J.Brėdikis 1964–1990 m. buvo Kauno medicinos instituto (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) Hospitalinės chirurgijos katedros vedėjas; 1985–1990 m. vadovavo Sąjunginiam sudėtingų širdies ritmo sutrikimų chirurginio gydymo ir elektrostimuliacijos centrui Kaune, 1991-1993 m. vadovavo Kauno klinikų Kardiochirurgijos klinikai. Akademikas paskelbė apie 800 mokslinių darbų, buvo daugiau kaip 60 kardiologijos srities išradimų autorius. Kai kuriais jų naudojasi ir šiuolaikinė kardiochirurgija. Akademikas buvo Europos kardiotorakalinės chirurgijos, Tarptautinės širdies elektrostimuliavimo ir elektrofiziologijos ir Tarptautinės chirurgijos draugijų narys, VDU Atkuriamojo Senato narys. J.Brėdikis – buvęs sveikatos apsaugos ministras, diplomatas – dirbo Lietuvos ambasadoriumi Čekijoje, Vengrijoje ir Turkijoje.

Antradienį amžinybėn iškeliavęs 92 m. Kauno garbės pilietis Petrašiūnų kapinėse palaidotas šeimos kapavietėje. Pasiteiravus, kodėl J.Brėdikis laidojamas ne panteone, savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna atsakė: „Kiek man žinoma, artimieji dėl vietos kapui panteone nesikreipė. J.Brėdikis palaidotas šeimos kapavietėje septintajame kapinių kvartale, kuris, galima sakyti, ribojasi su panteonu. Juk panteono ribos nėra griežtai apibrėžtos.“

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Mokėsi iš tėčio

„Tėtis buvo šiltas, nuoširdus žmogus, – tokiais žodžiais J.Brėdikį apibūdino jo dukra psichiatrė Aida Diana Stankevičienė. – Kai tėtis jau sirgo, gulėjo ligoninėje, iš slaugytojų, sesučių, kurios pradėjo dirbti su tėčiu, sulaukėme apie jį labai gražių žodžių. Kad jis nepraeidavo nė pro vieną jų nepasisveikinęs ir nepavadinęs vardu. Jis jas visas iki gyvenimo pabaigos atsiminė. To žmogiškumo, paprastumo, nuoširdumo ir mes su broliu iš tėčio mokėmės. Kaip ir atsidavimo savo specialybei, atsakomybės prieš žmogų, pareigingumo.“

Visa J.Brėdikio šeima – medikai: žmona Danutė Brėdikienė – gydytoja citologė, sūnus Audrius Brėdikis – JAV dirbantis gydytojas kardiologas elektrofiziologas. A.D.Stankevičienė prisiminė, kad ir vaikystėje kalbos dažnai sukdavosi apie mediciną. „Visa šeima susirinkdavome pietauti – tėtis, mama po darbų, brolis – iš instituto, aš – iš mokyklos. Brolis su tėčiu kalbėdavosi, diskutuodavo apie operacijas, pacientus. Tų temų negalėjai išvengti“, – sakė akademiko dukra.

Ji pastebėjo, kad tėtis mokėjo džiaugtis viskuo, kiekviena smulkmena: gėlėmis, paukščiukais inkile. „Jis labai mylėjo gamtą, mėgo sportą, ypač vandens, apskritai – aktyvų laisvalaikį. Tėtis labai domėjosi knygomis. Svečiuose pirmiausia pažvelgdavo į knygų lentynas. Jam visada būdavo įdomu, ką žmogus skaito. Ir būdavo gaila, jei kažkas knygas ruošdavosi išmesti, jis prašydavo tas knygas peržiūrėti ir kai ką sau pasilikdavo“, – prisiminė A.D.Stankevičienė.

Jurgis Brėdikis/ELTOS nuotr.

Vienas pirmųjų Lietuvoje

J.Brėdikis – vienas širdies chirurgijos pradininkų Lietuvoje, subūręs visame pasaulyje žinomą pionierių, dirbančių atskirose širdies elektrofiziologijos, elektrostimuliacijos srityse, komandą.

Vienas garsiausių J.Brėdikio mokinių – kardiochirurgas, LSMU rektorius profesorius Rimantas Benetis. Pasak jo, J.Brėdikis buvo labai paprastas ir nuoširdus, atviras, tačiau nuolatos ieškantis sprendimų, naujovių žmogus.

R.Benečio teigimu, kalbant apie J.Brėdikį kaip apie kardiochirurgijos legendą, reikia žvelgti plačiau. „J.Brėdikis buvo vienas pirmųjų Lietuvos medikų, dirbusių šioje srityje. Širdies chirurgija apskritai atsirado tik XX a. šeštajame dešimtmetyje. Tuo metu ji vystėsi. Pirmieji kardiochirurgai, jų vadovai vadinami pionieriais. Jie ėjo sunkiausiais keliais. Jiems teko atlikti pirmąsias operacijas, sukurti metodus, kurių mokėsi jų mokiniai, vadinamieji antrosios generacijos kardiochirurgai. Ir kuo toliau ši specialybė vystosi, tuo šios srities vadovų reikšmė visuomenėje atrodo mažesnė. Juk šiais laikais ir labai sudėtingos operacijos yra tapusios beveik kasdienybe. O anksčiau jų pasiekimai būdavo matomesni, apie tai daug rašė, kalbėjo žiniasklaida, kardiochirurgus priimdavo premjerai, karaliai“, – pasak R.Benečio, šiame kontekste formavosi ir J.Brėdikio legenda.

LSMU rektorius patikslino, kad akademikas buvo būtent aritmijų chirurgijos srities pionierius: „Tokios operacijos, kaip vožtuvų protezavimas, aortokoronarinis šuntavimas, tuo metu buvo atliekamos daugiau ar mažiau sėkmingai. O aritmijų chirurgija buvo labai specializuota, jų niekas nemokėjo diagnozuoti taip, kaip šiandien mes tai darome, ar gydyti. Anksčiau atverdavome krūtinę, šaldydavome, preparuodavome tas vietas, o dabar visa tai atlieka elektrofiziologai su kateteriais neatverdami krūtinės. Bet visas tas elektrofiziologijos pagrindas, tos koncepcijos buvo sukurtos būtent tuo metu tų specialistų.“

Atsisveikinti su savo mokytoju, kolega ir įkvėpėju rinkosi medikai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Naudojasi ir šiandien

Akademikas paskelbė apie 800 mokslinių darbų, buvo daugiau kaip 60 kardiologijos srities išradimų autorius. Pasak R.Benečio, kai kuriais jų naudojasi ir šiuolaikinė medicina. „Profesorius sukūrė daug išradimų, o daug racionalizacinių jo pasiūlymų buvo įgyvendinta. Dalis šių išradimų tapo pagrindu įvairiems kompiuteriniams algoritmams, kurie per kompiuterines programas yra integruoti į šiuolaikinius elektrokardiostimuliatorius. Galbūt jie tam tikrą metamorfozę yra perėję, sudėtingesni, galbūt jų pagrindu sukurti kiti dalykai, kiti priėjimo būdai, uždari širdies gydymo metodai, – sakė R.Benetis. – Apskritai mes tokių operacijų nebedarome jau kuris laikas, bet tuo metu tai buvo naujovė, išradimas, ir mes tuo naudojomės. Kai išvykau į užsienį, aš pats tuos metodus taikiau ir mokiau kitus – kolegas Danijoje, Švedijoje – jais naudotis.“

LSMU rektoriaus teigimu, kai kurie akademiko išradimai elektrofiziologijos srityje naudojami ir šiandien.

ELTOS nuotr.

Pasak Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio, J.Brėdikio išėjimas yra didžiulė netektis visai Lietuvai. „Šis stiprus autoritetas ir talentingas mokytojas mūsų žemėje įspaudė ryškų istorinį pėdsaką, palikdamas mums turtingą akademinį ir visuomenišką pavyzdį. Mūsų miestas didžiuojasi žinodamas, kad tokia šviesi asmenybė turėjo Kauno garbės piliečio vardą, kaskart savo kilniais darbais pateisindama šį titulą“, – teigė meras.

J.Brėdikio laidotuvės – šiandien nuo 12 val. Petrašiūnų kapinėse.

J.Brėdikis – vienas iš širdies chirurgijos pradininkų Lietuvoje, sukūręs visą pionierių, dribančių atskirose širdies elektrofiziologijos, elektrostimuliacijos srityse komandą, žinomą visame pasaulyje. Vienas garsiausių J.Brėdikio mokinių – kardiochirurgas LSMU rektorius profesorius Rimantas Benetis.

Pasak jo, J.Brėdikis buvo labai paprastas ir nuoširdus, atviras žmogus, tačiau nuolatos ieškantis sprendimų, naujovių. Akademikas paskelbė apie 800 mokslinių darbų, buvo daugiau kaip 60 kardiologijos srities išradimų autorius. R.Benečio teigimu, kai kuriais jų naudojasi ir šiuolaikinė medicina.

„Profesorius sukūrė daug išradimų, turėjo daug racionalizacinių pasiūlymų, kurie buvo įgyvendinti. Dalis šių išradimų tapo pagrindu įvairiems kompiuteriniams algoritmams, kurie per kompiuterines programas yra integruoti į šiuolaikinius elektrokardiostimuliatorius. Galbūt jie tam tikrą metamorfozę yra praėję, tapę sudėtingesni, galbūt jų pagrindu yra sukurti kiti dalykai, kiti priėjimo būdai, uždari širdies gydymo metodai, – sakė R.Benetis. – Apskirtai mes tokių operacijų nebedarome jau kuris laikas, bet tuo momentu tai buvo naujovė, išradimas, ir mes tuo naudojomės. Kai išvykau į užsienį, aš pats tuos metodus taikiau ir mokiau kitus – kolegas Danijoje, Švedijoje – kaip jais naudotis.“

ELTOS nuotr.

Pasak LSMU rektoriaus, kai kurie J.Brėdikio išradimai elektrofiziologijoje naudojami ir šiandien. Visuomenėje bei žiniasklaidoje jį įprasta vadinti „kardiochirurgijos legenda“.

„Kasdiene malda dėkojau už gyvenimą, gautą kaip dovaną, ir už svarbiausius man suteiktus gebėjimus – kūrybinius gebėjimus. Tokiu būdu galėjau atiduoti tarsi duoklę Didžiajam Kūrėjui, o pats sukurti naujus širdies chirurginių operacijų metodus, vėliau – originalias savo idėjas atspindėti beletristikos knygose. Džiaugiuosi, kad esu tarp žmonių, kuriuos aš myliu, ir kurie mane myli, ir kad subtiliuoju būdu galėsime susitikti. Deja, aš nedažnai esu pasakęs „myliu“.

Kokia gyvenimo prasmė? Gerbti Didįjį Kūrėją, stengtis būti kuo žmogiškesniu, kūrybingu, šlovinti Jį ir dėkoti“, – tokius žodžius 2021 m. rugpjūčio 4 dieną sakė J. Brėdikis.

Kokia gyvenimo prasmė? Gerbti Didįjį Kūrėją, stengtis būti kuo žmogiškesniu, kūrybingu, šlovinti Jį ir dėkoti.

Tarpukario diplomato Juozo Brėdikio (1885–1950) sūnus Jurgis gimė 1929 metų balandžio 30 dieną Prahoje. 1946-aisiais baigė Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą, 1946–1952 m. studijavo Kauno medicinos institute. Studijas baigęs, buvo šio instituto (nuo 1998 m. – Kauno medicinos universiteto) dėstytojas. 1954–1957 m. – Pirmojo Maskvos I. Sečenovo medicinos instituto aspirantas. 1963 m. tapo medicinos mokslų daktaru. 1964–1990 m. dirbo KMI Hospitalinės chirurgijos katedros vedėju. Nuo 1966 m. J. Brėdikis – profesorius. 1985–1990 m. vadovavo Sąjunginiam sudėtingų širdies ritmo sutrikimų chirurginio gydymo ir elektrostimuliacijos centrui Kaune. 1991–1993 m. – kardiochirurginės klinikos vadovas. 2006 m. jam suteiktas LSMU profesoriaus emerito vardas.

1993–1994 m. Adolfo Šleževičiaus Vyriausybėje profesorius J, Brėdikis dirbo sveikatos apsaugos ministru, 1995–1998 m. – ambasadoriumi Čekijoje ir Vengrijoje, o 1995–1997 m. – Turkijoje.

1986 m. – Rusijos medicinos mokslų akademijos, 1994 m. – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Lietuvos mokslų akademijos labdaros ir paramos fondo „Mokslas ir visuomenė“ valdybos pirmininkas.

Prof. Jurgis Brėdikis priklausė Tarptautinės širdies elektrostimuliavimo ir elektrofiziologijos ir Tarptautinės chirurgijos, taip pat Europos kardiotorakalinės chirurgijos draugijoms. Žinomas šalies medikas sukūrė daugelį naujų diagnostikos ir gydymo būdų, tyrė ir kardiochirurgijoje taikė elektronikos metodus, lazerį. Per savo gyvenimą profesorius sukūrė daugiau kaip 60 išradimų, Kaune įkūrė širdies elektrostimuliacijos ir aritmijų chirurgijos mokyklą, parašė 13 monografijų bei vadovėlių, domėjosi Rytų tradicine medicina“, – pabrėžiama LSMU pranešime.

Savo gyvenime profesorius J. Brėdikis daug dėmesio skyrė ir sportui – jaunystėje, 1951 metais, tapo Lietuvos sunkumų kilnojimo vicečempionu. Sporte įgyta ištvermė ir jėga jam ne kartą padėjo ir darbe. Jis sakė, kad chirurgas turi būti fiziškai stiprus, nes kartais operacija gali trukti ne vieną ar dvi, o net trylika valandų. Tiek truko ilgiausia paties profesoriaus atlikta operacija.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Prof. Jurgis Brėdikis už nuopelnus Olimpinėse žaidynėse 1990 m. pelnė Lietuvos nacionalinio olimpinio komiteto apdovanojimą „Olimpinė žvaigždė“. Už kovą prieš rūkymą 1994-aisiais jam buvo įteiktas Pasaulio sveikatos organizacijos „Pasaulinės dienos be tabako“ apdovanojimas. 2005 m. Užsienio reikalų ministerija profesorių apdovanojo už partnerystę stojant į Europos Sąjungą ir NATO.

Du kartus prof. Jurgis Brėdikis pelnė Kauno miesto apdovanojimą „Gerumo kristalas“, buvo Kauno miesto garbės pilietis, 2009 m. jam įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius.

Atsisveikinti su akademiku galima rugpjūčio 19 d., ketvirtadienį, iki 20 val. laidojimo namuose „Tylos namai“ (Jonavos g. 220, Kaunas). Laidotuvės vyks rugpjūčio 20 d. 12 val. Petrašiūnų kapinėse. Norinčiųjų atsisveikinti artimieji prašo atnešti ne daugiau kaip vieną gėlės žiedą.

Jam buvo 92 metai.

Profesorius – širdies elektrostimuliacijos ir širdies aritmijų chirurginio gydymo pradininkas Lietuvoje ir ne tik, dėl savo pasiekimų plačiai žinomas ir už šalies ribų. Visuomenėje ir žiniasklaidoje prof. J. Brėdikį įprasta vadinti „kardiochirurgijos legenda“.

„Daugelis žmonių įprato gyventi ateitimi, tačiau negalima laukti laimės, kol pabaigsite mokslus, vesite, užauginsite vaikus, pasistatysite namą, nusipirksite automobilį ir panašiai. Iš tikrųjų reikia rasti laimę kasdieniame gyvenime, kad ir nedidelę“, – anksčiau savo mintimis dalijosi akademikas.

„Kasdiene malda dėkojau už gyvenimą, gautą kaip dovaną, ir už svarbiausius man suteiktus gebėjimus: kūrybinius gebėjimus. Tokiu būdu galėjau atiduoti tarsi duoklę Didžiajam Kūrėjui, o pats sukurti naujus širdies chirurginių operacijų metodus, vėliau – originalias savo idėjas atspindėti beletristikos knygose. Džiaugiuosi, kad esu tarp žmonių, kuriuos aš myliu ir kurie mane myli, ir kad subtiliuoju būdu galėsime susitikti. Deja, aš nedažnai esu pasakęs: myliu. Kokia gyvenimo prasmė? Gerbti Didįjį Kūrėją, stengtis būti kuo žmogiškesniu, kūrybingu, šlovinti JĮ ir dėkoti“, – rugpjūčio 4 dieną sakė prof. J. Brėdikis.

Kauno klinikų nuotr.

Pasiekimų pilnas gyvenimas

Profesorius – tarpukario diplomato Juozo Brėdikio (1885–1950) sūnus – gimė 1929 m. balandžio 30 d. Prahoje, tuometinėje Čekoslovakijoje. 1946 m. baigė Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą. 1946–1952 m. studijavo Kauno medicinos institute.

Nuo 1952 m. Kauno medicinos instituto (nuo 1998 m. KMU) dėstytojas. 1954–1957 m. Pirmojo Maskvos I. Sečenovo medicinos instituto aspirantas. 1963 m. medicinos mokslų daktaras. 1964–1990 m. KMI Hospitalinės chirurgijos katedros vedėjas; 1966 m. profesorius. 1985–1990 m. vadovavo Sąjunginiam sudėtingų širdies ritmo sutrikimų chirurginio gydymo ir elektrostimuliacijos centrui Kaune. 1991–1993 m. kardiochirurginės klinikos vadovas. 2006 m. suteiktas LSMU profesoriaus emerito vardas.

1993–1994 m. Adolfo Šleževičiaus Vyriausybėje profesorius dirbo sveikatos apsaugos ministru, 1995–1998 m. – ambasadoriumi Čekijoje ir Vengrijoje, o 1995–1997 m. – Turkijoje.

1986 m. Rusijos medicinos mokslų akademijos, 1994 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Lietuvos mokslų akademijos labdaros ir paramos fondo „Mokslas ir visuomenė“ valdybos pirmininkas.

Prof. J. Brėdikis priklausė Tarptautinės širdies elektrostimuliavimo ir elektrofiziologijos ir Tarptautinės chirurgijos, taip pat Europos kardiotorakalinės chirurgijos draugijoms.

Žinomas šalies medikas sukūrė daugelį naujų diagnostikos ir gydymo būdų, tyrė ir kardiochirurgijoje taikė elektronikos metodus, lazerį. Per savo gyvenimą profesorius sukūrė daugiau kaip 60 išradimų, Kaune įkūrė širdies elektrostimuliacijos ir aritmijų chirurgijos mokyklą, parašė 13 monografijų ir vadovėlių, domėjosi Rytų tradicine medicina.

Kauno klinikų nuotr.

Savo gyvenime profesorius daug dėmesio skyrė ir sportui – jaunystėje, 1951 metais, tapo Lietuvos sunkumų kilnojimo vicečempionu. Sporte įgyta ištvermė ir jėga prof. J. Brėdikiui ne kartą padėjo ir darbe. Jis sakė, kad chirurgas turi būti fiziškai stiprus, nes kartais operacija gali trukti ne vieną ar dvi, o net trylika valandų. Tiek truko ilgiausia paties profesoriaus atlikta operacija.

Prof. J. Brėdikis už nuopelnus Olimpinėse žaidynėse 1990 m. pelnė Lietuvos nacionalinio olimpinio komiteto apdovanojimą „Olimpinė žvaigždė“. Už kovą prieš rūkymą 1994 m. įteiktas Pasaulio sveikatos organizacijos „Pasaulinės dienos be tabako“ apdovanojimas. 2005 m. Užsienio reikalų ministerija profesorių apdovanojo už partnerystę stojant į Europos Sąjungą ir NATO. Prof. J. Brėdikis du kartus pelnė Kauno miesto apdovanojimą „Gerumo kristalas“, buvo Kauno miesto garbės pilietis, 2009 m. jam įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius.

Kauno klinikų nuotr.

„Mano Šefas. Taip visą gyvenimą vadinu profesorių. Taip kreipiuosi tik į du žmones: akademiką Jurgį Brėdikį ir Londono Karališkojo universiteto profesorių Magdi Yacoub. Tiesa, pastarąjį vadinu profu, kad žmonės nesimaišytų, kiek čia tų šefų. <...> Visoms naujoms operacijoms labai kruopščiai ruošdavosi. Tarkim, planuoja naują priėjimą prie aritmijos takų ar židinių. Mums jauniems pavesdavo iš patanatomijos atnešti širdį ir visi kartu analizuodavome, kaip vieną ar kitą zoną pasiekti, kaip širdį operuoti. Tokių pamokų man niekur neteko matyti. O mačiau daug ir su pasaulinėmis legendomis dirbau. Bet taip kaip Šefas niekas nedirbo. Reikėjo daug užsispyrimo ir drąsos, nes iki jo niekas tokių metodų netaikydavo“, – savo prisiminimais anksčiau yra dalijęsis LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis. Jis buvo profesoriaus J. Brėdikio mokinys.

Gedinti LSMU bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą akademiko prof. J. Brėdikio šeimai, artimiesiems ir draugams. Universitetas praneša, kad atsisveikinti su akademiku bus galima rugpjūčio 19 d., ketvirtadienį, 12–20 val. laidojimo namuose „Tylos namai“ (Jonavos g. 220, Kaunas). Laidotuvės vyks rugpjūčio 20 d. 12 val. Petrašiūnų kapinėse. Norinčių atsisveikinti artimieji prašo atnešti ne daugiau kaip vieną gėlės žiedą.

Pasak šalies vadovo, Lietuva neteko „šviesios asmenybės, kurios indėlis į širdies chirurgijos plėtrą Lietuvoje ir pasaulyje yra neįkainojamas“.

„Šio legendinio mediko moksliniai pasiekimai ir išradimai garsino šalies vardą ir padėjo išsaugoti šimtus tūkstančių gyvybių. Šis žmogus visą širdį atidavė širdies medicinai, mokslui, žmonėms ir Lietuvai, paliko tvarų pėdsaką ne tik medicinos, bet ir politiniame bei visuomeniniame Lietuvos gyvenime“, – rašoma G. Nausėdos užuojautoje.

I. Šimonytė sako, kad anapilin iškeliavo talentingas medikas, kuris savo gyvenimą paskyrė sveikatos apsaugai ir žmonių gyvybių gelbėjimui.

„Medikų bendruomenė ir visa Lietuva neteko aktyvaus, plačios erudicijos visuomenininko. Dėl J. Brėdikio mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems, bičiuliams ir visiems, kam teko pajusti šios asmenybės šviesą“, – teigiama premjerės užuojautoje.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, kardiochirurgas J. Brėdikis buvo žymus ne tik kaip medikas, bet ir kaip diplomatas.

„Mūsų atmintyje jis liks ir kaip pirmasis atkurtos Lietuvos ambasadorius Čekijoje bei Vengrijoje, buvęs sveikatos apsaugos ministras“, – sako Seimo pirmininkė.

J. Brėdikis sekmadienį mirė eidamas 93-uosius.

Jis gimė 1929-ųjų balandžio 30 dieną Prahoje, kur Lietuvos pasiuntinybėje diplomatu dirbo jo tėvas.

Kardiochirurgas Kauno medicinos institute (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) dirbo pedagoginį, mokslinį ir praktinį chirurginį darbą.

Adolfo Šleževičiaus Vyriausybėje J. Brėdikis ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas. Vėliau buvo Lietuvos ambasadorius Čekijoje, Vengrijoje ir Turkijoje.

Už mokslinę veiklą J. Brėdikiui du kartus suteikta Lietuvos valstybinė mokslo premija, nusipelniusio mokslo veikėjo, nusipelniusio gydytojo vardai. Jis taip pat apdovanotas Komandoro kryžiumi „Už nuopelnus Lietuvai“, jam suteiktas Kauno garbės piliečio vardas.

J. Brėdikio iniciatyva įkurtas Kauno širdies chirurgijos centras, kelios mokslinės laboratorijos, įsteigta Lietuvos medicininės technikos mokslinė draugija. Jis buvo Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo senato, kelių Lietuvos bei tarptautinių mokslinių draugijų ir mokslinių žurnalų redakcinių tarybų narys.

Tai patvirtino žurnalistas Vidas Mačiulis, savo „Facebook“ paskyroje rašydamas:

„Rugpjūčio 15-tosios rytą LSMU Kauno klinikinėje ligoninėje po sunkios ligos mirė Kauno garbės pilietis, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, kardiochirurgas, diplomatas, knygų autorius Jurgis Brėdikis“.

2015 metais J. Brėdikis buvo paskelbtas 26-uoju Kauno miesto garbės piliečiu.

Pasaulyje žinomas kardiochirurgas buvo širdies elektrostimuliacijos ir tachikardijos chirurginio gydymo pradininkas Lietuvoje ir Širdies chirurgijos centro Kaune įkūrėjas.

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Habilituotas biomedicinos mokslų daktaras parengė ne vieną savo pasekėją. Jis pagarsėjo ir kaip mokslininkas, tyręs ir taikęs kardiochirurgijoje elektronikos metodus, lazerį, suradęs, kaip tobuliau gydyti širdį nuo ląstelės tyrimų ir eksperimentų iki operacinės ir ligonio.

Dar 1964 m. lapkričio 28 d. pirmą kartą Kaune akademikas J.Brėdikis, padedant kardiochirurgams iš Maskvos, atliko širdies pertvaros įgimtų defektų korekciją, naudodamas dirbtinės kraujo apytakos aparatą. Tai ypatingas pasiekimas kardiochirurgijoje.

1994 m. J.Brėdikis tapo Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu, Lietuvos mokslų akademijos labdaros ir paramos fondo „Mokslas ir visuomenė“ valdybos pirmininku.

Europos kardiotorakalinės chirurgijos, Tarptautinės širdies elektrostimuliavimo ir elektrofiziologijos bei Tarptautinės chirurgijos draugijų narys, VDU Atkuriamojo Senato narys, asociacijos „Šviesuva“ įkūrimo 2009 m. vienas iniciatorių ir valdybos pirmininkas – tai visuomeninės akademiko J.Brėdikio pareigos.

J. Brėdikis dirbo ambasadoriumi Čekijoje, Vengrijoje, Turkijoje, buvo Lietuvos sveikatos apsaugos ministru.

2014-uosius vainikavo jau šeštoji jo grožinės literatūros knyga. Be jų, per gyvenimą parašyta daugybė mokslinių straipsnių, išspausdintų solidžiausiuose pasaulio medicinos žurnaluose, o tai taip pat aukščiausias medikų veiklos pripažinimas.

"Buvimas greta akademiko J.Brėdikio man yra lyg stovėjimas prie aukšto kalno, žiūrėjimas į dangų, kurio neįmanoma aprėpti arba įsiklausymas į vandenyną, kuriuo žaviesi, kuriame visada išlieka paslaptis, provokacija veiksmui, kūrybai, žingeidumui, įsigilinimui", – taip Lietuvoje ir už jos ribų plačiai žinomą  žmogų, jubiliejinę balandžio 30-ąją pakviestą apsilankyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje, apibūdino Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas.

Akademiko, kardiochirurgijos Lietuvoje pradininko ir talentingo specialisto, diplomato, buvusio sveikatos apsaugos ministro, septynių grožinės ir daugybės mokslinės literatūros knygų autoriaus bei bendraautoriaus jubiliejaus paminėjime dalyvavo ne tik medikai. Ir ne tik iš Kauno klinikų bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. Jų sveikinimai, prisiminimai, pagarbos žodžiai liudijo, kokia neeilinė asmenybė yra J.Brėdikis. Aktoriaus Juozo Budraičio parinkta ir perskaityta ištrauka iš Hermanno Hessės kūrybos buvo tarsi specialiai parašyta jubiliatui – aktoriaus kolegai diplomatui ir nuoširdžiam bičiuliui J.Brėdikiui.

Bardo Virgio Stakėno dainos – atlikėjo tėčio, kuris pats negalėjo atvykti, dovana akademikui.

"Stebėjau šį didį žmogų renginio metu ir man gimė mintis, kurios jam nepasakiau. Gerai, kad galiu pasakyti dabar: tai akademikas vaiko akimis. Jos sklidinos jaunystės, tarsi pradžių pradžios, optimizmo, žingeidumo ir tarsi vaikiškos nuostabos. Visos šios savybės šių laikų žmogų su labai giliomis įžvalgomis, su nesibaigiančiu paslapčių, atradimų, džiaugsmų ir darbų sąrašu neabejotinai palaiko dvasiškai", – kartu su aktoriumi E.Stanciku ieškojome paaiškinimo, kodėl talentingų žmonių neveikia laikas.

Galbūt prieš jį yra bejėgė erudicija, gili išmintis, išsauganti atmintį ir aštrų protą? Kaip ir laikui nepavaldi kūryba, nepasiektų horizontų, gėrio, grožio paieškos.

"Sąlytis su antgamtinėmis jėgomis, su absoliutu išneša mus iš mus supančio laiko. Kūrybos žmonės, intelektualai, eruditai – visa inteligentija yra jaunatviškesni ir dvasiškai, ir fiziškai. Dvasinis nusiteikimas, paieškos kitaip inspiruoja, neleidžia susidėvėti ir mūsų fiziniam kūnui. Norėtųsi lygiuotis į tokius žmones", – tarsi užsisvajojo E.Stancikas.

Dokumentiniame filme apie akademiką J.Brėdikį jo mokinys, garsus kardiochirurgas, Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas R.Benetis, kadaise būtent akademiko pakviestas iš provincijos grįžti dirbti į Kauno klinikas, yra pasakęs: "Aš myliu tą žmogų." Tuose žodžiuose – ir dėkingumas, ir pagarba, ir žavesys asmenybe, kuri tiek daug davė ir tebeduoda kitiems.

Ir tikrai teisus Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas E.Stancikas, sakydamas, kad toks akademiko J.Brėdikio gyvenimo sukakties paminėjimas įgauna dvigubą prasmę: ne tik pagerbi garbingą jubiliatą, bet ir pasitikrini savo vertybes jo vertybių skalėje.

Biografijos aspektai

Jurgis Brėdikis – Lietuvos kardiochirurgas, diplomatas, visuomenės bei politinis veikėjas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras gimė 1929 m. balandžio 30 d. Prahoje, Čekoslovakijoje. Jis – tarpukario diplomato Juozo Brėdikio (1885–1950) sūnus.

1946 m. baigė Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą. 1946–1952 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1951 m. Lietuvos sunkumų kilnojimo vicečempionas. Vienas banglenčių sporto pradininkų Lietuvoje.

Nuo 1952 m. Kauno medicinos instituto (nuo 1998 m. KMU) dėstytojas. 1954–1957 m. Pirmojo Maskvos I.Sečenovo medicinos instituto aspirantas. 1963 m. – medicinos mokslų daktaras.

1964–1990 m. KMI Hospitalinės chirurgijos katedros vedėjas; 1966 m. profesorius. 1985–1990 m. vadovavo Sąjunginiam sudėtingų širdies ritmo sutrikimų chirurginio gydymo ir elektrostimuliacijos centrui Kaune. 1991–1993 m. kardiochirurginės klinikos vadovas. Nuo 2006 m. LSMU profesorius emeritas.

1993–1994 m. LR sveikatos apsaugos ministras.

1995–1998 m. LR ambasadorius Čekijoje ir Vengrijoje, 1995–1997 m. dar ir Turkijoje.

Visuomeninė veikla

1986 m. Rusijos medicinos mokslų akademijos, 1994 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Lietuvos mokslų akademijos labdaros ir paramos fondo "Mokslas ir visuomenė" valdybos pirmininkas. Europos kardiotorakalinės chirurgijos, Tarptautinės širdies elektrostimuliavimo ir elektrofiziologijos ir Tarptautinės chirurgijos draugijų narys. VDU Atkuriamojo Senato narys. 2009 m. asociacijos "Šviesuva" įkūrimo vienas iniciatorių ir valdybos pirmininkas.

Mokslinė ir kūrybinė veikla

Širdies elektrostimuliacijos ir tachikardijos chirurginio gydymo pradininkas Lietuvoje. Tyrė ir taikė kardiochirurgijoje elektronikos metodus, lazerį, sukūrė naujų diagnostikos ir gydymo būdų. Kaune įkūrė širdies elektrostimuliacijos ir aritmijų chirurgijos mokyklą. Domisi Rytų tradicine medicina. Trylika monografijų ir vadovėlių autorius. Daugiau kaip 60 išradimų autorius.

Išleido septynias grožinės literatūros knygas: "Ne dievai", 2006 m., "Ties riba", 2009 m., mokslo populiarinimo knygą "Kitokiu žvilgsniu", 2015 m., memuarų knygą "Likimas leido", 2013 m. ir kitas.

– Ir dar – ji apie meilės ir gėrio dėsnius, proto ir širdies energijų darbą, dvasingumą ir tikėjimą. Ir dar daug apie ką naujos jūsų knygos "Kitokiu žvilgsniu" antroji dalis –  pirmosios tęsinys?

– Ši knyga nėra tęsinys kaip kokio romano. Tačiau savo turiniu, aptariamomis problemomis ir naujienomis yra tęsinys. Kaip ir pirmoje knygoje, stengiuosi moksliškai išaiškinti įvairius "stebuklingus", mistinius ir panašius reiškinius, siekdamas, kad skeptikai bent pripažintų, jog tie dalykai iš tikrųjų egzistuoja. Rašau ir apie mažiau žmonėms žinomas tiesas, tarkim, sakralinę geometriją, taip pat apie dalykus, kurie yra žinotini, pavyzdžiui, Šumano rezonansines bangas ar įsižeminimo reikšmę. Daug dėmesio skiriu minčių, mąstymo, įsitikinimų ir emocijų poveikiui į žmogaus fizinę sferą.

– Nutolote nuo medicinos?

– Yra tik nedidelis skyrelis pavadinimu "Kur eini, medicina?" Daugiau vietos yra skirta energinei medicinai, kuri, deja, dar nepakankamai išvystyta. Tačiau plačiai rašau apie gydymą, kuris egzistuoja nuo seniausių laikų. Ypač akcentuoju didžiules savigydos galias. Atskirą skyrių paskyriau vadinamiesiems gydūnams – asmenims, turintiems neeilinius gebėjimus, nagrinėju jų poveikio mechanizmus. Neišvengiamai tenka kalbėti apie žmogaus virpesių dažnius ir jų taikymą gydymo procese.

– Tapote rašytoju. Gal jau rašote trečiąją knygą "Kitokiu žvilgsniu"?

– Na, daugiau rašyti nesirengiu...

– Sunku jus įsivaizduoti be aktyvios veiklos. Daug metų  vadovavote "Šviesuvos" asociacijos lektoriumui, kuris buvo gana populiarius tarp miestiečių. Gal grįšite į šią sritį?

– "Šviesuvoje", kurią įkūrėme kartu su verslininku Algimantu  Astrausku ir kuri veikė jo įmonės – "Pirmojo žingnio" patalpose, bei mokslų daktare Valentina Šereikiene paskaitas be atlyginimo skaitė žymūs mokslininkai, vyko renginiai, dalyvaujant saviveiklos kolektyvams, taip pat mokymai. Deja, be finansinės paramos veikla užgeso. Šį ketvirtadienį numatau "Šviesuvoje" pristatyti savo naująją knygą.

– "Kiekvienas turime Kūrėjo suteiktų didelių savigydos galių", "Plačiausią gydomojo poveikio diapazoną teikia gamta. Gydo žmonių meilė ir atjauta. Gydo žodis. Gydo žmogaus tikėjimas, malda ir vidinės galios." Tai teigiate savo septintojoje knygoje. Jos pristatyme bus galima padiskutuoti su jumis?

– Mielai.

– Gydydamas ligonius, išgelbėjęs daugybės jų gyvybę, per 87-erius savo gyvenimo metus niekada nesiskundėte sveikata, bet neseniai buvote tapęs savo mokinių pacientu. Kaip jaučiatės?

– Kovo mėnesį profesorius Rimantas Benetis mano susidėvėjusį aortos vožtuvą pakeitė dirbtiniu – kiaulės vožtuvu. Jokių komplikacijų nepatyriau, viskas puiku, nieko kiauliško nejaučiu.

– Yra sakoma, kad sveikti padeda optimizmas ir humoro jausmas. Prašyčiau pakomentuoti tai, kas jums atlikta.

– Sutrikus širdies vožtuvo veiklai, korekcijos atliekamos jau gana seniai. Pirmiausia būdavo išplečiama susiaurėjusi vožtuvo anga. Kaune pirmą tokią operaciją, išplečiant dvivartį vožtuvą, teko atlikti man 1958 m. Vėliau buvo pradėti gaminti mechaniniai vožtuvo protezai iš plastiko ir metalo. Jais keičiami žmogaus širdies vožtuvai. Tam, kad nesusidarytų kraujo krešuliai, tenka nuolat vartoti vaistus – antikoaguliantus. Jie sukelia problemų kontroliuojant kraujo krešumą. Pasitaiko ir komplikacijų.

Ne taip seniai pradėti naudoti biologiniai vožtuvai. Pasirodo, mums artimiausi ir labiausiai tinka kiaulės širdies vožtuvai. Išmokta juos paruošti implantavimui, jie, skirtingai nei žmogaus donoro organai, recipientui nesukelia atmetimo reakcijos. Kiaulės auginamos specialiai šiam tikslui, ligoniui nereikia vartoti antikoaguliantų – užtenka aspirino.

Tokias operacijas daryti pradėjo profesorius Rimantas Benetis. Dabar jos tapo kasdienėmis, nors pagrindinis profesoriaus principas – jei įmanoma, išsaugoti vožtuvą, atlikti tik jo plastiką.

Pasirodo, mums labiausiai tinka kiaulės širdies vožtuvai.

– Pradėjęs širdies vožtuvų operacijas turbūt nebūtumėte patikėjęs pranašais, kad jūsų mokiniai tokią atliks jums?

– Tuomet, 1958-aisiais, apie tai tikrai negalvojau. Kai pradėjau taikyti ligoniams elektrinę stimuliaciją, toptelėjo mintis, kaip būtų, jei to reikėtų man pačiam. Kol kas nereikia. Prieš man pavasarį atliktą operaciją jaučiau įtampą, nes žinojau, kaip viskas vyksta. R.Benetis prisipažino, kad ir jis jautė labai didelę atsakomybę operuodamas savo mokytoją.

– Ar dabar jums tenka vartoti kokių nors vaistų?

– Nemėgstu vaistų. Nuolat vartoju tik aspiriną ir kalį.

– Vadinasi, esate sveikas? Kokia jūsų dienotvarkė?

– Laisvo laiko faktiškai neturiu. Rytą atsikėlęs sėdu prie knygos "Kitokiu žvilgsniu" antrosios dalies. Ją rašant tenka nemažai perskaityti. Rašyti mane skatina tai, kad ši knyga sulaukė didelio skaitytojų dėmėsio, jau antrus metus yra skaitomiausių dešimtuke. Dažnai susitinku su skaitytojais, žinau, kas juos domina. Skaityti paskaitų gaunu galybę pakvietimų iš visos Lietuvos. Smagu, kad galiu dalytis savo žiniomis.

– Nemokate tausoti savo jėgų, ilsėtis?

– Na, poilsiui pasižiūriu krepšinį. Dabar tai jau tikrai Lietuvą galima laikyti krepšinio šalimi, nes gana aukštą lygį krepšinis pasiekė ne tik Kaune ir Vilniuje. Norėtųsi, kad ir moterų krepšinis patobulėtų.

Mane, kaunietį, maloniai nuteikia tai, kad miestas tvarkosi. Atnaujinamos ne tik gatvės ir požeminiai tinklai. Kiemas, kuriame gyvenu, buvo baisiai duobėtas, o jame parkuojama apie šimtas automobilių. Dabar duobių neliko, kiemsargiai kiemą rūpestingai iššluoja. Greta, Maironio gatvės ir Karaliaus Mindaugo prospekto sandūroje, sutvarkyta pavojinga sankryža, saugiai galima patekti į puikią Nemuno salą. Tik, va, pasivaikščiojus čia trūksta patogių, su atrama, suoliukų prisėsti ir pailsėti. Tikiuosi, kad pavasarį jų bus pastatyta.

Malonu matyti naujas statybas. Atrodo, kad ir Kęstučio gatvėje, už Kamerinio teatro, reikia naujo pastato ar automobilių stovėjimo aikštelės. Dabar už neišvaizdžios tvoros matyti kažkoks senas nenaudojamas pastatas ir kažkokie įrenginiai, nesiderinantys su miesto centro įvaizdžiu.

– Esate ne tik aktyvus kaunietis, miesto patriotas, bet ir daugybės gydymo metodų novatorius, dirbote diplomatu  ir sveikatos apsaugos ministru. Kaip vertinate šiandienę mediciną?

– Apie tai, ką reikia "operuoti", neverta kalbėti. Gerai, jei nauja valdžia daug dėmesio skirs žmonių sveikatos saugojimui. O medicinos laukia nauji iššūkiai, susiję su holistiniais principais pagrįsta energine informacine medicina. Jau pats laikas apie tai galvoti.

Pirmiausia reikia rengti ateities gydytojus ir visus medikus. Ateityje naudosimės dar tobulesnėmis diagnostikai ir gydymui skirtomis technologijomis, dar galingesniais vaistais. Drįstu prognozuoti, kad esminė kryptis bus savigydos ir vadinamosios papildomos bei alternatyvios natūralios medicinos plėtra. Žmonės turės prietaisus, generuojančius sveikatinančius virpesių dažnius, kuriais galės pašalinti skausmą, stresą, nuovargį, blogas emocijas. Tokie prietaisai paplis taip, kaip dabar paplitę mobilieji telefonai. Dėl to gerokai sumažės ligonių, besikreipiančių į gydytojus, ir jų bei poliklinikų, reikės mažiau ligoninių.

– Sakoma, kad metai yra turtas. Jūsų sukauptas turtas – labai labai didelis. Ar dėl to jaučiatės laimingas?

– Laimę suteikia galimybė dalytis savo žiniomis ir patirtimi.

Daug metų į mokslą ir tikėjimą buvo žiūrima kaip į priešingybes, bet iš tikrųjų priešingumo nebėra, LRT RADIJUI sako akademikas Jurgis Brėdikis. „Daugiau nėra priešingybių tarp dvasios ir materijos, tarp idealizmo ir materializmo, tarp mokslo ir tikėjimo. Žinoma, aš skiriu tikėjimą ir religiją. Jei manęs klausiate apie tikėjimą – taip, aš tikiu Kūrėju, nuo kurio viskas ir prasidėjo“, – tvirtina garsus kardiochirurgas.

– Knygoje „Kitokiu žvilgsniu“ rašote: „Šių dienų pasiekimai verčia daug ką kitaip vertinti. Kvantiniai laukai, holografija, virpesių-rezonanso sąveikos ir kitos technologijos, naujausios žinios apie ląstelę ir DNR leidžia sąmoningai ir darniai sujungti amžiais egzistavusias priešingybes – idealizmą ir materializmą, materiją ir dvasią, protą ir širdį, nematomus reiškinius ir matomus, mokslą ir tikėjimą. Taip, kaip kvantiniame pasaulyje susijungia dalelė ir banga.“ Kodėl Jūs, žinomas kardiochirurgas, į mediciną žvelgiate kitaip?

– Gerai klausiate – kodėl kitokiu žvilgsniu. Nes atėjo laikas. Tai, ką mokslininkai apie žmogų ir pasaulį galėjo įsivaizduoti remdamiesi penkių jutimų organais ir atitinkama aparatūra, dabar pasikeitė. Atsirado kvantinė fizika, kvantinės tikrovės supratimas, holografija, virpesių-rezonansų mokslas ir kiti. Jie leidžia išmatuoti tai, kas anksčiau buvo neišmatuojama, pamatyti pasaulį, žmogaus ryšį su Visata, su Žeme ir kartu pakeisti požiūrį ir į žmogų, ir į mediciną.

Pasinaudodamas tų technologijų suteiktomis žiniomis, ir išdrįsau parašyti knygą „Kitokiu žvilgsniu“. Atvirai, pasiremiant mokslu, nagrinėjant ir tokias problemas, kurios buvo laikomos mistika arba ezoterika. Bet žmones jos domina, todėl stengiausi rodyti, kaip mokslininkas. Tai, ką pasakiau, paremia holistinį požiūrį į žmogų ir kartu į ligonį. Mes iki šiol daugiau veikėme fiziniame lygyje, daugiau žmogaus kūną, o dabar atsiveria galimybės panaudoti energinį gydymą ir gauti daug geresnį efektą – žmogaus sveikata ir ligų problema dabar turi spręstis greitai ir labai teigiamai.

– Jūs nebijote skeptiško požiūrio į tai, ką rašote, apie ką kalbate?

– Ne, nebijau. Rašau, nes yra žmonių, kurie turi (tai yra blogiausia) išankstinį nusistatymą, galvoja, kad to negali būti arba yra ne taip. Taigi aš bandau tuos abejotinus arba mokslo dar ne visai išaiškintus dalykus pateikti taip, kad būtų įrodoma, jog jie yra.

Kitas dalykas – dar ne viską galima išaiškinti, ir aš įvedžiau terminą „Dievo patentai“. Dievas, matyt, savo laiku kažkokias paslaptis gal ir atskleis, gal ne. Tai yra jo patentai, ir nėra ko jaudintis. Aš turėjau daug susitikimų, visada domėjausi paranormaliais dalykais, gal ir metafiziniais, bet nebuvo laiko įsigilinti, o dabar atsirado kitoks požiūris ir man labai daug kas priimtina, todėl noriu dalintis tuo ir su skaitytojais.

– Pavyzdžiui, širdies chirurgija – turėtų būti tikslūs dalykai.

– Taip, bet niekas nekliudo prie to pridėti ir energinį gydymą – po operacijos uždėti rankas ant to žmogaus, kad jis gautų papildomos energijos. Niekas nekliudo papildomai panaudoti spalvų, garsų. Visa tai labai dera ir aš nematau jokio prieštaravimo. Tai aš buvau vienas iš iniciatorių įkurti Sveikos gyvensenos ir alternatyvios medicinos rūmus.

Tie rūmai eina labai teisinga kryptimi stengdamiesi [...], kad nebūtų apsišaukėlių, kad būtų atrinkti asmenys, kurie tikrai sugeba dirbti, kad būtų galima moksliškai patvirtinti jų sugebėjimus ir kad jie galėtų panaudoti savo gebėjimus žmonėms padėti. Mes norime, kad atsirastų galimybė juos sertifikuoti, leisti jiems dirbti. Rūmai paruošė visą medžiagą – ji yra Sveikatos ministerijoje daug metų.

– Kas Jums yra mokslas ir tikėjimas? Jūs – tikintis žmogus?

– Taip. Lygiai taip pat nebėra priešingumo kvantiniu aspektu tarp tikėjimo ir mokslo, į ką daug metų buvo žiūrima kaip į priešingybes. Daugiau nėra priešingybių tarp dvasios ir materijos, tarp idealizmo ir materializmo, tarp mokslo ir tikėjimo. Žinoma, aš skiriu tikėjimą ir religiją. Jei manęs klausiate apie tikėjimą – taip, aš tikiu Kūrėju, nuo kurio viskas ir prasidėjo.

– Jūs – praktikuojantis?

– Aš tikintis ir praktikuoju nuo atsikėlimo momento tol, kol einu miegoti. Tikėjimas yra su manimi. Bet tai nereiškia, kad naudojuosi kieno nors pagalba. Man nereikia pagalbos.