Trys iš keturių gyventojų nesiruošia euro įvedimui, atskleidė banko „Danske Bank“ užsakymu atlikta tyrimų bendrovės RAIT apklausa.

Gyventojų paklausus, kaip jie ruošiasi naujai valiutai, 75 proc. respondentų nurodė, kad nesiruošia. Dar 14 proc. apklaustųjų teigė besidomintys, kaip litus reikės keisti į eurus, parodė apklausa.

„Nerimauti dėl to, kad gyventojai vangiai ruošiasi naujajai valiutai dar nereikėtų, tačiau patartume pradėti galvoti apie savo poreikius – pavyzdžiui, gyventojams, norintiems išvengti eilių, rekomenduojame turimus grynuosius litus įnešti į sąskaitą banke. Tuomet sausio 1-ąją jie automatiškai bus konvertuoti į eurus“, – pranešime spaudai cituojama „Danske Bank“ Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė Jūratė Nedzinskienė.

Pasak. J. Nedzinskienės, mintyse reikėtų pradėti vertinti pirkinių sumas eurais, su naująja valiuta supažindinti vaikus.

Apklausa atskleidė, kad gyventojai dar nėra linkę keisti santaupų – tik 3 proc. apklaustųjų teigė pradėję keisti litus į eurus. Anot J. Nedzinskienės, gyventojai turi sukaupę itin daug grynųjų centų – juos gyventojams patariama nešti į Lietuvos banko kasas, įsikūrusias trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kur jie nemokamai keičiami į litus.

„Tai paprasčiausias būdas atlaisvinti vaikų taupykles nuo centų“, – teigia J. Nedzinskienė.

8 proc. gyventojų domisi, kaip atskirti tikrus eurus nuo netikrų.

„Įdomu, jog apklausoje domėjimusi euru išsiskyrė mažesnių apskričių gyventojai – Tauragės, Alytaus ir Telšių, o pasyviausi buvo didžiųjų apskričių gyventojai. Aktyviausiai tuo, kaip litus keisti į eurus domėjosi aukštesnių pajamų, gaunantys bent 1100 litų vienam šeimos nariui, gyventojai, taip pat senyvo amžiaus – 65-74 metų gyventojai“, – pranešime cituojama J. Nedzinskienė.

Gyventojų pasiteiravus, kada žada keisti savo grynuosius litus į eurus, 51 proc. respondentų nurodė, kad šiuo metu apie tai negalvoja. 20 proc. respondentų grynuosius keisis banke arba pašte po sausio 1 dienos, 17 proc. nurodė planuojantys litus įnešti į sąskaitą prieš euro įvedimą ir po sausio 1 dienos. Dar 7 proc. nurodė neturintys ar nelaikantys grynųjų pinigų.

Grynųjų litų keitimui į eurus rečiausiai ruošėsi nedirbantys, moksleiviai ir studentai, respondentai gyvenantys kaimiškose vietovėse ar rajonuose.

RAIT tiesioginio interviu būdu rugpjūtį apklausė 1 tūkst. Lietuvos gyventojų.

„Danske bankas“ susirūpino, kokia tikroji jam įkeisto nekilnojamojo turto vertė, ir dalies savo klientų pareikalavo pateikti atnaujintą būsto, už kurią jie moka paskolą, vertės ataskaitą. Bankas aiškina, kad tokia galimybė numatyta sutartyse su klientais. Tačiau kai kurie jų suabejojo, ar „Danske“ noras informaciją susirinkti ne už savo pinigus, tikrai teisėtas.

Paskolas būstui iš „Danske banko“ pasiėmusi dalis žmonių šiomis dienomis gavo jo nurodymą iš naujo nustatyti įkeisto būsto vertę ir dokumentą pateikti bankui. Anot vieno iš banko klientų, vadybininkai iškart nurodė, kad atnaujinta turto vertė turi būti ne mažesnė, nei likusi mokėti paskolos suma. Ši imta ir sutartis pasirašyta prieš krizę.

„Bankas, kaip finansinė organizacija, gali prognozuoti tų verčių svyravimą ir logiška būtų kad bankas, kaip stiprioji pusė, kaip srities specialistas, turėtų prisiimti paskolos ir turto vertes santykio kitimo riziką“, – sako žurnalistų kalbintas „Danske banko“ klientas.

Vilniečio teigimu, turto vertės nustatymas kainuoja kelis šimtus litų, tad bankui labai apsimoka duomenis susirinkti, nė kiek neišleidus. O esą paaiškėjus, kad turtas nuvertėjęs, papildomomis prievolėmis grasinantis bankas gali rasti pretekstą keisti sutartį, tada keistųsi ir palūkanos, kitos sąlygos.

„Praėjus vienai ar kitai krizei, jis, nors ir moka įmokas, kitaip tariant, vykdo tai, kas jam privalu, gali vieną dieną imti ir netekti viso turto ir su šeima atsidurti gatvėje“, – sako LRT televizijos žurnalistų kalbintas vyras.

„Danske banko“ teigimu, informaciją apie turto vertes jis naujina ne pirmą kartą. Šįkart esą atėjo eilė tiems, kurių būsto verte nesidomėta kelerius metus. Tarp tokių – ir geri klientai.

„Sutartis numato, kad yra prievolė klientui pateikti, paprašius bankui, atnaujintą vertę. Ir dėl tos priežasties, kaip jūs ir paminėjot, kad jie nieko nekeitė, tai didžioji dalis tų klientų yra būtent tie, apie kuriuos mes turim labai mažai informacijos“, – aiškina „Danske banko“ Bankininkystės tarnybos direktorė Jūratė Nedzinskienė.

Prižiūrėti paskolų portfelį bankus įpareigoja įstatymas. Bet Bankų klientų asociacijos vadovo teigimu, jeigu žmogus laiku moka paskolos įmokas, gali nebijoti banko reikalavimo atnaujinti turto vertę.

„Vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra išleidusi nutarimą, kuris yra pagrįstas tuo, kad žmogus, pasirašydamas sutartį, nežinojo visų aplinkybių, kurios jo lauks, ta sutartis yra kolektyvinė, jis individualiai negalėjo dėl jos tartis ir todėl šios sąlygos jam netaikytinos. Todėl galima su banku kalbėti apie tai, kad tą vertinimą jis atliks už banko pinigus“, – teigia Bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė.

Kad visada geriausiai tartis, sako ir Bankų asociacijos vadovas, mat bankai taiko skirtingas bendravimo praktikas.

Bankininkai sako, kad dviženkliais procentiniais skaičiais matuojama paskolų kaina susidaro dėl aukštos jų rizikos, tačiau neatmetama galimybė, kad vartojimo kreditų palūkanos nemažėja ir dėl griežtesnio paskolų rinkos reguliavimo, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios".

Lietuvos banko duomenimis, naujai išduodamų vartojimo paskolų eurais vidutinės palūkanos šių metų kovą sudarė 11,69 proc., 0,33 proc. punkto daugiau nei pernai kovą, ir daugiau kaip dvigubai nei 2007-ųjų kovą. Paskolų litais vidutinės palūkanos šių metų kovą viršijo 15 proc. ir buvo maždaug 1 proc. punktu didesnės nei prieš metus.

"Ir bankai, ir vartotojai išmoko krizės pamokas. Vartojimo paskolos nėra draustos turtu, tad jos daug rizikingesnės nei, pavyzdžiui, būsto paskola, dažnesni nemokumo atvejai. Dėl to palūkanos yra aukštos", - teigė "Danske Bank" Asmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Jūratė Nedzinskienė.