Ar įmanoma išsaugoti pirmoje klasėje gimusią meilę vienam ir tam pačiam žmogui visa gyvenimą? J. Kančienė įrodo – taip, tai įmanoma, tačiau ne mažiau svarbu mylėti save. To ji, po daugelio išbandymų, išmoko tik artėdama prie keturiasdešimtmečio.
Pirma ir vienintelė meilė
Pirmą sykį savo būsimą vyrą – patį gražiausią pasaulyje antros klasės mokinį – Jurga pamatė būdama pirmoje klasėje. Pirmojo bučinio teko palaukti iki paauglystės, moteris iki šiol puikiai prisimena, kur ją, penkiolikmetę, pabučiavo jos būsimasis vyras, šešiolikmetis Lukas. Nuo tada jiedu tapo pora.
Didelės meilės vedini jiedu anksti tapo tėvais – devyniolikos metų būdama Jurga patyrė didžiausią džiaugsmą, o tuo pačiu, neslepia ji, ir didžiausią išbandymą. Buvo visko, ir gyvenimo kartu, ir atskirai, labai skaudžių išgyvenimų. Per trejus blaškymosi metus pora suprato, kad negali vienas be kito, tad ūgtelėjus dukrai, kurią vadina savo mokytoja, jiedu susituokė.
„Aišku, tai buvo daugiau senelių noras, kad mes susituoktume ir būtume padori šeima, kaip jie įvardijo... Rugilei tai buvo didžiausia šventė gyvenime, kurią ji prisimena iki šiol“, – apie tuoktuves ir dukros reakcijas TV3 laidoje „Pasaulis pagal moteris“, rodomoje sekmadieniais 10 val., pasakoja dizainerė.
(Ne)tobula šeima
Šeimoje, kaip ir daugeliui porų, teko „apsišlifuoti“ kampus, tačiau jiems visada padėdavo abipusė meilė, kuri sunkiausiomis situacijomis tapdavo tikru išsigelbėjimu.
„Tikrai nenoriu sakyti, kad mes esame tobula šeima, viskas čia spindi. Tikrai visko būna kaip ir priklauso būti, nes čia kaip ir vien saldų maistą valgant – diabetas garantuotas, lygiai tas pats, – juokiasi moteris. – Viskam turi būti saikas, harmonija. Ir pasipykti, ir nuomonės nesutapti“.
Būta ir atšalimo santykiuose, ir nesėkmių versle, ir profesinėje veikloje. Jiedu puikiai žino, ką reiškia neturėti nieko, likti basomis, kai reikia vėl pakilti ir eiti. Tačiau visos šios problemos nublanksta, kai ant plauko pakimba artimo žmogaus gyvybė.
Atrasti save
Didžiausias lūžis moters gyvenime įvyko slaugant savo močiutę, auginusią ją pačią ir padėjusią jai užauginti dukrą.
„Aš pati slaugiau ją trejus metus, iki jos išėjimo. Turėjau labai rimtą ir stiprią patirtį, esu labai dėkinga savo šeimai, nes tuo metu manęs nebuvo... Vyras labai padėjo, rėmė tiek, kiek galėjo, bet dirbti negalėjau, paskutinę energiją, jėgas atidaviau močiutei išleisti“, – vieną sunkiausių gyvenimo etapų su ašaromis akyse prisimena Jurga.
Tačiau gyvenimas tęsiasi ir po baisiausių sukrėtimų, tad moteris, patyrusi tikrą dvasinį lūžį, ėmė gręžtis į save. Visada mylėjusi kitus, mylima, ji pagaliau suvokė, kad niekada nesugebėjo išmokti mylėti... savęs.
Būtent po močiutės mirties Jurga pirmą sykį uždavė sau klausimą – kas aš esu? Kuo noriu būti? Tad tik sulaukusi 39 metų ji ėmė dirbti su savo vyru architektu, interjero dizaino srityje. Moteris, visada linkusi prie menų ir svajojusi studijuoti drabužių dizainą, pagaliau ėmė keisti savo gyvenimą ir sekti svajonėmis.
Pradėjusi save mylėti Jurga leido sau užsiimti mylima veikla, išmoko įsiklausyti į savo poreikius ir šiandien gali realizuoti save kuriant drabužius, interjero detales. Jokia amžiaus riba negali sustabdyti svajonių ir savirealizacijos. Laisva moteris, kokiai ir kuria Jurga, neįsispraudžia į rėmus, turi laisvę rinktis ir vertina kokybę.
Puokštė, galinti įžiebti aistrą
Valentino diena neįsivaizduojama be gėlių, tad laidos rubrikoje „Floristinis desertas“ laidos vedėja, floristikos dizainerė Kristina Rimienė sukurs puokštę, galinčią įžiebti aistrą įsimylėjėlių širdyse.
Pagrindu puokštei taps karkasas iš vielos, prie kurio bus pritvirtinti vainikai, apipinti tilandsija, rafija ir pilkais siūlais. Foristikos dizainerė žingsnis po žingsnio pademonstruos, kaip tai padaryti, tad laidos žiūrovai, norintys nustebinti savo mylimus žmones, turėtų atidžiai stebėti.
Puokštė gims iš klasikinės raudonos spalvos gėlių, simbolizuojančių meilę – rožių, gvazdikų bei žalumos ir eukalipto šakelių. Paskutiniu akcentu, kuris įspūdingai puokštei suteiks žvilgesio ir aistros, taps dekoratyvūs elementai iš karoliukų.
