Kūrybingos kaunietės, kurios darbams ir asmenybei komplimentai sklinda iš lūpų į lūpas, sėkmės formulė susideda iš kelių esminių dalykų: didžiulio atsidavimo darbui, negęstančios kūrybinės kibirkšties ir meilės žmonėms. Fotografijos terapija – taip Jūratė vadina savo rengiamas fotosesijas, kurių teigiamą poveikį pastebi ne tik ji pati, bet ir nuolat sugrįžtančios klientės.
Pakeitė gyvenimą
Žvelgdamas į meniškas ir profesionalias Jūratės nuotraukas, rodos, nepagalvotum, kad jos darytos žmogaus, bene dešimtmetį dirbusio su menais visiškai nesusijusį administracinį darbą ir fotografija rimtai susidomėjusio tik kiek daugiau nei prieš penkerius metus. „Anksčiau net nepagalvodavau, kad dirbsiu fotografe. Studijuodama ekonomiką, dirbau administracinį darbą universitete. Šis darbas man patiko, buvau jam atsidavusi, o fotografija buvo tik pomėgis, gimęs per keliones. Vis dėlto gyvenimas viską sudėliojo į savo vietas. Kai teko palikti senąjį darbą, pradėjau daugiau dėmesio skirti savo aistrai – fotografijai, lankyti fotografijos kursus. Žinoma, iš pradžių bijojau, kad dirbdama fotografe neturėsiu pakankamai veiklos, bet viskas pasisuko priešingai – dabar kartais labai laukiu laisvų dienų“, – apie netikėtą karjeros kelio posūkį pasakoja Jūratė.
Tiesa, fotosesijos jai tada jau nebuvo visiškai nauja sritis. Paauglystėje Jūratė lankė grožio, modelių mokyklas, jose išmoko, kaip tinkamai pozuoti, dažytis. Lietuvoje ir Londone kurį laiką dirbo fotomodeliu. Todėl iš savo patirties dabar gali daug ką patarti fotomodelio duonos niekada neragavusioms moterims, kurioms dažnai būna nedrąsu pozuoti.
Nauja veikla apvertė Jūratės gyvenimą aukštyn kojomis. Ir už tai ji dėkinga likimui, kuris pačiu laiku ją stumtelėjo tinkama linkme, padrąsino rizikuoti. Ženklų, kad Jūratės profesinis kelias neturėtų būti atsietas nuo kūrybos, buvo galima pastebėti dar paauglystėje.
„Nuo seno kurdavau sau drabužius ir papuošalus, rengdavau idėjinius vakarėlius, gimtadienius. Galvoje nuolat kirbėdavo daugybė idėjų“, – prisimena Jūratė. Vos tik pradėjusi dirbti fotografe, ši auksarankė iš pradžių darydavo viską: pagal parinktą stilių ir įvaizdį kurdavo šukuosenas, makiažą, netgi specialius drabužius ir aksesuarus. Dabar dėl laiko stokos daug ką patiki savo sričių profesionalams.
Ir aš drąsiai galiu pasakyti – nefotogeniškų žmonių nėra.
Keisto sutapimo rezultatas
Sparčiai besikaupiančiai fotosesijoms skirtų drabužių ir atributų kolekcijai, kurios didelę dalį sudarė nemažai metų rinkti įvairūs senoviniai, istoriją turintys daiktai (tai – dar viena fotografės aistra), netrukus ėmė trūkti vietos Jūratės namuose. Lemtingas sutapimas ne tik išsprendė šią problemą, bet ir išpildė ilgai ramybės nedavusį norą.
„Važiuodama pro vienoje iš Kauno gatvių esantį namą visada atkreipdavau dėmesį į gražų parką bei laiptelius šalia jo ir pagalvodavau, kaip norėčiau šioje mistiškoje vietoje pafotografuoti. Tada net nebuvo minčių apie fotostudiją, – pasakoja Jūratė. – Tačiau vieną dieną atsitiktinai sužinojau apie laisvas patalpas šiame name ir nedvejojau nė akimirkos. Neilgai trukus su keliomis merginomis įsikūrėme čia kurti grožio, o sodelyje, ant laiptelių, dabar dažnai rengiu fotosesijas. Stengiuosi atgaivinti šį apleistą sodelį naujam gyvenimui. Apskritai ši vieta turi ypatingą aurą. Bute, kuriame esu įkūrusi savo darbo studiją, anksčiau gyveno ir kūrė vienas žymiausių Lietuvos keramikų Valdemaras Manomaitis.“
Fotografijos terapija
Nuo pasakų fėjų iki undinių, nuo princesių iki įvairių epochų damų – Jūratės fotografijose moterys virsta tarsi nežemiškomis arba iš senų laikų atklydusiomis būtybėmis, spinduliuojančiomis ypatinga elegancija, grakštumu ir moteriškumu. Senovės įspūdį padeda sustiprinti ir dar daugiau išskirtinumo nuotraukoms suteikia senovinis juostinis fotoaparatas, kurį fotografė taip pat kartais naudoja fotosesijose.
Kaip pastebi Jūratė, išoriniai pokyčiai, naujas įvaizdis, išlaisvinantis ir sustiprinantis moteriškus kerus, žvilgsnis į save kitu rakursu gali turėti didžiulį poveikį moters vidinei būsenai, pasitikėjimui savimi ir meilei sau. Ji netgi prisimena malonų atvejį, kai išvydęs savo merginą nuotraukose vaikinas jai ištarė: „Būk mano žmona.“ Pasak Jūratės, dažnai ateina moterų, kurioms fotosesijas dovanojo jų vyrai.
Fotografė pasakoja, kad neretai sulaukia klienčių, kurios mano esančios nefotogeniškos. „Kartais jos ateina pas mane tam, kad paneigtų savo įsitikinimą, jog yra nefotogeniškos. Ir aš drąsiai galiu pasakyti – pas mane nefotogeniškų žmonių nėra“, – sako Jūratė, keičianti klaidingus moterų įsitikinimus.
Fotosesijos populiarios ir tarp emigrantų. „Yra žmonių, kurie vos tik grįžę iš užsienio skambina man, kad užsisakytų fotosesiją. Turiu labai daug klienčių, kurios sugrįžta net po 4–5 kartus. Manau, moteris tai veikia kaip terapija“, – džiaugiasi fotografė.
Meilė žmonėms
Paklausta, koks svarbiausias dalykas, kurio išmoko dirbdama fotografe, Jūratė pabrėžia bendravimą su įvairiais žmonėmis. Juk nuo to, kokią atmosferą sukursi ir ar atrasi ryšį su žmogumi, priklausys, ar jis sugebės atsipalaiduoti ir mėgautis procesu. „Manau, kad ne tiek daug pasistūmėjau fotografijos srityje (nors prieš 5 metus darytos nuotraukos dabar kelia šypseną), kiek bendraudama su žmonėmis. Įgijau nemažai psichologijos žinių, atradau bendravimo su naujais žmonėmis džiaugsmą. Manau, kad šis darbas mane labiausiai išmokė mylėti žmones. Bendravimas su jais, jų šypsenos mane įkvepia. Kiekviena fotosesija man yra tarsi terapija – jų metu aš pailsiu, atsigaunu, būnu pakilesnės nuotaikos. O kai pamatau darbo rezultatus ir gaunu nuoširdžių padėkų – apima dar didesnis džiaugsmas ir azartas toliau tobulėti, kurti kažką naujo, netikėto. Gyvenu tuo, ką kuriu.“
Geriausia reklama – atsiliepimai
Fotosesijas moterys užsisako ne tam, kad vienaip ar kitaip save pateiktų visuomenei, o tam, kad pamatytų, kaip jos gali atrodyti.
„Esi pakvaišusi dėl fotografavimo“, – dažnai iš draugų ir klientų išgirsta Jūratė. Ir su jais sutinka. Tikriausiai jie nė kiek nenustebo, kad ištekėjusi ir prieš 1,5 metų susilaukusi vaikelio darbo ji nenustūmė į šalį.
„Vyras mane labai palaiko, nes mato rezultatus, – sako paklausta, kaip sutuoktinis vertina jos veiklą. – Nors yra klarnetininkas, turi labai gerą akį ir yra didžiausias mano kritikas. Vis dėlto dažniausiai jam mano nuotraukos patinka, o aš jo nuomone pasitikiu.“
Dėl stiprios aistros darbui ir pastangų viską atlikti kokybiškai, pranokstant netgi klientų lūkesčius, Jūratei niekada nereikėjo reklamos – žinia apie ją keliauja iš lūpų į lūpas, tad darbo visada yra. Tuo labiau kad ji savanoriškai prisideda ir prie įvairių socialinių projektų. Pavyzdžiui, šiuo metu prisideda prie neišnešiotiems kūdikiams skirto paramos projekto „Ankstukai“, rengdama nemokamas vaikų fotosesijas.
Nuotraukų vertė
Jau įpratome profesionalų darytas žmonių nuotraukas matyti ne tik spaudoje, interneto portaluose ar vestuvių albumuose, bet ir socialiniuose tinkluose. Vis daugiau moterų socialinio tinklo profilius papuošia žvilgsnį traukiančiais asmeninių fotosesijų rezultatais. Vieniems tai – natūralus dalykas, o kitiems galbūt atrodo, kad asmeninės fotosesijos skirtos tik norintiems pasipuikuoti. Jūratė pastarajai nuomonei nepritaria.
„Manau, kad fotosesijas moterys užsisako ne tam, kad vienaip ar kitaip save pateiktų visuomenei ar norėdamos pasipuikuoti, o tam, kad pamatytų, kaip jos gali atrodyti, ir turėtų išskirtinių, meniškų nuotraukų prisiminimui. Manau, nuotraukos turi didelę išliekamąją vertę ir fotosesijos yra labai prasminga dovana“, – sako pašnekovė. Jos teigimu, nors fotosesijos ypač populiarios tarp jaunesnio amžiaus moterų ir merginų, tačiau pastaruoju metu jas užsisako vis daugiau keturiasdešimtmečių ir penkiasdešimtmečių.
Jūratė sako, kad ją labai džiugina, kai moterys ateina jau turėdamos savo idėjų, žinodamos, kaip nori atrodyti. Vis dėlto dauguma jų viską atiduoda į jos rankas.
„Klientės, susipažinusios su mano darbais, dažniausiai manimi pasitiki ir leidžią viską joms parinkti savo nuožiūra: nuo šukuosenos ir drabužių iki fotosesijos vietos. Ir dažniausiai lieka maloniai nustebintos. „Nebūčiau pagalvojusi, kad man tai gali tikti“, – šią frazę fotografė girdi dažnai.
Įsimintiniausi įvykiai
Jūratės darbe rutinos nedaug – kiekviena fotosesija vis kitokia. Moteris ne tik rengia asmenines fotosesijas, bet ir įamžina įvairiausius žmonių gyvenimo įvykius: vestuves, krikštynas, gimtadienius, mergvakarius ir kt. „Nefotografuoju tik namų, interjerų, nes man be galo patinka dirbti su žmonėmis“, – sako Jūratė ir atskleidžia, kad itin įdomu, nors ir nelengva, fotografuoti vaikus.
Pasak fotografės, dabar vis labiau populiarėja „Laukimo fotosesijos“: vis daugiau būsimųjų mamų ar porų nori įamžinti kūdikio laukimo akimirkas. „Visada stengiuosi pasiūlyti naujų, įdomių idėjų, kaip pateikti visumą, kad į nuotraukas būtų gera ir smagu žiūrėti“, – sako fotografė.
Kartais fotosesijos jos studijoje virsta smagiomis, jaukiomis šventėmis. „Labai smagūs būna mergvakariai mūsų sodelyje. Taip pat dažnai į studiją atvyksta šeimos įamžinti savo atžalų pirmojo gimtadienio. Pasiūlau jiems atsivežti ir tortą. Tėveliai būna maloniai nustebinti, kai studijoje jiems sukuriu jaukią šeimos šventę“, – su šypsena pasakoja Jūratė.
Paslaptingos vietos
Labiausiai fotografę įkvepia vasara, kai gausu žalumos ir galima pozuoti nuostabiame žydinčių pievų, žaliuojančio miško, samanų fone ar vykti prie jūros. Žiema, kai žemę nukloja sniegas, Jūratei taip pat pažeria įdomių idėjų. O ką daryti, kai gamta šykšti ir akiai mielų spalvų, ir gero oro? Kaip matyti iš daugybės nuotraukų, fotografei išradingumo išties nestinga, norinčiųjų fotografuotis taip pat. Niūrios šaltojo sezono spalvos nuotraukose padeda kurti mistišką nuotaiką – kurti įspūdingus paslaptingų deivių įvaizdžius. Jūratė sako, kad ją itin traukia paslaptingos vietos, pvz., miškai, pelkės, ir labai įkvepia šimtmečių istoriją menantys dvarai, apleistos vietos.
„Vaikščiodama apleistomis alėjomis ar šalia dvarų griuvėsių tarsi nusikeliu į kitą epochą“, – šių vietų traukos paslaptį atskleidžia romantiškos sielos kūrėja, kurios fotosesijų dalyvės neretai virsta dvarų aristokratėmis.
Moko fotomodelius
Lyg įvaizdžių kūrimo ir fotografavimo dar būtų maža, Jūratė neseniai ėmėsi naujos veiklos – mokyti būsimus fotomodelius. Kas paskatino to imtis?
„Kuriantys ir savo gaminius norintys nufotografuoti žmonės dažnai manęs klausia, ar galėčiau jiems rekomenduoti fotomodelių, kurie komerciniais tikslais nusifotografuotų su jų kūriniais. Jie nori užsakyti fotosesiją, tačiau neturi fotomodelių. Dėl to man kilo mintis pakviesti vaikus nuo 3 iki 18 metų į fotomodeliukų mokyklą. Kartu su choreografe šiuo metu esame subūrusios dvi mergaičių grupes, neseniai vyko pirmieji susitikimai. Mūsų mokyklėlėje mergaitės mokosi pozavimo, gražios laikysenos, stovėsenos. Ketinu joms surengti daug įdomių idėjinių fotosesijų. Jau dabar pastebiu daug perspektyvių modeliukų“, – pradėtu įgyvendinti naujuoju sumanymu džiaugiasi Jūratė.
Konkurencija ir svajonės
Paklausta, ar dėl vis labiau didėjančio fotografavimo paslaugas siūlančių žmonių skaičiaus nejaučia konkurencijos, Jūratė teigia, kad tai jokios įtakos jos veiklai neturi, mat kiekvienas fotografas skirtingas. Ją džiugina, kad žmonės nori mokytis fotografijos, nori kažką veikti. Ir pati yra prisidėjusi prie tokių mokymų. O net ir kartais pastebimų bandymų jos idėjas kopijuoti per daug nesureikšmina – esą tai galima priimti kaip įvertinimą.
Per penkerius intensyvaus darbo metus, rodos, tiek sukurta, išbandyta, įgyvendinta įvairių sumanymų. Kas toliau? Kokių dar yra planų ir norų? „Labai noriu toliau tobulėti, tik nežinau kaip, – juokiasi Jūratė ir surimtėjusi priduria: – Man labai norisi vykti fotografuoti į užsienį, į mistines vietas, rengti ten idėjines fotosesijas, tačiau kol sūnelis mažas, tai daryti tenka ne taip dažnai, kaip norėčiau.“
„Noriu paraginti žmones ne laikyti nuotraukas kompiuteriuose, o paversti jas fotoknygomis, albumais. Visada bus malonu su šeima jaukiai susėdus prie židinio jas peržiūrinėti ir leisti laiką dalijantis gražiais prisiminimais“, – sako pašnekovė mums jaukiai bevartant jos šeimos švenčių nuotraukų fotoalbumą.
