Palengvėjimas po atostogų

Klaipėdos sveikatos biuro vadovė Jūratė Grubliauskienė tikino, kad situacija, susijusi su virusu, mieste gerėja.

"Po atostogų moksleiviai praėjusią savaitę į mokyklą ėjo tik tris dienas, per tą laiką buvo atlikta beveik 10 tūkst. testų ir gauta tik 16 teigiamų atsakymų. Mieste šiuo metu liko tik 13 klasių, kurios testuojasi kas dvi dienas, o dar ne taip seniai tokių buvo pusantro šimto ir daugiau. Šiuo metu tik 175 mokiniai, kurie testuojasi kas dvi dienas, o nesutikusių testuotis ir esančių izoliacijoje yra vos 7 moksleiviai", – vardijo J.Grubliauskienė.

Anot Sveikatos biuro vadovės, sergamumas mažėja tiek uostamiesčio ikimokyklinėse įstaigose, tiek ir bendrojo lavinimo mokyklose.

J.Grubliauskienė palygino savaitę prieš mokinių atostogas, spalio 25–29 d., su lapkričio 8–12 d. ir teigė, kad COVID-19 sergančių vaikų skaičius sumažėjo 32 proc.

Šiuo metu Klaipėdoje serga 1 924 žmonės, prieš mėnesį buvo 2 714.

"Prieš atostogas buvo 526 sergantys moksleiviai, o praeitą savaitę jų jau buvo 158. Taip pat 28 proc. sumažėjo sergančių pedagogų skaičius, kitų sergančių ugdymo įstaigų darbuotojų sumažėjo 32 proc. Ikimokyklinėse įstaigose sergančių vaikų sumažėjo 15 proc., sergančių pedagogų mažiau 39 proc., o kitų darbuotojų – 33 proc.", – teigė J.Grubliauskienė.

Per anksti nesidžiaugia

Kas dvi savaites vaikų darželiuose yra vykdomas ir paviršių testavimas dėl COVID-19.

Praėjusią savaitę Klaipėdoje tokie testai atlikti 15 ugdymo įstaigų, rezultatai tyrėjus pradžiugino.

"Trijose įstaigose net nerasta viruso pėdsakų, viename darželyje aptikome COVID-19 pėdsakus, keturiuose darželiuose rasta maža viruso koncentracija, o septyniuose – vidutiniška. Tai reiškia, kad nė viename darželyje nereikia daryti patikslinamojo PGR testo mobiliajame punkte. O ten, kur aptikta vidutiniška koncentracija, atkreipėme dėmesį, kad reikėtų intensyviau vėdinti patalpas", – kalbėjo J.Grubliauskienė.

Viruso mažėjimą ir situacijos gerėjimo tendencijas uostamiestyje higienistai pastebėjo praeitą savaitę, kai moksleiviai grįžo po atostogų į mokyklas.

"Ši savaitė kritinė, pasižiūrėsime, ar užkrato skaičiai didės. Gaila, kad moksleiviai ne taip aktyviai skiepijasi, kaip norėtųsi, bet tokių yra. Ir ne tik gimnazijose, jų yra ir tarp 5–8 klasių. Daugėja ir naujai besitestuojančių vaikų. Beje, gimnazijose testuojasi net tie, kurie pasiskiepiję ir persirgę, tai liudija gimnazistų sąmoningumą", – džiaugėsi J.Grubliauskienė.

Pagijo ir išvyko namo

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) per praeitą savaitę, gerokai pagerėjus sveikatos būklei arba pasveikus, išvyko 71 pacientas.

Šiuo metu ligoninėje iš viso gydomi 97 sergantieji COVID-19.

13 jų – Reanimacijos skyriuje, visiems taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, dar trims taikoma hemodializė.

Praeitą savaitę KUL profilaktiškai ištirti 665 ligoninės darbuotojai dėl COVID-19, nustatyti 6 teigiami atvejai.

4 medikai (1 gydytojas ir 3 slaugytojos) dėl infekuotumo laikinai nedirba.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės duomenimis, šį pirmadienį ligoninėje buvo gydomi 87 pacientai, sergantys COVID-19 liga, 4 – Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Dauguma jų yra nepasiskiepiję.

Klaipėdos vaikų ligoninėje COVID-19 ligoniams yra skirta 20 lovų, iš jų antradienį buvo užimta 11, o Intensyviosios terapijos skyriuje visos 4 lovos, skirtos COVID-19 ligoniams, buvo tuščios.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Asta Dirgėlienė patikino, kad COVID-19 situacija švelnėja ne tik mokyklose, tai pastebima visame mieste.

Asta Dirgėlienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Prieš mėnesį, spalio 17 d., naujų užkrato atvejų Klaipėdoje buvo 2 142, šiandien – 1 516, tiesa, tai kol kas daugiau nei Lietuvos vidurkis (1 196). Šiuo metu Klaipėdoje serga 1 924 žmonės, prieš mėnesį jų buvo 2 714. Džiugina, kad per tą mėnesį pasistūmėjo vakcinacija. Nemažas procentas žmonių pasiskiepijo trečiąja doze (beveik 5 proc., o buvo 0,9 proc.)", – teigė A.Dirgėlienė.

Kiek gyvena COVID-19?

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistai karantino įkarštyje nustebino pateikta informacija, kuri leidžia suabejoti šio biuro specialisčių profesinėmis žiniomis.

Kovo 25 d. darbuotojos viešai išplatino atmintinę, kiek laiko ant skirtingų paviršių išgyvena baisusis koronavirusas.

Pasak Sveikatos biuro, ant aliuminio paviršių šis virusas išlieka gyvas 2–8 val., ant gumos – 8 val., ant medienos – 4 val., ant stiklo – 4 dienas, ant nerūdijančio plieno ir plastiko – 72 val.

O štai ant vario, pasak biuro profesionalių, jis gyvena net keturias dienas.

Tačiau stulbinamai puiki terpė virusui, pasak biuro darbuotojų, pasirodo, yra popierius. Neva ant jo virusas gyvena net penkias dienas.

Tūkstančiai: sveikatos biurui vadovaujanti J.Grubliauskienė gali pasigirti trijų tūkstančių eurų atlyginimu. Pati biuro vadovė tikina, jog šią sumą sudaro ne tik alga, bet ir atostoginiai, priemokos, priedai ir, suprantama, premijos. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Dirba nuosekliai ir atsakingai"

Tačiau netrukus biuras ėmė platinti jau visai kitokią informaciją, kurią paskelbė ir kai kurie patiklūs interneto portalai.

Antrajame atmintinės variante jau teigiama, kad ant vario virusas gali išsilaikyti gyvybingas ne keturias dienas, o keturias valandas. O ant popieriaus – ne penkias dienas, o viso labo tik 24 val.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė, atsakydama į žurnalistų užklausą, aiškino, jog, rengiant informacinį plakatą apie tai, kiek virusas gyvena ant įvairių paviršių, buvo vadovautasi moksliškai pagrįsta informacija, tačiau įsivėlė žmogiška techninė klaida.

"Ji buvo labai greitai pastebėta, ištaisyta ir paskelbta koreguota informacija, t. y. 25 d. vakare išplatintas plakatas su klaida, o jau 26 d. ryte paskelbtas pataisytas plakatas. Rengdami informacinį plakatą neturėjome tikslo specialiai skleisti dezinformaciją ar suklaidinti žmones. Šiuo laikotarpiu Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras atsakingas už naujausios informacijos sekimą, jos atnaujinimą, aiškų ir supaprastintą pateikimą gyventojams. Informacijos srautai didžiuliai, siekiama, kad viskas būtų pastebėta ir atnaujinta laiku. Specialistai dirba intensyviai, nuosekliai ir atsakingai", – teisinosi J.Grubliauskienė.

Bosas: socialinio tinklo Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos centro oficialioje paskyroje galima išvysti tai, kuo užsiima šio biuro specialistai. ("Facebook" nuotr.)

Alga – tikrai įspūdinga

Beje, pati J.Grubliauskienė, vadovaudama šiai biudžetinei įstaigai, pluša ne už grašius. Jos atlyginimas įspūdingai šoktelėjo į viršų dar pernai.

Per metus J.Grubliauskienės atlygis padidėjo kone 800 eurų – nuo 2 279 iki 3 074 eurų, neatskaičius mokesčių per mėnesį.

Stora pinigine galinti pasigirti biuro direktorė vadovauja įspūdingo dydžio darbuotojų armijai – sveikatinimo įstaigoje pluša kone šimtas žmonių. Jų algoms iš miesto biudžeto skiriama apie šimtai tūkstančių eurų.

Pati J.Grubliauskienė tikino, kad Visuomenės sveikatos biuro interneto svetainėje nurodyti vidutiniai metiniai darbo užmokesčiai, o ne mėnesinis darbo užmokestis.

Rengdami informacinį plakatą neturėjome tikslo specialiai skleisti dezinformaciją ar suklaidinti žmones.

Tai reiškia, kad į nurodytą sumą įtraukiami ir atostoginiai, priemokos, priedai, premijos.

"Įmokų tarifai nuo 2019 m. keičiasi, nes sujungiamos darbdavio ir darbuotojo mokamos įmokos, todėl darbo užmokestis dirbantiems pagal darbo sutartis "ant popieriaus" padidėja 1,289 karto. 2019 m., tarybos sprendimu, didinamas koeficientas 10 procentų. 2019 m. skiriama 30 procentų priemoka už papildomas pareigas ir užduotis, susijusias su "URBACT III programos" projekto "Žaidimų paradigma", "Erasmus +" programos projekto "Skaitmeninės lytiškumo ugdymo programos mokyklose (EDDIS)" ir projekto "Sveikatos plėtra" koordinavimu, CHRODIS projekto įgyvendinimu. Todėl susidaro skirtumas tarp 2018 ir 2019 m.", – apie algos padidėjimą aiškino J.Grubliauskienė.

Iniciatyvos: kritiškesni klaipėdiečiai ne pirmą kartą prunkščia į kumštį išvydę Klaipėdos sveikatos biuro iniciatyvas. Miesto centre lentelės su įspėjimais dėl erkių daugelį privertė nustebti. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Specialistei – 35 tūkst. eurų?

Tačiau, peržvelgus šios įstaigos viešųjų pirkimų suvestines, kyla klausimas, kuo jau šitaip užsiėmusi armija biudžetininkių, kaip paaiškėjo, gaunančių priedus už programas, kurias už biudžeto arba ES pinigus vykdo privačios įmonės ir fiziniai asmenys?

Iš kojų verčia šių metų kovo 6 d. biuro direktorės pasirašyta paslaugų pirkimo sutartis su sveikatingumo specialiste Alina Bocman net 35,8 tūkst. eurų sumai.

Šios trenerės paslaugomis biuras ketina naudotis iki 2022 m.

Sutartyje pažymėta, kad trenerė ves fizinio aktyvumo pamokas vaikams ir suaugusiesiems, o senyvo amžiaus žmones mokys, kaip apsisaugoti nuo nugriuvimo.

Sutartis buvo pasirašyta savaitę prieš paskelbiant šalyje karantiną.

Kadangi visi vieši užsiėmimai yra uždrausti, kyla klausimas, ar tikrai kovo pradžioje biudžetinei įstaigai derėjo tėkšti apvalią sumą būtent tokioms paslaugoms?

Šiuo metu ši trenerė pasižymėjo tik mankštelėmis po karantinuotų piliečių langais.

Lektoriams pinigų negaila

Pinigų negailima ir įvairiausiems seminarams ar mokymams.

Vasario 24 d. įstaiga pasirašė sutartį su įmone "Antras kadras" 4,8 tūkst. eurų sumai – perkama filmų demonstravimo paslauga.

Vasario 13 d. fiksuotos dvi sutartys su tuo pačiu paslaugos teikėju – mažąja bendrija "Pagauk".

Viena sutartis specialistų mokymams yra įkainota per 9 tūkst. eurų, kita – 21,8 tūkst. eurų.

Kadangi bendra suma, numatyta šiam paslaugos teikėjui, viršija 30 tūkst. eurų, kyla įtarimas, gal taip buvo mėginta skaidyti pirkimą, jog jis nesukeltų klausimų Viešųjų pirkimų tarnybai?

Kokių žinių siekiama įsigyti už tokią įspūdingą sumą?

Su Šakiuose registruota įmone sudaroma sutartis, pagal kurią ši įsipareigoja suteikti bendrojo ugdymo mokyklų darbuotojams gebėjimų visuomenės psichikos sveikatos srityje.

Sutartyje pažymėta, jog vyks šeši mokymai, vienas įkainotas 3,6 tūkst. eurų.

Kita sutartimi už 9 tūkst. eurų "Pagauk" kels Klaipėdos įmonių darbuotojų psichikos sveikatos kompetenciją. Numatoma surengti du mokymus.

Šis paslaugos teikėjas biudžetinėje įstaigoje itin dažnai sutinkamas. 2018 m. pasirašyta dar viena sutartis 11,22 tūkst. eurų sumai.

Tąkart su įmone "Pagauk" suderėta dėl paskaitų mokiniams apie lytiškumą ir savipagalbą surengimo.

Tarp viešųjų pirkimų ataskaitų galima aptikti net kelias sutartis su fiziniais asmenimis.

Tarp jų matyti dviejų žinomų uostamiesčio medikių pavardės. Jos dirba miesto gydymo įstaigose.

Tačiau už 2,2 tūkst. eurų medikės samdytos kaip specialistės, veikiančios pagal individualios veiklos pažymėjimą.

Viena jų įsipareigojo atlikti 75 konkrečias konsultacijas kaip gydytoja. O kaip lektorė medikė pasamdyta dar 500 eurų sumai už penkių akademinių valandų paskaitą.

Kitai medikei sumokėta 2,2 tūkst. eurų už 75 gydytojo konsultacijas.

Už biudžeto lėšas – koncertas

Kyla klausimas: ar visų šių mokymų, sakykime, pirmosios pagalbos suteikimo, miesto bendruomenei negali pravesti nė vienas iš šimto biure dirbančių specialistų?

Gal taip miestas galėtų išvengti kai kurių išlaidų?

Pavyzdžiui, paskaita apie vaikų įtraukimo į sveikatos stiprinimo veiklas miesto biudžetui vėlgi atsiėjo 3,6 tūkst. eurų.

Na, o sutartis su įmone "Funkcinio judėjimo centras" lektoriaus paslaugoms uostamiesčio gyventojams atsiėjo jau visai nekukliai – net 29 tūkst. mokesčių mokėtojų eurų.

Trakuose įsikūrusi įmonė įsipareigojo surengti mokymus psichikos sveikatos kompetencijų didinimo tema uostamiesčio įstaigų darbuotojams.

Keturi mokymai įvertinti po 6,1 tūkst. eurų.

Tai, kad biudžetininkų gyvenimas tikrai saldus, iliustruoja dar vienas viešasis pirkimas. Už 2,5 tūkst. eurų perkamos keturios sveikų saldainiams alternatyvų degustacijos.

Tačiau net ir pasistiprinę, išklausę paskaitų, pasirodo, Klaipėdos miesto sveikatos biuro specialistai patys nieku gyvu miestiečiams negali surengti nė vienos mankštos.

Vasaros laikotarpiui įstaiga už 2 tūkst. eurų nupirko šią paslaugą iš fizinio asmens, kad miestiečiams būtų pravesta 50 mankštų.

Sveikatinimo biuro specialistės ne tik rengia smaguriautojų susiėjimus, bet ir švenčia už biudžeto lėšas.

Prieš metus išsipuošusios biuro damos rinkosi į Žvejų rūmus, kur už 5 tūkst. eurų buvo surengtas šventinis Medicinos darbuotojų dienos minėjimas su dviejų dalių koncertine programa.

Žinios sklinda iš Šakių

Atsakydama į dienraščio klausimus, Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro direktorė J.Grubliauskienė tikino, kad įstaiga samdo būrį lektorių, seminarų vedėjų ir mankštų specialistų, nes tam skiriami projektų arba ES pinigai.

Aiškinantis, kodėl biuras perka 35,8 tūkst. eurų paslaugą mankštelių vedimui, J.Grubliauskienė tikino, jog trenerio biuro specialistai negali pakeisti.

"Šios trenerio paslaugos mūsų specialistai negali vykdyti, nes ši paslauga yra finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto. Trenerio paslaugai įsigyti buvo vykdomas skelbiamos apklausos pirkimas CVP IS priemonėmis. Buvo gauti 8 pasiūlymai. Laimėjo mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas", – tikino įstaigos vadovė.

J.Grubliauskienė aiškino, jog numatoma, kad fizinio aktyvumo užsiėmimuose dalyvaus 2,9 tūkst. vaikų.

Senjorams skirtose mankštose turėtų dalyvauti 2 tūkst. dalyvių. O mokymuose, kuriuose bus mokoma apsisaugoti nuo griuvimų, numatoma 1,2 tūkst. dalyvių.

Į klausimą, kuo taip naudingi kone 30 tūkst. kainavę mokymai ir seminarai, įsigyti iš tos pačios Šakiuose registruotos įmonės, J.Grubliauskienė paaiškino, jog tokių veiklų tikslingumą ir naudingumą nusako sveikatos ministro įsakymas.

"Buvo vykdyti du pirkimai, nes skiriasi paslaugų techninės specifikacijos. Abu pirkimai vykdyti skelbiamos apklausos būdu. Abiem pirkimams gauta po 6 pasiūlymus. Tiekėja įmonė "Pagauk" pateikė mažiausios kainos pasiūlymą", – aiškino J.Grubliauskienė.

Paklausus, kokios įmonės pasinaudojo proga pastiprinti psichikos sveikatos kompetencijas, J.Grubliauskienė pareiškė, jog negali atskleisti tokios informacijos.

Pinigus reikia išleisti

Pasirodo, pamokėles, kaip suteikti pirmąją pagalbą, iš 100 biure dirbančių specialistų nė vienas net negalėtų vesti. Priežastis – tokiai paslaugai yra skirti ES pinigai. O juos būtinai reikia išleisti.

"Šias paslaugas pirkome iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto. Šiai paslaugai įsigyti buvo vykdomas supaprastintas atviras pirkimas, kurį laimėjo bendrovė "Eurointegracijos projektai". Paslaugos neveda mūsų specialistai, nes ji yra nupirkta iš projekto, pagal kurį esame įsipareigoję įsigyti lektorių paslaugą, lėšų", – tikino J.Grubliauskienė.

Tą patį įstaigos vadovė kartojo ir atsakydama į klausimą dėl lytiškumo švietimo paskaitų. Joms taip pat buvo privalu išleisti europinius pinigus.

Panašu, jog pinigų biudžetininkams bet kuriuo atveju yra ir dėl jų nelabai reikia sukti galvas.

J.Grubliauskienė aiškino, kad miesto biudžetinėse gydymo įstaigose dirbančias gydytojas, kurios išsiėmė individualios veiklos pažymėjimus, samdė dėl švento reikalo – buvo patikrinta 150 klaipėdiečių sveikata.

Tiesa, tai biudžetui atsiėjo beveik 5 tūkst. eurų. Visa tai finansuota iš Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonės lėšų.

Kas tyrėsi sveikatą pas žinomas medikes biuro patalpose, kol kas nėra žinoma.

Kaukių duos poliklinika

Pasiteiravus, kaip Sveikatos biuras yra pasiruošęs koronaviruso pandemijai ir galbūt įstaiga šiuo metu jau skelbia konkursus apsaugos priemonėms įsigyti, J.Grubliauskienė žurnalistams leido suprasti, jog niekas čia per galvą nesiruošia verstis.

"Pirkimai dėl pasiruošimo koronaviruso pandemijai nėra numatyti. Reikalingas priemones teikia įmonė "Analizė", su kuria sudaryta sutartis 2019 m. lapkričio 5 d. Jūsų minimos kaukės ir dezinfekcinis purškalas pirktas visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veiklos ugdymo įstaigose įgyvendinimui. Šiuo metu Visuomenės sveikatos biuro specialistai kartu su Klaipėdos miesto poliklinikos medikais dirba mobiliose komandose, tiriant asmenis dėl COVID-19, specialistai atlieka mobilaus punkto koordinatoriaus ir padėjėjo funkcijas. Visomis medicininėmis priemonėmis aprūpina Klaipėdos miesto poliklinika", – argumentavo J.Grubliauskienė.

Ką veikia Sveikatos biuras?

Klausimų dėl šio biuro veiklos kyla ne tik žurnalistams, bet ir politikams.

Į Klaipėdos mero patarėjo pareigas sugrįžęs buvęs vicemeras Artūras Šulcas tikino jau girdėjęs apie Visuomenės sveikatos biuro paviešintą skirtingą informaciją apie viruso gyvybingumą.

"Taip, atsigirdo, bet nuomonės viešai negaliu reikšti, ne toks šiuo metu mano darbas. Bet kai šie biurai buvo steigiami, man taip pat kilo klausimas – kam jų reikia?" – prasitarė A.Šulcas.

Klaipėdos tarybos narė Judita Simonavičiūtė, kuriai yra tekę vadovauti Ekstremalių situacijų komisijai, taip pat pažėrė kritikos.

Man taip pat kilo klausimas – ką veikia Sveikatos biuras? To klausiau prieš dvi savaites. Atsakymo iki šiol negavau.

"Kadangi esu karantinuota, kaip ir visi kiti, kam per 60 metų, stebiu visa tai, kas vyksta, iš šalies. Ir turiu pastebėti, jog pasigendu bendro vadovavimo. Man yra tekę vadovauti Ekstremalių situacijų komisijai, kai kovojome su paukščių gripu, teko suvaldyti situaciją, kai degė Neringa. Tokiais atvejais, kai reikia suvaldyti ekstremalią situaciją, turi atsirasti tam tikri štabai, kurie koordinuotų veiksmus. Aš viso to nematau. Matau, kad visi dirba atskirai", – sakė politikė.

Judita Simonavičiūtė / Redakcijos archyvo nuotr.

J.Simonavičiūtės nuomone, šiuo metu, kai Visuomenės sveikatos centro specialistai yra paskendę realioje sergamumo koronaviruso išaiškinimo rutinoje, komunikacija su visuomene ir švietimas turėtų priklausyti Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biurui.

Iš tiesų pranešimus biuras rašo, skelbia savo įstaigos tinklalapyje, tačiau ar juos kas nors skaito ir kiek jie veiksmingi, sunku vertinti.

"O aš to pasigendu. Švietimas ir žinios visuomenei su ypač dideliu skrupulingumu turėtų būti teikiamos biuro pastangomis. Yra klausimų ir dėl kitų dalykų. Man taip ir nėra aišku, kas mieste yra vyriausias šiuo metu, kuris yra atsakingas už sveikatos dalykus? Net ir paramos klausimas yra visiškai chaotiškas. Kažkas renka paramas, kažkas jas veža į įstaigas. Taip neturėtų vykti", – kalbėjo J.Simonavičiūtė.

Ar miesto centre yra erkių?

J.Simonavičiūtė priminė italų patirtį, kai krizės apimtoje šalyje kai kurios visuomeninės iniciatyvos tapo pragariškai pavojingomis.

Kai visuomenininkų siūtomis namudinėmis kaukėmis Italijoje į gydymo įstaigas buvo perneštas užkratas, o savanorių senoliams ir neįgaliesiems nešiotas maistas, kaip paaiškėjo, jiems tapo mirtinai užkrėstu, italai šaukte šaukė, jog visomis šiomis iniciatyvomis turi užsiimti valdžia.

"Ir aš tam pritariu. Kokia valdžia bebūtų, bet tik ji turi šiomis dienomis organizuoti, telkti, pavesti atlikti tam tikras funkcijas. Mano galva, to trūksta", – tikino tarybos narė.

Paklausta, kaip vertinti faktą, kad Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras kovo pradžioje skuba pirkti mankštelių paslaugas, o kovo pabaigoje net neturi apsaugos priemonių savo darbuotojoms, kurias siunčia į mobilios patikros punktus, J.Simonavičiūtė atsiduso.

"Man kyla klausimų, kiek ir kam realiai tų apsaugos priemonių reikia. Pinigai yra antraeilis klausimas, jų visada atsiras. Bet reikia viską tiksliai sustyguoti. Reikia koordinatoriaus, kuris privalo valdyti situaciją, jei kiti to nesugeba. Man taip pat kilo klausimas – ką veikia Sveikatos biuras? To klausiau prieš dvi savaites. Atsakymo iki šiol negavau. Šiuo metu Sveikatos biuras galėjo sužibėti ir tikrai įrodyti savo reikalingumą, tačiau taip nenutiko. Mano galva, šiuo metu šis biuras turėtų būti pagrindiniu "ruporu", – nuomone pasidalijo J.Simonavičiūtė.

Klaipėdos miesto sveikatos biuro iniciatyvos prieš porą metų sukėlė net ir pajuokų.

Šio biuro darbuotojoms šovė į galvą mintis uostamiesčio centre esančiose reprezentacinėse gėlių klombose prismaigstyti lentelių su užrašu "Atsargiai, erkės".

Paaiškinimas tą kartą buvo iš kojų verčiantis – lentelės jau buvo pagamintos, jas reikėjo kur nors sustatyti. Ir nesvarbu, kad niekas netyrė, ar miesto centre iš viso yra erkių.

Pagal Seime įregistruotas pataisas siūloma drausti rūkyti dešimties metrų atstumu aplink restoranus, kavines, barus, kitas viešojo maitinimo įstaigas, klubus, interneto kavines, lošimo namus. Parlamentaras taip pat nori uždrausti rūkyti prie patalpų, kur vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, vaikų žaidimų aikštelėse ir 100 m atstumu aplink jas, saugomose teritorijose. Masiniuose renginiuose būtų leidžiama rūkyti tik tam specialiai įrengtose vietose. Tarp nerūkymo vietų atsirastų viešojo transporto stotelės ir stotys bei 10 m atstumas aplink jas.

Už

Jūratė Grubliauskienė

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė:

– Aš už tai, kad draudimus reikėtų griežtinti. Visose išvardytose vietose reikia uždrausti rūkyti. Ir tikrai jose niekas neturėtų rūkyti. Metrų nustatymas taip pat nėra blogis. Jei aš esu supratingas pilietis, nerūkau ir tausoju kitų sveikatą, tai man metrai nėra taip svarbu. Konkrečių atstumų sąvoka atsiranda tada, kai žmonėms reikia pakovoti su tais, kurie nesuvokia, jog reikia saugoti kitų sveikatą. Projekte kalbama apie draudimą rūkyti prie gydymo įstaigų. Na, taip, net nereikėtų diskutuoti, ar reikia šio draudimo. Gydymo įstaiga yra ta vieta, kur neturėtų būti rūkoma. Beje, net ir šalia tokios įstaigos. Juk šnekame apie gydymo procesus, todėl ir atsiranda toks projektas.

Kalbant apie autobusų stoteles, man tikrai nesinori stovėti kartu su rūkančiaisiais. Draudimų reikia, nes būtina saugoti ir tuos, kurie nerūko. Apie pasyvų rūkymą galime rasti ir paskaityti labai daug informacijos. Ir visi turime žinoti, jog tai yra kenksminga. Tačiau sudarykime sąlygas ir tiems, kurie nerūko, jaustis ramiai, oriai, nekvėpuoti dūmais. Juk turime be pašalinių kvapų nueiti į renginius, mokyklą.

Ar tai yra perteklinis projektas? Tikrai nemanau. Jei bus bendra tvarka, kiekvienai savivaldybei nereikės rengti atskirų tvarkų.

Kontrole turėtų užsiimti tie, kurie ir dabar tai daro, – arba savivaldybių Viešosios tvarkos skyriai, arba policija.

Nematau projekte nieko ypač naujo, gal jis tik palengvins ginčų sprendimą.

Prieš

Gintaras Vaičekauskas

Seimo narys:

– Valstieti, leisk žmonėms pasirinkti. Jie patys turi spręsti: rūkyti ar nerūkyti. M.Puidokas nori uždrausti rūkyti viešuose renginiuose. Norėjo suvaryti visus į gardus per festivalius, kad alaus žmogus atsigertų. Dabar gardai vėl prisiminti.

Norima uždrausti rūkyti mažiau nei 100 m atstumu nuo švietimo ar socialinių paslaugų įmonių. Daugelio mokyklų, ugdymo įstaigų teritorijose ir taip jau draudžiama rūkyti ne tik įprastas, bet ir elektronines cigaretes. Nori uždrausti rūkyti ir viešojo transporto stotelėse. Tik primenu, kad Vilniuje ir Kaune jau ketverius metus stotelėse rūkyti negalima, Šiauliuose – dvejus. Miestai patys puikiai tvarkosi ir be griežtos valstiečio rankos.

Manęs niekas negali apkaltinti tabako pramonės protegavimu, nes po 30 metų rūkymo jau devynerius metus to nebedarau.

Valstieti, patys žmonės suvokia, kad nevalia rūkyti prie nėščių moterų, vaikų, lauko kavinėje rūkantieji dažniausiai pagalvoja, ar jo pučiami dūmai netrukdo pavėjui sėdinčiajam.

Beje, niekam neužkliuvo, jog šis deputatas siūlo uždrausti rūkyti saugomose teritorijose. O tai yra trečdalis Lietuvos. Paaiškinkite Neringos merui Dariui Jasaičiui, jog visoje Kuršių nerijoje nebus galima rūkyti. Ar sveiko proto žmogus važiuos atostogauti į tokį kraštą?

Bet geriausias draudimas – 10 m nerūkymo zonos įvedimas restoranams, kavinėms, barams, valgykloms, kebabų kioskams. Jau matau, kaip J.Basanavičiaus gatvė Palangoje ar Vilniaus gatvė sostinėje tampa nerūkymo zona. Džiaugiasi barų savininkai, tiesiog laime trykšta.

Raktas ant kaklo – ne išeitis

Klaipėdos sveikatos biurui vadovaujanti Jūratė Grubliauskienė augina tris vaikus. Vienas jų – ketvirtokas, du lanko darželį.

Moteris neslepia, kad artinantis vasarai stipriai slegia rūpesčiai, ką daryti su vaikais. Gerai dar, kad birželio mėnesį ikimokyklinės įstaigos dirba, tad mažesnieji vaikai bus prižiūrėti ir užimti, o vyresnįjį teks leisti į dienos stovyklą.

"Taip išsisuksime pirmą vasaros mėnesį, o toliau dalysime savo su vyru ir senelių atostogas, kad per jas galėtume prižiūrėti vaikus. Auklių paslaugos – labai brangios, o jas ir rasti taip greitai nėra lengva, tad sprendimas yra toks", – teigė moteris.

Pasak J.Grubliauskienės, tokios problemos iškyla visoms šeimoms, auginančioms mažamečius vaikus.

Bėda ta, kad dažnu atveju visa šeimyna negali kartu atostogauti. Be to, dieninių stovyklų kainos yra per didelės net vieną pradinuką auginančioms šeimoms, o jei vaikų šeimoje daugiau, tai apskritai tampa nebeįperkama.

"Gal tikrai nereikėtų tose stovyklose vaikų maitinti tris kartus per dieną ar parengti jiems ypatingas veiklos programas, bet norėtųsi, kad būtų daugiau užimtumo, galimybių mieste veikiančiuose laisvalaikio centruose. O rakto pakabinimas vaikui ant kaklo – visiškai netinkamas būdas išspręsti jo užimtumo problemą vasarą. Šis būdas mūsų šeimai visai nepriimtinas ir mes jo netaikome", – tikino tris mažamečius auginanti mama.

Daug kas primena, kad taip esą augo ankstesnės kartos ir užaugo, bet, anot J.Grubliauskienės, šitaip be priežiūros likusiam vaikui gresia įvairios rizikos, pradedant traumomis ir baigiant net nusikalstamais dalykais.

Atostogos – šimtai eurų

J.Grubliauskienė suskaičiavo: jei vieną vaiką visą mėnesį tik darbo dienomis tėvai leistų į dieninę stovyklą, tai mažiausiai kainuotų 220 eurų.

"Minimaliausias dienos stovyklos įkainis, kurį pavyko rasti, yra 55 eurai penkioms darbo dienoms. Į tai įskaičiuota vaiko pietūs ir užimtumas nuo 10 iki 16 valandos. Labai nepatogu dirbantiems tėvams, reikia sugalvoti, ką daryti iki tos 10 valandos, nuo 16 valandos – taip pat, juk daugeliui darbas tą valandą dar nesibaigia", – pastebėjo J.Grubliauskienė.

Mėnesiui tokia stovykla vienam vaikui kainuotų 220 eurų, jei vaikai trys – 660 eurų.

Stovyklose vaikai turėtų būti užimti bent jau du mėnesius.

Tad mažųjų vasaros užimtumo kaina daugiavaikiams tėvams išauga mažiausiai iki 1,2 tūkst. eurų. Jau nekalbant apie kasdienio vežiojimo į stovyklas išlaidas ir kitus niuansus.

"Suma susidaro labai didelė, todėl sprendimo ieškome kito. Juk reikia ir mums patiems su vyru kažkaip pailsėti, o paskui vaikus į mokyklą suruošti. Todėl skaičiuojame pinigus", – teigė J.Grubliauskienė.

Nekomerciniai pasiūlymai

Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro vadovas Aleksas Bagdonavičius patvirtino, kad ir šį birželį planuoja surengti dviejų savaičių nemokamą dienos stovyklą miesto vaikams.

Paprastai ši stovykla trukdavo nuo 10 iki 14 val. darbo dienomis.

Daliai tėvų toks laikas ne visai patogus, tad šią stovyklą renkasi tik tie, kas geba suderinti, kur pabūti vaikui likusią dienos dalį, kol tėvai dirba.

"Mes parengėme projektą, dalyvausime konkurse, ir savivaldybė spręs, kas jį laimėjo. Nežinau, ar mums pasiseks laimėti finansavimą. Jeigu pasisektų, kviesime į stovyklą miesto vaikus ir tuos, kurie nelanko mūsų centro. Jei nelaimėsime, turime parengę centro stovyklos vasaros programą. Mūsų vaikai ruošiasi dainų šventei, išvykai į Slovakiją, į festivalius", – pabrėžė A.Bagdonavičius.

Pernai miesto vaikams dienos vasaros stovykla Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centre veikė dvi birželio savaites. Joje dalyvavo iki 200 mažųjų klaipėdiečių.

Galima būtų organizuoti ir daugiau tokių stovyklų, bet, pasak A.Bagdonavičiaus, viskas atsiremia į pinigus.

Nemokamos dienos stovyklos socialiai remtinų šeimų pradinukams birželį kelias savaites veiks visose miesto mokyklose. Vaikų užimtumas ir maitinimas jų tėvams nekainuos.

Savivaldybė rems dosniau

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė teigė, jog šiais metais vaikų vasaros stovyklų organizavimui miestas skyrė 20 tūkst. eurų. Pernai tam buvo skirta 14,5 tūkst. eurų.

Pernai buvo atrinkta ir finansuojama 15 programų. Savivaldybės finansuojamose dienos stovyklose dalyvavo apie 2,3 tūkst. vaikų, Klaipėdoje iš viso yra 6,5 tūkst. pradinukų.

"Šiais metais stovyklų organizatoriai savivaldybei pateikė net 30 programų. Pinigų paskirstymas priklauso nuo to, kokia programų kokybė. Manau, mes per porą dienų jas įvertinsime, ir rengėjai galės pradėti įgyvendinti savo programas. Be to, vaikų laisvalaikio centrai organizuoja ir savo stovyklas tiems, kurie tuos centrus lankė", – sakė V.Kazakauskienė.

Savivaldybės finansavimo vaikų vasaros dienos stovykloms gali tikėtis švietimo, kultūros, sporto įstaigos ir organizacijos, kurių nuostatuose įteisinta švietimo veikla.

Nuo kalbų mokymo iki menų

Klaipėdoje ketina veikti iki 10 komercinių vasaros dienos stovyklų, kurių vienos savaitės kaina siekia nuo 30 iki 400 eurų.

7–14 metų vaikai stovyklauti kviečiami į sveikatingumo dienos vasaros stovyklą. Viena pamaina, tai yra 5 darbo dienos, tėvams kainuos 52 eurus be maitinimo. Vienos pamainos trukmė – 5 dienos, darbo dienomis – nuo 9 iki 16 val.

"Mes maitinimo neorganizuojame. Daugiausia laiko leisime Smiltynėje, tad ten neturime galimybės paruošti maisto, todėl duosime vaikams tik sausą davinį, visa kita – užkandžius, vaisių, daržovių įdės tėvai. Stovyklos programa yra keičiama kas savaitę, veikla numatoma ir blogu oru. Pas mus dirba vadovai, kurie turi darbo su vaikais patirties, yra patikrinti ir patikimi", – teigė vienos stovyklos atstovė.

"Mūsų stovykla kainuoja 109 eurus už penkias darbo dienas. Vaikai gauna pietus ir užkandžius du kartus, čia jie užimti nuo 8 iki 17 valandos. Pirmąją dienos pusę mokomės anglų kalbos, kitą pusę sudarys kitokios veiklos. Pas mus programos keičiamos kiekvieną pamainą", – sakė kitos dienos stovyklos organizatorė.

Dar viena panaši kalbų stovykla pradinukams yra kiek brangesnė, ji kainuoja 115 eurų už 5 dienas. Yra ir pigesnių variantų, kainuojančių vos 30 eurų, bet vaikai tuomet nėra maitinami, o ir užimami vos 4 valandas per dieną.

Bemaž brangiausia Klaipėdoje 5 dienų vasaros dienos stovykla kainuoja 400 eurų. Organizatoriai žada maudynes baseine, mokymąsi šokti, žongliruoti, vaidinti, piešti, kitas pramogas.

Parinkus skirtingas, kad ir ne pačias brangiausias stovyklas ir "sustygavus" visą vaiko vasarą, bet kuriuo atveju tai sudarytų beveik pusantro mėnesio vidutinę algą. O tai gali leisti ne kiekvienas klaipėdietis.

Tad daugumai teks ieškoti kitų sprendimų – mažuosius palikti senelių priežiūrai arba vis tiek leisti jiems vasaroti savarankiškai kieme su raktu po kaklu.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė ne tik vadovauja įstaigai, dedančiai daug pastangų, kad uostamiesčio gyventojai – nuo mažiausių klaipėdiečių iki senjorų, nepamirštant nė vieno – būtų kuo sveikesni, bet ir augina tris mažamečius vaikus, kuriems taip pat reikia daug dėmesio.

Apie darbą

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro veiklos tikslas – sumažinti sergamumą, mirtingumą uostamiestyje. Norima, kad pailgėtų klaipėdiečių gyvenimo trukmė, o jo kokybė būtų gera.

"Tačiau tai yra ilgalaikiai tikslai, rezultatus pamatysime tik po 10–20 metų. Kasdieninėje veikloje informuojame žmones, pateikdami objektyvią ir moksliškai pagrįstą informaciją apie sveikatą. Visose srityse siekiame suteikti šių žinių, atlikti tyrimus (tiek vietinius, tiek nacionalinius, tiek tarptautinius), tai vadinamoji stebėsenos sritis", – darbo ypatumus vardijo J.Grubliauskienė.

Biuro specialistai taip pat teikia paslaugas visose ugdymo įstaigose. Taigi vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūra taip pat yra jų rankose.

"Be to, nešdami Sveiko miesto vėliavą, turime integruotis į sveikatos sistemą ir tarptautiniu mastu. Stengiamės semtis tarptautinės patirties ir geriausią praktiką pritaikyti pas mus. Tai neleidžia mums sėdėti vietoje. Mūsų įstaiga žinoma Lietuvoje. Ji vertinama taip pat ir užsienyje, kur savo darbais pristatome Klaipėdą", – kalbėjo J.Grubliauskienė.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras organizuoja "Sveikiausios įmonės" konkursą, įvairius konkursus moksleiviams, daug fizinio aktyvumo veiklų, kurias kas mėnesį sudeda į nemokamų veiklų kalendorių.

"Nebijome įtraukti naujų iniciatyvų ir gerindami psichinę sveikatą – tai muzikos, poezijos terapijos. Pasitaiko, kad mūsų sumanymus ne iš karto priima, tačiau žmonės pripranta, ima tuo mėgautis, nes jaučia, kad sveikatą tai veikia pozityviai. Tada sulaukiame ir pagyrimų, bet tam reikia įdirbio", – kalbėjo pašnekovė.

Anot jos, klaipėdiečiai žino ir tikslingai ieško biuro organizuojamų veiklų. Pavyzdžiui, nuo 2009 m. veikianti Tėvelių mokyklėlė. Besilaukiančios mamytės žino, kur galima gauti visą paketą skirtingų paskaitų bei mankštų. Kuo užsiima įstaiga, puikiai informuoti ir senjorai.

Neretai biuro organizuojamuose renginiuose būna apgultis, pasitaiko, kai žmonės pyksta, jog nepakliūva. Visi užsiėmimai yra nemokami, o įstaigos veikla yra gana gerai "išjudinta", kad mieste ją žinotų.

"Mano darbas yra padėti sustyguoti komandos, kuri yra jauna, energinga, pozityvi ir motyvuota, veiklą. Viena būčiau tiesiog vadovė ir tiek. Kai yra komanda, kuri negaili jėgų, sustiprėja ir mano motyvacija. Reikia galvoti, kaip naujai dirbti, ieškoti metodikų, skatinti žmones, jog jie suvoktų – įstaiga juda į priekį. Stengiuosi sudaryti galimybes darbuotojams išvykti į užsienį, pamatyti, kaip ten kolegos dirba, padalyvauti tarptautiniuose projektuose. Tai tam, kad žmonės nesustingtų, nes biudžetinėse įstaigose atlyginimai nėra dideli ir reikia ieškoti būdų, kaip jaunus žmones motyvuoti. Mano vaidmuo – savotiško sustyguotojo, kad padėčiau komandai teisingai atlikti darbus. Labai svarbu neslopinti asmeninių iniciatyvų, nes iš viršaus "nuleisti" nurodymai efekto neduoda", – teigė įstaigos vadovė.

Apie Klaipėdą

J.Grubliauskienė gimė ir užaugo Gargžduose. Į uostamiestį moteris atsikraustė po studijų Medicinos institute. Tačiau Klaipėda nuo vaikystės jai labai artima. Savaitgalius, ypač vasaromis, moteris nuolat leisdavo Klaipėdoje.

"Prisiminimai – labai jaukūs ir nostalgiški. Pamenu karuseles parke. Kai jau gerokai vėliau jas nugriovė, buvo labai liūdna, pamenu vaikų kavinę "Du gaideliai". Klaipėda man sava. Nors studijavau Kaune ir turėjau galimybių ten įsitvirtinti, atvažiavau čia. Mano siekis buvo dirbti Klaipėdai. Visada girdėdavau, kad čia galima įgyvendinti savo idėjas, čia yra galimybių kažko pasiekti profesiniame kelyje. Baigusi magistrantūros studijas atvažiavau į Klaipėdą. Metus dirbau Visuomenės sveikatos centre Sveikatos ugdymo skyriaus vedėja, tada Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja, nuo 2008 m. einu dabartines pareigas", – prisiminė pašnekovė.

J.Grubliauskienė įsitikinusi, kad šiandien Klaipėda yra miestas, kuris deda daug pastangų ir imasi nemažai iniciatyvų, kad gerintų gyventojų sveikatą bei suteiktų žmonėms galimybių pasirinkti sveikos gyvensenos kelią. Anot jos, tai miesto valdžios įdirbis, be to, ir patys gyventojai deda daug jėgų, kad gyventų sveikiau.

Apie šeimą

J.Grubliauskienė turi tris vaikus ir yra labai laiminga mama.

"Mano vyras yra gyvenimo partneris. Kalbamės, bendraujame, lankome renginius, koncertus. Visais vaikų auklėjimo klausimais tariamės. Nes auga 10 metų sūnus Gytis, 6-erių – Augustas ir ketverių dukra Gerda", – pasakojo pašnekovė.

Pasak jos, vaikai yra tokio amžiaus, kad jiems vienu metu reikia visko. J.Grubliauskienė įsitikinusi, kad labai svarbus vieningas požiūris, kaip elgtis, kad teisingai užaugintų vaikus.

"Turime jiems padėti suformuoti gyvenimo vertybes. Turime skatinti juos suvokti tikslus ir jų siekti, ugdyti savarankiškumą ir atsakomybę. Mūsų vaikai myli savo miestą, mato, kad jame yra daug veiklų ir galimybių. Mūsų šeima yra laiminga, linksma, energinga ir mes turime dar ką nuveikti", – kalbėjo J.Grubliauskienė.

Apie pomėgius

"Kol vaikai dar maži, mano pačios pomėgiai sukasi kartu su šeimos pomėgiais. Daug keliaujame, laisvalaikį leidžiame gamtoje žiemą ir vasarą, miške ar prie jūros, visur randame, ką veikti. Nakvojame ir palapinėse. Patinka pakeliauti ir už Lietuvos ribų, jei tik atsiranda galimybė", – teigė pretendentė.

Anot jos, svarbus jos šeimos pomėgis – pirtis. "Kalbant apie mano pačios galimybes individualiai praleisti laiką ir pailsėti, mielai imuosi rankdarbių, neriu, siuvinėju. Labai norėčiau pasėdėti ir ramiai paskaityti knygą, bet apie tai dar teks pasvajoti. Esu socialinių mokslų doktorantė, tad kol disertacija neparašyta, mėgstamų knygų į rankas paimti negalėsiu, nes reikės skaityti mokslines", – tikino J.Grubliauskienė.

Gyvenimo credo

"Daryk tai, kuo tiki, ir tikėk tuo, ką darai. Jei meluosi sau, darydamas tai, kas pačiam nepriimtina, tiesiog apgausi save, o ir kiti tavimi nepatikės. Ir tos sėkmės nebus", – mintimis dalijosi pašnekovė.

Apie Metų klaipėdietę

Į šio konkurso nominančių septynetuką J.Grubliauskienė pakliuvo pirmą kartą.

"Jau senokai stebiu Metų klaipėdietės rinkimus. Tai išties graži iniciatyva. Juose dalyvaujančios moterys kasdieniniame gyvenime ramiai dirba savo darbą, įdėdamos visas pastangas ir širdį. Tai, kad jų darbai tapo pastebėti, jais pasidžiaugta, o pačios moterys pagerbtos – labai smagu. Kalbant apie mane pačią, nesureikšminu savo dalyvavimo šiame konkurse. Tai ne tik mano pačios nuopelnas, bet ir visos komandos darbo, kurį mes kasdien atliekame visa širdimi, pastebėjimas", – tvirtino J.Grubliauskienė.

Uostamiesčio senjorams šis savaitgalis pažers daugybę naudingos informacijos, turiningų išvykų. Visa tai jų laukia kovo 27-29 dienomis Klaipėdos arenoje vyksiančioje grandiozinėje parodoje „Sveikata ir ekologija 2015“. Parodoje dėmesio garbaus amžiaus žmonėms netrūks, nes šie metai Klaipėdoje yra paskelbti Senjorų metais.

Ir tirs, ir konsultuos

Parodoje „Sveikata ir ekologija“ senjorai bus ypač laukiami prie dviejų stendų – Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro ir uostamiesčio savivaldybės.

Pastarajame stende bus pristatoma Socialinės paramos skyriaus ir centro veikla, įvairios senjorų organizacijos, į kurių gretas gali įsilieti garbaus amžiaus žmonės.

„Norime, kad senjorai susipažintų su tomis institucijomis, organizacijomis, kuriose jie gali dalyvauti ir realizuoti save“, – teigė uostamiesčio savivaldybės atstovai.

Senjorai laukiami ir prie Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro stendo, nes čia daugybė specialistų garbaus amžiaus žmonėms suteiks išsamios informacijos apie sveiką gyvenseną.

Anot Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorės Jūratės Grubliauskienės, garbaus amžiaus žmonėms specialistai atliks kūno masės analizę. „Ji – labai išsami. Nustatomas ne tik kūno masės indeksas, bet ir riebalų, raumenų, vandens kiekis organizme, biologinis amžius, pilvinis nutukimas. Šie rodikliai labai svarbūs. Pavyzdžiui, jei žmogui konstatuojamas pilvinis nutukimas, reiškia, jog kažkas negerai ir gyvensenoje reikia pokyčių. Specialistai patars, kokie tie pokyčiai turėtų būti. Biologinis amžius taip pat labai svarbus. Jie jis yra didesnis nei tikrasis, vadinasi, organizmą taip pat reikia geriau prižiūrėti. Žmonių tikrai nepaleisime jiems tik įdavę kūno masės analizės rodiklius, Specialistai tikrai pakonsultuos, kaip tuos rodiklius, jei jie nėra geri, pagerinti“, – teigė J.Grubliauskienė.

Pristatys 15 veiklų

Parodoje „Sveikata ir ekologija “ prie Klaipėdos visuomenės sveiktos biuro stendo taip pat bus matuojamas cholesterolio, gliukozės kiekis kraujyje. Naujovė – fizinio pajėgumo tyrimas. Fizinis žmogaus pajėgumas nustatomas vertinant plaštakos jėgą, atliekant pusiausvyros vertinimą (Flamingo testas), lankstumo vertinimą (sėstis ir siekti).

Įvertinus visus šiuos duomenis, nustatomas žmogaus fizinis pajėgumas, o pagal tai sudaroma fizinio aktyvumo programa.

„Prie mūsų stendo bus Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro dietistė – teisingos mitybos specialistė ir fizinio aktyvumo specialistė. Jos ir padės senjorams susidaryti programas, kaip teisingai maitintis, fiziškai judėti“, – pasakojo J.Grubliauskienė.

Ji pabrėžė, jog visi šie testai ir tyrimai šiemet dar ne kartą organizuotai bus atliekami Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biure.

„Senjorais rūpinamės kasmet, tačiau šiemet jiems skiriamas ypatingas dėmesys. Todėl visus garbaus amžiaus žmones kviečiu į parodą, nes iš jos jie tikrai išsineš žinių apie sveiką gyvenseną“, – pabrėžė J.Grubliauskienė.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras parodoje taip pat pristatys visą veiklų, skirtų Senjorų metams, kalendorių. „Dalysime plakatus, kuriuose bus pateikta visa informacija, kuo kokį mėnesį senjorai gali užsiimti. Tai – ir šokių užsiėmimai, ir zumba, ir kalanetika, ir muzikos, poezijos terapija. Šiemet esame numatę 15 skirtingų veiklų, skirtų būtent senjorams. Jas ir pristatysime“, – teigė Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro vadovė.

Kvies į paskaitas

Daugiau nei 100 senjorų į parodą pateks nemokamai. „Įvairioms organizacijoms siuntėme kvietimus atsiliepti, sudaryti sąrašus savo narių, kurie norėtų į parodą patekti nemokamai. Tokių senjorų yra per 100. Visi kiti taip pat neturėtų nusiminti, nes bilietą į parodą jie galės įsigyti su 50 proc. nuolaida“, – teigė J.Grubliauskienė.

Ji patikino, kad senjorai parodoje naudos ras ne tik prie uostamiesčio savivaldybės ar Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro stendų. Esą garbaus amžiaus žmones, ypač tuos, kurie turi sodus, sudomins paskaitos apie ekologišką daržininkystę.

Daugelis garbaus amžiaus žmonių, neabejojama, susirinks ir į paskaitas apie sveikatą, naujausių tyrimų pristatymus.

Supažindins su ekologija

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras parodos veiklas numatė ne tik po stogu – suplanuotos ir kelios išvykos.

Kovo 27 d. (penktadienį) dvi grupės po 50 žmonių, apsilankys trijose uostamiesčio įmonėse: „Fortum Klaipėda“, Klaipėdos vandenų nuotekų valykloje, kurios veiklą prižiūri „Klaipėdos vanduo“ ir bendrovėje „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centre“ (KRATC).

Ši išskirtinė galimybė suteikiama tik Klaipėdos senjorams. Pažintinių išvykų metu jie plačiau susipažins su mieste kuriama ekologine aplinka, švara, perdirbimu, sužinos apie šių įmonių veiklą ir kaip jos padeda miestui būti švaresniu ir sveikesniu, kokiomis priemonėmis gerinama gyvenimo kokybė, kuriama ekologiška aplinka.

Tokios išvykos vyresnio amžiaus klaipėdiečiams rengiamos pirmą kartą, o jų tikslas – supažindinti senjorus su kitokiomis miesto erdvėmis, jo infrastruktūra, o tuo pačiu suteikti galimybę pakeisti aplinką, susipažinti su naujais žmonėmis, dalyvauti pažintinėje išvykoje.

Planuojamų išvykų tvarkaraštis kovo 27 d. (penktadienį): I grupė (50 žmonių) išvyksta nuo „Švyturio arenos“ 9.45 val., grįžta 13 val.; II grupė (50 žmonių) išvyksta nuo „Švyturio arenos“ 13.15 val., grįžta 16.30 val.

Klaipėdos senjorai, norintys dalyvauti šiose pažintinėse išvykose, turi registruotis iki kovo 25 d. 17val. paskambinę tel. (8 46) 234796 arba mob. tel. 864093347.

Informacija

Parodos darbo laikas

Kovo 27 d. – nuo 11 iki 19 val.

Kovo 28 d. – nuo 10 iki 19 val.

Kovo 29 d. – nuo 10 iki 17 val.

Kad ir kaip šiuolaikiniame pasaulyje būtų propaguojamas jaunystės kultas, senatvė yra neišvengiama gyvenimo dalis. Daugeliui ji pirmiausiai asocijuojasi su nemaloniais dalykais – vienatve ir ligomis. Visgi šį požiūrį siekiama keisti bei gerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę.

Europa sensta

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Europoje žmonių, kurių amžius – 65-eri ir daugiau 2050 m. gali siekti 25 %. Tai turės milžiniškos įtakos regiono visuomenei.

Nors Europoje senjorų daugėja, dėmesio šios gyventojų grupės sveikatai ne visose šalyse skiriama vienodai. PSO stengiasi atkreipti dėmesį į šią sritį, sveikas senėjimas („Healthy Ageing“) taipogi yra įtrauktas ir į Europos mainų bei mokymo programą „Urbact“.

Klaipėda vienintelė mūsų šalyje priklauso PSO Europos sveikų miestų tinklui. Šis faktas bei aktyvi uostamiesčio visuomenės sveikatos biuro veikla nulėmė tai, jog Klaipėda buvo pakviesta dalyvauti „Urbact“ sveiko senėjimo projekte bei tapti jo flagmanu Lietuvoje.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras, drauge su partneriais kitose Europos šalyse per 14 mėnesių įsipareigojo perimti užsienio kolegų patirtį bei pradėti įgyvendinti naujoves, teikiančias apčiuopiamą naudą vyresnio amžiaus miestiečiams. Į sveikam senėjimui skirtą „Urbact“  projektą įtraukti miestai dalijasi idėjomis ir drauge kuria modelius, kurie padėtų brandaus amžiaus sulaukusiems piliečiams išlikti sveikais, gyventi aktyviai.

Šio projekto ašis – šiaurės rytų Italijos miestas Udine. Kiti Klaipėdos partneriai yra Braitonas Anglijoje, Edinburgas Škotijoje, Grand Poitiers Prancūzijoje.

Kurs „amžiaus žemėlapį“

„Bendraudami su partneriais jau spėjome įsitikinti, kad daugelis iniciatyvų siekiant pagerinti senjorų gyvenimą nereikalauja didelių investicijų. Jūros skalaujama, paplūdimiais ir pušynais galinti pasigirti Klaipėda, turi puikias gamtines sąlygas vystyti infrastruktūrą ir veiklas, orientuotas į pagyvenusių žmonių gerovę“, - įsitikinusi Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė.

Įstaigos vadovė, drauge su docente daktare, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto plėtros koordinatore Natalja Istomina, kovo pradžioje lankėsi Udine mieste Italijoje. Iš ten Klaipėdos atstovės parsivežė vertingų idėjų ir užduočių, kurios turi būti įgyvendintos per artimiausius mėnesius.

Talkinant Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakultetui bus siekiama perimti italų praktiką Klaipėdoje parengiant specialų „amžiaus žemėlapį“. Jis turėtų atspindėti, kuriose miesto dalyse, kvartaluose, yra didžiausia pagyvenusių žmonių koncentracija.

„Toks žemėlapis padeda nustatyti, kur optimaliausia organizuoti įvairias fizinio aktyvumo veiklas senjorams, statyti specialius sporto įrenginius. Urbanistams jis irgi vertingas, nes padiktuoja erdves, kuriose verta numatyti pagyvenusiems žmonėms būtinas poilsio zonas su suoliukais, pasivaikščiojimo takus“, - aiškino J.Grubliauskienė.

Skatins daugiau judėti ir bendrauti

Pagyvenusių žmonių vaikščiojimo grupės – dar viena italų propaguojama veikla. Specialistai parengia takų, šalia kurių pastatomi nesudėtingi įrenginiai tempimo ir kitiems pratimams atlikti, schemas. Senjorai reguliariai susirenka ir ne tik drauge nueina tam tikrą atstumą, pasimankština, bet ir turi progą pabendrauti, praplėsti pažinčių ratą. Tikimasi, jog ši praktika Klaipėdoje bus įgyvendinta jau šią vasarą.

Italai nepamiršta ir psichinės sveikatos svarbos – šiam tikslui įkurtos „intelektualinės bibliotekos“, t.y. specialios erdvės, kuriose senjorai gali rasti įvairių loginių žaidimų ir kitų priemonių intelektui, atminčiai lavinti. Udine mieste apsilankiusių klaipėdiečių nuomone, tai būtų galima nesunkiai pritaikyti ir pas mus.

„Pasinaudojus bent dalimi užsienyje taikomų praktikų, mūsų senjorų gyvenimą būtų galima ženkliai pagerinti. Išloštų ne tik jie - juk vaistai ir medicinos paslaugos valstybei kainuoja daug“, - kalbėjo klaipėdietė doc. dr. N. Istomina.

Birželio 16-18 d. sveikam senėjimui skirto „Urbact“ projekto komanda – visų penkių Europos šalių atstovai – susitiks Klaipėdoje, kad aptartų tai, kas jau nuveikta, bei nusibrėžtų tolimesnes gaires ateičiai.

Pagyvenusius Klaipėdos gyventojus specialiu jiems skirtu projektu norima sudominti sveika gyvensena. Specialistams susirūpinimą kelia prastėjanti senjorų gyvenimo kokybė ir menkas fizinis aktyvumas.

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė pasakojo, kad pernai lapkritį gautas pasiūlymas teikti paraišką, leidžiančią partnerio teisėmis dalyvauti URBACT projekte "Sveikas senėjimas".

"Klaipėda jau trejus metus priklauso Europos Sveikų miestų tinklui. Džiugu, jog per trumpą laiką spėjome užsitarnauti kitų šalių pasitikėjimą. Tai, jog buvome pakviesti teikti paraišką, – didelis įvertinimas", – kalbėjo direktorė.

Anot jos, suteiktu šansu Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras pasinaudojo ir gruodį sulaukė teigiamo atsakymo.

Per 14 projekto įgyvendinimui skirtų mėnesių bus siekiama senyvo amžiaus asmenis įtraukti į įvairias sveikatos stiprinimo sritis.

"Belieka sulaukti savivaldybės tarybos pritarimo projektui. Jame  dalyvausime kartu su partneriais iš keturių Europos šalių – Prancūzijos, Anglijos, Italijos ir Škotijos. Planuojama, kad šių valstybių sveikatinimo srityje dirbančių organizacijų specialistai tarpusavyje dalysis gerąja patirtimi, kuri įvairiapusiškai padės stiprinant senjorų sveikatą, gerinant jų gyvenimo kokybę", – pasakojo J.Grubliauskienė, pridurdama, kad minėtųjų šalių atstovai turėtų apsilankyti ir uostamiestyje.

Atsižvelgiant į demografinius duomenis, Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje ir Europoje, didėja pagyvenusių asmenų skaičius. Specialistų teigimu, sveikatos stebėsenos rodikliai rodo, jog kokybiškai pragyventų metų trukmė tarp senjorų mažėja.

Klaipėdoje net 23,71 proc. visų gyventojų sudaro vyresni nei 60 metų žmonės.

"Projekto metu didžioji veiklų dalis bus nukreipta į senjorų fizinio aktyvumo skatinimą bei sveikatos raštingumo didinimą. Fiziniu klaipėdiečių aktyvumu mūsų įstaiga rūpinasi jau daugelį metų. Ši sritis mums yra prioritetinė", – aiškino pašnekovė.

Klaipėdos visuomenės sveikatos biurui iš savivaldybės biudžeto projektui "Sveikas senėjimas" papildomų lėšų skirti nereikės.