Praėjusį mėnesį JAV išvedant savo pajėgas iš Afganistano, Doha suvaidino itin svarbų vaidmenį: prisidėjo prie tūkstančių užsieniečių ir afganistaniečių evakuacijos, užmezgė dialogą su valdžią užgrobusiais talibais ir padėjo organizuoti veiklą Kabulo oro uoste.

„Turime pasirūpinti, kad viskas būtų labai aiškiai aptarta, kitaip... negalėsime prisiimti jokios atsakomybės už oro uostą“, – per spaudos konferenciją sakė užsienio reikalų ministras šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas al Thani (Mohamedas bin Abdulrahmanas Tanis).

„Šiuo metu statusas tebėra derybų objektas“, – pridūrė jis.

Turime pasirūpinti, kad viskas būtų labai aiškiai aptarta, kitaip... negalėsime prisiimti jokios atsakomybės už oro uostą.

Iš Afganistano pasitraukus JAV kariams, oro linijų „Qatar Airways“ lėktuvai kelis kartus nuskrido į Kabulą. Šiais reisais buvo atskraidinta humanitarinės pagalbos ir Dohos atstovų, taip pat išgabenta užsienio pasų turėtojų.

Du dešimtmečius trukusi JAV intervencija Afganistane baigėsi karštligišku daugiau kaip 120 tūkst. žmonių evakavimu iš Kabulo, kai į valdžią sugrįžo Talibanas.

Rugpjūčio 30 dieną Vašingtonas išvedė paskutinius savo karius iš šalies. Taip užsibaigė Amerikos ilgiausias karas – prieš pat 2001 metų rugsėjo 11 dienos išpuolių, išprovokavusių Vakarų įsiveržimą, metines.

Tai pirmasis tarptautinis komercinis skrydis į Afganistaną nuo tada, kai rugpjūčio 15-ąją valdžią šalyje perėmė Talibanas. 

Per chaotišką daugiau kaip 120 tūkst. žmonių evakuaciją, kuri pasibaigė JAV pajėgoms rugpjūčio 30 dieną pasitraukus iš Afganistano, Kabulo oro uostas buvo smarkiai apgadintas, ir Talibanas, pasitelkęs į pagalbą Kataro ir kitų šalių techninę pagalbą, pastaruoju metu stengėsi atnaujinti jo darbą.

„Lėktuve nebuvo daug žmonių, gal kokie dešimt... Orlaivio įgulos narių tikriausiai buvo daugiau nei keleivių“, – sakė naujienų agentūros AFP žurnalistas, skridęs šiuo lėktuvu iš Islamabado. 

Komercinių skrydžių atnaujinimas bus svarbus išbandymas griežtosios linijos islamistų judėjimui, ne kartą žadėjusiam leisti afganistaniečiams su tinkamais dokumentais laisvai išvykti iš šalies.

Daug NATO šalių pripažino, kad joms pritrūko laiko iki JAV ir Talibano sutarto užsienio pajėgų išvedimo termino pabaigos evakuoti tūkstančius afganistaniečių, kuriems iškilo pavojus.

PIA atstovas savaitgalį sakė, kad oro bendrovė nekantrauja atnaujinti reguliarius komercinius skrydžius, tačiau kol kas sunku pasakyti, kaip dažnai bus vykdomi skrydžiai tarp abiejų sostinių. 

Oro bendrovė „Qatar Airways“ praėjusią savaitę organizavo kelis užsakomuosius reisus, kuriais daugiausia skrido užsieniečiai ir afganistaniečiai, nespėję palikti šalies evakuacijos metu.

Afganistano oro linijos vidaus skrydžius atnaujino rugsėjo 3 dieną. 

„Tai svarbi akimirka. Mes labai džiaugiamės, – sakė vienas oro uosto darbuotojas. – Tai viltinga diena. Gal kitos oro linijos pamatys tai ir nuspręs sugrįžti.“

Autobusas su užrašu „Sveiki atvykę į Afganistaną“ laukė, kad nuvežtų lėktuvo keleivius į terminalą, bet galiausiai atvykusieji nuėjo pėsčiomis.

Maždaug 100 keleivių laukė atgalinio skrydžio į Islamabadą – daugiausia tarptautinių organizacijų, tokių kaip Pasaulio bankas, darbuotojų giminaičiai, sakė oro uosto atstovai.

Keleivių salės ir techninė infrastruktūra buvo smarkiai apgadintos po rugpjūčio 15-osios, kai Talibanas užėmė Kabulą ir tūkstančiai žmonių veržėsi į oro uostą tikėdamiesi pabėgti iš šalies.

Dešimtys tūkstančių afganistaniečių baiminasi keršto už pagalbą užsienio jėgoms per 20 metų trukusią JAV vadovautą okupaciją, bet Talibanas tvirtina suteikęs amnestiją visiems, įskaitant saugumo pajėgų, su kuriomis kariavo, nariams.

Talibanas yra pažadėjęs valdyti ne taip brutaliai, kaip valdė pirmą kartą 10-ajame dešimtmetyje, bet greitai ėmėsi priemonių kitokioms nuomonėms slopinti, įskaitant šaudymą į orą vaikant pastarojo meto moterų protestus už teisę mokytis ir dirbti.

Naujienų agentūros AFP korespondentai stebėjo į Katarą išskridusio lėktuvo pakilimą. Tai buvo pirmas skrydis, organizuotas pasibaigus chaotiškai daugiau nei 120 tūkst. žmonių evakuacijai rugpjūčio mėnesį.

Kataro pareigūnai anksčiau ketvirtadienį pranešė, kad amerikiečiai išskris Kataro oro linijų lėktuvu, kuris atskraidino į Afganistaną humanitarinės pagalbos krovinį. Pareigūnai kalbėjo anonimiškai, nes neįgalioti teikti informaciją žurnalistams.

Nuo kilimo ir tūpimo tako Kabulo oro uoste kalbėjęs specialusis Kataro pasiuntinys Mutlaqas bin Majedas al Qahtani (Mutlakas bin Madžedas Kahtanis) sakė, kad tuo lėktuvu išskris amerikiečiai ir kitų Vakarų šalių piliečiai.

„Vadinkite tai kaip norite, užsakomuoju ar komerciniu skrydžiu, visi turi bilietus ir įlaipinimo talonus, – nurodė jis ir pridūrė, kad dar vienas komercinis skrydis suplanuotas penktadienį. – Tikėkimės, gyvenimas Afganistane grįžta į savo vėžes.“

Nemažos amerikiečių grupės išvykimas taip pat reiškia, kad JAV pareigūnams pavyko rasti kompromisą su valdžią Afganistane perėmusiu Talibanu, pastarosiomis dienomis įstrigus pastangoms keliais užsakytais lėktuvais išskraidinti iš šalies šiaurėje esančio oro uosto amerikiečius ir pavojuje atsidūrusius afganus.

Talibanas žadėjo, kad leis išskristi keleiviams, turintiems reikalingus kelionės dokumentus, tačiau daugelis oro uoste įstrigusių žmonių tokių dokumentų neturi.

Bendrovės pareigūnas Shershah Storas (Šerša Storas) naujienų agentūrai AP sekmadienį sakė, kad šeštadienį išskrido lėktuvų į vakarinę Herato, pietinę Kandaharo ir šiaurinę Balcho provincijas. Pasak jo, skrydžiai surengti be veikiančios radiolokacijos sistemos oro uoste.

Sekmadienį planuojama daugiau skrydžių į tas pačias provincijas.

Praėjusią savaitę į Kabulą atvykę Kataro ir Turkijos technikai padeda atnaujinti oro uosto darbą.

Jungtinės Tautos nurodo, jog veikiantis Kabulo oro uostas yra labai svarbus norint teikti Afganistanui humanitarinę pagalbą. Tačiau dar neaišku, ar kokios nors komercinės oro bendrovės norės siūlyti savo paslaugas šioje srityje.

Tokiu būdu Talibanas siekia užkirsti kelią didelėms minioms patekti ir burtis prie įėjimų į Kabulo oro uostą.

Talibanas įsteigė naujus kontrolės postus, kuriuose kovotojai važinėja iš Afganistano saugumo pajėgų konfiskuotais JAV kariniais visureigiais.

Šeštadienį Talibano kovotojai paleido įspėjamuosius šūvius ir spalvotus dūmus kelyje, vedančiame į oro uostą, išbaidydami dešimtys žmonių.

Afganistano kontrolę perėmęs judėjimas perspėjo, kad neketina toleruoti užsienio karių buvimo šalies teritorijoje po rugpjūčio 31 dienos, todėl Vakarų šalys skuba baigti evakuaciją iki šios datos.

Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Belgija, Danija, Lenkija ir Vengrija jau baigė evakuacijos iš Afganistano operacijas. Remiantis JAV duomenimis, nuo mėnesio vidurio buvo saugiai evakuota daugiau nei 100 tūkst. žmonių.

„Mes vis dar manome, kad egzistuoja įtikinamų grėsmių... konkrečių, įtikinamų grėsmių“, – sakė JAV kariuomenės atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Generolas Hankas Tayloras teigė, kad per 24 val. iki 3 val. ryto Vašingtono (10 val. ryto Lietuvos laiku) 89 lėktuvais buvo evakuota dar 12 500 žmonių.

Jungtinės Valstijos, kurios nustatė rugpjūčio 31 d. terminą evakuacijai užbaigti, skraidins žmones „iki paskutinės akimirkos“, reporteriams teigė H. Tayloras.

„Jie jau yra Lietuvoje, jie grįžo šiandien“, –  teigė ministras.

Jis dar kartą patvirtino, kad kariai paliko Kabulo oro uostą ketvirtadienį, dar prieš sprogimus, pareikalavusius per šimto aukų ir daugybės sužeistųjų.

„Labai norėčiau padėkoti visiems, tiek kariams ir civiliams, kurie esant tikrai chaotiškoms ir sudėtingoms sąlygoms įvykdė šią sudėtingą operaciją, tiek kariams ir pareigūnams, kurie prie operacijos sėkmės prisidėjo planuodami, vertindami, organizuodami, vadovaudami užduočiai iš operacinių štabų Lietuvoje. Norėčiau ypatingą padėką perduoti užduotį vykdžiusios komandos šeimų nariams ir Lietuvos visuomenei. Esu tikras, kad supratimas ir palaikymas prisidėjo prie operacijos sėkmės,“ – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

KAM pažymi, kad tai buvo pirmoji tokio pobūdžio Lietuvos kariuomenės operacija (evakuacijos iš krizės apimto regiono), „kuri parodė, kad mūsų kariai yra puikiai pasirengę vykdyti sudėtingas, kompleksines operacijas ir net per trumpiausią laiką geba pasiruošti ir įgyvendinti šalies vadovybės pavestas užduotis“.  

„Ši civilių vertėjų ir jų šeimų evakuacinė operacija dar kartą parodė NATO aljanso narių bendradarbiavimo svarbą. Sąjungininkės ir šalys partnerės ženkliai padėjo mums šioje operacijoje – Lietuvos kariuomenės dalyvavimas tarptautinėse operacijose davė ir vis dar tebeduoda realių rezultatų“, – teigiama pranešime.

Iš viso per dešimties dienų trukmės misiją vadinamasis „Kabulo vienuoliktukas“ padėjo pargabenti per 170 Lietuvai talkinusių afganistaniečių vertėjų su šeimos nariais, bėgančių nuo jų šalį perėmusių talibų. Jie laikinai apgyvendinti Raseinių rajono savivaldybėje.

Afganistaniečių poreikiams Vyriausybė numatė skirti 600 tūkst. eurų.

A. Anušauskas pabrėžė, kad visų šių žmonių gyvybei grėsė pavojus.

Lietuvoje afganistaniečiai iš pradžių privalo pabūti karantine, vėliau prasidės migracijos procedūros dėl prieglobsčio suteikimo.

Lietuva misiją Afganistane vykdė beveik 20 metų – 2002–2021 metais, ten tarnavo apie 5000 karių, jie dalyvavo JAV vadovaujamoje operacijoje „Tvirta taika“ bei vykdė dvi pagrindines NATO operacijas: Tarptautinės saugumo paramos pajėgos (2002–2014 metais) ir „Tvirta parama“ (2015–2021 metais).    

Afganistano kontrolę rugpjūčio viduryje, išvykstant paskutiniams JAV kariams, perėmė Talibanas, užėmęs sostinę Kabulą. Nuo to laiko išvykti iš Afganistano tapo sudėtinga.

Sprogdintojui „šiandien pavyko prasiskverbti pro visus saugumo postus“ ir priartėti prie JAV pajėgų „penkių metrų“ atstumu prieš detonuojant sprogmenų diržą, nurodoma IS propagandos padalinio „Amaq“ pareiškime, kurį išvertė SITE.

Pareiškime minimas tik vienas sprogdintojas ir vienas sprogdinimas. Manoma, kad per ketvirtadienį surengtą išpuolį oro uoste buvo detonuotos mažiausiai dvi bombos.

Jungtinės Valstijos ir kitos evakuacijoje dalyvaujančios Vakarų valstybės kelias dienas perspėdavo apie „Islamo valstybės“ regioninės grupuotės Afganistane keliamą grėsmę.

Nuo rugpjūčio 15 dienos, kai valdžią šalyje perėmė Talibanas, prie oro uosto laukia dešimtys tūkstančių Afganistano piliečių. Jie mėgina pabėgti nuo represijų, baimindamiesi, kad islamistai vėl įves griežtą šariato valdymą.

Užsienio valstybės taip pat skuba evakuoti savo darbuotojus ir piliečius iš šalies iki JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) nustatyto rugpjūčio 31-osios galutinio termino išvesti visus amerikiečių karius.

IS padalinys Afganistane, žinomas kaip Chorasano islamo valstybė (IS-K), 2015 metais pirmą kartą įsitvirtino rytinėje Nangarharo provincijoje. Tačiau pastaraisiais metais šią grupuotę spaudė JAV vadovaujama koalicija, Afganistano kariuomenė ir pats Talibanas.

Tačiau IS-K tebeturi pajėgumus rengti pražūtingus išpuolius Kabule.

Grupuotei nespėjus prisiimti atsakomybės JAV Centrinio štabo vadas generolas Kennethas McKenzie (Kenetas Makenzis) žurnalistams pareiškė, kad „mes juos persekiosime“, kai tik Jungtinės Valstijos išsiaiškins, kas surengė išpuolį.

K. McKenzie pridūrė, jog išlieka „reali“ naujų atakų grėsmė, įskaitant pavojų, kad bus susprogdinta užminuotų transporto priemonių. Generolas perspėjo, kad IS-K gali mėgini užpulti kurį nors iš dešimčių orlaivių, skraidančių į oro uostą ir iš jo, tęsiantis evakuacijai.