Nevykusi komunikacija
Sveikatos ministro įsakyme nurodyta, kad izoliuotis privaloma „ekipažų ir įgulų nariams, kurie dirba tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdo tarptautinius komercinius vežimus visų rūšių transporto priemonėmis“. Tuo remdamasis susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba skelbė, kad ir jūrininkams privaloma izoliuotis. Taip sukeltas sąmyšis.
Nacionalinio visuomenės centro informacijoje, kuri įsigaliojo nuo vasario 22 d., nurodyta, kad jūrininkai liko sąraše, kur galioja izoliavimosi išimtys. Jūrininkai prilyginti diplomatams, sveikatos priežiūros specialistams, aukšto meistriškumo sportininkams, kuriems izoliuotis nereikia, jei jie grįžę pasidaro COVID-19 testą ir jis yra neigiamas.
Vėl pasireiškė prasta skirtingų valdžios institucijų komunikacija dėl pandemijos. Didžioji dalis jūrininkų suprato, kad jiems ir toliau taikoma izoliavimosi išimtis.
Jūrininkai lyg izoliacijoje
Realiai, jūrininkai nėra pavojingi. Keičiantis laivuose jūrininkams, tiek atvykstantys keistis, tiek išeinantieji iš laivo, įvairiuose oro uostuose pereina ištisas patikrinimų, testavimų tvoras. Iš laivų į oro uostus ar iš oro uostų į laivus jūrininkai vėlgi juda praktiškai izoliuotai, laivų agentų užsakytu specialiu transportu, kur nėra kontakto su vairuotoju. Daugumoje šalių į oro uostus vykstantys jūrininkai neturi jokios teisės kur nors sustoti ir išlipti iš automobilio.
Laivuose jūrininkai dirba ir yra tarsi izoliuoti. Kai kuriuose laivuose arba kai kurios šalys savo vėliavos laivuose įvedė nuostatas privalomai dėvėti kaukes.
Procedūros: prieš patekdami į laivą ar išlipę iš jo, kai nori grįžti namo, jūrininkai yra ne kartą tikrinami. (Redakcijos archyvo nuotr.)
Iš Klaipėdos uosto plaukiojančiuose keltuose įgulos keičiasi kas mėnesį. Būtų keista, jei grįžę iš mėnesio reiso jūrininkai būtų priversti izoliuotis, nors praktiškai jie iš laivo net nebuvo išlipę, jokio kontakto su kita šalimi net ir neturėjo.
Svarbiausia, kad grįžę į namus jūrininkai pasidarytų testą, kas yra numatyta, privaloma.
Prašė skiepijimo prioriteto
Jūrininkams, įvairiems transporto darbuotojams, kurių darbas yra susijęs su užsienio šalimis, turėtų būti taikomas skiepijimo nuo COVID-19 prioritetas. Tai sumažintų riziką, jiems į šalį atvežti kokių nors naujų atmainų.
Arba skiepijimo prioritetai, kai vakcinų trūksta, turėtų būti taikomi bent jau tiems, kuriems numatytos išimtys, nes jos įtvirtina, kad tų kategorijų žmonės yra labai svarbūs, tarp jų ir jūrininkai. Prieš kurį laiką įvairios Lietuvos transporto organizacijos rengė kreipimąsi į Susisiekimo ministeriją, kad transporto sektoriaus darbuotojams būtų teikiamas skiepijimo nuo COVID-19 prioritetas.
Į sąrašą buvo įtraukti Lietuvos jūrininkų registre registruoti apie 6 tūkst. jūrininkų.
Skiepyti jūrininkus prioriteto tvarka yra rekomendavusios ir Jungtinės Tautos, dėl to dar pernai priėmė rezoliuciją.
Į transporto darbuotojų skiepijimo prioritetinį sąrašą buvo prašoma įtraukti ir beveik 90 Klaipėdos uosto locmanų, laivybos operatorių, dispečerių ir uosto laivyno įgulų narių. Tai yra specifinių tarnybų žmonės, be kurių galėtų sutrikti uosto veikla.
Į prioritetinio skiepijimo sąrašą pageidauta įtraukti ir apie 150 įvairių rūšių transporto saugos specialistų, kurie tikrina laivus, kitas transporto priemones
Lietuvos oro transporto srityje prioritetinio skiepijimo pageidautų apie 700 uostų ir navigacijos specialistų. Geležinkelių sektoriuje būtų per 1 300 įvairių specialistų – mašinistų, kasininkų, konduktorių, stočių darbuotojų.
Nesutvarkyti mokesčiai
Parengtas Lietuvos transporto darbuotojų prioritetinio skiepijimo planas pritarimo Vyriausybėje kol kas nesulaukė.
Šiuo metu jau 55 mūsų planetos valstybės yra pripažinusios, kad laivyba, kuri pasaulyje perveža apie 90 proc. krovinių, yra prioritetinė transporto šaka. Toks pripažinimas reiškia, kad jos sutiko jūrininkams teikti ir skiepijimo prioritetą. Lietuvos tarp šių valstybių nėra, o galėtų būti, nes pritaikius išimtį dėl izoliavimosi, jūrininkams taikomas nemenkas prioritetas.
Lietuvos jūrinės organizacijos kreipėsi į susisiekimo ministrą su prašymu, kad laivyba būtų pripažinta prioritetine Lietuvos verslo šaka, būtų parengta ilgalaikė nacionalinė laivybos programa.
Prašyta sutvarkyti su jūrininkų veikla susieta mokestinę sistemą – išspręsti dienpinigių, kaip atlyginimo dalies, problemą, suvienodinti jūrininkų gyventojų pajamų mokestį, privalomąjį sveikatos draudimą, kurie dabar dirbantiems Lietuvoje vienokie, o dirbantiems užsienio laivuose – kitokie.
Taip pat prašyta spręsti klausimą dėl užsienio jūrininkų socialinio aptarnavimo atplaukus laivams į Klaipėdos uostą, atkurti jūrinio sektoriaus patariamąją tarybą prie Susisiekimo ministerijos. Prašyta įvertinti ir Lietuvos saugios laivybos administracijos reorganizavimą, kas, jūrininkų nuomone, labai susilpnino Lietuvos atstovavimą tarptautinėse organizacijose.
Lietuvos valdžia labiausiai yra užsiėmusi pandemijos suvaldymo reikalais, todėl jai reikia laiko, kad įsigilintų į atskirų ūkio šakų reikalus.
