Į ansamblį operos solistė ir pianistas susiburia tik ypatingomis progomis ir klausytojus pamalonina ypatingomis programomis. Šį kartą skambės spalvinga prancūzų autorių muzika – nuo impresionistinių preliudų iki aistringosios „Karmen“.

Mecosopranas J. Gringytė yra sulaukusi įvertinimo už savo „nokautuojančią techniką“ („The Times“) ir „griausmingai galingą balsą“ („The Telegraph“). Jos karjeros sėkmė išryškėjo anksti: po studijų Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje solistė tobulėjo kartu su geriausiais jaunaisiais menininkais Karališkajame operos teatre „Covent Garden“ ir buvo pripažinta „Metų jaunąja dainininke“.

Svarbiausiuose Europos teatruose J. Gringytė atlieka pagrindinius mecosoprano vaidmenis, tarp jų – Karmen (G. Bizet opera „Karmen“), Amneris (G. Verdi opera „Aida“), Suzuki (G. Puccini opera „Madam Baterflai“), Dalila (C. Saint-Saënso opera „Samsonas ir Dalila“) ir daugelis kitų. Itin daug puikių atsiliepimų sulaukė jos įtaigi Karmen Anglijos nacionalinėje operoje. Spektaklis buvo rodomas net Europos kino ekranuose. Solistės repertuare svarbūs ir koncertiniai kūriniai – nuo simfonijų iki dainų, kurių įrašai išgirti prestižiniame leidinyje „Gramophone“.

Pianistas P. Geniušas. / Asmeninio archyvo nuotr.

Kur P. Geniušas sėda prie fortepijono, ten vyksta užburianti muzikos magija. Dėl savo išlavinto muzikinio skonio, technikos ir jautrumo garsui pianistas yra gerai žinomas ir vertinamas džiazo, klasikinės ir avangardinės muzikos scenose. Atlikėjas yra meistriškai įvaldęs platų klasikinių, romantinių ir šiuolaikinių kūrinių repertuarą, rengia rečitalius ir koncertuoja kaip solistas su Lietuvos ir užsienio simfoniniais orkestrais, įvairiais kameriniais ansambliais ir solistais. Tačiau klasikinio pianisto amplua P. Geniušui per maža: jį galima pamatyti ant scenos akompanuojantį spektakliams, dalyvaujantį įvairius muzikos stilius kryžminančiuose projektuose. Per ilgametę profesinę karjerą sukauptas žinias jis perduoda studentams Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Karališkoje Škotijos konservatorijoje Glazge.

Kodėl J. Gringytės kuriamas Karmen vaidmuo nepalieka abejingų, bus galima įsitikinti ir koncerte „Vakaras su prancūzų muzika“. Su orkestrą įkūnijančiu pianistu P. Geniušu ji atliks net keturias arijas iš legendinės G. Bizet operos „Karmen“, taip pat Dalilos ariją iš C. Saint-Saënso operos „Samsonas ir Dalila“. Duetas koncerte dar atliks H. Berliozo dainų ciklą „Vasaros naktys“ – vieną populiariausių kompozitoriaus kūrinių. Be to, P. Geniušas suteiks progą klausytojams pasimėgauti C. Debussy fortepijoniniais preliudais.

Koncerto pradžia – 18.30 val.

Prestižiniuose Tarptautiniuose operos apdovanojimuose, kurie prilyginami šio žanro „Oskarams“, 2015 m. mecosopranas J. Gringytė įvertinta kaip geriausia jaunoji solistė. Tarptautinės muzikos pasaulio bendruomenės pripažinimą J. Gringytė pelnė po įspūdingai sukurto Karmen vaidmens Anglų nacionalinėje operoje. Talentingąją solistę „The Times“ gyrė už „pribloškiančią balso techniką“, „The Scotsman“ žavėjosi jos gebėjimu tobulai valdyti sceną ir „vieną minutę būti valdinga, kitą – trapia“, o „The Bachtrack“ rašė, kad nuo dainininkės operoje „nebuvo galima atitraukti akių“.

Ir visa tai – ne tik gražūs žodžiai. J. Gringytė nuolat kviečiama dirbti didžiausių Europos operos teatrų scenose – Londono karališkojoje „Covent Garden“ operoje, Anglų nacionalinėje operoje, Velso nacionalinėje operoje, Maskvos didžiajame teatre, Madrido karališkajame operos teatre, Palermo didžiajame teatre ir kt.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas savo įkūrėjo Gintaro Rinkevičiaus, debiutavo 1989 m. Orkestro veikla prasidėjo Sąjūdžio metais ir klostėsi lygiagrečiai su atkurtos Nepriklausomybės istorija. Orkestras kasmet rengia koncertinius turus Europos šalyse, pasirodo su žymiais muzikais. Taip pat daug dėmesio skiriama ir edukacinei misijai – supažindinti klausytojus su aukščiausio lygio profesionaliuoju muzikos menu, prisidėti prie muzikinių idėjų sklaidos.

Justina Gringytė. / P. M. Mitchell nuotr.

Garsiausiose pasaulio scenose dainuojanti solistė ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras Chaimo Frenkelio vikos parke atliks populiarius XIX amžiaus prancūzų kompozitorių G. Bizet, H. Berlioz, C.Saint-Saens kūrinius.

Tarptautinis Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalis tradiciškai prasidėjo liepos 6-ąją ir kvietė į renginius kiekvieną savaitę. Net trys koncertai buvo išvykstamieji: Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje, Venclauskių namuose, Burbiškio dvare (Radviliškio r.). Daugiausiai žiūrovų dėmesio sulaukė Andželikos Cholinos šokio spektaklio „Pikų dama“ premjera Šiauliuose. Festivalyje taip pat pasirodė atlikėjai iš Estijos ir Italijos, vienas renginys buvo skirtas vaikams.

Šių metų vasaros festivalio programoje buvo numatyta 12 renginių, kurių paskutinysis įvyks po uždarymo koncerto. Rugsėjo 10 d. 20.30 val. Chaimo Frenkelio vilos parke susirinkusieji išvys filmą visai šeimai „Čia buvo Saša“ (Režisierius Ernestas Jankauskas, 2018 m., 96 min.).

Pati solidžiausia

Tai trečioji šio festivalio programa, pati solidžiausia pagal joje dalyvaujančių atlikėjų skaičių, nes scenoje pasirodys Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO), vadovaujamas maestro Gintaro Rinkevičiaus. Šis koncertas bus tarsi įžanga kolektyvo 32-ojo koncertinės veiklos sezono, kurį spalio 1-ąją orkestras iškilmingai pradės Vilniaus Kongresų rūmuose, įžanga.

Orkestro veikla prasidėjo Sąjūdžio metais ir klostėsi lygiagrečiai su atkurtos Nepriklausomybės istorija. G. Rinkevičius ir jo vadovaujamas orkestras tapo vienu iš jaunos valstybės, įsiaudrinusios visuomenės atsinaujinimo simbolių. Orkestro parengtos programos buvo lyg repertuarinis sprogimas sostinės muzikiniame gyvenime. Ambicingasis dirigentas Lietuvos publikai pristatė negirdėtus monumentalius kūrinius. Vėliau sėkmingai buvo įgyventi sceniniai operų pastatymai, orkestras vyko į koncertinius turus įvairiose Europos šalyse.

Neužklojo istorijos dulkės

Donelaičiui labiau tiktų akmenys, molinukai, lankas, šiaudo birbynė.

Kai XX a. 3-iajame dešimtmetyje tuometėje Lietuvos sostinėje Kaune kompozitorius Vytautas Bacevičius, konstruktyvistinės „mašinų poezijos“ estetikos paveiktas, sukomponavo „Elektrinę poemą“, vieni iš jos šaipėsi, kiti gyrė. O pačiam kompozitoriui „rūpėjo pagauti tuos gyvenimo pradus, kurie charakterizuoja mūsų XX a. dvasią. Pagrindinius šio kūrinio bruožus sudaro nepaprastai gyvas gyvenimo pulsas ir mašinizmas, kurie ir charakterizuoja mūsų elektros amžių“.

Pagal šį kūrinį pavadintoje programoje G. Rinkevičius ir jo vadovaujamas LVSO dar atliks „Pavasario linksmybes“ – Kristijono Donelaičio įkvėptą ir XXI a. pradžioje sukurtą kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus kūrinį, pradedantį „Metų“ ciklą, kurio keturias dalis autorius skyrė vis kitai atlikėjų sudėčiai. „Donelaičiui labiau tiktų akmenys, molinukai, lankas, šiaudo birbynė“, – sakė kompozitorius, tačiau spalvingiems „Pavasario linksmybių“ vaizdams atkurti pasirinko simfoninį orkestrą. Pasak muzikologo Lino Paulauskio, „atrodo, kad čia kompozitorius grįžta prie savo šaknų – tik dabar be liaudies muzikos stilizacijų – siekdamas pačios šerdies, tokios pirmapradės ir esmingos muzikos, kokia tik gali būti – taip kaip saulė šviečia, sniegas tirpsta ir gyvybė atbunda“.

Minėti V. Bacevičiaus ir B. Kutavičiaus kūriniai jau priklauso auksiniam lietuvių simfoninės muzikos lobynui, į nūdienos klausytojus prabyla gaivia muzikos kalba, kurios neužklojo istorijos dulkės.

Verčianti iš kojų

Su simfoniniu orkestru muzikuos užsienio publikos dėmesio ir kritikų pripažinimo sulaukusi solistė Justina Gringytė (mecosopranas). Tarptautinę karjerą daranti ir perfekcioniste save vadinanti lietuvaitė koncertuoja didžiosiose pasaulio scenose, kuria vaidmenis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei „Vilnius City Opera“ pastatymuose. Tiek kolegas, tiek klausytojų auditoriją ji užburia artistiškumu ir tobula vokalinė technika, kurią dienraštis „The Times“ pavadino „verčiančia iš kojų“. Tai itin ryški ir savito braižo atlikėja. Operinio dainavimo subtilybių ji mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Karališkajame Velso muzikos ir teatro koledže, Nacionalinės operos studijoje Londone, stažavosi „Covent Gardeno“ operos teatre.

J. Gringytės ir orkestro interpretacijoje publika išgirs XX a. pradžioje sukurtus kūrinius mecosopranui ir simfoniniam orkestrui – prancūzų impresionisto Maurice’o Ravelio „Shecherazade“ ir ispanų kompozicinės mokyklos atstovo Manuelio de Fallos „El amor brujo“.

XX a. vidurio muzikos istorijai ir britų kompozicinei mokyklai atstovaus LVSO atliekami Benjamino Britteno „Keturi jūros interliudai“ / „4 Sea interludes“ iš operos „Peteris Graimsas“ / „Peter Grimes“. Ši opera yra vienas sudėtingiausių kūrinių muzikos istorijoje, pagal siužetą, tragizmą ir muzikinę kalbą prilygstantis siaubo filmui. Opera pasakoja istoriją apie žveją, kuris apkaltinamas vaiko nužudymu. Iki pat operos finalo lieka neaišku – įvykdė jis nusikaltimą, ar ne. Pagal savo tematiką „Keturi jūros interliudai“, muzikos garsais tapantys permainingus jūros paveikslus, geriausiai tinka skambėti būtent uostamiestyje.

Jau 17 metų jis tęsia profesionalaus meno sklaidos misiją. Festivalis kasmet  pristato originalias programas, suteikiančias galimybę patirti muzikos atradimo džiaugsmą. 

2020 metų programoje bene daugiausia vietos skirta Rytų Europos baroko perlu vadinamam Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansambliui, kuriame skambės net keturi iš devynių festivalio koncertų. 

Dėl sveikatos saugos reikalavimų atidarymo koncertas vyks  ne Tytuvėnuose, kaip įprasta, bet Kelmės švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje, kur klausysimės  Kauno miesto simfoninio orkestro kartu su vienu ryškiausių šiuolaikinių bosų Tadu Girininku ir dirigentu iš Norvegijos Vegardu Nilsenu.

Po Tytuvėnų bažnyčios skliautais skambės įvairaus žanro programos: subtilios senosios muzikos ansamblio „Morgaine” (Lietuva/Vokietija)  “La Virginella” interpretacijos, dedikuotos kunigui ir poetui Ričardui Mikutavičiui, trylika metų gyvenusiam ir dirbusiam Tytuvėnuose.

Nuolatinis Tytuvėnų vasaros festivalio dalyvis ir partneris Lietuvos kamerinis orkestras, šiemet švenčiantis 60-metį, klausytojams pristatys naują programą „Saulėlydžio šviesa”.  Koncerte, kurį diriguos festivalio meno vadovas Robertas Šervenikas, skambės lietuvių ir italų kompozitorių kūriniai,  solistė – viena garsiausių Lietuvos dainininkių Justina Gringytė.

Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio kiemelyje aktorius Rolandas Kazlas skaitys lietuvių poetų eiles.

Festivalio pabaigos koncerte Tytuvėnuose  klausytojai turės retą progą išgirsti Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą ir smuiko virtuozą Maksimą Fedotovą (Rusija), kurie atliks N. Paganinio ir L. van Bethoveno kūrinius.

Šiemet kamerinius koncertus festivalis rengia Kelmės ir Dabikinės (Akmenės raj.) dvaruose. Kelmėje, kurios istorija glaudžiai susijusi su žydų tautos likimu, bus atkurtas šviesios atminties poetės Vidmantės Jasukaitytės projektas „Šeštasis Dievo įsakymas – nežudyk“, kuriame skaitovo amplua pasirodys perkusininkas Arkadijus Gotesmanas bei pianistas Dmitrijus Golovanovas. Dabikinės (buvusiame Zubovų) dvare po atviru dangumi priešais dvaro terasą skambės styginių ansamblio iš Lenkijos programa „Muzika parke“.

Sakralinėje vietoje – Šiluvos  Jono Pauliaus II aikštėje vyks saksofonų kvarteto „Blattwerk“ koncertas, skambės J. S. Bacho, C. Saint-Saens, G. Faure kūriniai. Raseinių Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje Jono Pauliaus II 100-ąsias gimimo metines pažymės Valstybinio choro „Polifonija“ atliekama programa „Muzika popiežiaus kelyje“.

Daugiau informacijos apie festivalį https://tytuvenaifestival.lt/kalendorius/

Iki jaukių ir smagių susitikimų Tytuvėnų vasaros festivalio renginiuose!

J. Gringytė atvyksta į Klaipėdą

„Savo tvirtu it plienas, aistringai frazuojamu ir nepriekaištingai valdomu balsu ji valdo sceną, pakaičiui išspjaudydama vokalines linijas arba švelniai prie jų prisiliesdama – valdinga ir čia pat trapi“, – tokiomis skambiomis frazėmis lietuvių operos solistės Justinos Gringytės vardas mirga britų dienraščių “The Times”, “The Guardian” ir “The Scotsman” puslapiuose.

„Šį sezoną norėjome užbaigti išskirtine programa, todėl pakvietėme kartu muzikuoti vieną ryškiausių šių laikų, pasaulinį pripažinimą pelniusios jaunosios kartos mecosopranų Justiną Gringytę”, – pasakojo Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus.

Visame pasaulyje koncertines programas atliekantis mesocopranas J. Gringytė gali didžiuotis stulbinančia tarptautine karjera. Solistė koncertuoja didžiosiose pasaulio scenose, tokiose kaip Londono karališkajame, Velso, Škotijos, Anglijos nacionaliniame, Maskvos didžiajame, Madrido karališkajame teatruose ir kitur.

Kaip pati ne kartą yra sakiusi, neįkainojamos muzikinės patirties J. Gringytei davė galimybė dirbti su pasaulio muzikos legendomis, tokiomis kaip Leo Nucci, Placido Domingo, Renee Fleming ir daugybe kitų, jau į istoriją įėjusių įspūdingų dainininkų.

Tik baigusi vidurinę mokyklą mergina suprato neįsivaizduojanti savo gyvenimo be dainavimo ir nusprendė pasukti muzikiniu keliu. Operinio dainavimo subtilybių mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Karališkajame Velso muzikos ir teatro koledže bei Londono Operos studijoje.

Sėkmingoje muzikinėje J. Gringytės karjeroje šlovę jai pelnė ir gausybė apdovanojimų. 2015 m. tarptautiniuose operos apdovanojimuose Londone ji buvo pripažinta geriausia jaunąja metų soliste, o neseniai tapo Karališkojo Velso muzikos ir dramos koledžo garbės nare, kas suteikė dainininkei išskirtinį statusą.

Lietuvos publikai mesocopranas J. Gringytė yra puikiai atpažįstama, sukūrusi garsiuosius ir visų žvilgsnius prikausčiusius Karmen (Georges Bizet to paties pavadinimo operoje) bei Vincenzo Bellini operos „Kapulečiai ir Montekiai“ Romeo vaidmenis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje.

Garsiausiuose teatruose – Londono Kovent Gardeno karališkajame, Maskvos Didžiajame, – Anglų nacionalinėje operoje J. Gringytė sukūrė ryškius vaidmenis, dainavo svarbiausiose Jungtinės Karalystės scenose, festivaliuose, taip pat – britų karališkosios šeimos nariams, bendradarbiavo su žymiais dirigentais Antonio Pappano, Gustavu Dudameliu ir kitais.

Skambės išraiškingi kūriniai

Koncerte „Saulėlydžio serenada” J. Gringytė ir Klaipėdos kamerinis orkestras atliks dviejų britų klasikos žanro kompozitorių kūrinius. Vienas iš jų – Edwardo Benjamino Britteno baroko stiliaus dramatiškoji “Phaedra”, parašyta mecosopranui ir styginiam orkestrui. Benjaminas Brittenas – britų klasikinės muzikos kompozitorius, pianistas bei dirigentas. Jis buvo centrinė dvidešimtojo amžiaus britiškos muzikos figūra, kūrusi operas, įvairią vokalinę muziką, orkestrinius ir kamerinius kūrinius.

Kitas koncerte skambėsiantis kūrinys – Edwardo Elgaro „Serenada“. Edwardas Elgaras buvo anglų kompozitorius, kurio daugelis kūrinių pateko į britų ir tarptautinių klasikinių koncertų repertuarą.

Be britų klasikinės muzikos klausytojai išgirs ir du italų kompozitorių kūrinius. Vienas iš jų – nuostabaus grožio Ottorino Respighi kūrinys “II tramonto“  („Saulėlydis“). Ottorino Respighi – smuikininkas, universalus kompozitorius, kuris per muziką išreiškė jam brangių vietų vaizdus. Jo kūryboje jaučiami ryškūs Romantizmo epochos apraiškos.

O absoliučiai kontrastingas kūrinys su džiazo elementais “Twin legends”, parašytas ne kartą pasaulinėse scenose muzikavusio italų dirigento ir kompozitoriaus Roberto Molinelli,  kurs visiškai kitokią, linksmą nuotaiką.  Roberto Molinelli kaip kompozitorius, aranžuotojas ir dirigentas bendradarbiavo su tokiais scenos grandais kaip  Andrea Bocelli, Sarah Brightman, Gustav Kuhn, Cecilia Gasdia, Anna Caterina Antonacci ir daugeliu kitų muzikos pasaulio atstovų. Kompozitorius gali pasigirti ir tuo, kad dirigavo Sanremo muzikos festivalyje 2005 ir 2009 metais bei laimėjo prizą už geriausią Mogol-Lavezzi kūrinio “Biancaneve” aranžuotę.

Pagerbs Balio Dvariono kūrybą

Klaipėdos kamerinis orkestras atliks ir žymaus lietuvių kompozitoriaus, palikusį ryškų pėdsaką Lietuvos muzikos istorijoje – B. Dvariono „Introdukcija ir rondino”. B. Dvariono kūrybą atlikti koncerte pasirinkta neatsitiktinai – birželio 19 d. minimos 115–osios kompozitoriaus gimimo metinės.

B. Dvarionas geriausiai žinomas kaip kompozitorius, pianistas, dirigentas, pedagogas. Koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, kaip pianistas, dirigavo simfoniniams orkestrams. Vadovavo Kauno radiofono simfoniniam orkestrui, Lietuvai atgavus Vilnių, su architektu Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu įkūrė Vilniaus miesto savivaldybės simfoninį orkestrą ir 1939–1940 m. jam vadovavo.

Kaip kompozitorius B. Dvarionas daugiausiai reiškėsi po Antrojo pasaulinio karo. Kartu su Stasiu Vainiūnu, Antanu Račiūnu ir kitais B. Dvarionas pokario metais kūrė romantinio stiliaus, liaudies dainų citatomis pagrįstą socrealizmo stiliaus muziką. Jo melodijos dainingos, lengvai įsimenamos, daugelis jų populiarios ir šiomis dienomis.

Visi muzikos mylėtojai yra kviečiami birželio 19 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje palydėti koncertinį sezoną su giliai emocionaliais, romantiškais kūriniais.

Festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ Gala koncerte bus galima išgirsti ne tik J.Gringytę, kuriai ploja Europos garsiausių scenų klausytojai, bet kone visą, prieš dešimt metų Lietuvos muzikos ir teatro akademiją baigusį kursą. Ši operos solistų laida ne tik įdomi, bet ir išskirtinė - viename kurse mokėsi dabartinis Lietuvos solistų žvaigždynas: pasaulyje garsus mecosopranas Justina Gringytė, Tomas Povilionis, Vilija Mikštaitė, Onutė Kolobovaitė, Aistė Miknytė, Agnė Sabulytė, Jonas Sakalauskas.

- Kuo ypatingas jūsų kursas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje?

- Mūsų kursas buvo tikrai šaunus ir draugiškas, darbštus, o mūsų buvo apie penkiolika žmonių: tame tarpe - Tomas Povilionis, Vilija Mikštaitė, Ona Kolobovaitė, Aistė Miknytė, Agnė Sabulytė, Jonas Sakalauskas, kurie pasirinko solistų kelią. Būta kurso draugų, kurie dabar dainuoja chore. Keletas kursiokų nusprendė nebesieti gyvenimo su dainavimu. Aš manau, kad mes visi esame laimingi savo pasirinkimu ir gerai gyvename.

- Kada mergaitė iš Alytaus suprato, jog jos gyvenimo kelias – būti dainininke?

- Užaugau labai meniškoje, inteligentiškoje šeimoje ir Alytus man niekada nebuvo „minusu“. Atrodytų greitai užaugau ir iš jo išvažiavau. Prisimenu jausmą, jog Alytuje man tarsi trūko oro. Bet jo greitai pritrūko ir Vilniuje (juokiasi). Pagyvenusi užsienyje galiu konstatuoti, kad oras Lietuvoje tiesiog nuostabus – gaivus ir šviežias.

Aš nuo vaikystės turėjau didelius tikslus. Dar trejų metuku būdama visiems sakiau, kad būsiu operos dainininke, nors tada nesupratau kas tai yra. Tiesiog norėjau vaidinti ir dainuoti tuo pačiu metu. Paskui susižavėjau fortepijonu ir pilnai atsidaviau šiam instrumentui. Dainavimo studijos į mano gyvenimą atėjo, kai man buvo 18 metų...

Pasvarstymas, kad galiu tapti profesionalia dainininke atėjo tik 2006 m., kai pagal "Erasmus" programą išvažiavau į Didžiąją Britaniją. Vėliau ta nuojauta pasitvirtino, kai 2008 m. grįžau i Kardifą magistrantūrai. Tada supratau, jog turiu visas likimo suteiktas galimybes, kad dainavime pasiekčiau visko ko aš noriu. Pradžioje nesitikėjau, kad gyvenimas dovanos man tiek daug... Galiausiai patikėjau, jog aš galiu.

- Daug metų dainavote užsienyje, atlikote žymių vaidmenų. Kuris vaidmuo artimesnis širdžiai? Kuriuo labiausiai didžiuojatės?

- Didžiuojuosi, kad moku ir vis dar mokausi dainuoti. Didžiuojuosi, kad turiu supratimą kaip dainuoti ir tai vis tobulinu. Džiaugiuosi, kad sutikau nuostabią pedagogę Buddug Verona James, su kuria iki šiol dirbame. Be galo vertinu ir daugybę kitų puikių mokytojų. Aš žinau, kad mokysiuosi dainuoti, kol dainuosiu. Šis supratimas ateina, kai dirbi kartu su tokiais žmonėmis - legendomis kaip Leo Nucci, Placido Domingo, Renee Fleming ir daugybe kitų, jau į istoriją įėjusių įspūdingų dainininkų.

Nesididžiuoju konkrečiais vaidmenimis. Didžiuojuosi kiekvienu darbu, nes žinau, kiek darbo į jį įdėjau.

Nesididžiuoju konkrečiais vaidmenimis. Didžiuojuosi kiekvienu darbu, nes žinau, kiek darbo į jį įdėjau. Esu perfekcionistė ir stengiuosi viską atlikti ne šimtu, o dviem šimtais procentų gerai... Toliau jau tik sėkmė – pasisekė geriau ar blogiau, bet visuomet noriu jaustis padariusi viską, kas priklausė nuo manęs. Padėkoti kartais reikia ir už nesėkmę, nes tai tave ugdo.

Nėra išskirtinių vaidmenų. Jei pradėjusi studijuoti partiją, dar nelabai myliu savo vaidmenį, tai pamilstu jį beruošdama. Čia kaip dailininkams – visi jų paveikslai autoriams brangūs.

- Apie kokius karjeros vingius svajojate ar planuojate?

- Aš dirbu su viena žymiausių pasaulyje IMG Artists agentūra, įsikūrusia Londone. Mano agentai, vadybininkai mano darbine veikla rūpinasi nuo 2011 m. Vienas iš tolimesnių šiuo metu pasirašytų kontraktų - 2020 m. pavasariui. Nukrypimų nuo kontraktų pasitaiko. Taip įvyko ir kai laukiausi sūnaus, kuriam ką tik sukako vieneri metai. Tada su malonumu atšaukiau ne vieną kontraktą, nes laukiau pačio didžiausio savo gyvenimo džiaugsmo. Būna situacijų, kai tenka vieno kontrakto atsisakyti vardan kito. Visa tai sprendžia mano karjeros vadybininkai. Teatrai vėliau planuoja renginius, spektaklius, situacija nuolat sparčiai keičiasi. Vienu metu vienas vaidmuo tau atrodo geidžiamas ir tinkamas, tačiau po metų jau nebe... Mūsų darbe daug plonybių.

- Esate laiminga mama. Kaip tai pakeitė jūsų karjerą?

- Daug dirbu, nepaisant to, kad turiu mažą sūnų. Pirmą didžiulį koncertą Londone turėjau po sūnaus gimimo praėjus vos porai mėnesių, o tada jau nebesustojau.

Nesiginčysiu, kad tai sunku. Bet mums sekasi puikiai, nes padeda mama. Esu jai už tai labai dėkinga. Jei darbo reikalais vykstu ilgiau nei trims dienoms, pasiimu ir sūnų, ir mamą. Šiuo metu mes esame trio: aš, sūnus ir mano mama (juokiasi).

Klausiate, ar linkėčiau savo sūnui tapti dainininku? Savo sūnaus gyvenimo nežadu įtakoti. Tiesiog noriu, kad jis užaugtų laimingu žmogumi, o specialybė nesvarbi. Gal jis bus aktorius, futbolistas, šokėjas ar chemikas? Jau dabar matau, kad jis labai muzikalus. Stengsiuosi jį visapusiškai lavinti, o visa kita – jo pasirinkimas.

- Kaip vertinate gautus apdovanojimus? Kokie apdovanojimai operos dainininkams siekiamybė?

- 2015 m. tarptautiniuose operos apdovanojimuose Londone buvau pripažinta geriausia jaunąja metų soliste. Neseniai tapau Karališkojo Velso muzikos ir dramos koledžo garbės nare. Tai labai garbingas apdovanojimas, suteikiantis išskirtinį statusą.

Man siekiamybė sėkminga karjera, o ne apdovanojimai.

Man siekiamybė sėkminga karjera, o ne apdovanojimai. Apdovanojimai yra skirti žmonėms sužavėti. Įvertinimas svarbus, bet sunkiai nusakomi jo laipsniai. Čia ne sportas, kur viską galima užfiksuoti metrų ar sekundžių tikslumu. Menas sunkiau nusakomas. Apdovanojimas duoda tau žinomumą: anksčiau nepanoręs tavęs klausyti žmogus ateis į koncertą, darbą pasiūlys garsi agentūra. Tokie apdovanojimų pliusai. Tai tampa sėkmingos karjeros dalimi.

- Ar scenoje pasitaiko keblių, nenumatytų situacijų. Kaip iš jų sukatės?

- Jei susimuši, išsisuki ranką ar koją – tai sukandi dantis ir po spektaklio skubi į greitąją medicinos pagalbą... Turiu ir tokios patirties..

Esu turėjusi keletą sudėtingų situacijų. Buvo metas, kai kone kas naktį per visą Europą skraidydavau iš vieno jos kampo į kitą, tad buvau beprotiškai pavargusi. Ir kas vakarą dainuodavau. Išeini iš lėktuvo ir dainuoji. Dainuoji užsienietišką programą, o paskui turi sudainuoti lietuvišką kūrinį. Ties pirma lietuviško kūrinio eilute kartą pajutau, kad nieko neatsimenu... Mintyse „nušokau“... Dainuojant užsienio kalba lengviau kažką sukurti, pridėti, o lietuviškame kūrinyje staiga supratau, kad nieko negaliu sukurti ir turiu sustoti. Įdomi patirtis.

Kitą kartą – sudėtinga nemaloni situacija nutiko Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, operos „Kapulečiai ir Montekiai“ metu. Šią operą dainuoju nuo 2010 m. ir atrodo žinau „skersai-išilgai“, atrodytų galėčiau padainuoti net nuo galo į priekį (juokiasi)... Tačiau kartą spektaklio metu, buvo sudėtinga techninė situacija, ypatingos šviesos, pasirodė ne tie suflerio žodžiai ir aš ne taip juos „pasakiau“, atsirado pauzė... Dirigentas nebežino ką daryti, suflerė pasimetė, sutriko visas kolegų ir užkulisių veiksmų planas. Tu esi scenoje – tai visai kita jausena nei įprasta: o viskas vyksta ne taip kaip turi būti... Mes sustojome ir pakartojome sceną nuo pradžių. Tą turėjome daryti iš karto ir niekas nebūtų nieko pastebėjęs... Paprastai niekas menkų suklydimų nepastebi, tačiau pasitaiko ir didesnių trumpalaikių „griūčių“.

Ir tai pasitaiko net didiesiems pasaulio meistrams. “YouTube” galime rasti ne vieną atvejį, nutikusį net Kiri Te Kanawa, L.Pavaroti...

- Likti ir dainuoti Lietuvoje?

- Mano namai Lietuvoje ir man labai gera čia grįžti bei leisti laiką. Mano darbas tarptautinis, bet man visada smagu dainuoti Lietuvoje ir džiaugiuosi, kai gaunu pasiūlymų. Bet savo karjeros vien Lietuvoje neįsivaizduoju... Koncertuoju Londono karališkajame, Velso, Škotijos, Anglijos nacionaliniame, Maskvos didžiajame, Madrido karališkajame teatruose ir kitur.

- Lietuvos pajūris: ar dažnai čia atvykstate?

- Aš labai myliu Baltijos jūrą ir dabar planuojame su šeima dešimt dienų praleisti Nidoje. Nuo vaikystės atostogaudavau prie Baltijos jūros ir gaila tų metų, kai negalėjau čia atvažiuoti. Aš visai nenoriu važiuoti atostogauti „kažkur“. Aš ir taip dažnai išvažiuoju darbo reikalais... Man nereikia karščio. Man patinka vaikščioti Lietuvos kurortuose bei kvėpuoti mūsų nuostabų tyrą orą. Įkvėpti mūsų jūros, pušynų kvapo – tai nuostabu. Neretai aš sapnuoju lietuvišką pajūrį...

- Ar jaučiate scenos baimę? Kaip su ja kovojate?

- Padeda atlikėjų naudojamos technikos. Nenoriu to vadinti scenos baime. Tai yra jaudulys, kuris perauga į adrenaliną ir suteikia šarmo atlikimui. To „prieskonio“ nebus, jei visiškai nesijaudinsi. Norint turėti teigiamą scenos jaudulį, o ne scenos baimę, reikia su tuo padirbėti.

Elegantiškasis duetas

Kai skrosdamos pievas, kalnų tarpeklius slėnyje susitinka patirties ir jaunatviško entuziazmo upės, jos susilieja į vientisą harmoningą tėkmę, galinčią nunešti dar neatrastų pasaulių kryptimi. Taip dviejų muzikos pasaulio šviesulių – mecosoprano Justinos Gringytės ir pianisto Petro Geniušo – susitikimas viename koncerte žada nunešti klausytojus iki muzikos garsų jūros, kupinos neišmatuojamų erdvių ir sąskambių, kurie skleisis Richardo Wagnerio, Franzo Liszto, Benjamino Britteno, Samuelio Barberio bei Aarono Coplando kūrybos perluose.

P.Geniušas dar studijų metais laimėjęs keletą aukščiausių apdovanojimų prestižiniuose pianistų konkursuose įsitvirtino kaip vienas talentingiausių ir brandžiausių savo kartos pianistų. Be nuolatinės veiklos Lietuvoje jis pelnė ir tarptautinį pripažinimą koncertuodamas garsiausiose pasaulio koncertų salėse.

P.Geniušas taip pat garsėja kaip reiklus ir įkvepiantis dėstytojas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) bei Škotijos Karališkos akademijos profesorius, meistriškumo kursų Vilniuje, Tokijuje, Osakoje, Londono Karališkoje muzikos akademijoje lektorius. Pianisto diskografijoje puikuojasi keletas palankiai kritikų ir publikos įvertintų įrašų, išleistų įvairių Vokietijos, Japonijos ir Lietuvos leidėjų.

Apie neeilinę menininko aistrą kūrybai liudija Monikos Juozapavičiūtės režisuotas dokumentinis filmas "Improvizacija. Tema: Petras Geniušas". Už kūrybinę veiklą P.Geniušas buvo įvertintas Lietuvos nacionaline meno ir kultūros, Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos premijomis, apdovanotas Kultūros ministerijos garbės ženklu "Nešk savo šviesą ir tikėk", Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Vienas ryškiausių visų laikų Lietuvos pianistų tarp kitų šalies atlikėjų išsiskiria interesų įvairiapusiškumu ir nuolatinėmis, dažnai rizikingomis naujų išraiškos formų, nekasdieniškų muzikinių bei dvasinių potyrių paieškomis. Meistriškai įvaldęs platų klasikinių, romantinių ir šiuolaikinių kūrinių repertuarą, jis rengia rečitalius, koncertuoja solisto amplua su Lietuvos simfoniniais orkestrais, muzikuoja su įvairiais kameriniais ansambliais, solistais, dirigentais. Jo scenos partneriais yra buvę tokios muzikos pasaulio įžymybės kaip Mstislavas Rostropovičius, Yehudi Menuhinas, Raimundas Katilius, Aleksandras Kniazevas, Davidas Geringas, Virgilijus Noreika, Vladimiras Čekasinas ir kt.

Įgimtas smalsumas skatina P.Geniušą nenuilstamai plėsti savo muzikinį akiratį – gilintis į anglų virginalistų kūrybą ir įvairių pasaulio tautų folklorą, domėtis avangardinės muzikos, džiazo bei elektronikos stiliais.

Šis atlikėjas dažnai peržengia akademinio pianisto amplua ribas: neretai jį galima pamatyti akompanuojantį dramos spektakliams, baletui ar net kabareto vyksmui, dalyvaujantį džiazo ir įvairius muzikos stilius kryžminančiuose projektuose. Įgimtas smalsumas skatina P.Geniušą nenuilstamai plėsti savo muzikinį akiratį – gilintis į anglų virginalistų kūrybą ir įvairių pasaulio tautų folklorą, domėtis avangardinės muzikos, džiazo bei elektronikos stiliais. Visi šie interesai savaip papildo pianisto akademinio muzikavimo praktiką.

Prieš trejus metus Tarptautinius operos apdovanojimus teikiančio fondo pripažinta Metų jaunąja soliste J.Gringytė užsienio spaudoje vertinama už stulbinančią vokalo techniką. Kritikų ji buvo pastebėta po pasirodymo pagrindiniame vaidmenyje Georges Bizet operoje "Karmen" Anglijos nacionaliniame ir Škotijos operos teatruose. Tada recenzijos skelbė, kad "tvirtu it plienas, aistringai frazuojančiu ir puikiai kontroliuojamu balsu ji valdo sceną, tai išryškindama, tai švelniai pabrėždama vokalo liniją, vienu metu skambančią didingai, ir čia pat – trapiai kaip krištolas".

Lietuvoje vokalo studijas pradėjusi, jas tęsusi Velso karališkajame muzikos koledže bei Londono nacionalinės operos studijoje, dainininkė sužibo teatrų scenose kaip Fenena ir Madalena Giuseppe's Verdi operose "Nabukas" ir "Rigoletas", Jonukas Engelberto Humperdincko operoje "Jonas ir Greta". Jos pasirodymų nuolatos laukia Velso nacionalinės, Karališkosios Londono, Didžiojo Maskvos, Palermo "Massimo" ir Lisabonos "Sao Carlo" teatrų publika.

Prieš dvejus metus J.Gringytė debiutavo Madrido "Teatro Real", Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT), Novosibirsko operos ir baleto teatre, o su Birmingamo simfoniniu orkestru atliko koncertinę G.Verdi operos "Falstafas" versiją. Praėjusių metų sezonas ją sugrąžino į Maskvos Didžiojo teatro sceną, kur solistė atliko Margaritos vaidmenį Hectoro Berliozo operoje "Fausto pasmerkimas", o Londono filharmonijos orkestras ją pakvietė kaip mecosoprano partijos atlikėją Ludwigo van Beethoveno devintojoje simfonijoje. Vienas naujausių solistės darbų – du vaidmenys Velso nacionalinėje operoje rodytoje G.Verdi operoje "Likimo galia".

Koncertų scenose jaunoji atlikėja taip pat laukiama. Maskvos ir Sankt Peterburgo publika plojo jos Karmen ir Olgai koncertinių G.Bizet operos "Karmen" bei Piotro Čaikovskio operos "Eugenijus Oneginas" atlikimų metu, Antverpene skambėjo J.Gringytės atliekamų Sergejaus Rachmaninovo dainų rečitalis, jos talentu džiaugėsi garsiosios "Wigmore Hall" publika, kritikų puikiai sutiktos jos atliktos partijos G.Verdi "Rekviem", Gustavo Mahlerio aštuntojoje simfonijoje, Antonino Dvoržako "Stabat Mater". Debiutinis J.Gringytės albumas "Visos S.Rachmaninovo dainos" buvo pristatytas 2014 m. "Gramophone" apdovanojimams.

Vasaros romansai

Šeštadienį Ignalinos rajono Paliesiaus dvare aidės "Vasaros romansai", kuriuos Pažaislio muzikos festivalio publikai dovanos sopranas Dovilė Kazonaitė, gitaros virtuozas iš Kroatijos Srdjanas Bulatas ir pianistė Rūta Mikelaitytė-Kašubienė. Šios atlikėjų komandos parengtoje programoje skambės XX a. britų kompozitoriaus Malcolmo Arnoldo, neapolietiškų dainų kūrėjų Ernesto de Curtis ir Cesare Andrea Bixio, operos žanro grandų Ruggiero Leoncavallo, Georges Bizet ir Leo Delibes, ispaniškos dainos genijaus Manuelio de Falla ir Kroatijos kompozicijos mokyklą atstovaujančių Adalberto Markovićo bei Stjepano Šuleko kūriniai.

Žavioji solistė Dovilė Kazonaitė profesinį kelią pradėjo mokydamasi chorinio dirigavimo Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje ir LMTA. Vėliau ji pasuko operos solistės keliu ir prieš penkerius metus pateisino savo pasirinkimą apsigindama šios srities magistro darbą. Šių metų pradžioje solistė pelnė "Metų vilties" titulą LNOBT skelbiamose atlikėjų nominacijose. Šiuo metu dainininkė LNOBT atlieka Aninos vadmenį G.Verdi operoje "Traviata", Barbarinos ir Kerubino vaidmenis Wolfgango Amadeus Mozarto operoje "Figaro vedybos", Grafienės vaidmenį Johanno Strausso operetėje "Vienos kraujas". Teatro publika jauną solistę gali girdėti dainuojančią ir operoje "Karmen" bei operetėje "Šikšnosparnis". Valstybinio dainų ir šokių ansamblio "Lietuva" inscenizuotame Algimanto Bražinsko muzikiniame spektaklyje "Žemės paukščiai" ji sukūrė Marcelės vaidmenį. Talentingą dainininkę dažnai galima išvysti ne tik operos scenoje, bet ir kamerinės muzikos programose.

Daugelio muzikinių projektų iniciatorė, pianistė Rūta Mikelaitytė-Kašubienė – pirmoji LMTA Koncertmeisterio katedros aspirantė, įgijusi meno licenciato laipsnį. Ji tobulinosi geriausiose Europos aukštosiose muzikos mokyklose, tapo dviejų tarptautinių konkursų laureate, septynerius metus dirbo LMTA. Šiuo metu ji akompanuoja daugeliui geriausių Lietuvos atlikėjų, taip pat užsienio dainininkams. Inicijuodama kamerinės muzikos projektus, atlikėja nuolat dalyvauja įvairiuose festivaliuose, daug dėmesio skiria vokalinės kamerinės muzikos sklaidai, šiuolaikinių autorių kūrybai. Pianistės koncertų maršrutai driekiasi nuo Irkutsko per Maskvą, Kaliningradą, Rygą, Taliną, Oslą, Londoną, Kopenhagą iki garsiųjų Berlyno, Miuncheno, Bonos ir Vienos koncertų salių, net du kartus jos muzikavimo klausėsi JAV publika.

Kroatijoje gimęs gitaros virtuozas Srdjanas Bulatas studijavo gimtojo Splito miesto universiteto Menų akademijoje, magistro laipsnį įgijo Zagrebo universitete, kurį baigė aukščiausiais įvertinimais. Vėliau atlikėjas tobulino įgūdžius to paties universiteto Muzikos akademijoje, gilindamasis į šiuolaikinės kroatų kompozitorių muzikos paslaptis ir studijavo Karališkoje Londono muzikos akademijoje. Dar studijų metais pelnęs daugybę apdovanojimų ir tapęs įvairių fondų stipendininku, jaunasis gitaristas nuolatos dalyvavo prestižiniuose tarptautiniuose gitaristų konkursuose, kur buvo įvertintas aukščiausio laipsnio prizais. Bene labiausiai atlikėjas didžiuojasi prieš septynerius metus iškovota pirmąja vieta Ispanijoje vykusiame Francisco Tarrega konkurse, o prieš šešerius metus pasaulį išvydo jo prestižinėje įrašų studijoje "Naxos" įrašyta solinis kompaktinis diskas.

Giesmės ir šokiai

Birželio 24 d., sekmadienį, Birštono kurhauze ir birželio 26 d., antradienį, Šiaulių Chaimo Frenkelio viloje pasiklausyti įvairiaspalvės programos "Giesmės ir šokiai" Pažaislio muzikos festivalio klausytojus kvies Kauno fortepijoninis trio bei publikai jau pažįstamas gitaros virtuozas iš Kroatijos S.Bulatas. Išradingai parengta programa klausytojus stebins retai girdima muzika, pasižyminčia plačia emocijų palete, skirtingais žanrais, įvairiais tembrais ir spalvomis. Koncerte klausytojų laukia ugningi Kroatijos ritmai, veržliai lydintys per Rusijos žydų kilmės kroatų kompozitoriaus Boriso Papandopulo kūrybą, Giedriaus Kuprevičiaus melodijose slypinti lietuviška nostalgija, Arno Babajaniano, Kristinos Arakelyan bei Gayane Chebotaryano opusuose įamžintos tolimos Armėnijos melodijos ir temperamentingi Astoro Piazzollos tango.

Pianistė Lina Krėpštaitė, smuikininkė Indrė Andruškevičiūtė ir violončelininkė Asta Krištaponienė – trys žavios muzikės, jau šešerius metus kartu grojančios Kauno fortepijoniniame trio. Atlikėjos yra pelniusios apdovanojimus respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, dalyvavusios muzikos festivaliuose, koncertavusios įvairiose pasaulio šalyse. Per šešerius gyvavimo metus Kauno fortepijoninis trio surengė gausybę koncertų, tapo aktyviu Kauno miesto ir regiono kultūrinio gyvenimo dalyviu, savo veikla pelnė publikos simpatijas. Ypatingą dėmesį Kauno fortepijoninis trio skiria edukaciniams projektams: itin sėkmingos buvo specialiai trio ir aktoriams parašytos Vidmanto Bartulio muzikinės pasakos "Dieviškoji garsų skrynia" bei "Linksmos ir liūdnos istorijos", didžiulio publikos dėmesio sulaukė V.Bartulio operėlė "Oginskio vaikystė", programos "Muzikinės kelionės" bei "100 met(r)ų muzikos". Kolektyvas aktyviai bendradarbiauja su nūdienos kompozitoriais, yra atlikęs ne vieno kūrinio premjerą, taip pat pristatęs Lietuvoje dar neskambėjusius kūrinius. Kiekviename koncerte atlikėjos pateikia publikai gausybę įvairių staigmenų, nuolat ieško naujų kūrinių, erdvių, netikėtų scenos partnerių.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras vasario 12 d., penktadienį, kviečia į išskirtinį operos „Karmen“ spektaklį. Tą vakarą pagrindinius vaidmenis dainuos Justina Gringytė, lietuvių solistė iš Didžiosios Britanijos, ir Adamas Diegelis, tenoras iš JAV.

Štai jau 140 metų šis operos šedevras apie meilę ir mirtį nepalieka abejingų žiūrovų ir klausytojų visame pasaulyje. Ir kiekvieno mecosoprano svajonė – padainuoti Karmen. Justina Gringytė šį vaidmenį Didžiojoje Britanijoje dainavo jau 32 kartus. Ji dainuoja Londono karališkajame, Velso, Škotijos, Anglijos nacionaliniame, Maskvos Didžiajame, Madrido karališkajame teatruose. Kas galėjo nuspėti, kad prieš aštuonerius metus iš Lietuvos į studijas Karališkajame Velso muzikos ir dramos koledže išvykusi lietuvė, vėliau tęs stažuotę Nacionalinės operos studijoje bei Covent Garden teatro jaunųjų artistų programoje? Justina dainavo koncerte Anglijos karališkajai šeimai Bakingemo rūmuose, Placido Domingo jubiliejiniame koncerte Londone, įvairiuose festivaliuose. 2015 m. tarptautiniuose operos apdovanojimuose Londone  už jos „pribloškiančią techniką“ („The Times“), „natūralią elegenciją ir laikyseną” („Opera Britannia“), „kurtinančiai stiprų balsą“ ( „The Telegraph“) J. Gringytė pripažinta Geriausia jaunąja metų soliste.

Koncertuose, kai dainuojamos atskiros arijos, jos Karmen kas kartą gali būti kitokia. O kaip spektaklyje? Solistė nemėgsta vulgarių pastatymų, ir nors spektaklyje pagrindinį toną duoda režisierius, jos Karmen, matyt, išlaiko ir solistės eleganciją, ir savigarbą. Bet vilniškis prancūzo Arnaud Bernard Karmen pastatymas tam neprieštarauja. Prieš savaite J. Gringytė dainavo LVSO koncerte, tarsi anonsuodama savo pasirodymą LNOBT. Intriga didžiulė – tie, kas ją girdėjo Kongresų rūmuose, neabejotinai laukia jos pasirodymo operos teatro scenoje.

Kartu su J. Gringyte vasario 12 d. Karmen spektaklyje dainuos Metropolitano teatro solistas Adamas Diegelis (JAV). Solistas kartu su mūsų operos trupe 2012 m. dainavo gastrolėse Kinijoje,  A. Minghellos statytoje Madam Baterflai. Tai atvedė jį ir į mūsų sceną – 2014 m. rudenį jis dainavo jubiliejiniame gala koncerte „Muzikos žvaigždės lapkričio Vilniuje“. Savo Tėvynėje jis – vienas žymiausių solistų. Svarbiausių Amerikos dienraščių kritikai liaupsina Adamo Diegelio galingą balsą ir aistringą sceninę laikyseną, jo vaidmenys Metropolitan opera scenoje.

Operoje taip pat dainuos Janis Apeinis, Regina Šilinskaitė, Arūnas Malikėnas, Rafailas Karpis, Irena Zelenkauskaitė, Julija Stupnianek, Egidijus Dauskurdis, Šarūnas Šapalas, diriguos Robertas Šervenikas.

G. Bizet operos „Karmen“ spektaklis LNOBT scenoje vasario 12 d. 18.30 val.

Minėdamas 27-erių metų sukaktį valstybinis simfoninis orkestras rengia išskirtinį koncertą, kuriame pasirodys jauni, pasaulio scenose dažniau nei Lietuvoje sutinkami solistai.

Naują koncertų sezono pusmetį Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pradeda gimtadienio koncertu. Jame – W. R. Wagnerio muzika, arijos iš populiarių operų, kaip antai, „Karmen“, „Porgis ir Besė“, „Liučija di Lamermur“.

Orkestro gimtadienio koncertai – kolektyvo tradicija: šį kartą jį kartu švęsti pakviesti jauni ir jau nusipelnę atlikėjai. Pasak orkestro vadovo Gintaro Rinkevičiaus, gimtadienio koncerte dalyvaus Europoje ir pasaulyje žinomi solistai Kostas Smoriginas ir Justina Gringytė.

K. Smoriginas džiaugiasi galėdamas dalyvauti minint orkestro 27-erių metų gimtadienį. Solistas atliko daugybę spektaklių su orkestru ir jaučiasi jo šeimos nariu. Tuo tarpu J. Gringytei įsiminė pasirodymas su orkestru Pažaislio festivalyje.

Gimtadienio vakaras Kongresų rūmuose – simbolinė pavasario sezono pradžia. Pasak G. Rinkevičiaus, dėmesio vertas bus Baltijos šalių simfoninių orkestrų festivalis, kurį trijose Baltijos valstybėse organizuos simfoninis orkestras.

Orkestrai scenomis keisis balandžio mėnesį, o su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru pasidalyti gimtadienio nuotaika klausytojai galės jau penktadienį.

Kultūros ministerija paskyrė Metų debiuto ir penkias Jaunojo menininko premijas.

Metų debiuto premija šįmet įvertinta operos solistė Justina Gringytė. Jaunojo kūrėjo premijos skirtos pianistui Robertui Lozinskiui, tarpdisciplininio meno kūrėjai Neringai Černiauskaitei, poetui, dramaturgui Mindaugui Nastaravičiui, režisierei, aktorei Karolinai Žernytei bei šiuolaikinės operos kūrėjų kolektyvui: Vaivai Grainytei, Linai Lapelytei ir Rugilei Barzdžiukaitei, pirmadienį pranešė Kultūros ministerija.

Metų debiuto premija, kurios dydis yra 700 eurų, skiriama už geriausią jaunojo menininko arba jaunųjų menininkų kolektyvo debiutą profesionaliojo meno srityje einamaisiais kalendoriniais metais, išsiskyrusį kūrybiniu novatoriškumu ir gerai įvertintą profesionalių meno vertintojų.

Penkios Jaunojo kūrėjo premijos, kurių kiekvienos dydis yra po 900 eurų, skiriamos jauniesiems menininkams arba jaunųjų menininkų kolektyvams už pastarųjų trejų metų kūrybą, gerai įvertintą profesionalių meno vertintojų ir sulaukusią visuomenės pripažinimo.

Premijomis siekiama įvertinti jaunųjų menininkų nuopelnus Lietuvos kultūrai, paskatinti juos dar aktyvesnei kūrybinei raiškai.