Tai penktadienį po komisijos posėdžio patvirtino jos pirmininkas Pranas Žukauskas.
„Komisija, įvertinusi vidaus reikalų ministrės teikimą, visą pateiktą informaciją ir pateiktus argumentus, vienbalsiai nusprendė, kad Jurijus Kudimovas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, ir tai yra pagrindas pilietybės netekimui“, – žurnalistams penktadienį sakė P. Žukauskas.
„Komisijos siūlymą pateiksime prezidentui, jis savo ruožtu priims sprendimą“, – pridūrė Pilietybės komisijos vadovas.
P. Žukausko teigimu, pagrindinis argumentas, nulėmęs komisijos sprendimą, yra buvę ir esami J. Kudimovo ryšiai su Rusijos institucijomis, juridiniais ir fiziniais asmenimis.
„Kaip savo praktikoje yra pažymėjęs ir Konstitucinis Teismas, tokie ryšiai, kad ir praeityje buvę, yra laikytini nepašalinama, tęstine priežastimi, dėl ko asmuo gali būti pažeidžiamas ir kelti grėsmę saugumui“, – sakė komisijos pirmininkas.
J. Kudimovui komisijos posėdyje atstovavo jo deleguotas advokatas, jis pateikė paaiškinimus.
„Paaiškinimuose abejota dėl procedūrinių klausimų, ne dėl pačios esmės, taip pat dėl įstatymo, kuriuo vadovavomės spręsdami šį klausimą, konstitucingumo, taip pat dėl vidaus reikalų ministrės teikime nurodytų faktų, aplinkybių“, – pasakojo P. Žukauskas.
„Sakyčiau, kad buvo gana selektyviai dėl kai kurių epizodų pateikta informacija, (...) dėl eilės kitų teikime nurodytų faktų, ryšių išvis nieko nebuvo pateikta, argumentas buvo, kad tai šiuo atveju nėra reikšminga“, – sakė komisijos vadovas.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė į prezidentą G. Nausėdą dėl Lietuvos pilietybės atėmimo J. Kudimovui kreipėsi pernai rugpjūčio pabaigoje.
Valstybės saugumo departamento (VSD) duomenimis, verslininkas Lietuvos pilietybę įgijo nuslėpdamas informaciją apie savo biografiją: nurodė netikslią informaciją apie įstaigas, kuriose mokėsi, darbovietes, be to, nepateikė informacijos apie tai, kad buvo Sovietų Sąjungos KGB žvalgybos darbuotojas.
Anot VSD, grėsmę Lietuvos saugumo interesams kelia J. Kudimovo ilgamečiai ryšiai su asmenimis, kurie siejami su Rusijos žvalgybos tarnybomis, aukštas pareigas Rusijoje einančiais pareigūnais, taip pat jo veikla Kremliaus režimui strategiškai svarbiuose ekonomikos sektoriuose bei sąsajos su Rusijos įtakos operacijomis užsienyje.
Maždaug 1997 metais atsiradęs Lietuvoje J. Kudimovas, LRT šaltinių teigimu, ieškojo galimybių imtis atliekų tvarkymo verslo, bet vėliau planų atsisakė. Tų pačių metų gruodį jis raštu kreipėsi į tuometį prezidentą Algirdą Brazauską, prašydamas suteikti Lietuvos pilietybę išimties tvarka ir, praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui, ją gavo.
I. Liepos pilietybės klausimas užtruko dėl logistinių sunkumų
Kitą savaitę, vasario 14 dieną, Pilietybės komisija planuoja svarstyti ir Rusijoje gyvenančios balerinos Ilzės Liepos pilietybės atėmimo klausimą.
Pasak P. Žukausko, nors I. Liepos pasisakymai paviešinti praėjusių metų lapkričio mėnesį, jos pilietybės klausimo svarstymas užtruko dėl procedūrinių veiksmų.
Pilietybės komisijos pirmininko teigimu, asmuo, dėl kurio pilietybės netekimo sprendžiama arba jo deleguotas advokatas turi teisę dalyvauti komisijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus.
„Tai reiškia, kad jis (asmuo – BNS) turi būti tinkamai informuotas. Ji gyvena Rusijos Federacijoje, Lietuvoje net teorinio deklaruoto adreso neturi, tad kol gavome iš institucijų oficialią informaciją apie jos kontaktinius duomenis, kol išsprendėme informavimo ir išsiuntimo klausimą, (...) kol logistinius klausimus išsisprendėme, tai užtruko“, – sakė P. Žukauskas.
Anot jo, I. Liepai taip pat duota laiko nuo pranešimo išsiuntimo iki planuojamo posėdžio apsispręsti, ar pageidauja dalyvauti komisijos posėdyje.
„Mes gyvename demokratinėje teisinėje valstybėje, kur visos procedūros, susijusios su asmenų teisėmis, jų interesais, turi būti vykdomos užtikrinant visas (...) teises. Rusijos Federacijoje atvirkštinis veidrodinis klausimas galbūt būtų sprendžiamas kur kas greičiau, bet mes neturėtume į tai lygiuotis“, – kalbėjo P. Žukauskas.
Iniciatyvos atimti Lietuvos pilietybę iš balerinos imtasi po to, kai interviu Rusijos žiniasklaidai Lietuvos ir Rusijos pilietybes turinti I. Liepa pasmerkė Baltijos šalis už jų elgesį ir išreiškė palaikymą Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtam karui Ukrainoje.
Pagal Pilietybės įstatymą, išimties tvarka įgytos Lietuvos pilietybės asmuo netenka, jeigu savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių, jų sąjungininkų saugumo interesams.
Vadovaudamasis šia nuostata prezidentas G. Nausėda Lietuvos pilietybę atėmė iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko. Ji su vyru Povilu Vanagu dalyvavo Rusijos prezidento atstovo spaudai žmonos rengiamuose projektuose.
