžiulius protestus prieš rasinę nelygybę ir brutalų policijos elgesį Jungtinėse Valstijose ir visame pasaulyje.

JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas (Merikas Garlandas) trečiadienį paskelbė, kad pradedamas civilinis tyrimas Minesotos valstijos Mineapolio policijos departamento atžvilgiu. Pasak jo, šis tyrimas skirtas įvertinti, ar policija sistemingai nenaudoja neproporcingos jėgos, be kita ko, per teisėtus protestus.

Procesas turėjo prasidėti pirmadienį ryte, bet teisėjas Peteris Cahillas (Piteris Kahilas) jį atidėjo bent iki antradienio.

Prokurorai prašė atidėti prisiekusiųjų parinkimą, kol kitas teismas svarsto, ar D. Chauvinui galima sugrąžinti kaltinimą trečiojo laipsnio nužudymu.

D. Chauvinas, kaip matyti vieno praeivio pernai gegužės 25 dieną nufilmuotame vaizdo įraše, ilgiau nei aštuonias minutes spaudė keliu G. Floydui kaklą, kol šis neteko sąmonės Mineapolio gatvėje.

Juodaodis G. Floydas buvo sulaikytas už tai, kad galimai atsiskaitė maisto prekių parduotuvėje padirbtu 20 JAV dolerių vertės banknotu.

Jo mirtis išprovokavo visoje šalyje naują pasipiktinimo rasizmu ir policijos brutalumu bangą.

27 metų Rayshardo Brookso (Reišardo Brukso) mirtį vietos koronerio biuras sekmadienį pripažino žmogžudyste. Ankstesnę dieną restoranas „Wendy's“, kur žuvo vyras, buvo padegtas, o šimtai žmonių surengė eitynes, per kurias smerkė nužudymą.

R. Brookso žūtimi pasibaigęs susidūrimas su policija penktadienį išprovokavo pasipiktinimą, sukrėtimą ir nerimą šalyje, apimtoje pilietinių neramumų, prasidėjusių gegužės 25 dieną, kai Minesotos dėl policijos šiurkščių veiksmų žuvo neginkluotas juodaodis George'as Floydas (Džordžas Floidas).

Šeštadienį Atlantos merė Keisha Lance Bottoms (Keiša Lans Botoms) paskelbė, kad miesto policijos viršininkė Erika Shields (Erika Šilds) nusprendė atsistatydinti.

„Nemanau, kad tai buvo pagrįstas mirtinos jėgos panaudojimas“, – pareiškė K. L. Bottoms.

R. Brooksą nušovęs policininkas, identifikuotas kaip Garretas Rolfe'as (Gareta Rolfas), jau yra atleistas.

Fultono apygardos prokuroras Paulas Howardas (Polas Hovardas) pranešė, kad jo biuras nuspręs, ar pareikšti G. Rolfe'ui baudžiamųjų kaltinimų iki šios savaitės vidurio, pranešė leidinys „Atlanta Journal-Constitution“.

Demokratas Jamesas Clyburnas (Džeimsas Klaibernas), afroamerikietis Kongreso narys iš Pietų Karolinos, pareiškė esąs įniršęs dėl šios žmogžudystės.

„Mirtina jėga šiuo atveju nebuvo būtina. Nežinau, kas negerai kultūroje, kad šis vyriškis buvo priverstas tai padaryti. Tai be abejo įvyko dėl kultūros – be abejo, dėl sistemos“, – sakė jis televizijai CNN.

J. Clyburnas yra vienas iš įstatymų leidėjų, svarstančių, kaip pertvarkyti teismų sistemą, kritikų laikomą nepalankia neturtingiesiems bei mažumų atstovams ir sunkiai pasiduodančią reformoms.

Kai kurie kairieji aktyvistai reikalauja „atimti finansavimą iš policijos“, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskubėjo pasinaudoti šiuo šūkiu kaip ginklu prieš savo būsimą varžovą prezidento rinkimuose Joe Bideną (Džo Baideną).

J. Bidenas savo ruožtu mėgina atitolinti savo partiją nuo policiją be lėšų norinčio palikti judėjimo ir vietoje to pasisako už didesnį finansavimą kitiems tvarką bendruomenėse palaikantiems asmenims.

Somalyje gimusi amerikiečių kongresmenė iš Minesotos Ilhan Omar pavadino jo pasiūlymą „juokingu“ ir paragino išformuoti sunkumų patiriančias policijos pajėgas tokiuose miestuose kaip Mineapolis, kur ji pati užaugo, ir pertvarkyti jas nuo nulio.

„Niekas neatims finansavimo iš policijos, – patikino J. Clyburnas, Atstovų Rūmuose laikomas trečiuoju pagal įtaką demokratu.

„Faktas, kad policija turi atlikti tam tikrą vaidmenį, – pabrėžė politikas. – Turime pasirūpinti, kad jų vaidmuo atitiktų dabartinius laikus.“

„Laikotarpiu nuo šeštadienio iki šiandien 114 teisėsaugos pareigūnų buvo sužeisti, o 22 iš jų yra hospitalizuoti“, – pažymėjo jis per spaudos konferenciją, aiškindamas, kodėl valdžia nusprendė imtis griežtų priemonių atkurdama tvarką sostinėje.

Pasak W. Barro, įsiplieskus neramumams pavojus buvo iškilęs net JAV Slaptosios tarnybos pareigūnams, atsakingiems, be kita ko, už prezidento apsaugą. Daugelis policininkų patyrė galvos traumų, nes chuliganai apsvaidė juos akmenimis, nurodė generalinis prokuroras.

Jis pridūrė, kad pastarosiomis dienomis padėtis Vašingtone yra rami, o Mineapolyje, kur žuvo G. Floydas protesto akcijos vyksta taikiai.

Prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) oponentai tvirtina, kad jis reikalauja imtis pernelyg griežtų veiksmų prieš smurtinių protestų dalyvius.

JAV administracija savo ruožtu pažymi, kad neprieštarauja taikioms demonstracijoms, bet žada užkirsti kelią riaušėms ir susirėmimams su policija.

Prie neramumų šalyje prisidėjo ir užsienio veikėjai

JAV generalinis prokuroras W.  Barras ketvirtadienį pareiškė, kad prie neramumų šalyje prisidėjo ne tik radikalaus judėjimo „Antifa“ nariai, bet ir „užsienio veikėjai“.

„Turime duomenų, kad „Antifa“ ir kitos panašios ekstremistinės grupuotės, taip pat ir įvairių politinių įsitikinimų veikėjai buvo įsitraukę į kurstymą ir dalyvavo smurtiniuose veiksmuose“, – pareiškė W. Barras per spaudos konferenciją, kalbėdamas apie protestus JAV, kuriuos lydi neramumai.

„Taip pat matome užsienio veikėjus, visose pusėse aštrinančius smurtą“, – sakė generalinis prokuroras.

Minesotos valstijos Henepino apygardos teismo medicinos ekspertas pripažino, kad afroamerikiečio mirtis buvo nužudymas. Ataskaitoje teigiama, kad G. Floydo „mirties priežastis buvo mechaninė asfiksija“ – vyras buvo uždusintas jį areštavusio policininko.

Praėjusią savaitę policininkas Derekas Chauvinas (Derekas Šovinas), prisidėjęs prie G. Floydo mirties, buvo atleistas, jam pareikšti kaltinimai trečiojo laipsnio nužudymu ir antrojo laipsnio netyčiniu nužudymu.

Vokietijos kanclerė pasmerkė rasistinį G. Floydo „nužudymą“

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pasmerkė JAV policijos areštuojamo juodaodžio G. Floydo mirtį kaip nužudymą ir pareiškė, kad „rasizmas yra siaubingas dalykas“.

„Šis George'o Floydo nužudymas yra labai siaubingas. Rasizmas yra siaubingas dalykas. Visuomenė Jungtinėse Valstijose yra labai poliarizuota“, – sakė kanclerė interviu nacionaliniam transliuotojui ZDF.

G. Floydas mirė gegužės 25 dieną, policininkui Mineapolio gatvėje kelias minutes keliu spaudus jam kaklą. Incidentas išprovokavo kelias dienas trukusius, dažnai smurtinius protestus visoje šalyje.

Transliuotojo BBC teigimu, Trafalgaro aikštėje centriniame Londone susirinko šimtai žmonių. Vėliau jie žygiavo pro JAV ambasadą Londone. Dauguma ėjo nešini plakatais su užrašais „Juodaodžių gyvybės svarbios“ ir „Teisingumas G. Floydui“.

Per protestą JK sostinėje sulaikyta 11 žmonių dėl tokių tariamų nusižengimų, kaip puolamųjų ginklų turėjimas ir policijos pareigūnų užpuolimas. Tačiau protestas iš esmės buvo taikus.

Protestai prieš policijos smurtą ir rasizmą dar vyko Mančesteryje ir Kardifo mieste, Velse.

46-erių G. Floydas mirė pirmadienį po brutalaus sulaikymo Mineapolyje. Vienas iš keturių operacijoje dalyvavusių pareigūnų kelias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti, ir raitėsi iš skausmo. Netrukus jis mirė.

Šis incidentas paskatino didelius protestus prieš policijos smurtą ir rasizmą ir riaušes JAV Mineapolio mieste, o vėliau išplito ir į kitus šalies miestus. Protestai JAV vyko jau šeštą naktį iš eilės.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Fergusono mieste po to, kai teismas nusprendė nepateikti kaltinimų pareigūnui, nušovusiam neginkluotą juodaodį paauglį, atsinaujino piliečių ir policijos pareigūnų susirėmimai. Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorės Dovilės Šakalienės nuomone, įtakos įvykiams Fergusone turi ir JAV ginklų, kurių piliečiai turi 270 mln., politika, ir požiūris į juodaodžius.

„Kartais žaidybinis elgesys ar dėmesio norėjimas, o kartais ir pagalbos prašymas yra suvokiamas kaip pavojingas. Etikečių klijavimas čia ir sukelia tą didelį pavojų“, – sako D. Šakalienė.

Fergiusono mieste nesutarimai užprogramuoti

D. Šakalienės teigimu, įvykis JAV atskleidžia labai daug problemų, todėl į šią situaciją reikėtų žiūrėti plačiai. Anot jos, pirmoji kylanti problema – policijos, kaip struktūros, suvokimas ir pareiga: ar ji tarnauja visuomenei, ar tiesiog yra jėgos struktūra. Taip pat didelės įtakos turi rasistinis aspektas, kurį dar labiau išryškina vykstantys protestai. Be to, D. Šakalienė mano, kad tai iškelia dar vieną seną problemą – ginklų politiką.

Ilgą laiką JAV gyvenęs advokatas Romanas Sedlickas sako, kad būtina dėmesį atkreipti ir į socialinę aplinką Fergusono, kuriame įvyko minimas įvykis, socialinę aplinką. Pasak R. Sedlicko, didžiąją dalį policijos pareigūnų šiame mieste sudaro baltaodžiai, bet pačiame mieste daugiausiai gyvena juodaodžiai. Jo nuomone, tai tarsi užprogramuoja problemų kilimą.

Advokatas akcentuoja ir kitą aspektą – riaušių ar kitų neramumų metu policija privalo užtikrinti saugumą, bet ginklo panaudojimo taisyklės, siekiant tą saugumą įgyvendinti, yra labai griežtos. Pareigūnas gali mirtinai nušauti žmogų tik tada, kai šis sukelia grėsmę paties pareigūno gyvybei, pavyzdžiui, iš kišenės traukiasi ginklą.

„Viskas paprastai atsitinka labai staigiai. Per akimirksnį. Bet klausimas visuomet yra ne tai, ar žmogus turėjo, ar neturėjo pistoleto, bet tai, ar jo veiksmai sukūrė vaizdą, iš kurio pareigūnas susidarė racionalų pagrindą galvoti, kad jo paties gyvybė – pavojuje“, – situaciją komentuoja R. Sedlickas.

JAV taikoma teisės sistema, kurioje galutinį sprendimą priima prisiekusiųjų taryba. Į šią tarybą atsitiktinai atrenkami pavieniai žmonės. Todėl nėra įmanoma, kad jie būtų suinteresuoti nuteisti ar išteisinti kaltinamąjį. Anot R. Sedlicko, prisiekusiųjų sprendimas nenuteisti pareigūno ir sukėlė riaušes.

Kasmet dėl šaunamųjų ginklų atsitiktinai miršta 800 žmonių

Pašnekovui pritarė ir D. Šakalienė, kuri sako, kad problemos šiuo atveju yra užprogramuotos. Esą, nors ir akivaizdu, kad JAV vyriausybė investavo labai daug pastangų, resursų ir laiko, kad sumažintų rasizmą ir segregaciją, socialinė nelygybė JAV vis dėlto yra išlikusi.

„Ji [socialinė nelygybė – LRT.lt] yra taip pat tiesiogiai susijusi su ginklų politika. Norėčiau grįžti prie šio momento. Labai svarbu suvokti, kokia yra socialinė aplinka, kurioje gyvena amerikiečiai. Teisė į ginklą yra įtvirtinta Konstitucija. Daugelis politikų labai aktyviai palaiko piliečio teisę į ginklą, priešinamasi griežtesnei ginklų kontrolei“, – pabrėžia D. Šakalienė.

Ji paaiškina, kad eiliniai JAV piliečiai iš viso turi 270 mln. šaunamųjų ginklų, su kuriais kasmet įvyksta 32 tūkst. incidentų. Šių incidentų rezultatas – 800 atsitiktinių mirčių. D. Šakalienė įsitikinusi, kad tai lemia itin greitą policijos pareigūnų apsisprendimą, ar asmuo yra pavojingas, ar ne. Pašnekovė prideda ir antrą svarbų faktorių – jau minėtą socialinę nelygybę.

Vertinant socialinės nelygybės prasme, D. Šakalienės tvirtinimu, gerovės ir turto skirtumai baltaodžių amerikiečių ir afroamerikičių per paskutinius 30 metų patrigubėjo. Todėl juodaodžiai paaugliai gyvena socialiniame sluoksnyje, kuriame vyrauja skurdas, smurtas, priklausomybės. Todėl dažnai visi juodaodžiai vertinami kaip agresyvesni, linkę į nusikaltimus.

„Kartais žaidybinis elgesys ar dėmesio norėjimas, o kartais ir pagalbos prašymas yra suvokiamas kaip pavojingas. Etikečių klijavimas čia ir sukelia tą didelį pavojų“, – sako D. Šakalienė.

Jos nuomone, protestai JAV kyla dėl to, kad tūkstančių tūkstančiai nesupranta, kodėl sprendimai priimami, vadovaujantis stereotipais. Esą taip galėjo pasielgti ir jaunuolį nušovęs pareigūnas, ir prisiekusiųjų taryba, kurioje iš dvylikos žmonių buvo tik trys juodaodžiai.

Juodaodis paauglys, kurį baltaodis policininkas nušovė per incidentą, išprovokavusį audringus protestus ir atnaujinusį Jungtinėse Valstijose debatus dėl rasinių problemų, pirmadienį buvo minimas kaip teisingumo besišaukianti smurtauti linkusios policijos auka.

Per jaudinamas laidotuvių pamaldas, kuriose dalyvavo tūkstančiai žmonių, 18-mečio Michaelo Browno (Maiklo Brauno) šeima su žuvusiu sūnumi, skambant gospelų giesmėms ir ugningoms kalboms, atsisveikino sausakimšoje baptistų bažnyčioje netoli Sent Luiso priemiesčio Fergusono, kuriame tas jaunuolis buvo nušautas rugpjūčio 9-ąją.

Pilietinių teisių lyderis dvasininkas Alas Sharptonas (Elas Šarptonas) savo kalboje reiškė viltį, kad M.Browno mirtis atneš kažką gera.

„Mes visi esame įpareigoti į tai reaguoti. Ir mes visi privalome tai išspręsti“, – jis sakė savo jaudinamoje kalboje, kurią klausytojai palaikė pritariančiais šūksniais.

„Čia svarbiausia ne jūs, o teisingumas, sąžiningumas. Ir Amerika turi pripažinti, kai nutinka kažkas negerai“, – pridūrė A.Sharptonas.

Aktyvistai, dvasiniai lyderiai, aukšto rango pareigūnai ir politikai prisidėjo prie M.Browno šeimos ir draugų, užpildydami 5 000 sėdimų vietų turinčią Draugiškosios šventovės misionierių baptistų bažnyčią.

Prie uždaryto bronzinės spalvos karsto buvo padėtos didelės nuotraukos, vaizduojančios M.Browną paauglystėje ir kūdikystėje. Ant karsto buvo padėta beisbolo kepuraitė su Sent Luiso „Cardinals“ klubo emblema ir didelė raudonų rožių puokštė.

Laidotuvių procesijai išvykstant iš bažnyčios, daugybė žmonių, laukusių didelėje kaitroje apie tris valandas, peršoko tvorą, kad galėtų lydėti M.Browno karstą, kuris buvo vežamas į privačią laidotuvių ceremoniją.

Artimieji ir draugai prisiminė M.Browną kaip „romų milžiną“, kuris savo gyvenimo paskutinėmis dienomis buvo atsigręžęs į tikėjimą ir galbūt nujautė savo mirtį.

M.Browno pamotė Cal Brown (Kal Braun) prisiminė pokalbį, per kurį Michaelas pareiške, kad visas pasaulis sužinos jo vardą.

„Jis troško labai daug, – sakė ji. – Dievas pasirinko kitaip, ir aš su tuo susitaikiau. Jo mirtis nebuvo beprasmė. Jis nėra prarasta siela.“

Tačiau A.Sharptonas priminė klausytojams mirtiną incidentą, kuris sukrėtė Jungtines Valstijas, atvėrė senas rasinės diskriminacijos žaizdas ir pakurstė nepasitikėjimą, ypač tarp afroamerikiečių ir policijos.

Jis vaizdžiai papasakojo, kas dėjosi įvykio vietoje: „Michaelas Brownas, 18-metis vaikinas, gulėjo gatvėje. Po pusantros valandos atvyko detektyvas. Dar maždaug po valandos atvyko išsivežti jo kūno. Šeimos nariai negalėjo įžengti už užtvaros. Tenai uostinėjo šunys. Ką jūs darytumėt?“

Pasak A.Sharptono, M.Brownas nenorėtų būti prisimenamas vien dėl beveik dvi savaites vykusių protestų Fergusone, per kuriuos neretai prasiverždavo smurtas.

Pasak dvasininko, tas jaunuolis turėtų būti prisimenamas „kaip žmogus, kuris privertė Ameriką apsispręsti, kaip dirbs policija Jungtinėse Valstijose“.

Šioje ceremonijoje nedalyvavo Misūrio gubernatorius Jay Nixonas (Džėjus Niksonas), nes nušauto paauglio šeima pareiškė to nepageidaujanti.

Policija trečiadienį pranešė suėmusi 47 žmones per naktinius protestus Misūrio valstijos mieste Fergusone, krečiamame smurto dėl incidento, per kurį baltasis policininkas nušovė neginkluotą juodaodį paauglį.

Be to, pareigūnai konfiskavo tris šaunamuosius ginklus iš demonstrantų per naujausias protesto eitynes Fergusone, tapusiame naujų nacionalinių debatų dėl policijos elgesio su mažumomis židiniu, kai tame Sent Luiso priemiestyje baltaodis policininkas rugsėjo 9-ąją nušovė 18-metų juodaodį Michaelą Browną (Maiklą Brauną).

Misūrio kelių policijos kapitonas Ronas Johnsonas (Ronas Džonsonas) sakė, kad protestuotojai svaidė vandens ir šlapimo pripiltus butelius į pareigūnus, baigiantis antradienio vakarą vykusiems protestams, todėl policija buvo priversta įsikišti, nors šiaip vakaras buvo gana ramus.

„Iki 1 val. buvo suimti 47 žmonės“, – jis sakė per spaudos konferenciją, pridūręs, kad policininkai taip pat konfiskavo iš demonstrantų tris šaunamuosius ginklus.

R.Johnsonas pažymėjo, kad šįkart, kitaip negu per protestus pirmadienio vakarą, protestuotojai nešaudė į policiją, o pareigūnai susilaikė nuo ašarinių dujų naudojimo, stengdamiesi priversti demonstrantus išsiskirstyti.

„Šį vakarą dinamika buvo kitokia“, – sakė pareigūnas.

Kapitonas sakė, kad tai padėjo pasiekti bendruomenės lyderių, aktyvistų ir dvasininkų bendri veiksmai, kuriais stengtasi užtikrinti, kad demonstracijos būtų taikios ir kad jų nenustelbtų smurtaujantys „ramybės drumstėjai“.

Nuogąstavimai, kad kitas incidentas, per kurį policija nušovė peiliu ginkluotą juodaodį, gali dar labiau padidinti įtampą, nepasiteisino.

„Rankas aukštyn, nešaudykit!“ – skandavo protestuotojai, iškėlę kumščius.

Šis šūkis tapo protestų Fergusone simboliu, išreiškiančiu nusivylimą dėl policijos departamento, kurio dauguma pareigūnų yra baltieji, taktikos.

JAV generalinis prokuroras Ericas Holderis (Erikas Holderis) trečiadienį planuoja apsilankyti Fergusone ir pasidomėti, kaip vyksta federalinis tyrimas dėl numanomų pilietinių teisių pažeidimų.

Tuo tarpu didžioji žiuri trečiadienį turėtų pradėti liudininkų apklausas byloje dėl M.Browno nužudymo, skambant raginimams tą jaunuolį nušovusį policininką Darreną Wilsoną (Dareną Vilsoną) teisti dėl žmogžudystės.

M.Browno šeima ruošiasi jo laidotuvėms, kurios, kaip nurodė jų advokatas, vyks ateinantį pirmadienį.

Kitaip negu ankstesnėmis naktimis, skydais prisidengę riaušių policininkai, palaikomi šarvuotų automobilių, antradienio vakarą elgėsi santūriau ir nenaudojo ašarinių dujų.

Pareigūnai ėmėsi veiksmų apie vidurnaktį (trečiadienį 8 val. Lietuvos laiku), nustūmę likusius protestuotojus į naujai nustatytą viešų susirinkimų prie buvusio automobilių prekybos salono.

Prieš prasidedant toms eitynėms, juodaodis R.Johnsonas, kuriam patikėta atkurti tvarką apie 21 tūkst. gyventojų turinčiame mieste, tiesiogiai bendravo su piliečiais gatvėse ir pasmerkė „nusikalstamus elementus“, kurie sekmadienį ir pirmadienį ignoruodavo policijos nurodymus išsiskirstyti.

„Bailiai slapstosi tamsoje, ir atėjo laikas tai sustabdyti“, – pareigūnas sakė žurnalistams.

Anksčiau antradienį, už kelių kilometrų nuo Sent Luiso, pareigūnai nušovė vieną įniršusį vyrą, kuris šaukė „Nužudykit mane dabar!“ ir grasino peiliu per numanomą vienos parduotuvės apiplėšimą.

Sent Luiso policijos kapitonas Edas Kuntzas (Edas Kuncas) sakė ten esantiems žurnalistams, kad buvo pradėtas tyrimas, tačiau, remdamasis preliminaria informacija, nurodė, kad „derėtų pasakyti, jog tai buvo pateisinama“.

Policija nurodė, kad M.Browną vidury dienos gyvenamajame kvartale nušovė 28 metų baltaodis pareigūnas Darrenas Wilsonas (Darenas Vilsonas), dirbantis policijoje jau šešerius metus.

M.Browno tėvai nori, kad D.Wilsonui, kuris šiuo metu, kaip pranešama, yra nušalintas nuo pareigų, būtų pateikti kaltinimai dėl jų sūnaus „egzekucijos“.