Tai BNS patvirtino jo atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.

Pagal Seimo praėjusią savaitę priimtą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje nebeliks nuo 2027 metų. 

Žvėrelių augintojų atstovai praėjusią savaitę teigė prašysiantys prezidento vetuoti jų verslą draudžiantį įstatymą, tačiau G. Nausėda pirmadienį pranešė, kad jį pasirašys, „nes jis atitinka mano principines nuostatas“.

Gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė pažymi, kad joks kitas įstatymas Lietuvoje nėra turėjęs tiek teigiamos įtakos gyvūnams.

„Tai, jog šiandien kailių fermos Lietuvoje uždraustos, yra žmonių, kuriems rūpi gyvūnai, nuopelnas. Kiekvienas, kuris ėmėsi veiksmų, kad kailių fermos būtų sustabdytos, gali džiaugtis, nes savo veiksmais pakeitė pasaulį“, – pranešime sakė G. Vaitkevičiūtė.

Anot jos, kailinių žvėrelių verslo draudimas kartu yra ir politinis laimėjimas Lietuvai, mat jis priimtas be Europos institucijų nurodymo.

Pagal įstatyną naikinamų ūkininkai savininkams bus išmokėtos kompensacijos, tačiau verslininkai skundžiasi, kad išmokos bus per mažos ir nepadengs patiriamų nuostolių.

Pataisos dėl kailinių žvėrelių verslo draudimo Seime buvo svarstomos nuo 2021 metų pabaigos.

Lietuva tampa 20-ta šalimi Europoje, draudžianti šį verslą.

„Aš šį įstatymą pasirašysiu, nes jis atitinka mano principines nuostatas, ir padarysiu tai nedelsiant“, – LNK Žinioms sakė G. Nausėda.

Pagal Seimo praėjusią savaitę priimtą įstatymą, kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje nebeliks nuo 2027 metų.

Naikinamų ūkininkai savininkams bus išmokėtos kompensacijos, tačiau verslininkai skundžiasi, kad išmokos bus per mažos ir nepadengs patiriamų nuostolių.

Lietuva tampa 20-ta šalimi Europoje, draudžianti šį verslą.

Pataisos dėl kailinių žvėrelių verslo draudimo Seime buvo svarstomos nuo 2021 metų pabaigos.

„Kreipsimės į prezidentą“, ­­– BNS penktadienį teigė Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša po asociacijos narių pasitarimo dėl Seimo sprendimo.

„Turi būti dokumentas su argumentais, kad jeigu prezidentą jie įtikins, jis juos ir galėtų naudoti kaip argumentus savo sprendimui“, – pridūrė jis.

Č. Tallat-Kelpša sakė, kad kreipimosi tekstas bus parengtas iki pirmadienio.

„Be abejo ginsime savo interesą. Neprašysime, kad pasirašytų. O kaip bus argumentai sudėlioti, net pats nežinau dar. Turi juristai per savaitgalį paruošti, kad pirmadienį kažkas būtų. Be abejo, pasakysime, kad kompensacijos nėra mūsų tikslas. Mūsų tikslas – darbas. Bet jeigu mums uždrausta dirbti, kompensacijos turi būti. Nenorime pasipinigauti“, – BNS kalbėjo Č. Tallat-Kelpša

Žvėrelių fermas valdančių įmonių asociacijos vadovas pripažįsta, kad sektoriaus įmonės dabar dirba nuostolingai dėl ekonomikos sunkmečio.

„Dirbame tam, kad sulauktume gerų laikų, o jeigu tie laikai nebeateis, kaip sako, kad niekas neperka, nebeįdomu kailiai, tada mes bankrutuosime ir nieko neprašysime, nei pagalbos, nei kompensacijų. Susitaikysime su tuo“, – sakė jis.

Jeigu prezidentas pataisas pasirašytų, kailinių žvėrelių fermų draudimas įsigalios nuo 2027-ųjų, o 2024-2026 metais bus pereinamasis laikotarpis, kai verslininkai galės uždaryti fermas ir gauti kompensacijas: pirmais metais išmoka sieks 3 eurus už gyvūną, antrais – 2 eurus, o paskutiniais metais – 1 eurą.

Valstybė taip pat kompensuos išeitines išmokas darbuotojams bei padengs statinių nugriovimą, įrangos sunaikinimą, atliekų sutvarkymą. Jau uždarytos fermos į tokias kompensacijas negalės pretenduoti, jas gautų tik tos įmonės, kurios veiks įstatymo priėmimo metu.

Lengvatines paskolas turinčioms įmonėms kompensacijos už pasitraukimą būtų išmokamos tik grąžinus paskolas.  

Jo teigimu, žvėrelių fermų uždarymas Danijoje valstybei kainavo apie 2,3 mlrd. eurų – tiek kompensacijų buvo išmokėti verslui. Todėl Lietuvoje, kur šis verslas yra 10 kartų mažesnis, jų suma galėtų būti apie 230 mln. eurų.

„Danijoje kailinių žvėrelių fermų uždarymas pagal jų skaičiavimus kainavo, berods, 2,3 mlrd. eurų. Mes turime maždaug dešimtadalį tos gamybos (užauginama žvėrelių – BNS), tai yra, būtų 230 mln. eurų. Kailinių žvėrelių (augintojų – BNS) teigimu, buvo įvertinta, kad reiktų apie 171 mln. eurų kompensacijų fermų uždarymui. Vyriausybė siūlo 1 mln. eurų. Dėl to ir kyla klausimai, kaip galima sunaikinti  investicijas“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė V. Pranckietis.

Konservatorius Sergėjus Jovaiša tvirtino, kad Vyriausybės siūloma 1 mln. eurų kompensacijų suma veiklą nutrauksiantiems žvėrelių fermų savininkams „nėra visai adekvati“.

Komitetas ketina užklausti Europos Komisijos (EK), kada ji imsis svarstymų dėl kailinių žvėrelių fermų uždarymo ir kaip siūlys šalims kompensuoti verslo praradimus. 

„Tikiuosi, kad jeigu ES bus bendra iniciatyva, tai Komisija pilnai kompensuos verslo uždarymą“, – sakė V. Pranckietis.

Grupė Seimo narių siūlo iki 2025 metų pabaigos uždrausti kailinių žvėrelių verslą, tačiau Vyriausybė siūlo vėlesnį terminą – iki 2026 metų pabaigos.

Kailinių žvėrelių fermos yra uždraustos beveik 20-yje Europos šalių ir maždaug pusė jų mokėjo kompensacijas.

Makabriškas reiškinys buvo pastebėtas viename kariniame poligone šalia vakarinio Holstebro miesto, kur buvo užkasta tūkstančiai numarintų audinių.

Maitoms yrant susikaupė dujų, o jų spaudimas išmetė dalį utilizuotų audinių į paviršių, nurodė vietos policija.

Aplinkos ministerija pažymėjo, kad audinės turėjo būti užverstos mažiausiai 1,5 metro žemių sluoksniu, bet, kaip praneša visuomeninis transliuotojas DR, laidojimo vietoje prie Holstebro jos buvo pridengtos plonesniu kaip metro grunto sluoksniu.

„Tarnybos žaidžia su mūsų aplinka ir naudojasi ja kaip sąvartynu“, – laikraščiui „Jyllands-Posten“ sakė vietos politikas Leifas Broggeris (Leifas Briogeris).

Dar vienas susirūpinimą keliantis faktas – kad gyvūnai buvo užkasti per arti vieno ežero, todėl baiminamasi padidėsiančios taršos fosforo ir azoto junginiais. Pareigūnai žadėjo imtis priemonių padėčiai pataisyti.

Ministerija teigė, kad auginių „pabėgimas iš kapo“ tėra „laikina problema, susijusi su gyvūnų irimo procesu“.

„Kad būtų išvengta potencialių problemų gyvūnams ir žmonėms, teritorija bus stebima apskritą parą, kol bus įrengta tvora“, – sakoma ministerijos pranešime.

Atgrasaus reiškinio nuotraukos ir vaizdai sukėlė šurmulį socialiniuose tinkluose. Vienas „Twitter“ vartotojas parašė, kad 2020-ieji galės būti vadinami „žudikiškų mutančių audinių zombių metais“.

Lapkričio pradžioje Danija, pirmavusi pasaulyje pagal audinių kailiukų eksportą, paskelbė, kad visi 15 mln. šalyje auginamų žvėrelių turės būti numarinti, nustačius, kad kai kuriuose ūkiuose jie užsikrėtė mutavusiu koronavirusu. Šis drastiškas sprendimas buvo priimtas nuogąstaujant, kad nauja viruso atmaina gali sumažinti būsimų vakcinų nuo COVID-19 veiksmingumą.

Šio įsako paskelbimas išprovokavo politinę krizę, nes buvo užginčytas jo teisėtumas. Praėjus dviem savaitėms vyriausybė paskelbė, kad potenciali grėsmė „labai tikėtina, buvo pašalinta“, nes naujų audinių užsikrėtimo mutavusiu koronavirusu atvejų nebebuvo nustatyta.

Kaip rodo naujausi duomenys, Danijoje jau sunaikinta daugiau kaip 10 mln. šių žvėrelių.

Vaizdo medžiagoje užfiksuoti vienas kitą graužiantys gyvūnai, blusų apniktos audinės, po narvais besimėtantys jauniklių lavonai, besisunkiančios į dirvožemį srutų balos, jose užsiveisusios kirmėlės bei daugybė musių.

„Šis tyrimas atskleidžia kailių fermerių požiūrį į gyvūnus. Miręs audinės jauniklis pelno neatneš, todėl su juo elgiamasi kaip su šiukšle. Net nesivarginama nunešti toliau nuo narvo, kuriame vis dar yra jo motina – jaunikliai tiesiog metami ant žemės. Neaišku, kiek laiko šie lavonai taip laikyti, bet kai kuriuos graužė vabalai, kiti atrodė gerokai apirę,“ – tyrimo medžiagą komentavo organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

Apie užfiksuotus pažeidimus „Tušti narvai“ informavo Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą bei Aplinkos apsaugos departamentų valdybas. VMVT informavo, jog patikrinus 7 fermas, pažeidimai buvo rasti kiekvienoje iš jų. Šiaulių rajone esančioje fermoje mažesniuose nei reikalaujama narvuose buvo laikoma virš 3000 audinių. Tai įstatymuose traktuojama kaip žiaurus elgesys su gyvūnais. VMVT teigimu, kailių ūkio savininkas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Taip pat rasti dar 3 ūkiai, laikę gyvūnus per mažuose narvuose, tiesa, apie jų skaičių organizacijai informacija nepateikta.

„Kailių fermų tyrimus viešiname jau penktus metus. Matosi, kad padėtis jose nesikeičia. Vienintelis būdas sustabdyti šį žiaurumą – tokią praktiką uždrausti. Kailių fermose neįmanoma užtikrinti gyvūnų poreikių. Matome, kad kailių fermeriai dažnai negali suteikti net minimalių, įstatymais reikalaujamų, sąlygų. Kalbėti apie tokią aplinką, kurioje gyvūnai jaustųsi gerai, nėra prasmės. Tai tiesiog per brangiai kainuotų“, – teigė G. Vaitkevičiūtė.

Įstatymo projektas, siūlantis uždrausti gyvūnų auginimą ir žudymą dėl kailio, yra įtrauktas į šio rudens Seimo sesijos darbotvarkę.

Kailių fermas uždraudė arba jų veiklą stipriai apribojo jau 18 Europos valstybių. Spalio mėnesį tai padarė Slovakija, o kailio pardavimas neseniai buvo uždraustas Kalifornijoje. Visuomenės apklausos Lietuvoje rodo, kad 82 proc. lietuvių gyvūnų auginimą dėl kailio laiko nepriimtinu.

Paskutinė šalies kailinių žvėrelių ferma, veikusi Rahdeno mieste ir laikiusi 4000 kanadinių audinių, užvėrė duris, nes, pasak savininko, sugriežtėjo gyvūnų gerovės reikalavimai. Pasikeitusius reikalavimus Vokietijos kailinių žvėrelių augintojai turėjo įvykdyti iki 2022-ųjų, tačiau visi užsidarė anksčiau. Dar 2000-aisiais šalyje veikė apie 100 kailinių žvėrelių fermų.

„Nors Vokietija ir neuždraudė auginti gyvūnų dėl kailio, joje buvo pakeisti reikalavimai šių gyvūnų laikymui. Ūkininkai turėjo užtikrinti vandenį plaukiojimui, galimybę laipioti, vaikščioti kietu paviršiumi, t. y. ne vielinėmis narvo grindimis. Dėl šių pasikeitimų ūkininkams nebeapsimoka laikyti gyvūnų. Tai tik dar kartą įrodo, jog kailinių žvėrelių auginimas suteikiant jiems gyvūnų gerovę užtikrinančias sąlygas nėra pelningas ūkininkams“, – teigė VšĮ „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

„Šiuo metu kailinių žvėrelių verslas išgyvena nuosmukį, jau 2 metus iš eilės vidutinė kailiuko pardavimo kaina yra mažesnė negu savikaina. Greičiausiai dėl to 2018-aisiais Lietuvoje užsidarė 10 kailinių žvėrelių fermų ir praėjusių metų pabaigoje veikė jau tik 141-a kanadinių audinių ferma. Šioje Seimo sesijoje turėtų būti svarstomas draudimas gyvūnus auginti ir žudyti tik dėl jų kailio Lietuvoje. Tikimės, kad Seimo nariai atkreips dėmesį į pasaulines tendencijas ir atsižvelgs į daugumos piliečių nuomonę apie šį verslą“, – kalbėjo G. Vaitkevičiūtė.

Šiais metais užsidarė ir visos Čekijos kailinių žvėrelių fermos, nes sausio pabaigoje įsigaliojo draudimas gyvūnus auginti ir žudyti tik dėl jų kailio.