Šiemet apdovanoti septyni didvyriai. Šie žmonės ir jų istorijos – labai skirtingos – jaudinančios ir graudinančios, įkvepiančios ir keliančios pasididžiavimą.

Tokie žmonės – mūsų šalies pasididžiavimas, ir jie nusipelnė visų mūsų pagarbos.

Tarp jų šiemet atsidūrė ir du klaipėdiečiai – J.Rekašienė bei T.Balsys.

Praėjusių metų balandžio 27-osios rytas Klaipėdoje pakeitė net kelių žmonių gyvenimus.

T.Balsys ir J.Rekašienė tarsi paties likimo siųsti tinkamu laiku atsidūrė tinkamoje vietoje ir išgelbėjo patvoryje mamos paliktą naujagimį.

Už tai jie pelnė "Lietuvos garbės" apdovanojimą.

Ne vienas titulas

J.Rekašienė vos prieš savaitę Klaipėdos dramos teatre iškilmingai paskelbta ir Metų klaipėdiete.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento bendrosios praktikos slaugytoja miesto žmones sujaudino savo neeiliniu poelgiu.

Rastą naujagimį, beveik nerodžiusį gyvybės ženklų, moteris nė akimirkos nesuabejojusi priglaudė prie savęs ir mažytei širdelei neleido sustoti.

Ką tik gimusio žmogaus išgelbėjimas prilygo stebuklui, kuris ir pelnė daugybės klaipėdiečių pagarbą.

Ji taip pat labai gerbiama bendradarbių bei pacienčių.

Gyvenimas moteriai skyrė išbandymą per akimirką apsispręsti, kaip pasielgti. Tokio apsisprendimo kaina buvo gyvybė.

Būtent už išgelbėtą gyvybę klaipėdiečiai J.Rekašienę ir išrinko Metų klaipėdiete, o Kovo 11-osios proga jai įteiktas ir "Lietuvos garbės" apdovanojimas.

Dauguma moterų tiesiog tyliai dirba, nors daro ypatingus darbus. Todėl daugybės jų žmonės nemato, nepastebi, gal kartais joms trūksta palaikymo. Metų klaipėdietės konkursas yra puiki proga atskleisti ir parodyti tokias moteris, jas paskatinti, padėkoti. Kiekvienais metais taip galima atrasti vertų visų klaipėdiečių pagarbos moterų.

Sekmadienį iš ryto Žardininkų mikrorajone vyras vedžiojo šuniuką.

Eidamas palei darželio tvorą jis pastebėjo numestą rankšluostį.

Antrą kartą eidamas pro šalį klaipėdietis pajuto kažkokį judesį ar garsą, sklindantį nuo šiukšlę primenančio daikto.

Kai vyras priėjo arčiau, pamatė kyšančią kūdikio kojytę.

Klaipėdietis tuojau pat paskambino toje pačioje laiptinėje gyvenančiai kaimynei Jūratei Rekašienei, kurią žinojo dirbant Klaipėdos universitetinėje ligoninėje Akušerijos-ginekologijos departamente.

Tas jausmas, kai glaudžiau bejėgį mažylį, buvo nepakartojamas. Jis man iškart tapo savas.

"Atidengiau rankšluostį ir pamačiau vaikelį. Pradžioje pamaniau, kad jis negyvas. Buvo susitraukęs, pamėlęs, bet širdelė plakė, virkštelė nebekraujavo. Paėmiau į rankas, ir jis pravirko. Iškart pakišau jį po savo marškinėliais, bandžiau šildyti savo kūnu. Kol atvažiavo greitoji, jis taip ir neatšilo. Neleidau nurimti, stimuliavau, kad verktų, kad kvėpuotų. Nežinau, ar greitai atvažiavo greitoji, man atrodė, kad viskas vyko labai lėtai. Tas jausmas, kai glaudžiau bejėgį mažylį, buvo nepakartojamas. Jis man iškart tapo savas", – pasakojo J.Rekašienė.

Netrukus po to, kai greitoji pagalba išgabeno pamestinuką į ligoninę, bendrosios praktikos slaugytoja dirbanti moteris skambino bendradarbiams paklausti, kaip mažylis jaučiasi.

Pirmadienį atvažiavusi į darbą ji pirmiausia skubėjo aplankyti išgelbėto berniuko.

Prie jo lovelės jau buvo užrašas – vardas ir pavardė. Vaiką radęs vyras davė jam Justo vardą, o J.Rekašienė neprieštaravo, kad jam būtų suteikta jos pavardė.

"Pirmadienį jis jau buvo labai gražus, šviesus vaikutis, labai mielas, visai ne toks, kaip sekmadienį. Bus laimingas berniukas, aš tuo tikiu. Juk taip sakoma: jei kartą išvengė mirties, gyvens ilgai ir laimingai. Kažkodėl įsivaizduoju, kad jį pagimdė jauna mergina, spėju, kad jai dabar taip pat nelengva", – neslėpė savo jausmų medikė.

Tiki, kad vaikelis gyvens

Mažylis gimė išnešiotas, pirmą kartą pasvertas jis svėrė 2,7 kilogramo. Atlikę vaiko kraujo tyrimą medikai aptiko ekstazio pėdsakų.

Per porą pastarųjų dienų į ligoninę nepateko nė viena moteris, kuri pagimdė ne ligoninėje, tad vakar mažojo pamestinuko gimdytoja dar nebuvo nustatyta.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis teigė, kad mažylio būklė stabili.

Kiek man teko domėtis, labiau tikėtina, kad jis gimė ne ten, kur rastas, jį į tą vietą kažkas atnešė.

"Pavojai vis dar išlieka, bet tikėtina, kad jis išgyvens. Lauke galėjo būti palyginti neilgai. Spėjama, kad jis gimė ir buvo paliktas tą pačią naktį. Kiek man teko domėtis, labiau tikėtina, kad jis gimė ne ten, kur rastas, jį į tą vietą kažkas atnešė, – kalbėjo V.Janušonis. – Mes pasirūpinsime naujagimiu, kol jis bus visiškai sveikas. Vėliau perduosime vaikų teisių tarnybos darbuotojams."

Kalbėdamas apie berniuko sveikatą gydytojas nesiryžo kalbėti apie perspektyvas. Jis net išreiškė viltį, kad mažylio mama nėra narkomanė, o ekstazio pavartojo tik norėdama palengvinti gimdymo skausmus.

Medikės veiksmai – lemtingi

Dviejų dukrų mama J.Rekašienė prisipažino iškart pajutusi ypatingą jausmą svetimam vaikeliui ir net užsiminė sutuoktiniui apie mintį įsivaikinti pamestinuką.

Santūrus vyras konstatavo, kad tai – tiesiog emocijos.

Pati J.Rekašienė suabejojo, ar jai būtų leista įsivaikinti berniuką, nes būsimieji tėvai turi įveikti daug formalumų, be to, lankyti netrumpai trunkančius tėvystės kursus.

Medikė neslėpė, kad šiam mažyliui jaučia ypatingus jausmus, apie jį galvoja ir dažnai aplanko.

Moteris tikino nesanti didvyrė, tiesiog mažylio laimei susidėliojo palankios aplinkybės: kaimynas ne per vėlai rado berniuką ir pakvietė ją, išmanančią, ką daryti tokioje situacijoje.

V.Janušonis patikino, kad medikės veiksmai buvo lemtingi mažojo žmogučio likimui. Jis be užuolankų teigė, kad J.Rekašienė išgelbėjo vaikelio gyvybę.

Pagalvojo – kniaukia katės

Mažojo klaipėdiečio motinos ieško Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl palikimo be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei.

Įstatymas už tokį nusikaltimą numato bausti viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Esama liudijimų, kad apie ketvirtą valandą nakties arčiausiai mažylio radimo vietos esančio namo gyventojas rūkė balkone ir girdėjo į kačių kniaukimą panašų garsą.

Tik vėliau vyras susivokė, kad jie labiau priminė naujagimio verksmą.

Įvykio vietoje dirbę policininkai pasitelkė kinologų išmokytą pėdsekį šunį. Jis vedė pareigūnus Naujakiemio gatvės link.

Būtent tame rajone gyvena moteris, kuri sekmadienį paryčiais, prieš pusę penkių, girdėjo naujagimio verksmą.

Netikėtas garsas nutolo, tad moteris policijos nekvietė.

Pareigūnai tikisi, kad ant rankšluosčio, kuriuo mažylis buvo apklotas, pavyks aptikti ne tik jo paties, bet ir motinos DNR pėdsakų.

Tikėtina, kad moteris gimdė kažkur namuose. Gali būti, kad vaikelį iš ten išnešė ne ji pati, o kažkas kitas, kas nesiryžo atimti berniukui gyvybės, todėl paliko berniuką prie tvoros.

Rankšluostis tam asmeniui veikiausiai buvo reikalingas ne gležną gyvybę apsaugoti nuo šalčio, o baiminantis išsitepti.

Pareigūnai skuba apklausti rizikos grupei priskiriamas moteris, lanko nėščias nuo narkotikų priklausomas klaipėdietes.

Informacija apie paliktą naujagimį apskriejo visą Lietuvą, o šalies ligoninių medikų jau paprašyta pranešti uostamiesčio policininkams, jeigu į juos kreiptųsi gimdžiusi moteris.

Kartais mamos grįžta

"Normalių, atsakingų moterų vaikelių kraujas atskirai narkotikų ar alkoholio požiūriu nėra tiriamas. Tai daroma tik tada, kai motina vartoja svaigalus arba kvaišalus arba yra asociali. Ekstazio pėdsakų aptikta ir neseniai girtos gimdžiusios moters vaikelio kraujyje", – paaiškino V.Janušonis.

Pirmadienį į Klaipėdos specialistus kreipėsi Plungės ligoninės medikai, jie konsultavosi, kaip elgtis su septynioliktą savaitę nėščia moterimi, kurios organizme buvo 3 promilės alkoholio.

Medikai susitarė, kad nėščioji bus stebima Plungėje.

Klaipėdos universitetinės ligoninės gyvybės langelyje nuo jo įrengimo buvo palikti du mažyliai.

Pasak ligoninės vadovo, kasmet savo naujagimių atsisako vos pora gimdyvių.

Iki praėjusių metų visi jie būdavo apgyvendinami Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.

Per dešimtmetį juose atsidūrė 75 gimdytojų palikti mažyliai.

Šios įstaigos darbuotojų teigimu, kai kurios mamos vėliau atsipeikėdavo ir ateidavo savo atžalų, tačiau didžioji mažylių dalis buvo įvaikinti ar apsigyveno globėjų namuose.

Sveiki vaikai įvaikinami greitai, neįgalieji dažniausiai randa sau antrus namus užsieniečių šeimose.

Klaipėdos apygardos prokuratūros darbuotojai negalėjo pasakyti, kiek per pastaruosius metus būta bylų, kai už naujagimių nužudymą buvo teisiamos jų gimdytojos.

Kraupus déjà vu

Ši tragiškai galėjusi pasibaigti mažojo rastinuko istorija priminė kitą istoriją.

Prieš 10 metų, gegužės 3-iąją, Motinos dieną, Klaipėdoje prie Sausio 15-osios g. daugiabučio, atliekų konteineryje, benamis rado du išmestus naujagimius.

Mažyliai buvo negyvi. Vėliau ekspertai nustatė, kad vienas jų buvo nužudytas, o kitas veikiausiai gimė negyvas.

Tąkart po išsamaus tyrimo pavyko išaiškinti naujagimių tėvą ir motiną, kuri, įrodžius jos kaltę, buvo nuteista 10 metų nelaisvės už savo vaiko nužudymą.

Beje, moteris visos bausmės laiko taip ir nekalėjo. Po penkerių metų ji paleista lygtinai.

Tiesa, po šios baisios istorijos ji Ispanijoje pagimdė dvynukes mergytes, kurioms veikiausiai ji niekados nepapasakos, kas nutiko jų vyresniesiems broliams.

Dvyniai liko bevardžiai

Nors į konteinerį išmestų berniukų tėvai ir yra žinomi, mirusiems mažyliams niekas nesuteikė nei vardo, nei pavardės.

Broliukai buvo palaidoti už valstybės pinigus viename kape atskiruose karsteliuose.

Amžino poilsio jie atgulė ne vaikų, vadinamajame Angeliukų, kvartale, o ten, kur laidojami asmenys už valstybės lėšas.

Šiemet berniukams būtų sukakę dešimt metų.

Kapinių darbuotoja patvirtino, kad nuo palaidojimo niekas iš vaikų artimųjų nesidomėjo jų kapais ir dėl perlaidojimo nesikreipė.

Šiandien ant jų kapelio už valstybės pinigus pastatyti du paminklai. Tiesa, kol kas jokio užrašo nėra.

Anksčiau ant laikinų lentelių buvo vienodi užrašai – "Nežinomas vyras, 2009 m.".

Kapinių darbuotojai tvirtina, jog nekyla rankos rašyti "nežinomas", kai iš tiesų vaikų tapatybė yra žinoma.

Todėl dar svarstoma, koks užrašas turėtų atsirasti ant šių antkapių.

Ant tragiško likimo dvynių kapo jau 10 metų auga žolė, kurią vis nupjauna kapinių darbuotojai.

Gėlių, žvakučių ar kokio nors žaislo čia ilgą laiką nebūdavo.

Tiesa, vakar, aplankius šią liūdną vietą, buvo matyti, jog kažkas ant kapo buvo uždegęs dvi žvakeles.

Nežinia dėl kokių priežasčių čia pat buvo padėta statybinė plyta.

Kad ir ką tai reikštų, šie tikros motinos vos gimę į šiukšlyną išmesti vaikeliai net mirę liko vieniši.

Nuskandino it kačiukus

Dviguba vaikžudystė prieš keliolika metų sukrėtė ir Rietavą.

Tada Rietavo priemiestyje vos mėnesio ir 11 dienų dvynukus upelyje nuskandino tikra jų motina.

25 metų moteris naktį, kai sutuoktinis buvo kietai įmigęs, išsinešė savo kūdikius ir už pusantro kilometro nuo namų įmetė į upelį.

Rytą moteris vaidino ieškančią savo nežinia kur dingusių mažylių.

Ji pusdienį kalbėjo apie vaikų pagrobimą ir tik tada, kai kūdikiai buvo rasti nuskandinti, prisipažino pati juos nužudžiusi.

Vėliau psichiatrai nustatė, kad moteris buvo apimta pogimdyvinės depresijos ir tuomet buvo nepakaltinama.

Esą ją galėjo paveikti nepakeliamas nuovargis auginant dvynukus ir vos metukų vyresnįjį sūnų.

Kai po gydymo ji pasveiko, šeima išvyko gyventi į kitą Lietuvos pakraštį, kur apie šią tragediją mažai kas žino.