Jų teigimu, Seimo mandato atsisakęs politikas nėra teisioji pusė ir pastaruoju metų viešojoje erdvėje įsiplieskusiame ginče su premjere Ingrida Šimonyte. Eltos kalbintos ekspertės pažymi, kad Vyriausybės vadovė turi pagrindą R. Karbauskio ultimatumus bei pretenzijas dėl „ignoravimo“ vertinti taip, kaip vertina – sakyti, kad šešėlinio Ministrų Kabineto formatas neatitinka nei Konstitucijos, nei Seimo Statuto, o pats R. Karbauskis šiuo metu Vyriausybės atžvilgiu yra tiesiog vienai partijai vadovaujantis „verslininkas“.

Ekspertų nuomone, apskritai ne visiškai pagrįsti ir nuoseklūs atrodo viešai reikšti siekiai formalizuoti R. Karbauskio vadovaujamą šešėlinį kabinetą. Pavyzdžiui, trečiadienį vykusiame LVŽS šešėlinės Vyriausybės posėdyje „valstiečiai“ pritarė Seimo Statuto pataisų projektui, kuriuo neformalios Vyriausybės atstovai įgytų papildomas galimybes vykdyti parlamentinę kontrolę.

Lietuvos karo akademijos (LKA) profesorės Jūratės Novagrockienės teigimu, tokie reikalavimai kelia abejonių tiek dėl to, kad juos išsako būtent R. Karbauskis, tiek ir vertinant pačią politinio proceso logiką.

„Įsivaizduokime, kad turime, kaip yra dabar, labai fragmentuotą opoziciją. Kiek iš viso galėtų būti šešėlinių kabinetų?“, – retoriškai klausė politologė.

Anot jos, išskirtinio statuso ar papildomų teisių šešėlinių kabinetų nariams suteikimas, ypač krizių sąlygomis, gali tikrosios Vyriausybės darbą kaip reikiant apsunkinti.

Tai tikrai nėra konstruktyvi kritika, tai tuščiaviduris reikalas.

„Jei, kaip reikalauja „valstiečiai“, formalizuosime šešėlinį kabinetą, tai tokiu atveju reikėtų reaguoti į kiekvienos šešėlinės Vyriausybės vieną ar kitą paklausimą. Kaip tokiu atveju elgtis Vyriausybės atstovams, ypač tokių krizių, kokios yra dabar, sąlygomis? Reikėtų turbūt specialų žmogų skirti, kad jis visą laiką atsimušinėtų ir atsakinėtų į šešėlinės Vyriausybės klausimus“, – svarstė LKA profesorė.

Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologės Rimos Urbonaitės teigimu, papildomų galių ir dėmesio reikalavimas šešėliniam kabinetui atrodo keistas ir dėl to, kad šiuo metu tie patys „valstiečiai“ neišnaudoja visų opozicijai Seimo statuto garantuojamų instrumentų.

„Vyriausybės valandoje „valstiečiai“ ir dabar turi pakankamai galimybių kreiptis į Ministrų Kabinetą. Be to, yra ir kitokių parlamentinės kontrolės funkcijų, kurios dabar iki galo nėra išnaudojamos. Pavyzdžiui, Seimo narių paklausimai raštu. Tačiau realybėje esami parlamentinės kontrolės įrankiai nėra išnaudojami efektyviai, kai kurie iš jų iš viso yra ignoruojami, o viešojoje erdvėje pateikiama taip, tarsi viskas buvo išnaudota“, – stebėjosi R. Urbonaitė. 

„Manau, kad šiuo atžvilgiu tiesiog daromi viešieji ryšiai, kurių metu Karbauskis stumiamas į priekį. Tai tikrai nėra konstruktyvi kritika, tai tuščiaviduris reikalas“, – pažymėjo MRU dėstytoja.

Keldamas reikalavimus R. Karbauskis elgiasi nevisai sąžiningai: tai žaidimas į vienus vartus

Lietuvos politologės kritiškai R. Karbauskio reiškiamus priekaištus I. Šimonytei įvertino ir dar dėl vienos priežasties. Anot jų, „valstiečių“ lyderis, keldamas reikalavimus premjerei, tam tikra prasme elgiasi nesąžiningai, nes pats yra atsisakęs Seimo nario mandato.

„Karbauskis šiuo metu daro viską, kad iš jo pusės galimybės veikti politinius procesus būtų maksimizuotos, tačiau jo paties atsakomybė šiuo atžvilgiu yra tarsi nunulinta. Tai, mano manymu, tikrai nėra sąžininga“, – pabrėžė R. Urbonaitė.

LKA profesorės teigimu, tokia situacija, kuomet Seimo nario mandato atsisakęs politikas reikalauja dėmesio ir papildomų instrumentų paties inicijuotai neformaliai struktūrai, nėra tik sąžinės klausimas. Politologė pažymi, kad šiuo atveju yra ganėtinai aiški ir politinės atsakomybės problema.

„Jei, pavyzdžiui, būtų pasakyta kažkas apie kažkokius Karbauskio, kaip politiko, nusižengimus. Seimo nariui yra vienokios ar kitokios procedūros. Yra net apkaltos priemonės, Vyriausybės nariams yra tos pačios interpeliacijos. Dabar žmogus yra be statuso, nėra jokių atsakomybių. Tai sukuria žaidimą į vienus vartus“, – sakė profesorė.

I. Šimonytė atsakydama R. Karbauskiui politinio takto neperžengė

LKA politologės teigimu, I. Šimonytės užimtą laikyseną dėl kritikos ir reikalavimų, kuriuos pastaruoju metu itin dažnai reiškė šešėliniu premjeru „valstiečių“ paskelbtas R. Karbauskis, galima suprasti. J. Novagrockienės manymu, ir I. Šimonytės ketvirtadienį išsakyta pastaba, kad šešėlinio kabineto lyderis yra „verslininkas“ ir „beveik privatus asmuo“, politinio takto neperžengia.

„Karbauskis šiuo metu valdžios struktūroje yra neformalus asmuo: Seimo, Vyriausybės struktūroje. Jis atsisakė Seimo nario mandato, jis yra partijos pirmininkas. Lygiai kaip ir anksčiau Paluckas. Manau, kad Karbauskis tiesiog nori būti matomas ir šešėlinis kabinetas šiuo atžvilgiu jam yra tiesiog instrumentas vienaip ar kitaip atsidurti viešojoje erdvėje ir bandyti valdyti Seimo frakciją, kuriai jis pats nepriklauso“, – sakė J. Novagrockienė.

ELTA primena, kad R. Karbauskis pastarosiomis dienomis Vyriausybei pažėrė nemažai kritikos. „Valstiečių“ lyderis valdantiesiems iškėlė ultimatumą, kuriame užsimenama apie interpeliaciją I. Šimonytei, bei pareiškė, kad Ministrų Kabinetas ignoruoja LVŽS šešėlinę Vyriausybę.

Anot „valstiečių“, apie tai, kad I. Šimonytės Vyriausybė ignoravo oficialią korespondenciją ir susidariusią situaciją, raštu bus informuotas ir Seimo kontrolierius, tiriantis biurokratizmo, kuomet nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, atvejus. „Valstiečiai“ teigia, kad Vyriausybė iš 12 teiktų dokumentų sureagavo tik į vieną, kuriam atsakymą parengė Aplinkos ministerija.

Savo ruožtu I. Šimonytė teigia, kad „valstiečiai“ savo sukurtam dariniui reikalauja išskirtinių teisių, tačiau, pasak jos, šis šešėlinio Ministrų Kabineto formatas neatitinka nei Konstitucijos, nei Seimo Statuto. Todėl premjerė tvirtina LVŽS šešėlinei vyriausybei išskirtinės reikšmės ir toliau neteiksianti.

Visgi ekspertai neslepia, kad ryžtingus Vyriausybės veiksmus pavasarį atsvėrė valdančiųjų trumparegiška politika ir negebėjimas laiku priimti reikiamų sprendimų antrosios karantino bangos metu, kai visos valdančiųjų pastangos buvo nukreiptos ne į pandemijos valdymą, o į artėjančius rinkimus.

Tarp ryškiausių politikų sprendimų politologai išskyrė ir ekonomikos skatinimo bei transformavimo priemones, kurios, nors ir buvo labai ambicingos, tačiau, pasak jų, jau per projekto planavimo fazę ėmė strigti. Buvo paminėta ir Lietuvos reakcija į Baltarusijos prezidento rinkimus, paplūdimio Lukiškių aikštėje istorija bei valstiečių sprendimas nekvestionuoti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) buvimo valdančiojoje koalicijoje.

COVID-19 pandemijos valdymas

Dažniausiai politologai prie ryškiausių 2020 metų politikų nuveiktų darbų paminėjo koronaviruso pandemijos valdymą. Visgi dauguma jų paminėjo, kad pandemijos valdymą būtina vertinti dvejopai. Viena vertus, teigė politologai, reikėtų vertinti sėkmingą COVID-19 suvaldymo procesą pavasario mėnesį ir rinkimų laikotarpį, kai kadenciją baigianti Vyriausybė neturėjo valios laiku priimti reikiamų sprendimų.

„Praėję metai nuo pavasario yra paženklinti pandemija. Tai, mano manymu, vienas rimčiausių sprendimų kompleksų yra sprendimai, susieti su pandemijos suvaldymu. Iš tikrųjų buvusioji Vyriausybė sukoncentravo į tai ir jai pasisekė visai neblogai suvaldyti tą pirmąją bangą“, – Eltai sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis.

Visgi dauguma politologų akcentavo, kad suvaldant antrąją pandemijos bangą valdantieji labiau koncentravosi į artėjančius rinkimus ir laiku neįvedė karantino.

„Nei Vyriausybė, nei Seimas nepadarė sprendimo dėl rinkimų datos arba rinkimų formos pakeitimo. Savotiškai prioritetą suteikė rinkimų kampanijai ir ji užgožė pandemijos pavojų, todėl mes patyrėme antrąją pandemijos bangą. Taigi ruduo buvo pažymėtas rinkimais, o ne pandemijos baime“, – atkreipė dėmesį L. Bielinis.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė Eltai teigė, kad būtent dėl tokios „valstiečių“ trumparegiškos politikos ir lyderystės stokos antroji karantino banga nusinešė ženkliai didesnį skaičių gyvybių nei kad būtų galėjusi.

Valstiečių sprendimas lapkričio mėnesį neįvesti pakankamai griežto karantino lėmė šiandieninę itin rimtą situaciją.

„Valstiečių sprendimas lapkričio mėnesį neįvesti pakankamai griežto karantino lėmė šiandieninę itin rimtą situaciją, kuri Lietuvai ne tik kainuos gyvybes, bet ir lems dar didesnes biudžeto išlaidas bei gali nubraukti kai kuriuos pasiekimus socialinėje politikoje, kuriuos pavyko pasiekti. Trumparegiškos ir politikos belyderystės pavyzdys“, – teigė R. Urbonaitė.

Išskyrė ekonomikos skatinimo ir transformavimo priemones

Politologai, vertindami ryškiausius politikų sprendimus 2020 metais, išskyrė ir Vyriausybės bandymus kovoti su pandemijos padariniais ekonomikai bei apskritai numatytas priemones ilgalaikėje perspektyvoje skatinti šalies ekonomiką. Visgi politologai kvestionuoja, kiek Vyriausybės bandymai mažinti pandemijos žalą ekonomikai buvo sėkmingi.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas teigė, kad Ateities ekonomikos DNR planas buvo vienas ambicingiausių Vyriausybės projektų, kuris, pasak jo, nebuvo toks sėkmingas, kaip buvo tikėtasi.

„Ateities ekonomikos DNR planas tapo turbūt ryškiausiu ir ambicingiausiu Vyriausybės projektu, skirtu ne tik kovai su pandemijos sukeltais padariniais, bet ir skirtas mūsų ekonomikos transformacijai. Buvo mestos didelės lėšos, išsakyta daug skambių frazių ir vilčių, bet pats projektas jau per planavimo fazę pradėjo rimtai strigti, o kai kuriais atvejais tiesiog išsigimė į pinigų dalinimo konkursus su labai miglotomis pridėtinėmis vertėmis“, – atkreipė dėmesį A. Lašas.

Lietuvos ekonomines paskatas, susijusias su pandemija, išskyrė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas. Politologas akcentavo, kad ne visi sprendimai priimti šioje srityje buvo racionalūs.

„Išskirčiau galbūt ne konkretų sprendimą, o bendrą veiksmą, tai Lietuvos ekonominės paskatos, susijusios su pandemija, įskaitant ir kai kuriuos, galbūt ne visai racionalius sprendimus. Pavyzdžiui, didinti pajamas kai kurioms visuomenės grupėms arba išdalinti po 200 eurų pensininkams. Tai, matyt, vienaip ar kitaip patenka į tą ekonomikos skatinimo planą“, – teigė T. Janeliūnas.

Lietuvos reakcija į Baltarusijos prezidento rinkimus

Politologai tarp vienų ryškiausių 2020 metų sprendimų įvardino ir Lietuvos politikų reakciją į prezidento rinkimus Baltarusijoje. Politologai teigiamai įvertino Lietuvos lyderystę keliant sankcijų Baltarusijos režimo pareigūnams klausimą Europos Sąjungos lygiu, inicijuojant bendras Baltijos valstybių sankcijas.

„Baltarusijos klausimas. Lietuvos iniciatyva įvesti sankcijas dėl žmogaus teisių pažeidimų, susidorojimų su protestuotojais, parama Baltarusijos žmonėms. Tai yra svarbūs, kompleksiniai kelių institucijų sprendimai“, – teigė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyresnioji mokslo darbuotoja profesorė Jūratė Novagrockienė.

Jai antrino ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Andžejus Pukšto.

„Mano nuomone, tai visgi yra reikšmingas dalykas, kad drįsome nepripažinti Lukašenkos legitimumo“, – akcentavo politologas.

Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Jų laimėtoju pasiskelbė ilgametis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka. Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.

Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalims yra paskelbusi nacionalines sankcijas, kuriomis 156 asmenims uždrausta atvykti į Lietuvą. Šie asmenys buvo įtraukti į sąrašą už rinkimų rezultatų klastojimą, žmogaus teisių pažeidimus, taip pat vykdant represijas prieš pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją, primena ELTA.

Paplūdimio Lukiškių aikštėje istorija

Politologai tarp ryškiausių 2020 metų įvykių išskyrė ir Lukiškių aikštės istoriją, kai konfliktą tarp valdančiųjų ir sostinės savivaldybės pakurstė Vilniaus savivaldybės sprendimas Lukiškių aikštėje įkurti dirbtinį pliažą. MRU politologės R. Urbonaitės teigimu, pliažo Lukiškių aikštėje istoriją lydėjo keletas gana iškalbingų politikų sprendimų. Politologės teigimu, tuometinių valdančiųjų sprendimas Lukiškių aikštės įstatymą svarstyti skubos tvarka buvo veiksmas, pamynęs teisės viršenybę dėl asmeninės naudos.

„Priimtas sprendimas Lukiškių aikštės įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka, buvo aiškinama, kad čia ypatingas atvejis. Tačiau dabar pati tokią skubą tuo atveju siūliusi Agnė Širinskienė, pasiūlius paskubinti kai kurių sprendimų priėmimą Seime, grasina KT ir aiškina, jog to daryti negalima, nes gi „ne karas“. Tai buvo dar vienas sprendimas, pamynęs teisės viršenybę ir parodęs, kaip politikai teisę taiko priklausomai nuo asmeninės naudos“, – savo įžvalgomis dalinosi R. Urbonaitė.

Politologė taip pat atkreipė dėmesį, kad sprendimą ignoruoti teisinius argumentus priėmė ne tik tuometiniai valdantieji, bet ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Prezidentas taip pat priėmė sprendimą ignoruoti teisinius argumentus ir pasirašė įstatymą, kuris tiek pagal priėmimo procedūrą, tiek pagal turinį, deja, yra su rimtomis spragomis. Įstatymas nenulėmė net smėlio išvežimo iš Lukiškių aikštės, tačiau parodė, kaip kartais iracionaliai, vadovaujantis tik emocijomis ir neprofesionaliai priimami politiniai sprendimai, ir kaip gali būti paminami teisės principai“, – akcentavo R. Urbonaitė.

Rugpjūčio 1 d. įsigaliojo kontroversiškai vertinamas Lukiškių aikštės įstatymas, įtvirtinantis šios sostinėje esančios aikštės memorialinį statusą ir jos naudojimo principus. Šis įstatymas, baigiantis Seimo sesijai, buvo priimtas skubos tvarka, kai Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva Lukiškių aikštėje buvo atidarytas diskusijas sukėlęs dirbtinis smėlio paplūdimys. Supiltu pliažu piktinosi ne tik tuometiniai valdantieji „valstiečiai“, bet ir opozicijoje buvę konservatoriai. Jų teigimu, aikštė, kurioje vyko tragiški įvykiai, nėra tinkama vieta tokioms pramogoms.

Seimo priimtu įstatymu nustatyta, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė. Pagal priimtą įstatymą, aikštė turi būti formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais ir tvarkoma taip, kad būtų užtikrinta rimtis bei derama pagarba kovotojams, žuvusiems už nepriklausomybę bei sukilėliams, gyvybę paaukojusiems 1863–1864 m. Taip pat įstatymu įtvirtinta, kad valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis kartu su įrengtu memorialu Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti turės būti pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas.

„Valstiečių“ sprendimas nekvestionuoti LLRA-KŠS buvimo koalicijoje

Vienu ryškiausiu 2020 metų sprendimu R. Urbonaitė įvardina ir „valstiečių“ sprendimą nekvestionuoti LLRA-KŠS buvimo valdančiojoje koalicijoje.

„Valstiečių“ sprendimas nekvestionuoti LLRA-KŠS buvimo koalicijoje, nepaisant tiek Valdemaro Tomaševskio, tiek jo bendražygių pareiškimų, kurie niekaip nebuvo suderinami su mūsų valstybės interesais, ypač saugumo prasme – tai lėmė kaukių nukritimą nuo kai kurių politikų veidų“, – sakė R. Urbonaitė.

ELTA primena, kad po prezidento rinkimų Baltarusijoje viešojoje erdvėje aštrią kritiką sukėlusiame ir vėliau ištrintame feisbuko įraše Zbignevas Jedinskis teigė: „A. Lukašenka iš lietuviškų konservatorių išmoko, kaip nuraminti protestus. Skirtumas tik tas, kad Baltarusijoje policija gina Konstituciją, o Lietuvoje 2009 metais policija gynė tuos, kurie pažeidė Konstituciją, tai yra policija gynė konservatorių valdžią, kuri per vadinamąją „naktinę reformą“, pažeisdama Konstituciją, sumažino pensijas ir atlyginimus.“

Tarp metų sprendimų: dotacija Darbo partijai bei N. Grunskienės skyrimas generaline prokurore

Taip pat prie žymesnių pastarųjų metų sprendimų buvo nurodytas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nutarimas išmokėti beveik prieš dešimtmetį įšaldytą 1,8 mln. eurų dotaciją Darbo partijai. VRK Darbo partijai 2007 ir 2008 metais buvo skyrusi dotacijas, tačiau vykstant „juodosios buhalterijos“ bylai teismai sustabdė jų mokėjimą, o vėliau grąžino į biudžetą. VDU docento A. Pukšto teigimu, šis VRK sprendimas yra sunkiai paaiškinamas ir prieštarauja logikos ir demokratijos principams.

Tarp 2020 metų ryškių sprendimų buvo išskirtas ir Nidos Grunskienės paskyrimas į Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės pareigas. A. Pukšto teigimu, tai, kad Generalinei prokuratūrai pagaliau vadovaus moteris, yra Lietuvai teigiamas ženklas kovojant su lyčių stereotipais.

Prie ryškiausių pastarųjų metų sprendimų buvo paminėtas ir automobilių registracijos mokesčio įvedimas. Politologo T. Janeliūno teigimu, automobilių registracijos mokestis, kitaip viešoje erdvėje dar vadinamas taršos mokesčiu, yra išskirtinis, nes tai yra pirmas, tačiau tikrai ne paskutinis mokestis, orientuotas į taršos mažinimą.

„Išskirčiau taip kaip vieną iš ryškesnių dalykų, nes tai pirmas mokestis, kuris orientuotas į transporto taršos apmokestinimą tiesiogiai. Pats sprendimas, aišku, ne visai logiškas ir apmokestinimas galbūt ne visiškai tikslus, sudėliotas ne optimaliausiai ir efektyviausiai, kaip galėtų būti. Bet pats sprendimas pradėti keisti vartojimo įpročius, ypač renkantis transporto priemones, aš manau, yra labai svarbus ir ateityje turbūt tie mokesčiai ir pastangos keisti mūsų požiūrį į taršą turėtų tik stiprėti“, – atkreipė dėmesį politologas.

„Pagrindinis kriterijus, pagal kurį vertinamos kryptys, yra mokslingumo kriterijus, ir dar yra galimybė visiems universitetams visose kryptyse pateikti duomenis už 2017 metus, – BNS sakė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorė mokslui ir studijoms Jūratė Novagrockienė. – Todėl yra tikimybė, kad kai kurios kryptys geriau išgyvens, jeigu 2017 metų mokslingumo rezultatas pasirodys aukštesnis arba atitiks rodiklį.“

Vytauto Didžiojo universiteto prorektorius studijoms Kęstutis Šidlauskas kritikavo, jo žodžiais, siaurą vertinimo metodiką ir prastą suderinamumą su kitais vertinimais.

„Paradoksalu, kad turime programą, kuri yra akredituota labai gerai, šešeriems metams, iki to termino dar kokie treji metai, (...) bet dabar kadangi kryptis, stambesnis vienetas, neįvertintas gerai, į tą programą nebeturime teisės priimti pirmakursių“, – sakė VDU atstovas.

Tiek jis, tiek J. Novagrockienė atkreipė dėmesį, kad vertinimas paskelbtas, kai abiturientai jau yra pasirinkę būsimus valstybinius egzaminus, o studijų programos jiems pristatytos studijų mugėse.

„Jeigu mums pavyks įrodyti ir pakoreguos šią preliminarią lentelę, tikimės, kad konfliktas bus išspręstas. Bet dabar matau tam tikrą konfliktą“, – sakė K. Šidlauskas.

Pasak VDU prorektoriaus, nors buvo žadėta, universitetams nesudaryta galimybė susipažinti su išvadomis ir patikrinti, ar jose neliko klaidų. Informaciją apie apribotas programas jie gavo ne iš ministerijos, o iš žiniasklaidos.

„Esame sutrikę. Entuziazmo tai nepakėlė akademinei bendruomenei. Tai nėra geras reiškinys, būtų gerai, jei jų būtų kuo rečiau“, – sakė K. Šidlauskas.

Tuo metu Vilniaus universiteto studijų prorektorius Valdas Jaskūnas BNS teigė, kad universitetas rezultatus vertina teigiamai.

„Paskelbtus rezultatus vertiname labai pozityviai, Vilniaus universitetas apskritai yra vienintelis universitetas, kurio visos programos atitiko moksliškumui keliamus reikalavimus. Tai be galo svarbu, nes studijos visų pirma turi būti grįstos moksliniais tyrimais“, – sakė Vilniaus universiteto prorektorius.

Dėl dviejų akredituotų su ribojimais programų universitetas žada teikti papildomus mokslo rezultatų duomenis.

Klaipėdos universitete ribojamai įvertinta 30 programų – tai sudaro beveik trečdalį studijų programų, kurias universitetas 2018 metais planavo siūlyti priėmimui.

Universitetas planuoja parengti kai kurių studijų programų stiprinimo veiklos planą ir dėl keleto unikalių studijų programų, vykdomų tik Klaipėdos universitete bei svarbių Vakarų Lietuvos regiono raidai ir atitinkančių Klaipėdos mieto proveržio strategiją, kreiptis į SKVC.

„Naujiems studentams Klaipėdos universitetas 2018 metų priėmime pasiūlys tai, ką turi geriausia – moksliniais tyrimais, kurie pripažinti užsienio specialistų, grįstas studijų programas“, – universiteto pranešime spaudai sako Klaipėdos universiteto rektorius Eimutis Juzeliūnas.

Dėl unikalių, tik šiame universitete vykdomų reikšmingų studijų į SKVC kreiptis žada ir Karo akademija. Ji tikisi išimčių unikalioms ir tik šiame universitete vykdomos studijų programoms.

„Manau, kad bus derybų su SKVC ir su Švietimo ir mokslo ministerija procesas. Nemanau, kad mes nevykdysime priėmimo į tas visas programas, kurios įvardytos. Gal į kai kurias taip, bet tikrai ne į visas“, – sakė J. Novagrockienė.

Ketvirtadienį SKVC paskelbtais duomenimis, Vilniaus universitete ribojamai įvertintos dvi programos, Vilniaus Gedimino technikos universitete, Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vilniaus dailės akademijoje – po keturias, Mykolo Romerio universitete ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje – po penkias, Lietuvos edukologijos universitete – 12, Vytauto Didžiojo universitete – 13, Kauno technologijos universitete ir Aleksandro Stulginskio universitete – po 15, Klaipėdos universitete – 30,  Šiaulių universitete – 14, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje – ir Lietuvos sporto universitete – po septynias studijų programas.

Į jas turėtų būti uždrausta priimti pirmakursius, tačiau daliai sukritikuotų programų gali būti padarytos išimtys, bet tam aukštosios mokyklos turės pateikti studijų stiprinimo planą.

BNS paklausė politologų, kas po šių įvykių laukia Liberalų sąjūdžio.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Mažvydas Jastramskis:

„Aš manau, kad vienokių ar kitokių įtampų partijos viduje tikrai atsiras. To proceso išorėje nesimato, bet dalis žmonių gali nusisukti nuo partijos ir iš jos išeiti.

Kita vertus, kiti rinkimai Lietuvoje vyks 2019 metais, iki jų dar yra du metai, todėl realios visuomenės paramos išraiškos šiai partijai mes kol kas nematysime.

Be to, Liberalų sąjūdis reitinguose dabar turi 5 ar 4 procentus, tai nėra labai daug kur kristi. Prisimenu ir praėjusią vasarą, kai po Eligijaus Masiulio skandalo partijos reitingas buvo 3 procentai, tačiau paskui Seimo rinkimuose partija pasirodė pakankamai neblogai.

Žodžiu, aš nesakyčiau, kad jie dabar iš karto ims ir sugrius“.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Politikos mokslų katedros vedėja Jūratė Novagrockienė:

„Manau, kad partijai yra iškilusi labai rimta grėsmė dėl to, kad jai kaip juridiniam asmeniui bus pareikšti įtarimai, kaip sakė premjeras. Jeigu visi įtarimai pasitvirtintų teisme, tai iškiltų pagrįstas klausimas, ar tokia partija apskritai galėtų išlikti.

Dabar šita tema yra labai eskaluojama viešojoje erdvėje, bet juk pritrūkus įrodymų išankstiniai kaltinimai kartais subliūkšta. Jeigu taip atsitiktų, partijos viešajai reputacijai vis tiek būtų padaryta didžiulė žala, nuo jos nusisuks daug rinkėjų ir politinis spektras labai nukentės“.

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros vedėjas Mindaugas Jurkynas:

„Turint omenyje, kad šiais ir kitais metais nevyks jokių rinkimų, Liberalų sąjūdžio ateitis, manau, per daug nesikeis. Šis skandalas užsimirš arba jį užgoš kitos politinės aktualijos ir realijos, todėl tie reitingai, išlaikant liberalių rinkėjų būrį, kuris yra tarp 6 ir 10 procentų, jie pernelyg neturėtų keistis.

Kita vertus, jei partijos vidinė opozicija galvotų, jog su šia partija nereikia turėti nieko bendro, kad senasis partijos isteblišmentas yra susikompromitavęs ir partijoje įvyktų skilimas, tai tada natūralu, kad kita liberali politinė partija pritrauktų tuos rinkėjus. Bet aš skilimui jokių sąlygų kol kas nematau, jeigu į įtariamųjų ir kitų susitepusių asmenų atsakomybę partija pasižiūrės pakankamai principingai. Nes, tarkime, Remigijaus Šimašiaus vadovavimas, manau, nėra siejamas su juodais partijos finansais ar panašiai.

Ką liberalai darys, tai bandys apsivalyti nuo susitepusių politinių asmenų ir savo pozicija bandys išlaikyti šią politinę organizaciją“.

Taip interviu LRT.lt teigia Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė politologė Jūratė Novagrockienė.

– Neseniai viešojoje erdvėje pasirodžiusiame interviu su Lietuvos nepriklausomybės akto signataru Albinu Januška šis teigė, kad Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis turi nemažai šansų tapti premjeru. Jei šiai partijai palankiai dėliotųsi koalicija ir įvertintume visas užkulisines peripetijas, ar G. Landsbergis išties gali būti kitu premjeru?

– Pirmiausia jis turi įgyti daugiau patirties, nes labai staigiai įšoko į politiką. Tai, kad jis buvo Europos Parlamento nariu, jam dar tikrai nesuteikia nacionalinės politikos patirties. Dėl jo labai nedidelio politinio stažo jam dar būtų per anksti tapti premjeru. Kad ir kaip dėliotųsi koalicija, manau, reikėtų ieškoti solidesnės premjero kandidatūros.

Teisingai paminėjote, kad vis tik reikia atsižvelgti, kokios yra grupuotės politinių partijų viduje, kokie koalicijos partnerių reikalavimai. Galų gale – atiduoti tam tikrą pagarbą ir duoklę vyresniems partijos nariams. Iš pradžių konservatorių partijoje buvo padaryta klaidų. Vėliau nepasitenkinimas iš partijos vidaus gali ardyti koaliciją, kitaip sakant, kenkti stabilumui, nes koalicija jau pati savaime yra nestabilus darinys, kai susiduria skirtingi interesai, skirtingos politinių partijų asmenybės. Manau, šie faktoriai nėra palankūs G. Landsbergiui kandidatuoti į premjerus.

– Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis aiškiai pasakė, kad dėl koalicijos formavimo net nelauktų pasiūlymo iš Darbo partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ – esą su šiomis dviem partijomis net nedirbtų kartu. Kiek galima tikėti tokiais pareiškimais?

– Manau, verta tikėti tokia nuostata, nes, konstruojant porinkiminę koaliciją, valstiečių potencialas yra pats didžiausias. Jie puikiai žino šią privilegiją, todėl labai drąsiai gali sakyti, su kuo neis, nes galbūt bus labai patrauklūs koalicijos partneriai ir galės diktuoti savo sąlygas. Manau, tame yra labai daug tiesos, ir šie pažadai gali išsipildyti.

Kita vertus, dar yra didžiulis klausimas, kas sudarys koaliciją. Rinkimų rezultatai gali būti labai netikėti ir nevisiškai adekvačiai atspindėti reitingus. Daugelis žmonių sako, kad nežino, už ką balsuoti. LS, TS-LKD ir LVŽS gali gauti kur kas daugiau balsų, tačiau socialdemokratų galimybės vienmandatėse apygardose nėra tokios jau mažos. Nedrįsčiau teigti, kad koalicija formuosis tarp „valstiečių“, konservatorių ir liberalų. Gali būti įvairių variantų.

– Kokių?

– Gali būti netgi vaivorykštinė koalicija, apie kurią visą laiką kalbama. Gali susijungti socdemai su valstiečiais ir liberalais – tai taip pat įmanomas variantas. Ši koalicija gali išstumti konservatorius, nes sunku nuspėti, kaip jiems seksis vienmandatėse apygardose. Šioje partijoje įvyko daug pokyčių, neaišku, kaip „įsipaišys“ jų vadinamasis jaunimas, nors tai rinkėjui ir patrauklu, nes rinkėjams nusibodo tie patys veidai.

– Kaip seksis Liberalų sąjūdžiui – ar ši partija sugrįš į populiariausiųjų penketuką? Paskutinės apklausos rodo, kad jų reitingai šiek tiek pakilo ir liberalai turėtų perkopti 5 proc. ribą.

– Manau, jie tikrai peržengs 5 proc. Po skandalo dalis jų galimų rinkėjų nusprendė palaikyti kitas partijas – konservatorius, „valstiečius“, tačiau ištikimesnė rinkėjų dalis liberalams duos dar vieną šansą, ir jie turėtų gauti daugiau balsų, nei rodo reitingai. Nežinau, kaip jiems seksis vienmandatėse, bet jie turi įdomių, patrauklių asmenybių, kurios turi šansų laimėti ir vienmandatėse. Remigijui Šimašiui nereikėtų palikti Vilniaus mero posto, nors jis taip pat padėtų vienmandatėje apygardoje. Kita vertus, tai tiesiogiai išrinktas meras, ir jei jis nuspręstų kandidatuoti į Seimą, liktų nepateisinti vilniečių lūkesčiai. Manau, liberalai iki rinkimų turėtų šiek tiek atsigauti.

– Ar mundurą spės nusiplauti E. Masiulis, ar jis jau pasmerktas politikas?

– Manau, kad jam nebeverta grįžti į politiką, nes vis tiek visą laiką turės tą dėmę. Jis temptų partiją žemyn, o ne į viršų. Nemanau, kad yra kažkokių grįžimo šansų.

– Bet tų šansų jis turėjo iki skandalo – nemažai buvo kalbančių, kad tai – būsimas premjeras, o gal net prezidentas.

– Taip, jis iš tiesų daug kam atrodė patrauklus. Ir jo amžius labai geras, jaunimui patrauklesni jaunesni veidai politikoje. Žmonėms nusibosta tie patys veidai.

– Kurios partijos taip pat turėtų peržengti 5 proc.? Ar dar pabus Seime „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“?

– Manau, Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“ peržengs 5 proc., „darbiečiai“ gali gauti ir daugiau, nepaisant persistumdymų ir to, kad jų pirmininkas Valentinas Mazuronis nenori atsisakyti šiltos vietos EP. Tuo metu „tvarkiečiai“ – akivaizdžiai smunkanti partija, bet per šiuos rinkimus gali peržengti 5 proc. ribą, o vėliau jų ateitis tokia, kad arba liesis su kitomis partijomis, arba išnyks iš politinio landšafto.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija taip pat turėtų peržengti 5 proc. ribą ir gauti netgi viena vieta daugiau, nei gaudavo iki šiol. Žiūrint sistemiškai, jei smunka viena stipri partija, iškart daugiau potencialo ir galimybių pasigerinti savo padėtį turi kitos politinės partijos. Nors reitingai LLRA rodo, kad jie neperkops tos ribos, jų rinkėjų grupė yra specifinė ir lokalizuota. Jie sugeba mobilizuotis, LLRA įvairiomis priemonėmis pasiekia, kad gautų savo balsus ir neatiduotų kitoms partijoms.

– Ko iki Seimo rinkimų, kurie įvyks spalį, galima tikėtis iš valdančiųjų ir opozicijos? Ar dar apskritai verta ko nors tikėtis?

– Manau, naujasis Darbo kodeksas taip ir nepraeis, nes iš tiesų sukėlė per daug debatų, per daug kilo abejonių. Patys socialdemokratai turėtų suprasti, kad jiems tai yra neigiamas faktorius rinkėjų akyse, kuris gali mažinti jų balsų kiekį. Tai, kas buvo ištransliuota visuomenėje, yra labiau neigiama nei teigiama. Socialinis modelis taip pat nepakankamai gerai iškomunikuotas visuomenėje – jis irgi gali pakišti koją. Tuo metu opozicija tiesiog dalyvauja rinkimų kampanijoje, nebent STT ištrauktų kažkokią kortą ir ką nors atskleistų.

– Kaip jūs įvertintumėte opozicijos ketverių metų darbą? Buvo suformuota netgi šešėlinė vyriausybė. Ar pastebėjote jų atliktus darbus?

– Iš tiesų opozicija gal ir galėjo būti aktyvesnė, bet reikia turėt omenyje, kad ji yra gan susiskaldžiusi. Be to, partijų viduje vyko persistumdymai, tad šių partijų politikai galbūt buvo labiau užsiėmę vidiniais partiniais reikalais, nei galėjo užsiimti nacionaliniais reikalais. Reikėtų nepamiršti ir to, kad opozicija neturi tiek daug balsų ar galimybių daryti įtaką politikai, nebent ką nors kritiškai vertinti. Tuo metu Didžiojoje Britanijoje ar kitur opozicijos statusas tradiciškai yra tvirtesnis. Paanalizavę balsavimus, matome, kad ir opozicijos nariai kartais balsuoja už tam tikrus valdančiosios koalicijos pasiūlymus. Partinės drausmės mūsų parlamente yra mažoka. Tai išsklaido galimybę koncentruotis ir kažko pasiekti.

– Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius taip pat susitiko su premjeru Algirdu Butkevičiumi aptarti naująjį Darbo kodeksą po to, kai prezidentė šį vetavo.

– Taip, kiek pamenu, dalis konservatorių balsavo už kai kurias šio kodekso nuostatas. Tai reiškia, kad politinių partijų frakcijos yra nevieningos. Tai tiesiog tampa praktika, kai balsuojama labai skirtingai, kartais nesusitarus, nors konservatoriai garsėjo kaip drausmingiausia partija parlamente. Kita vertus, tas tarimasis kartais ir reikalingas, nes tai – ilgalaikis dokumentas, kuris duoda ne trumpalaikį efektą, bet svarbus ilgalaikėje perspektyvoje. Natūralu, kad pozicija su opozicija turėtų dėl to tartis.

Vieningas Seimo narių sprendimas sugrąžinti šauktinius į Lietuvos kariuomenę yra tinkamas atsakas į Rusijos karinės galios demonstravimą, sako politologė Jūratė Novagrockienė.

„Tai, kad buvo pakankamai vieningai balsuojama ir gana greitai priimama, yra susiję su tuo, kas vyksta aplink: su  labai plataus masto Rusijos manevrais, kurie apima nuo Arkties vandenyno iki Kinijos sienos. Tai rodo, kad Rusija demonstruoja savo  galią“, - BNS ketvirtadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė.

„Nors Lietuva yra gavusi patvirtinimą, kad bus taikomos 5-aisis straipsnis užpuolimo atveju, pačios Lietuvos pajėgos dar nėra tokios, kokios turėtų būti“, - pridūrė ji.

Pasak ekspertės, dabar laukia „didelis darbas“ tinkamai numatyti tvarką, kas ir kokiu būdu bus kviečiami.

Kasmet į Lietuvos kariuomenę numatoma pakviesti apie 3 - 3,5 tūkst. jaunuolių. Šiuo sprendimu tikimasi užpildyti kariuomenės dalinius ir parengti rezervą.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje yra apie 8 tūkst. profesionalių karių. Krašto apsaugos savanorių pajėgose, kur pratybos dažniausiai vyksta savaitgaliais, yra apie puspenkto tūkstančio žmonių.

Iš aplinkinių šalių šauktinius turi Estija. Joje tarnauja apie 3 tūkst. profesionalių karių ir kasmet pašaukiama apie 3 tūkst. jaunuolių, kurie paskui sudaro aktyvųjų rezervą. Lenkija ir Latvija šauktinių neturi, jose tarnauja atitinkamai apie 90 tūkst. ir 4600 profesionalių karių.

Projektas dėl šauktinių Seimui bus pateiktas kovo pradžioje

Projektas dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo Seimui bus pateiktas jau kovo pradžioje, sako Seimo pirmininkė, Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė.

„Projektas bus parengtas Vyriausybėje ir atkeliaus į Seimą. Sutarėme, kad kovo pradžioje bus pateiktas plenariniam posėdžiui. Be abejo, Seime bus diskusijų, bet tikiuosi, kad projektas bus priimtas“, - BNS antradienį sakė parlamento vadovė.

Klausiama, ar siūlymui pritaria Darbo partija, L.Graužinienė teigė kol kas negalinti kalbėti partijos vardu, kol klausimas neapsvarstytas skirtingose jos struktūrose, bet sakė, jog Valstybės gynimo taryba „priėmė teisingą sprendimą“.

„Aš prisimenu, kada buvo naikinamas šauktinių skaičius ir toje vietoje atsirado nuliai lentelėse, tikrai buvo labai didelė diskusija Seime ir labai nedideliu skirtumu buvo panaikinti šauktiniai. Ir mūsų frakcijoje buvo skirtingų nuomonių, bet tai buvo ne šioje kadencijoje. Todėl turėtume grįžti į visus (partijos) valdymo organus ir diskutuoti. Negalėčiau atsakyti už partiją, bet kaip Seimo pirmininkė, turėdama tikrai daug informacijos, aš galvoju, kad priėmėme teisingą sprendimą“, - kalbėjo L.Graužinienė.

Valstybės gynimo tarybai antradienį paskelbus siūlymą grąžinti šauktinių kvietimą į kariuomenę, Lietuvos politinių partijų pozicijos šiuo klausimu išsiskyrė. Už šauktinių kariuomenę iš BNS kalbintų partijų lyderių, tik konservatoriai tvirtai pasisakė už šauktinių kariuomenę. Socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius tvirtino pritariantis, kad atsižvelgiant į geopolitinę situaciją šauktinių kariuomenė būtų grąžinta laikinai penkeriems metams.

Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkas Eligijus Masiulis teigė kol kas negalintis vienareikšmiškai pasisakyti šiuo klausimu, tačiau buvo linkęs abejoti tokio sprendimo nauda. Valdančiajai koalicijai priklausančios partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas BNS tvirtino pirma turįs išgirsti partiečių nuomonę.

Valstybės gynimo taryba siūlo, kad kasmet į devynių mėnesių trukmės mokymus būtų pakviečiama apie 3,5 tūkst. jaunuolių. Tokius planus dar turės patvirtinti Seimas. Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, šauktinių kariuomenė būtų grąžinama penkerių metų laikotarpiui.

Lietuvoje šauktinių atsisakyta 2008 metais.

Politologai: buvo ir kitų būdų

Politologai sutaria, kad atnaujintas šauktinių kvietimas padės užpildyti kariuomenę žmonėmis, tačiau kai kurie ekspertai teigia, jog valdžia tam neišnaudojo kitų galimybių, kurios sukeltų mažiau politinių batalijų.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos mokslininkė Jūratė Novagrockienė teigia, kad toks Valstybės gynymo tarybos siūlymas yra naudingas.

„Manau, kad tai būtų labai naudinga pačiai kariuomenei, tai būtų naudinga didinant Lietuvos ginkluotojų pajėgų gynybinę galią, tai būtų gerai stiprinant tiek karininkijos, tiek viršilų seržantų korpusą, kadangi trūksta eilinių karių, su kuriais būtų dirbama ir būtų ugdomi vadai. Manau, kad čia daugeliu aspektų būtų išlošta“, - BNS sakė profesorė J.Novagrockienė.

Jos manymu, mišrios kariuomenės palaikymas visuomenėje didės.

„Pasikeitus geopolitinei situacijai turėtų padidėti palaikymas mišrios kariuomenės formato ir tas labai matyti per išaugusį norą jungtis prie Šaulių sąjungos, savanorių pajėgų ir panašiai“, - teigė J.Novagrockienė.

Tuo metu TSPMI ir Lietuvos karo akademijoje dėstantis karybos ekspertas Deividas Šlekys pažymi, kad grįžimas prie šauktinių kvietimo „gali sukelti tikrai nemažų politinių batalijų“.

„Šauktinių formatas yra tam tikras prievartos elementas - tebūnie jis subtilus, netiesmukas, bet tai yra visgi nurodymas, kad jeigu tu esi tam tikro amžiaus ir neturi kitų įsipareigojimų, turi eiti tarnauti, priešingu atveju yra siūlomos nuobaudos“, - BNS sakė daktaras D.Šlekys.

Anot jo, daugiau savanorių buvo galima pritraukti labiau reklamuojant karo tarnybą kaip darbą.

„Mes praėjusiais metais labai daug ėjome per simboliką, per moralinius, patriotinius dalykus, tas aktyvavo tikrai didelę dalį visuomenės: kažkas - į šaulius, kažas - į savanorius, kažkas - į kariuomenę. Bet, kita vertus, tarnyba kariuomenėje yra toks pat darbas, ir mes turime mokėti jį reklamuoti. Man atrodo, tai nebuvo padaryta ir gal nelabai norėta daryti. Šauktinių variantas politiškai yra sunkesnis, bet įgyvendinimo prasme lengvesnis“, - dėstė politologas.

Jo teigimu, šauktinių formato plėtimas gali paskatinti visuomenėje nepageidaujamas nuotaikas.

„Yra dalykas, dėl kurio mes, kai kurie ekspertai, abejojame, diskutuojame - šauktinių formatas įtraukia daugiau žmonių į visuomenę, daugiau jų pajungiama karinei mentalinei schemai, ir klausimas yra, kiek tos idėjos vėliau skleisis visuomenėje, į tai reikia atsargiai žiūrėti, nes istorija rodo, kad šauktinių formatas glaudžiai siejasi su nacionalizmu, o jo radikalių formų turbūt niekas nenori Lietuvoje“, - aiškino ekspertas.

A. Paulauskas: gali tekti peržiūrėti įsigijimus

Grąžinus šauktinių kariuomenę gali tekti peržiūrėti planuojamus krašto apsaugos įsigijimus, mano Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.

„Tiek ministras, tiek kariuomenės vadas nori sustiprinti mūsų kariuomenę, įsigyti naujos ginkluotės, nori ypač priimti mūsų partnerius, infrastruktūrą jiems sukurti, sandėlius pastatyti. Ir jie turėjo daug planų – ar dabar nesuardys ta šauktinių kariuomenė tų visų planų, aš negaliu pasakyti. Mes suprantame, tai papildomos išlaidos“, – antradienį BNS sakė A.Paulauskas.

Jo teigimu, dėl išlaidų šauktiniams kariuomenės pirkimų planai „gali šiek tiek nukentėti, šiek tiek išsitęsti per terminus“, nes papildomo finansavimo niekas neketina duoti.

Kita vertus, NSGK vadovas pripažino, kad dabartinę karių rengimo sistemą reikia keisti, nes tris mėnesius trunkantys baziniai mokymai praktiškai neparengia kario, nesuteikia jam specialybės, tik truputį išmoko ginklą laikyti.

„Mano supratimu, visą tą bazinį parengimą galima perkelti į mokyklas su pilietiniu, istoriniu, kariniu ugdymu. Tie baziniai pagrindai gali būti teikiami stovyklose moksleiviams vienuoliktose, dvyliktose klasėse, kur jau subrendę žmonės. O kariuomenė turėtų būti profesionali, tai yra kontraktinė, arba jau šauktiniai, kurie per devynis mėnesius jau tikrai gali įgyti specialybę ir turėti vietą kariuomenėje“, - BNS teigė politikas.

Anot jo, kadangi kai kurie Lietuvos kariuomenės daliniai užpildyti katastrofiškai blogai, reikia ieškoti būdų, kaip greitai pakeisti situaciją. Būtent šauktinių grąžinimas yra vienas iš tokių greitų būdų.

„Tai būtų greičiausias būdas, bet ar pasiruošusi Krašto apsaugos ministerija?“ - svarstė A.Paulauskas.

Jo teigimu, klausimas, kur patalpinti šauktinius, nes buvusi jiems skirta infrastruktūra dabar pertvarkyta kitoms reikmėms.

Partijų lyderių pozicijos išsiskyrė

Valstybės gynimo tarnybai antradienį paskelbus siūlymą grąžinti šauktinių kvietimą į kariuomenę, Lietuvos politinių partijų pozicijos šiuo klausimu išsiskyrė.

Iš BNS kalbintų partijų lyderių, tik konservatoriai tvirtai pasisakė už šauktinių kariuomenę, kiti buvo linkę į klausimą žvelgti skeptiškai ir pirma gerai įvertinti visus privalumus bei trūkumus.

Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko pavaduotojos Rasos Juknevičienės, klaida buvo jau šauktinių panaikinimas, todėl ji teigė palaikanti idėją juos grąžinti.

„Niekam ne paslaptis, kad visą laiką tą sakiau – kad tai labai reikalingas sprendimas. Žinoma, geriau vėliau negu niekada. (...) Situacija yra visai pasikeitusi ir, jeigu mes norime, kad (Rusijos prezidentas) V.Putinas nedrįstų net galvoti apie kokią nors ataką prieš mūsų valstybę, visuomenė turi būti pasiruošusi“, – teigė R.Juknevičienė.

Ji pabrėžė, kad šauktinių grąžinimas yra būdas užtikrinti pakankamą karių rezervą.

Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkas Eligijus Masiulis teigė kol kas negalintis vienareikšmiškai pasisakyti šiuo klausimu, tačiau buvo linkęs abejoti tokio sprendimo nauda.

„Reikėtų labai atidžiai įvertinti tą pasiūlymą. Suprantu geopolitinę situaciją, kuri dabar klostosi aplink Lietuvą, suprantu, kad reikia neišvengiamai ir maksimaliai greitai stiprinti savo karinius pajėgumus, tačiau kalbant apie šauktinių kariuomenės įvedimą, tai kertasi su mūsų rinkimų programa, todėl turėsime labai didelę diskusiją frakcijoje ir parlamente, o tada apsispręsime“, – BNS sakė E.Masiulis.

Anot jo, pirmiausia reikėtų pasistengti stiprinti profesionaliąsias ir savanoriškąsias pajėgas.

„Galbūt reikia didinti atlyginimus profesionaliems kariams, labiau juos motyvuoti. Ar tos tarnybos, kurios atsakingos už profesionalų paiešką ir savanorių paiešką, gal jos ne viską padaro? (...) Mes manome, kad reikia stiprinti Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos finansavimą, didinti savanoriškų pajėgų skaičių, plėsti ir stiprinti Šaulių sąjungą bei jos finansavimą. Būtent šitie du dariniai galėtų papildyti profesionaliąją kariuomenę“, – teigė E.Masiulis.

Valdančiajai koalicijai priklausančios partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas BNS tvirtino pirma turįs išgirsti partiečių nuomonę.

„Norėčiau išgirsti ir vienus motyvus, ir kitus motyvus, susirinkti kompanijoje mūsų – tiek prezidiumo, tiek valdybos – ir pasvarstyti tą dalyką“, – apie partijos poziciją dėl šauktinių grąžinimo sakė R.Paksas.

Jo nuomone, ir šauktinių grąžinimas, ir jų atsisakymas turi tiek privalumų, tiek trūkumų.

„Svarbiausias klausimas šiandien yra neeskaluoti karo propagandos. Mes čia užsižaidę su tuo karo propagandos eskalavimu. (...) Aš manau, kad tie laikai, kai ruošiama patrankų mėsa, seniai yra pasibaigę. Karai dabar vyksta visiškai kitaip nei kad buvo įsivaizduojama, jog reikia kuo daugiau žmonių nusiųsti. Kita vertus, patriotinis auklėjimas žmogui, kad jis atliktų tarnybą ir rengtųsi savo pilietinei pareigai, irgi turi privalumų“, – svarstė R.Paksas.

Prieš savivaldos rinkimus aštresnių pasisakymų valdančiosios koalicijos partnerių atžvilgiu bus galima sulaukti, bet skyrybų tikriausiai nebus, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė Jūratė Novagrockienė.

Pasak politologės, ši koalicija suburta pragmatiniu pagrindu, ir partijų siekis išlikti valdžioje užtikrina jos „nestabilų stabilumą“.

„Pirmiausia reikia žiūrėti į tai, kad apskritai ta koalicija sudaryta pragmatiniu pagrindu. Kitaip sakant, kiekviena partija, kuri dalyvauja koalicijoje, yra suinteresuota išlikti joje ir pirmiausia dėl to, kad išliktų valdžioje. Suprantama, kad Socialdemokratų partija yra stipriausias ir vedantysis partneris, ir jai tenka didžiausia atsakomybė“, - BNS sakė politologė.

Pasak J.Novagrockienės, viešų priekaištų socialdemokratai gali susilaukti ne tik iš „darbiečių“, bet ir „tvarkiečių“.

„Socialdemokratai susiduria su partneriais, kurie labai sunkiai prognozuojami, kurie turi labai specifinių interesų ir ypatingai tie interesai išryškėja dėl asmeninių lyderių priežasčių. Labai sudėtinga asmenybė yra tiek Rolandas Paksas, tiek Viktoras Uspaskichas. R.Paksas siekia reabilitavimo ir dalyvavimo rinkimuose, ir tie įvairūs judesiai suaktyvėja, kai artėja rinkimai, o šiuo metu kaip tik artėja savivaldos rinkimai. Natūralu, kad galima tikėtis ne tik iš Darbo partijos, bet lygiai taip pat ir iš „Tvarkos ir teisingumo“ ar pareiškimų, ar ko kito, bet nemanau, kad tai išaugtų į kažkokias skyrybas, skilimą, nebent būtų kraštutinis elgesys vienos ar kitos partijos, jų lyderių“, - kalbėjo politologė.

Kibirkštys koalicijoje pažiro po balsavimo dėl šiemetinio biudžeto, kai „darbiečiai“ palaikė siūlymus, pareikalavusius papildomų daugiau kaip 25 mln. eurų. Premjeras socialdemokratų lyderis Darbo partiją apkaltino išdavyste, o „darbiečiai“ premjerą - neveiklumu.

„Pastaruoju metu, kalbant apie valdančiąją daugumą, Darbo partija, turiu atvirai pasakyti, mus išdavė. Žinoma, ta išdavystė paaiškėjo“, - yra sakęs premjeras.

„Jei ne Darbo partija, tai Vyriausybė būtų visiškai blanki“, - į žodžių karą įsijungė įtakingas „darbietis“ Vytautas Gapšys.

Jis tvirtina, kad balsuodami už pasiūlymus, kurie pareikalavo papildomų lėšų, „darbiečiai“ elgėsi pagal Vyriausybės programą, jos 243 punktą - „didinsime efektyviai ir kokybiškai dirbančių kultūros darbuotojų motyvaciją, nuosekliai kelsime kultūros darbuotojų atlyginimus“.

V.Gapšys stebisi, kad „premjeras prapliupo grasinimais rimtu pokalbiu koalicijoje“, taip pat jis pareiškė, kad įgaliojimus veikti Vyriausybės vadovui suteikė koalicijos partijos.

Seimas balsuodamas dėl šiemetinio biudžeto pritarė siūlymui nuo kitų mokslo metų kiekvienam moksleiviui per mėnesį skirti 15 eurų popamokinei veiklai - tam nuo 2015-ųjų spalio reikės apie 3,2 mln. eurų. Dar 17,7 mln. eurų nutarta papildomai skirti šalies žemdirbiams, 4,92 mln. eurų - kultūros darbuotojų algoms didinti.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) pasitraukus iš valdančiosios koalicijos, politologai prieštaringai vertina jų būsimą santykį su valdančiaisiais - vieni mano, kad jie liks neformalūs sąjungininkai, kiti tikisi daugiau oponavimo.

„Jie praras postus Vyriausybėje ir Seime, bet, matyt, tam tikrą politinę įtaką išlaikys, jų frakcija toliau Seime veiks ir tikrai bus gana įtakingi ir, matyt, vis tiek LLRA bus savotiškas natūralus sąjungininkas dabartinei valdančiajai koalicijai, jeigu kils problemų su Seimo opozicija“, - BNS sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorius Algis Krupavičius.

Anot jo, tą lems valdančiųjų partijų - socialdemokratų, Darbo partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ - ideologinis artumas tautinėms mažumoms jautriais klausimais.

Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė Jūratė Novagrockienė mano, kad LLRA pasitraukimas atriš jai rankas labiau kritikuoti Vyriausybę, aktyviau skųstis neva patiriama diskriminacija.

„Negalime sakyti, kad LLRA vienašališkai rems (valdančiuosius), jinai rems tik tada, kai jai bus tikrai naudinga, o daugeliu atvejų jinai gali prisidėti ir prie opozicijos, gali labiau kritikuoti Vyriausybę - čia nevienareikšmė situacija“, - sakė politologė.

Politologai sutartinai sakė, kad LLRA pasitraukimas sprendimų priėmimo praktiškai nepaveiks, nes koalicija buvo perteklinė ir išlaiko daugumą ir be LLRA.

Tiek J.Novagrockienė, tiek A.Krupavičius taip pat teigė, kad LLRA pasitraukimas iš valdančiosios koalicijos Lietuvos santykių su Lenkija pabloginti neturėtų.

„Aš manau, kad Lenkijos politikai turi pakankami sveiko proto, nors gali būti vienas kitas radikalas Lenkijoje, kuris galėtų dviprasmiškai traktuoti naują situaciją, tai yra koalicijos darbą be LLRA. Bet manau, kad lenkų politikai vertina susiklosčiusią situaciją kaip Lietuvos vidaus reikalą“, - sakė A.Krupavičius.

Valdančiąją centro kairės koaliciją su LLRA sudarė 89 parlamentarai iš 141, dabar joje lieka 81 narys.