Tai paskelbta po ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės ir Registrų centro generalinio direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus susitikimo.
Ministrės A. Armonaitės teigimu, Lietuva turi pakilti iš „atvirų duomenų dugno“ ir pasitempti iki išsivysčiusių pasaulio šalių lygio.
„Šiuolaikiniams verslams, tokiems kaip aukštųjų technologijų ir skaitmeniniams, ypač reikalingi atviri duomenys, kad galėtų kurti ir vystyti savo produktus“, – ministerijos pranešime cituojama A. Armonaitė.
Ji taip pat pabrėžė, kad vienas iš svarbiausių prioritetų yra ir duomenų atvėrimas žiniasklaidai. Registrų centro vadovas patikino, kad įmonė yra pasirengusi dalyvauti diskusijose šiuo klausimu Seime ir ieškoti sprendimų.
Registrų centras nurodė, kad atverti keli skirtingi Juridinių asmenų registro duomenų rinkiniai, pavyzdžiui, įregistruoti ir išregistruoti juridiniai asmenys, pateikiant jų kodus, pavadinimus, buveinės adresus, įregistravimo datą, teisinę formą bei teisinį statusą.
„Ateityje toliau sieksime išsikeltų strateginių duomenų atvėrimo tikslų ir atversime daugiau naujų duomenų rinkinių“, – bendrovės pranešime teigė S. Urbanavičius.
Iki kitų metų visuomenei žadama atverti Gyventojų registro nuasmenintus duomenis, vėliau – Hipotekos ar Turto arešto aktų registrų bei informacinių sistemų duomenis. Tokiu būdu viešai bus publikuoti pagrindiniai duomenys iš svarbiausių registrų.
Susitikimo metu taip pat sutarta, kad duomenų kopijas būtų galima laikyti skaitmeninėje ambasadoje sąjungininkių valstybėse. Estija tokią ambasadą yra įkūrusi Liuksemburge ir pažadėjusi pasidalinti su Lietuva patirtimi.
Pasak ministerijos, pernai vasarą įvykęs incidentas, kai po stiprios liūties Vilniuje vanduo užliejo valstybei gyvybiškai svarbias Registrų centro patalpas, tik išryškino fizines duomenų saugumo spragas. Registrų centro vadovas pristatė priemones, kurių imasi, kad panašių incidentų ateityje būtų išvengta.
Registrų centro teigimu, šiuo metu įregistruota daugiau kaip 250 tūkst. juridinių asmenų, kiekvienais metais jų skaičius padidėja daugiau kaip 10 tūkst. įmonių, mažųjų bendrijų, viešųjų įstaigų, asociacijų ar kitų teisinių formų juridinių asmenų.
Išregistruotųjų sąraše galima rasti per 200 tūkst. juridinių asmenų, kurie jau nebeegzistuoja.
Atskirame rinkinyje pateikiami duomenys apie juridinių asmenų valdymo organus (vadovus, valdybas ar tarybas). Pavyzdžiui, dabar jokių duomenų apie savo vadovą nėra pateikę maždaug 28 tūkst., arba kas dešimtas juridinis asmuo.
Atliktos įvairios ES ir kitų tarptautinių organizacijų studijos vertina, kad valstybinių duomenų atvėrimas gali sukurti nuo 0,4 iki 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Lietuvos atveju tai sudarytų nuo 200 iki 750 mln. eurų.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad Lietuva pagal duomenų atvėrimo politiką 2019 metais užėmė 32 vietą iš 34 šalių.
