Rinkosi savarankiškai
Šešerių Roko ir dešimties Giedrės mama Kotryna šios Rugsėjo 1-osios laukia su jauduliu. Tam yra bent kelios priežastys. Pirmąją veikiausiai supras visos mamos, kada nors leidusios savo atžalas į pirmąją klasę, kai labiau nei kuprinės svoris širdį spaudžia nerimas dėl mažojo žmogaus ateities.
"Ar sutars su kitais vaikais ir klasės mokytoja? Ar nesusidurs su užgauliojimais?" – Kotryna neslėpė, kad geras santykis su aplinka, kurioje nuo rugsėjo šeimos jaunėlis Rokas praleis kone pusę dienos, jai ne mažiau svarbus, nei gebėjimas skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Tiesa, dėl pastarųjų punktų ji rami. Nors nuotolinis mokymas pavasarį dukrą ir sūnų perkėlė į virtualiąją erdvę, mokymosi procesui tai esą neturėjo neigiamos įtakos. Priešingai – būdama namuose drauge su vaikais moteris galėjo skirti daugiau laiko jų ugdymui.
Rengiant pamokų tvarkaraštį bus atsižvelgiama į tai, kad, esant reikalui, galima būtų pritaikyti nuotoliniam mokymui.
"Jūs net neįsivaizduojate, kiek knygų perskaitėme, kiek įvairiausių pratybų atlikome. Nesigiriu, bet manau, kad Rokas į pirmąją klasę eis tvirtu žingsniu", – visapusiu sūnaus pasirengimu džiaugėsi kaunietė.
Kai šiemet ėjo į mokyklinių prekių mugę, moteris nusprendė atlikti nedidelį eksperimentą ir patikrinti ne tik sūnaus skaičiavimo, bet ir išlaidų planavimo įgūdžius. Įvertinusi, kad kanceliarinėms prekėms prireiks maždaug 30 eurų, šią pinigų sumą ji įdavė jaunėliui ir leido pačiam susirinkti krepšelį. Tuo metu ji pati tik vaikščiojo iš paskos ir stebėjo procesą.
"Akvarelė, guašas, trintukas, drožtukas, klijai, penalas, spalvotas popierius, žirklės, sąsiuviniai, aplankai ir penalas – už viską Rokas išleido 24 eurus su centais. Nežinau, skaičiavo ar tiesiog pataikė, bet pinigų jam dar liko. Už juos pirko kažkokį žaislinį šlykštuką. Toks buvo mudviejų sutarimas", – šypsojosi moteris.
Vyresnė dukra išleido daugiau, todėl turėjo tenkintis kuklesniu prizu – ledų porcija.
Planšetė vietoje pratybų
Kur kas daugiau dviejų vaikų mamai atsiėjo kiti pirkiniai. Tarkim, mokyklinė Roko uniforma – kelnės, marškiniai ir liemenė kainavo apie 60 eurų. Dukrai tiko praėjusių metų sarafanas, todėl reikėjo tik naujo megztinio. Specializuotoje parduotuvėje jis įkainotas beveik 30 eurų. Viename prekybos centrų identišką megztinį Kotryna nupirko už 12 eurų. Sūnaus kuprinė – brangiausias pirkinys, už ją mama nepagailėjo ir 80 eurų.
"Labai pasiteisino ankstesnis dukros pasirinkimas – tokios pat firmos kuprinė, kurią įsigijome prieš trejus metus, šiandien vis dar atrodo kaip nauja, todėl radę tokią pat, tik mėlyną, iškart ėmėme", – Kotryna pasakojo šiuo pirkiniu pasirūpinusi dar sausio pabaigoje, kai gyvenimas tekėjo įprasta vaga, o žmonės į COVID-19 baubą žiūrėjo pro pirštus.
Pratybos? Nors kol kas jokios informacijos iš mokyklos, į kurią eina dukra ir eis sūnus negavo, moteris neabejojo, kad kiekvienam vaikui jos atsieis tiek pat, kiek kanceliarinės prekės, o gal ir daugiau – apie 30–40 eurų.
"Kiek žinau, mokytojas sprendžia, pirkti pratybas ar ne, bet tokių atvejų, kai apsieinama be jų, negirdėjau. Tiesiog dauguma tėvų žino, kad jos būtinos. Tarkim, praėjusiais metais dukrai pasiūlė papildomas anglų kalbos pratybas. Dalis buvo už, dalis – prieš. Finalas? Pirkome visi", – netrukus Kotryna prabilo ir apie antrąją rudeninio nerimo priežastį.
Pavasarį mokęsi nuotoliniu būdu, rugsėjį vaikai turės grįžti į klases, tik nežinia, ar ilgam.
Piešia kovo scenarijų
Ne pratybų kalnai ir ne sūnaus kuprinė, kainuojanti tiek pat, kiek jos batai – labiausiai šiuo metu moteriai nerimą kelia klausimas, kas mokinių laukia rudenį?
"Ar neteks šalia popierinių pratybų pirkti elektronines? Ar neprireiks papildomos planšetės, ausinių ar kompiuterio?" – rankomis skėsčiojo pašnekovė.
Šiuo metu Kotrynos namuose naudojami du kompiuteriai. Vienas – stacionarus, skirtas vaikams, kitas – nešiojamasis, skirtas darbui. Pavasarį saviškiu jau teko dalytis, mat pamokos vyko ne tik trečiokei Giedrei, bet ir priešmokyklinio ugdymo grupę baigiančiam sūnui.
"Buvo nepatogu, nes savo darbus turėjau perkelti į antrą dienos pusę. Ar galėsiu taip dirbti nuo rudens? Nežinau, todėl jei mokslai ir vėl persikels į virtualiąją erdvę, teks galvoti apie kažkokias alternatyvas", – moteris vylėsi, kad blogiausias scenarijus nepasitvirtins, ir moksleiviai žygiuos į mokyklas.
Kita kaunietė Ana įsitikinusi, kad Rugsėjo 1-oji bus vienintelė diena, kai po ilgos pertraukos mokiniai pamatys mokyklą, mokytojus ir savo draugus. Karantino metu iš vyresnėlės klasės auklėtojos gavusi nurodymą įsigyti visą šūsnį pratybų, moteris neabejojo, kad tokia skuba ne šiaip sau.
"Turbūt ir vėl sėdėsime su vaikais prie užduočių lapų, o paskui fotografuosime ir siųsime", – trijų vaikų mama su siaubu laukė rugsėjo ir to, kokias staigmenas jis pateiks.
Nauja tvarka mokyklose
Bent jau kol kas Vyriausybės planuose nuotolinis ugdymas nenumatytas. Vis dėlto švietimo įstaigos, siekdamos apsisaugoti nuo koronaviruso plitimo, privalės imtis prevencinių priemonių, prie kurių bent jau kurį laiką teks taikytis ir pedagogams, ir mokiniams.
Šiųmetė Rugsėjo 1-oji bus ne tik su gėlėmis, bet ir su kaukėmis.
Pagrindinis principas organizuojant ugdymą – valdyti mokinių srautus, kad būtų mažinamas skirtingose klasėse besimokančių mokinių kontaktas. Mokykloms šiemet nurodyta paskirti vieną konkrečią klasę moksleiviams, kur vyks visos pamokos, išskyrus technologijų ir gamtos mokslų dalykus. Gretimose klasėse taip pat turėtų mokytis bendraamžiai, vengiant skirtingo amžiaus moksleivių kontaktų. To siekiant, rekomenduojama pamokas skirtingų klasių mokiniams pradėti skirtingu laiku, mokyklos taip pat turi parengti mokinių judėjimo krypčių žemėlapį mokyklos patalpose.
"Rengiant pamokų tvarkaraštį bus atsižvelgiama į tai, kad, esant reikalui, galima būtų pritaikyti nuotoliniam mokymui. Bendrųjų ugdymo planų pakeitimais, patvirtintais rugpjūčio pradžioje, yra nustatyti papildomi reikalavimai ugdymui organizuoti nuotoliniu būdu: turi būti skiriama ne mažiau kaip 50 proc. ugdymo procesui numatyto laiko sinchroniniam ugdymui, nepertraukiamo sinchroninio ugdymo trukmė negali būti ilgesnė kaip 2 valandos", – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus projektų vadovė Urtė Povilaitytė.
Naujovių laukia ir maitinimo tvarka – nuo rugsėjo bus leidžiama valgyti klasėse, maistą patiekus vienkartiniuose induose, arba mokyklos valgykloje, jeigu bus skirtos atskiros erdvės skirtingų klasių mokiniams. Švediško stalo, kurį itin pamėgo vaikai, neliks. Todėl tėvai svarsto, ar tik neteks į kuprines krauti maisto dėžučių.
"Tarkim, dukra valgo mėsą, daržoves, o bulvių košės negali pakęsti. Jos, kaip žinoma, būna daug ir dažnai. Dėl švediško stalo buvo ramu, žinojau, kad pavalgys, o dabar – klausimas", – nuogąstavo Kotryna.
Bent jau kol kas mokyklose švediško stalo nebus.
Ruošiasi šventei lauke
Dalis kalbintų mokyklų vadovų nusiteikę gana optimistiškai – jei išgyveno nuotolinio mokymo išbandymus pavasarį, įveiks ir šio rudens mestus iššūkius. Tiesa, tam esą būtinas glaudus mokyklos bendruomenės, vaikų ir jų šeimų bendradarbiavimas.
"Manau, kad mūsų kolektyvas su nuotoliniu mokymu susidorojo pakankamai gerai. Dabar laukia dar vienas etapas ir, žinoma, Rugsėjo 1-oji, kuri šiemet taip pat bus kitokia nei įprastai. Dabar kaip tik dėliojame šventės, kuri vyks lauke, akcentus", – Jono Basanavičiaus gimnazijos direktorius Antanas Račkelis vylėsi, kad likus kelioms dienoms iki Rugsėjo 1-osios neteks keisti šventinės programos, o artimiausiu metu iš suolų ir vėl keltis į virtualųjį pasaulį.
A.Račkelis tikino, kad nutolinio mokymo iššūkį pavasarį jo kolektyvas atlaikė gana gerai.
Toks scenarijus galimas ne tik tuo atveju, jei savivaldybėje bus fiksuojami 25 užsikrėtimai 100 tūkst. gyventojų, bet ir gavus informacijos apie koronaviruso atvejį mokykloje. Tuomet ne mažiau nei pusė laiko turės būti skirta tiesioginėms nuotolinėms pamokoms, likęs laikas turi būti skirtas savarankiškam darbui, paliekant galimybę bendrauti elektroniniu paštu. Vadinamųjų sinchroninių pamokų, kai visi dirba kartu per nuotolį, trukmė negali viršyti dviejų valandų.
