Milžiniška žala
Per 2020 m. visoje Lietuvoje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), savo iniciatyva ir bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, patikrino ne vieną dešimtį automobilių prekybos įmonių ar su šiuo verslu susijusių asmenų. Buvo pradėta septyniolika ikiteisminių tyrimų, susijusių su automobilių iš ES ir JAV prekyba. Palyginkime: 2019 m. pradėti tik penki tokie ikiteisminiai tyrimai.
Tarp dažniausiai pasitaikančių pažeidimų – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ar pelno mokesčio vengimas, neįtrauktos į apskaitą pajamos, neįteisinta komercinė veikla, apskaitos dokumentuose nurodomos mažesnės automobilių pardavimo sumos, nei yra iš tiesų.
Skaičiuojama, kad valstybei padaryta žala per praėjusius metus siekia 4,4 mln. eurų. Kai kuriuose tyrimuose ji dar nustatinėjama.
FNTT skaičiuojama žala yra vertinama pagal padarytas nusikalstamas veikas.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pateikia ir savo patikrinimų rezultatus. Kontroliuojant automobilių prekybos ir remonto bei automobilių detalių prekybos rinką, pernai atlikti 698 stebėsenos ir kontrolės veiksmai. Jų metu nustatyta papildomai į biudžetą mokėtina suma viršija 1,5 mln. eurų.
"Specialistų sukaupta patirtis rodo, kad šiame sektoriuje dažnai linkstama įvairiais būdais slėpti pajamas, dalis automobilių pardavimo sandorių sudaromi neoficialiai arba baigiami pasirašant vadinamąjį kauferį, kuriamos įvairios PVM grobstymo schemos", – sako darbo grupės, koordinuojančios VMI veiksmus automobilių prekybos ir remonto bei automobilių detalių prekybos srityje, vadovė Loreta Krisiukėnienė.
Nelegalios dirbtuvės
Per praėjusius metus VMI specialistai nustatė 31 neregistruotos automobilių remonto veiklos atvejį. VMI primena, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. automobilius remontuojantys asmenys nebegali vykdyti veiklos įsigijus verslo liudijimą. Jie turėtų registruoti individualią veiklą pagal pažymą arba steigti įmonę.
"VMI nuolat stebi situaciją, fiksuoja ir vertina apie mokesčių mokėtojus gaunamus duomenis: analizuoja iš trečiųjų šaltinių gautą informaciją, gyventojų pranešimus apie galimai vykdomus mokestinius nusižengimus, viešojoje erdvėje – žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose – pasirodžiusią informaciją", – pasakojo L.Krisiukėnienė.
Praėjusiais metais VMI sulaukė 223 pranešimų dėl galimų mokestinių pažeidimų šiame sektoriuje. Dėl galimai neteisėto automobilių pirkimo, remonto ir pardavimo į FNTT ir VMI kreipėsi kaunietis M.S.
Jis nurodė konkretų asmenį, kurį įtaria verčiantis galimai neteisėtu automobilių verslu. Kaunietis neslepia, kad šiam žingsniui ryžosi išsiaiškinęs buvusio verslo partnerio veiklos ypatumus.
M.S. įtaria, kad buvęs partneris veikia neturėdamas verslo liudijimo ir nėra registravęsis kaip individualios veiklos vykdytojas.
Tarnyboms kaunietis nurodė, kad buvęs jo verslo partneris A.Š. dalies importuojamų automobilių pirkėjais nurodo jo netiesiogiai valdomas įmones, automobilių pirkimo–pardavimo sąskaitose įrašo mažesnę kainą, nei faktiškai sumoka, esą taip siekdamas sumažinti importo muito ir kitus mokesčius. Anot M.S., tikėtina, kad pinigų perdavimas būna neįtrauktas į apskaitą įmonės buhalterinėje veikloje.
Kreipėsi į teisėsaugą
M.S. pasakoja kreipęsis ne tik į finansinius nusikaltimus ir pažeidimus tiriančias įstaigas. Kaunietis jaučiasi ir pats apgautas buvusio verslo partnerio. Dėl esą piktybiškai neatiduodamos skolos ir išardyto automobilio kreipėsi į teisėsaugą.
Nors pareigūnai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, vyras neketina nurimti ir žada šį sprendimą apskųsti. Pareigūnų motyvas nepradėti ikiteisminio tyrimo – buvę verslo partneriai santykius esą turi aiškintis civiline tvarka.
"Iš viso aš jam paskolinau 94 tūkst. eurų. Jis dalį atidavė, bet dar liko skolingas 40 tūkst. eurų. Man buvo šokas, kai, atėjęs pasiimti automobilio, radau jį be variklio", – pasakojo M.S.
M.S. tikina, kad "Honda CR-V" reikėjo tik perdažyti, tačiau buvo prigalvota visokių remontų, kad išpūstų sąskaitą. (Asmeninio archyvo nuotr.)
A.Š. skolos nepripažįsta. Ne gana to, jis taip pat kreipėsi į policiją, esą verslo partneris jį sumušęs ir norėjęs užgrobti remonto dirbtuvėje stovėjusius automobilius.
Abiejų vyrų pareiškimai policiją pasiekė dar pernai birželio 10 d. M.S. kreipėsi pavargęs laukti negrąžinamos skolos, o A.Š. skundėsi dėl sumušimo ir pasikėsinimo užvaldyti automobilius. Judviejų bendravimo ir verslo pradžią abu nurodo 2016 m. rudenį.
Veikė nusikalstamai?
Pasak M.S., 2016 m. rudenį A.Š. jam pasiūlė kartu užsiimti verslu – pirkti iš JAV aukcionų apgadintus automobilius, juos remontuoti ir parduoti. A.Š. pinigų neturėjo, todėl paprašė paskolinti.
"Skolinta suma per ne vieną kartą pasiekė 94 tūkst. eurų. Tuos pinigus jis naudojo ne tik automobiliams iš JAV pirkti, o ir dirbtuvėms įrengti, atlyginimams mokėti. Žodžiu, tai buvo jo naudotos apyvartinės lėšos", – pasakojo M.S.
2018 m. vasarą jis nutarė nutraukti bendradarbiavimą su A.Š., nes, kaip pats sako, netenkino jo įmonės veikla.
"Aš atsisakiau taip neoficialiai dirbti, raginau įkurti bendrovę, bet jis nesutiko. Yra visa automobilių iš Amerikos gabenimo sistema. Aš ją vadinu nusikalstama. Ten viskas vyksta neoficialiai, mokesčiai nemokami, niekur nefigūruoja tikri užsakovai, tikros sumos. Taip, automobiliai iš Amerikos patenka į muitinę, bet jie taip suformina, kad paskui būna sunku įrodyti kas tą automobilį atvežė, kas pirko ir už kokią sumą", – pasakojo M.S. Jis neatmeta versijos, kad automobiliai perkami per realiai neveikiančias įmones.
Pasak M.S., jis visada viską daręs oficialiai, nes kaip verslininkas užaugo Švedijoje, kur į įstatymus žiūrima labai atsakingai. "Švedijoje visai kitas mentalitetas, visai kito lygio pasitikėjimas. A.Š. pasiūlymas kažką daryti buvo pirmas Lietuvoje. Pasiūlymas atrodė geras – aš investuoju pinigus, o paskui atgaunu juos su procentais. Dabar jau supratau, kad Lietuva tai ne Švedija, kad čia labiau žiūrima kaip apgauti, o ne kažką gero padaryti", – pastebėjimais dalijosi M.S.
Rado be variklio
M.S. skaičiuoja, kad A.Š. jam liko skolingas 40 tūkst. eurų ir "Honda CR-V" automobilį, kurio vertė 18,5 tūkst. eurų.
Dar liko skolingas 40 tūkst. eurų. Man buvo šokas, kai, atėjęs pasiimti automobilio, radau jį be variklio.
"Turiu sutartis, kad jis man turėjo parvežti ir sutvarkyti tris automobilius. Turiu jo pasirašytą skolos 10 tūkst. eurų sumos vekselį", – patvirtino M.S.
Minimo automobilio "Honda CR-V" istorija – neeilinė. M.S. pasakoja, kad A.Š. jam pasisiūlė sutvarkyti automobilį. "Sakė, kad po remonto aš jį parduosiu ir gautas pelnas bus išsiskaičiuos iš skolos", – pasakojo M.S.
Šis automobilis, kaip ir kiti dar vyrų verslo klestėjimo laikotarpiu, buvo pirktas iš JAV. Transporto priemonė buvo apdegusi, todėl ją reikėjo viso labo perdažyti, kiti remonto darbai esą nebuvę dideli.
M.S. tikina buvęs apgautas, o automobilis taip ir stovi išardytas pas A.Š. Pasak M.S., jis įvykdęs susitarimą – pirko automobilį, mokėjo už detales, remontą, o kai nutarė atsiimti – buvo šantažuojamas, kad atiduotų visus skolos lapelius. "Galiausiai tą automobilį dar ir išardė – išėmė variklį ir pasakė – arba atiduodi skolos lapelius arba nematysi automobilio", – stebėjosi M.S.
Išvydęs, kad iš automobilio servise pradingo variklis, kaunietis kreipėsi į teisėsaugą. (Asmeninio archyvo nuotr.)
Pakibęs vekselis
A.Š. nesigina skolinęsis iš M.S. 10 tūkst. eurų ir pasirašęs skolos vekselį. Sutarę, kad už tuos pinigus A.Š. pirks automobilius iš JAV, remontuos, parduos ir grąžins pinigus.
"Pinigai jam grąžinti, tačiau jis neatiduoda skolos lapelio ir šantažuoja", – tikino A.Š.
Užsiminus apie išardytą automobilį be variklio, A.Š. pateikė savo versiją. Esą jis pats mokėjo už remontą ir detales.
"Visus pinigus sukišome į tą automobilį, o M.S. nenori sumokėti už remontą", – į pokalbį audringai įsiterpė A.Š. sutuoktinė. Automobilio remonto darbai, detalės esą atsiėjo apie 8 tūkst. eurų. A.Š. patvirtino M.S. pareiškęs: "Gražink vekselius, sumokėk už automobilio remontą ir tada pasiimsi jį."
Tačiau įvykiai esą pasisuko visai kita linkme. Esą M.S. su dar trimis vyrais atvažiavęs į dirbtuves reikalavo pasirašyti kažkokį lapelį. Būtent dėl šio įvykio A.Š. ir kreipėsi į policiją.
Vyras tikino, kad M.S. "Honda CR-V" yra pusiau suremontuota pas jį dirbtuvėse, esą policija liepė saugoti, tai jis ir saugo.
Auka ar apsimeta?
A.Š. dėsto ir 10 tūkst. eurų gražinimo istoriją. Esą buvusi situacija, kai M.S. ilgokai užtruko Švedijoje. Tuo metu muitinėje stovėjo šeši iš JAV jo įsigyti automobiliai. Kadangi mašinos buvo pirktos su A.Š. kodais, o M.S. tikino neturintis pinigų sumokėti 1,5 tūkst. eurų muito mokesčio už kiekvieną automobilį. A.Š. guodėsi, kad jam teko įkeisti dirbtuves ir už gautus pinigus išmuitinti automobilius.
Minėtus automobilius A.Š. tikina remontavęs už savo pinigus. Tada esą abu vyrai pasidalijo po tris automobilius, o M.S. už gautus tris automobilius esą nurašęs 10 tūkst. eurų A.Š. skolą, tik negrąžinęs vekselio.
A.Š. nepripažįsta, kad 94 tūkst. eurų suma – jo pasiskolinti pinigai. Esą tiek per dvejus metus nuo 2016-ųjų buvo išleista automobiliams pirkti, remontuoti bei kitoms išlaidoms.
Jis tikina, kad pats M.S. pirko automobilius JAV aukcionuose ir vežė jam remontuoti. Tiesa, kuriuos automobilius reikėtų pirkti atrinkdavo A.Š., tam buvo naudojami aukcionuose reikalingi kodai jo vardu. Vėliau esą kodus jis perduodavo M.S., kuris ir atlikdavo kitus formalumus.
