Vis dėl to Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė teigia, kad žmonių, nenorinčių dirbti kartu su neįgaliaisiais, skaičius Lietuvoje vis dar yra per didelis.

„Pokyčiai jau vyksta ir neįgaliųjų įsitraukimas į darbo rinką jau auga, (...) mes matome – reikšmingai sumažėjo ilgalaikių bedarbių, turinčių negalią, ir tai 13 proc. (punktų – BNS) sumažėjimas nuo 37 iki 24 proc. (pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2022 metų tuo pat laiku – BNS)“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.

Ji taip pat pridūrė, kad per šį laiką sumažėjo ne tik neįgalių ilgalaikių bedarbių skaičius, bet ir laikas, per kurį jie susiranda darbą.

„Asmenys su negalia greičiau susiranda darbą, užimtumo tarnyba greičiau suranda darbą ir vidutinė nedarbo trukmė sumažėjo pusantro karto“, – sakė ji.

Ministerijos duomenimis, pirmąjį ketvirtį šiemet įsidarbino 1,9 tūkst. žmonių su negalia – 0,7 proc. daugiau nei prieš metus (1,8 tūkst.), o vidutinė tokių žmonių nedarbo trukmė buvo 295 dienos (480 dienų).

Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartavičius teigė, kad daugiau nei 3 tūkst. jai priklausančių bendrovių dirba apie 4 proc. neįgaliųjų.

„Iš esmės didžioji dalis yra norinčių ir galinčių įdarbinti neįgaliuosius“, – spaudos konferencijoje sakė R. Sartavičius.

„Prieš asmeniui įsidarbinant svarbu išsiaiškinti jo galimybes ir poreikius. Darbdavys turi žinoti, ką žmogus gali daryti ir ko – ne. Reikėtų atvirai kalbėtis, viską išsiaiškinti – tai garantuoja gerą tarpusavio sprendimą“, – teigė R. Sartavičius.

Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė Simona Kunigonytė teigė, kad jos iniciatyva atlikta apklausa parodė, kad didelei daliai žmonių nesvarbu, ar jų kolektyve yra neįgaliųjų, tačiau 7 proc. nurodė su neįgaliaisiais dirbti nenorintys.

„Labai džiugina požiūris į kolegas su negalia – net 59 proc. atsakė, kad jiems nėra skirtumo, kas atlieka (darbą – BNS) –  su negalia ar sveikasis. (...) Vienas skaičius liūdina, kad 7 proc. mano, kad jiems nesinorėtų dirbti su žmogumi su negalia“, – spaudos konferencijoje teigė ji.

„Turime keisti stereotipus ir nuostatas, kad nebebūtų tų 7 proc.“, – pridūrė S. Kunigonytė.

R. Sartavičius mano, kad tokių žmonių dalis yra nereikšminga: „Visada atsiras tokių kurie nenori, kuriems nepatinka, (...) tik žiūrint pozityviai gali susilaukti gerų rezultatų. Tie 7 procentai, jie sunyks“.

S. Kunigonytės teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 146 tūkst. darbingo amžiaus negalią turinčių žmonių, iš kurių dirba mažiau nei trečdalis (29 proc.).

Apklausą birželį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, tyrimo metu apklausta 1 tūkst. 18–72 metų amžiaus žmonių.

Tačiau kada „prabils“ buitinė technika, pavyzdžiui, kaitlentės, skalbimo mašinos ar šaldytuvai, kol kas nesvarstoma, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.

Jos teigimu, šalyje pradedamas ES Prieinamumo direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę yra pirmas žingsnis „į sisteminio prieinamumo lauką“. Tačiau, anot viceministrės, kol kas nevyksta diskusijos dėl platesnio direktyvos taikymo.

„Mūsų žiniomis, ne (nekalbama – BNS). Nėra dar toks lygmuo. Nėra dar tokių diskusijų“, – pirmadienį Seimo Neįgaliųjų teisių komisijoje svarstant Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektą teigė J. Jakštienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės patarėjo Eitvydo Zurbos teigimu, apie dar platesnį prekių ir paslaugų prieinamumą neįgaliesiems bus kalbama jau įsigaliojus naujiems reikalavimams.

„Europos Komisija dar irgi laukia, kol visos valstybės persikels šią direktyvą, nes dar nemažai to nepadarė, (...) ir klausimai bus keliami“, – posėdyje sakė ministerijos atstovas.

Komisijos pirmininkė, Laisvės frakcijos narė Monika Ošmianskienė klausė, ar ES jau yra prasidėję svarstymai dėl Prieinamumo direktyvos plėtros įtraukiant pritaikymo neįgaliesiems reikalavimus buitinės technikos gamintojams.

„Žmonėms labai reikia šaldytuvų, kaitlenčių, skalbimo mašinų, kad kalbėtų. Neregiams tai labai reikalinga“, – tvirtino M. Ošmianskienė.

Komisijai daugiausia dėmesio skyrus aptarti bankomatų pritaikymą neįgaliesiems, J. Jakštienė pripažino, kad bankų laukia daug darbo. 

„Verslo sektorius turės iš esmės keisti bankomatus – diegti naujus racionalumus, kad paslaugos galutiniams vartotojams atitiktų reikalavimus“, – sakė viceministrė J. Jakštienė. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas E. Zurba negalėjo pasakyti, kiek galėtų kainuoti vieno bankomato pritaikymas, tačiau, anot jo, „administracinė našta yra proporcinga siekiamam tikslui“. Pasak jo, bankomatai, kurie nebus pritaikyti neįgaliesiems, negalės patekti į ES rinką. 

„Verslas nelabai turi pasirinkimo, o tik prisitaikyti prie kaštų. Bankomatų gamintojų nėra tiek daug“, – teigė jis. 

E. Zurbos teigimu, ateityje prašymą, pavyzdžiui, suvesti pin kodą, bankomatas turėtų pateikti daugiau negu viena jusle – ne tik ekrane rodomu įrašu, bet ir garsu. Be to, bankomatai turėtų pratęsti kai kurių operacijų laiką, kad žmogus, kuriam dėl galūnių problemų sunku greitai suvesti kodą ar kitą informaciją, galėtų suspėti tai atlikti.  

Taip pat gamintojai turėtų pasirūpinti, kad prie bankomatų, kaip ir kompiuterių, planšečių ar kitų įrenginių, būtų galima neįgaliesiems prisijungti pagalbines technologijas, pavyzdžiui, ausines, klausos aparatus ar kitus. 

Pasak J. Jakštienės, perkeliamos direktyvos naudą pajus ne tik negalią turintys žmonės, bet ir kiti gyventojai, ypač vyresnio amžiaus: „Bus didesnis prieinamumas sensoriniais būdais“. 

Seimui Prieinamumo direktyvą perkėlus į Lietuvos teisę, neįgaliesiems nepritaikytas paslaugas būtų galima teikti iki 2030 metų liepos. 

Europos Parlamentas Direktyvą dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo priėmė 2019 metų  balandį. Ją į nacionalinę teisę Lietuva turi perkelti iki šių metų pabaigos.

„Turime pirmą naujagimį Lietuvoje. Apgyvendinome Pabėgėlių priėmimo centre, tinkamomis sąlygomis“, – ketvirtadienį Medininkuose vykusioje spaudos konferencijoje sakė J. Jakštienė.

Pasak viceministrės, tarp migrantų, kurie į šalį pateko nelegaliai kirtus Lietuvos–Baltarusijos sieną, yra bent 22 nėščios moterys.

Ji taip pat pažymėjo, kad tarp nelegalių migrantų yra apie 200 vaikų, kurių amžius iki 3 metų. Viceministrės teigimu, dalies šių vaikų gyvenimo sąlygos vis dar nėra tinkamos.

„Dalis tokio amžiaus vaikų gyvena palapinėse, vėstančiomis oro sąlygomis. Reikėtų jiems sudaryti geresnes sąlygas“, – akcentavo J. Jakštienė.

Dalis tokio amžiaus vaikų gyvena palapinėse, vėstančiomis oro sąlygomis. Reikėtų jiems sudaryti geresnes sąlygas.

Viceministrė informavo, kad iš viso tarp nelegalių migrantų yra 1300 nepilnamečių vaikų.

„Tai yra nemažas skaičius“, – sakė J. Jakštienė.

Tarp tokių asmenų yra ne viena dešimtis, kurie į Lietuvą pateko nelydimi suaugusių asmenų.

„Turime nelydimus nepilnamečius – tai vaikai iki pilnametystės, atvykę nelydimi šeimos narių, be artimųjų, bet pažįstamų žmonių. Tai yra apie 50 tokių vaikų. Didžioji dalis tokių vaikų yra šešiolikmečiai, septyniolikmečiai. Apie 10 asmenų, kurie yra iki 16 metų“, – žurnalistams sakė viceministrė.

Medininkuose, kur baigti įrengti nelegaliems migrantams apgyvendinti skirti moduliniai nameliai, apsilankiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pristatė veiksmų, kurie prasidėjus šaltajam sezonui šalyje, leistų užtikrinti bazinių humanitarinių poreikių suteikimą nelegaliems migrantams. Ministrės teigimu, jau šį mėnesį visi nelegalūs migrantai iš laikino apgyvendinimo vietų bus perkelti į tinkamai įrengtas patalpas.

Šuns vedlio įteisinimas stringa

Judėjimo negalią turinčiai vilnietei Ajanai vokiečių aviganė Mulan nėra paprastas šuo. Po daugiau nei metų dresūros, ji taps asmenine asistente. Jos padedama, Ajana galės vaikščioti be ramentų, o jei kas nutiks, šuo galės net iškviesti pagalbą.

„Aš turiu gyvenimo džiaugsmą, turiu papildomą veiklą, ko anksčiau tikrai niekada nebuvo. Tai šunys asistentai gali atnešti ne tik man, bet ir kitiems žmonėms su negalia“, – kalbėjo vilnietė.

Šunys asistentai šeimininkus užsienyje lydi į ligonines, kavines, kitas įstaigas. Kad ir Lietuvoje būtų įteisinti tokie šunys, sukurta darbo grupė įstatymui parengti. Tačiau, anot Ajanos, darbai stringa dėl socialinės apsaugos ir darbo viceministrės J. Jakštienės, kuri gegužę dirbo nuotoliniu būdu iš Ispanijos.

„Ji nuolat vėluoja, nuolat sutrumpina mūsų susitikimus, būtent dėl jos grafiko yra viskas nukeliama. Kodėl derinami grafikai pagal ją, kai jos nėra?“ – skundėsi Ajana.

Dėl šuns vedlio žmonės gali gyventi žymiai savarankiškiau. Ir aš norėčiau priminti, kad Lietuva yra įsipareigojusi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijai.

Kad trūksta laiko darbams, būdama Ispanijoje prisipažino ir pati viceministrė: „Trumpesnėm distancijom galiu prisijungti prie šios darbo grupės. Šie susitikimai dėl bendrų darbų srauto tik retės“, – teigė J. Jakštienė.

Neįgalieji – ne prioritetas?

Viceministrė Ispanijoje dirbo ne visą savaitę, būdavo, kad iš penkių darbo dienų dirbdavo tris, tačiau šuns asistento įstatymo laukiančius neįgaliuosius labiausiai įskaudino ši viceministrės frazė: „Tai nėra prioritetinis darbas. Mes tikrai norim, kad tie šunys asistentai atsirastų, bet prioritetinių darbų srautas yra be galo didelis ir rudens sesijoje jis tiktai augs“.

Rečiau vykstantys posėdžiai Ajanai kelia nerimą. Ir taip per porą mėnesių, anot jos, projekto rengimas nepasistūmėjo.

„Skaudu, liūdna, mes gal nesame pakankamai dideli, pakankamai svarbūs viceministrei, aš nežinau“, – sakė Ajana.

Viceministrės elgesys papiktino ir kinologijos centrą. „Tos kalbos išties ne tiktai mane vieną žeidžia. Žeidžia ir tuos asmenis, kuriems šita paslauga yra būtina. Ir išties taip neturėtų būti, tai – tam tikri prioritetai ir netgi, sakykime, šis prioritetas yra vienas iš svarbesnių“, – kalbėjo Vytautas Gustaitis, Baltijos kinologijos centro vadovas.

Anot kinologų, politikams ir valdininkams jie surinko informaciją, kaip įteisinti šunys asistentai užsienyje, bet įstatymo rengimas vis tiek stringa. „Esame labai didelį darbą padarę, mes susižinojome, kaip kitose valstybėse viskas vyksta. Ir sakėme: imkite šitą patirtį ir adaptuokite Lietuvoje. Bet namų darbai atlikti tik iš mūsų pusės“, – teigė V. Gustaitis.

Kad Lietuvos valdžia neturi delsti su šuns vedlio įteisinimu, sako ir žmogaus teisių ekspertai.

„Dėl šuns vedlio žmonės gali gyventi žymiai savarankiškiau. Ir aš norėčiau priminti, kad Lietuva yra įsipareigojusi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijai, kurioje yra labai aiškiai pasakyta, kad valstybė privalo viską daryti, kad žmonės su negalia gyventų kuo savarankiškiau“, – kalbėjo Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertas Jonas Ruškus.

Anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, neįgalieji yra ministerijos prioritetas. Darbų dėl jų gerovės padaryta nemažai. Bet toliau kartojo, kad iš kur dirba viceministrė, jai nesvarbu: „Ar vienas viceministras jungiasi iš Lietuvos, būdamas nuotoliu, ar iš Ispanijos, būdamas nuotoliu, man nebuvo skirtumo darbo organizavimo prasme, nes visi dirba dabar nuotoliu“.

Tik dėl viceministrės pasisakymo, kad neįgalieji – ne prioritetas, M. Navickienė nesidžiaugia: „Aš manau, kad tikrai turime galvoti apie žodžius, kurie yra pasakomi, ir aš tiktai galiu pasakyti, kad neįgalieji, šeimos, kurios augina negalią turinčius vaikus arba prižiūri tuos asmenis, kurie turi negalią, ir man, ir šitai vyriausybei yra prioritetas ir bus visus ketverius metus“.

Su pačia viceministre susisiekti nepavyko, nes ji šią savaitę atostogauja. Tačiau nuo pirmadienio, anot ministrės, ji dirbs Lietuvoje.

„Aš žinojau ir mane buvo informavusi viceministrė, kad ji turės tą šeimos ir darbo įsipareigojimų iššūkį. Tai nėra atostogos. Ji tą sprendimą turėjo priimti dėl to, kad tai buvo jos asmeninio šeimos gyvenimo iššūkis“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.

Ji pabrėžė, kad kai viceministrė dirbti negali, ji išeina nemokamų atostogų, todėl atlyginimas jai už tas dienas nėra mokamas.

„Man norisi, kad komandos žmonės būtų profesionalūs, kompetentingi ir turintys patirtį savo srityje. Viceministrę tikrai palaiko ir neįgaliųjų organizacijos. Galiu pasakyti, kad tas laikotarpis ir tas sprendimas jos prisijungti prie komandos jau yra labai produktyvus: mums pasisekė pasiekti gana seniai nejudintų klausimų“, – sakė M. Navickienė.

Pasak jos, dirbant J. Jakštienei pavyko sutrumpinti socialinių poreikių nustatymo terminą, padidinta kompensacinių išlaidų dalis, neįgaliesiems lengviau pritaikyti sau būstą, plėtojama asmeninio asistento paslauga.

Aš žinojau ir mane buvo informavusi viceministrė, kad ji turės tą šeimos ir darbo įsipareigojimų iššūkį. Tai nėra atostogos.

„Šiuo metu, nors ir dirbdama per nuotolį, viceministrė kuruoja socialinių įmonių peržiūrą ir jau birželio vidury mes turėsime konsultaciją su visuomene, kaip perėjimas vyks nuo neįgaliųjų darbo tose uždarose socialinėse įmonėse, kurios tikrai didelę dalį valstybės lėšų turėjo savo žinioje prie subsidijavimo neįgaliųjų darbo atviroje darbo rinkoje“, – sakė ministrė.

„Viceministrė šitoje vietoje yra tikrai labai patyrusi ir kompetentinga, ir aš tikiu, kad su jos pagalba mes jau birželio mėnesį galėsime pristatyti matymą, kaip atrodys tas pokytis būtent socialinių įmonių pertvarkos srityje“, – teigė ji.

M. Navickienė sakė, kad visiems jos komandos nariams keliami tie patys reikalavimai ir jie yra pirmiausia yra susiję su darbo rezultatais.

„Man atrodo, kad pats svarbiausias dalykas yra visgi rezultatas, kuris atsiranda su žmogaus darbu“, – kalbėjo ministrė.

Premjerė: svarbu, kad padaro darbą

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nesvarbu, kur darbuotojas būna fiziškai, jeigu jis atlieka savo darbą.

„Manau, kad jeigu žmogus padaro darbą, dėl kurio jis buvo pasamdytas, tad tai, kur fiziškai jis yra darbo atlikimo metu, turbūt yra ne taip svarbu, nes ir Seimas nuotoliniu būdu taip pat išmoko dirbti“, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime sakė I. Šimonytė.

Noriu akcentuoti, kad viceministrė, kai negali suderinti darbo ir šeimos įsipareigojimų būdama ir dirbdama nuotoliu, yra nemokamose atostogose ir už tas darbo dienas jai nėra mokamas atlyginimas.

Taip ji atsakė į Seimo opozicijos lyderio Sauliaus Skvernelio klausimą dėl socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Justinos Jakštienės darbo būnant Ispanijoje.

Opozicijos lyderis prašė premjerės vertinimo, nes, anot jo, dirbdama „emigracijoje“ viceministrė gauna visą atlyginimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė patikslino, kad J. Jakštienei nemokama už tas dienas, kai ji neina viceministrės pareigų.

„Noriu akcentuoti, kad viceministrė, kai negali suderinti darbo ir šeimos įsipareigojimų būdama ir dirbdama nuotoliu, yra nemokamose atostogose ir už tas darbo dienas jai nėra mokamas atlyginimas“, – teigė ji.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė J. Jakštienė pareigas praėjo eiti vasario pabaigoje, ji kuruoja neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus.

J. Jakštienė iki pradėdama dirbti viceministre vadovavo Socialinės apsaugos infrastruktūros projektų skyriui bei Strateginio planavimo grupei Centrinėje projektų valdymo agentūroje, dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje.

Ji svetur ketina darbuotis mėnesį.

Ministerija teigia, kad dabar visi tarnautojai dirba nuotoliniu būdu, kai kurie – ne iš Vilniaus, tačiau už Lietuvos ribų darbuojasi vienintelė viceministrė.

„J. Jakštienė yra informavusi, kad šiuo metu dirba ne iš Lietuvos. Ji išvažiavusi ne atostogauti, o toliau dirbti“, – BNS penktadienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės atstovas spaudai Tomas Kavaliauskas.

Jis patikslino, kad viceministrė yra apsistojusi Valensijos regione.

Ministrės atstovas taip pat sakė, kad J. Jakštienė į Ispaniją mėnesiui išvyko šią savaitę, tačiau priežasčių nedetalizavo.

„Tai yra visiškai asmeninės priežastys, ji nenori detalizuoti, nes mano, kad tai yra jos asmenį labai tiesiogiai liečiantys dalykai, bet tai nėra atostogos“, – teigė T. Kavaliauskas.

Per savaitę – po kelias dienas atostogų

Ministrės atstovas pabrėžė, kad J. Jakštienė Ispanijoje neatostogauja, o „asmeninių reikalų tvarkymą“ derina su darbu, ima po keletą atostogų dienų per savaitę.

„Ji yra išvažiavusi su ministerijos leidimu tą padaryti. Darbus ji atlieka, o kadangi išvykimą deklaravo kaip asmeninių reikalų tvarkymą, tai, kai tą daro, ji ima atostogas. Darbo funkcijas ji atlieka, o asmeninius reikalus tvarkosi per atostogas“, – teigė ministrės atstovas.

Tai yra visiškai asmeninės priežastys, ji nenori detalizuoti, nes mano, kad tai yra jos asmenį labai tiesiogiai liečiantys dalykai, bet tai nėra atostogos.

„Vakar ji turėjo atostogas ir visiškai niekur nedalyvavo – jokiuose susitikimuose, matyt, asmeninių reikalų turėjo. Šiandien ji dirba pilna apimtimi, jungiasi į visus susitikimus, dalyvauja ir diskutuoja“, – pasakojo jis.

Anot T. Kavaliausko, esant skubiam reikalui viceministrė grįžtų į Lietuvą, tačiau numatyta ir pavadavimo galimybė.

„Jeigu atsirastų būtinybė, ekstra atveju grįžti į Lietuvą, viceministrė ir grįžtų greičiausiu įmanomu laiku. Šis klausimas yra aptartas, kad jeigu tai būtų ypatingos skubos klausimas, ją pavaduotų kitas viceministras, kuris galėtų tuo momentu atlikti jos funkcijas. Kol jis atlikinėtų tas funkcijas, viceministrė būtų pakeliui“, – kalbėjo ministrės atstovas.

Ministrę pavaldinės darbas tenkina

T. Kavaliauskas sakė, kad ministerijos vadovę M. Navickienę tenkina viceministrės darbas.

„Ministrės pozicija, kad kiekvienas darbuotojas, dirbantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, turi teisę dirbti nuotoliniu būdu ir derinti nuotolinį darbą su šeimos reikalais, lanksčiai, taip, kaip darbuotojui yra patogu. Svarbu, kad tai netrukdytų atlikti pagrindinių darbo funkcijų“, – sakė ministrės atstovas.

Jis taip pat teigė, kad šiuo metu visa ministerija dirba nuotoliniu būdu.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje šiuo metu visi darbuotojai dirba nuotoliniu būdu. Yra nemaža dalis, kiek tiksliai – nepasakysiu, dirbančių ne iš Vilniaus. Apie tai jie informuoja teikdami prašymus, kad jie galėtų tą daryti“, – teigė T. Kavaliauskas.

Iš kurios vietos jie jungiasi, ministerija detaliai neklausia. Jeigu jie tą deklaruoja, tiesiog yra priimamas prašymas. Ministerijai svarbiausia, kad žmogus atliktų jam pavestas funkcijas per nuotolį.

Pasak jo, ministerijai svarbiausia, kad būtų atliktos pavestos funkcijos. Iš kur dirba darbuotojas, nėra taip ir svarbu.

„Iš kurios vietos jie jungiasi, ministerija detaliai neklausia. Jeigu jie tą deklaruoja, tiesiog yra priimamas prašymas. Ministerijai svarbiausia, kad žmogus atliktų jam pavestas funkcijas per nuotolį. Kadangi iki šiol visi dirba per nuotolį ir darbai nestoja, nepaisant to, iš kur žmogus jungiasi, tai, ministerijos manymu, nėra problema, iš kur žmogus jungsis. Svarbiausia, kad jis padarytų tą darbą“, – tvirtino ministrės atstovas.

„Kitas dalykas, kad ministerija labai palaiko darbuotojų norą derinti šeimos ir darbo režimą. Vienintelis prašymas darbuotojams – kad pavestas funkcijas jie atliktų tinkamai ir laiku“, – pridūrė jis.

T. Kavaliauskas taip pat teigė, kad šiuo metu be viceministrės J. Jakštienės nėra daugiau ministerijos darbuotojų, dirbančių iš užsienio, tačiau yra „nemaža dalis“ tokių, kurie dirba ne iš Vilniaus.

„Mūsų žiniomis, nėra, bet yra nemaža dalis, kuri dirba ne iš Vilniaus – iš kitų Lietuvos miestų, vietovių ir panašiai“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrės atstovas spaudai.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė J. Jakštienė pareigas praėjo eiti vasario pabaigoje, ji kuruoja neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus.

J. Jakštienė iki pradėdama dirbti viceministre vadovavo Socialinės apsaugos infrastruktūros projektų skyriui bei Strateginio planavimo grupei Centrinėje projektų valdymo agentūroje, dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje.

Viceministrė yra įgijusi Socialinės demografijos magistro laipsnį Vytauto Didžiojo universitete bei sociologijos magistro laipsnį Vilniaus universitete.

„Žmonių su negalia socialinės integracijos politika pastaraisiais metais keitėsi – nuo šalpos ir palaikymo link pačių neįgaliųjų gebėjimų, savarankiškumo ugdymo, integracijos į vietos bendruomenes, socialinį gyvenimą. Darbo šioje srityje liko daug, nes kol kas tik trečdalis žmonių su negalia pasinaudoja socialinės integracijos priemonėmis“, – sako J. Jakštienė.

Anot jos, palyginti nedidelę neįgaliųjų socialinę įtrauktį lemia netgi ne lėšų trūkumas, o nepakankamas paslaugų prieinamumas, lėta paslaugų plėtra tam tikrose savivaldybėse, individualizuotos pagalbos stoka, taip pat ir visuomenės požiūris į žmones su negalia.

Kaip pranešė ministerija, J. Jakštienės darbo sritis apims žmonių su negalia užimtumo rėmimą, paramą piniginėmis išmokomis, medicininės, socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugas, lygių galimybių užtikrinimą neįgaliesiems ugdymo, kultūros, sporto ir kitose srityse.

J. Jakštienė iki pradėdama dirbti viceministre vadovavo Socialinės apsaugos infrastruktūros projektų skyriui bei Strateginio planavimo grupei Centrinėje projektų valdymo agentūroje, dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje.

Viceministrė yra įgijusi Socialinės demografijos magistro laipsnį Vytauto Didžiojo universitete bei sociologijos magistro laipsnį Vilniaus universitete.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje viceministrais dirba teisininkas Vytautas Šilinskas ir jau buvusios kadencijos kabinete viceministrės pareigas ėjusi Vilma Augienė.