ŽŪM duomenimis, stabdantiems kailių fermų veiklą Aplinkos komitetas numato laiptuotos kompensacijos principą: verslą uždarę 2024 m. gaus 3 eurus už vienetą (už 2022 m. laikytą vidutinį audinių skaičių), 2025 m. – 2 eurus, o pasitraukę iš rinkos 2026 m. – 1 eurą.

Be to, bus 100 proc. kompensuojamos ūkio, t .y. pastatų nugriovimo, įrangos sunaikinimo išlaidos ir darbuotojų išeitinės išmokos.

ŽŪM akcentuoja, kad paraiškos dėl kompensacijų skyrimo priimamos nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., o sprendimai dėl kompensacijų skyrimo bus priimami nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2027 m. kovo 1 d.

Vis dėlto, ŽŪM atkreipia dėmesį, kad su žvėrininkystės atstovais derinant kompensavimo tvarką, jie sakė, kad bent jau pirmaisiais – 2024 m. – metais šio verslo nutraukti neketina.

Remiantis Žemės ūkio duomenų centro 2023 m. gruodžio 1 d. duomenimis, Lietuvoje 47 verslininkai laiko per 638,4 tūkst. audinių.

ELTA primena, kad šiuo metu kailių fermas yra uždraudusios 19 Europos valstybių. Tokį sprendimą jau priėmusios ir kitos dvi Baltijos šalys, taip pat Austrija, Prancūzija, Airija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Belgija, Čekija, Italija ir kitos. Kailių fermos vis dar vekia Rumunijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Graikijoje ir Suomijoje.

Žurnalistus į atvirų durų dienas ketvirtadienį ir penktadienį kviečiasi trys žvėrelių ūkiai Pakruojo, Utenos ir Jonavos rajonuose, o dar per 30 kanadines audines auginančių ūkių skelbia esantys pasirengę bet kuriuo metu darbo dienomis priimti žiniasklaidos atstovus, teigiama Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pranešime.

„Tikimės, kad šie renginiai bus puiki proga susitikti su ūkininkais, vietos bendruomenėmis ir žiniasklaida, savo akimis pamatyti kailinių žvėrelių auginimą, aptarti darbo vietų kaime kūrimo svarbą, gyvūnų gerovės klausimus“, - rašoma pranešime.

ELTA primena, kad rugpjūtį, gavusi signalų iš žiniasklaidos apie visuomeninių organizacijų užfiksuotus galimus gyvūnų gerovės ir kailinių žvėrelių laikymo pažeidimus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) inicijavo neplanines patikras įtarimų sukėlusiuose ūkiuose.

VMVT duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra registruota ir veiklą vykdo 210 kailinių žvėrelių ūkių. Visi jie tikrinami periodiškai, 1-2 kartus per metus, pasirenkant didžiausią riziką gyvūnų gerovei keliančius laikotarpius, pavyzdžiui, jauniklių atjunkymo nuo motinų laikas (birželis-liepa) ar žudymo laikas (kovas / spalis-lapkritis).

Patikrinimų metu daugiausiai nustatoma smulkių neatitikimų, šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo pažeidimų. Pasitaikė atvejų, kai keliuose ūkiuose buvo rasta sužeistų gyvūnų, taip pat silpno išsivystymo jauniklių, tačiau visi sužeisti gyvūnai buvo atskirti nuo sveikųjų, jiems buvo suteikta papildoma priežiūra ir gydymas, teigė VMVT. Kai kuriuose ūkiuose nustatyta, kad gyvūnų (jauniklių) kiekis garduose didesnis, todėl nurodyta po atjunkymo gyvūnus nedelsiant perkelti į tuščius narvus. Ūkiai, kuriuose užfiksuojami pažeidimai, pasak VMVT, įtraukiami į didesnės rizikos grupę, jų kontrolė vykdoma dažniau.

Organizacijos „Tušti narvai“ aktyvistai Seimo rudens sesijos pradžios proga norėjo priminti Seimo nariams apie kailinius žvėrelius. Prieš 3 savaites jie paviešino vaizdus iš Lietuvos kailių fermų ir tikina, kad nesustos, kol gyvūnų žudymas dėl kailio nebus sustabdytas. Šiandien apie šimtas žmonių protestavo prie Seimo, du iš jų laikė negyvas audines. „Nusprendėme Seimo nariams parodyti tuos gyvūnus, kurie yra kailių industrijos aukos. Šios audinės mirė dar prieš joms nulupant kailį, kaip miršta daugybė gyvūnų kailių fermose. Kailių industrija žiauri ir nereikalinga. Ją sustabdyti gali tik Seimo nariai ir mes reikalaujame jų tai padaryti kuo greičiau. Kasmet Lietuvoje dujų kamerose uždusinama iki 2 milijonų audinių, dar dalis jų miršta prieš žudymą ir niekada netampa kailiniais. Nepriimtina XXI a. taip elgtis su gyvūnais dėl drabužių,“ - teigė organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

Protesto organizatoriai tikina, kad visuomenė pasiruošusi tokiam žingsniui. Anot jų, peticiją Seimui per 3 savaites pasirašė daugiau nei 25 tūkstančiai žmonių ir tai yra viena daugiausiai parašų dėl gyvūnų surinkusių peticijų Lietuvos istorijoje. Apklausos rodo, kad du trečdaliai lietuvių mano, jog gyvūnus laikyti narvuose ir žudyti tik dėl jų kailio, nėra priimtina.

„Palaikymas yra ir Seimo nariai, kurie pritars kailių fermų uždarymui, tikrai nebus pasmerkti. Absoliuti dauguma lietuvių iš šitos industrijos negauna jokios naudos,“ - komentavo G. Vaitkevičiūtė.

Kailinių žvėrelių fermas jau uždraudė ar apribojo 17 Europos valstybių, tarp jų - Jungtinė Karalystė, Austrija, Čekija, Nyderlandai, Kroatija.

Organizatorių teigimu, po protesto gyvūnai bus palaidoti gyvūnų kapinėse.

Veterinarijos specialistai tikrinimo metu įvertino iš viso 6 kailinių žvėrelių laikymo vietas ir sąlygas, apžiūrėjo, ar nėra traumuotų, sukandžiotų, kitokiu būdu sužeistų ar kankinamų žvėrelių. Tikrinimo metu buvo kreipiamas dėmesys į gyvūnų fiziologinę būklę, kailį, ausis, uodegas, kojas, elgseną, judesius.

Patikrinimų metu nustatyta, kad Širvintų ir Utenos rajonuose esančiuose 2 ūkiuose pažeisti kai kurie biologinio saugumo reikalavimai. Širvintų, Zarasų rajonų ūkiuose ir viename Utenos rajono ūkyje buvo sužeistų (sukandžiotų) kanadinių audinių jauniklių. Jie atskirti nuo sveikų gyvūnų, gydomi, jų sveikatos būklė stebima privačių veterinarijos gydytojų, teikiančių paslaugas šiems ūkiams. Be to, nustatyta, kad Širvintų rajone esančiame ūkyje gyvūnų laikymo sąlygos neatitinka reikalavimų – keliuose narvuose buvo laikomas didesnis nei maksimalus leidžiamas jauniklių skaičius.

Patikrinus kailinių žvėrelių ūkius Kaišiadorių ir Rokiškio rajonuose nustatyta, kad juose buvo savavališkai įrengti ir naudoti siauresni nei leidžiami naudoti gyvūnų laikymo narvai, t. y. naudoti narvai buvo siauresni nei 30 cm. Rokiškio rajone esančiame ūkyje užfiksuota ir šalutinių gyvūnų produktų tvarkymo pažeidimų.

Patikrinimai buvo atlikti visuose ūkiuose, apie kuriuos gavome informacijos. Galime patvirtinti, kad dalis pranešimuose nurodytų faktų pasitvirtino.

„Patikrinimai buvo atlikti visuose ūkiuose, apie kuriuos gavome informacijos. Galime patvirtinti, kad dalis pranešimuose nurodytų faktų pasitvirtino, dėl to ūkių atsakingiems asmenims yra nurodyta nustatytus neatitikimus nedelsiant pašalinti, jiems skirtos administracinio poveikio priemonės. Situacija šiuose ūkiuose bus stebima ir toliau, vertinama, ar tinkamai šalinami trūkumai. Be to, kanadinių audinių jauniklių auginimo laikotarpiu bus patikrintos šiais metais netikrintos kanadinių audinių laikymo vietos. Pažymėtina ir tai, kad prasidedant kailinių žvėrelių žudymo sezonui, šiuos žvėrelius auginančiuose ūkiuose bus atliekami patikrinimai dėl gyvūnų žudymą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo“, – komentavo VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojas Giedrius Blekaitis.

Lietuvoje šiuo metu yra registruota ir veiklą vykdo daugiau kaip 200 kailinių žvėrelių (lapių, kanadinių audinių, šinšilų) ūkių. Visi jie tikrinami periodiškai, 1–2 kartus per metus, pasirenkant didžiausią riziką gyvūnų gerovei keliančius laikotarpius, pvz., jauniklių atjunkymo nuo motinų laiku (birželis–liepa) ar žudymo laiku (kovas / spalis – lapkritis).

Šių veiksmų buvo imamasi po visuomeninės organizacijos „Tušti narvai“, kovojančios už gyvūnų teises, skundo tarnybai.

„Tuščių narvų“ paviešintoje medžiagoje buvo matyti, kaip narvuose laikomos audinės drasko ir kandžioja vienos kitas, o kai kuriais atvejais tai baigiasi gyvūnėlių žūtimi.

Organizacijai pažįstamas asmuo, rugpjūčio mėnesį įsidarbinęs atsitiktinėje kailinių žvėrelių fermoje, iš viso joje dirbo bei filmavo porą savaičių.

„Po keletą metų ten dirbantys darbuotojai man sakė, kad veterinarijos tarnyba dažniausiai netikrina tos fermos gyvūnų. Jei ir atvyksta, veterinarai praneša iš anksto, o atvažiavę paprastai tik patikrina dušus ir peržiūri dokumentus“, – pasakojo kailių fermoje dvi savaites dirbusi Paulina (vardas pakeistas). „Labiausiai mane šokiravo tai, kad gyvūnai su atviromis žaizdomis nėra gydomi – jie paliekami nusikankinti“, – niūriais įspūdžiais dalijosi mergina.

„Šioje fermoje slapta įrašyti darbuotojų pokalbiai tik sustiprino mūsų įtarimus, kad kailinių žvėrelių fermos nėra tinkamai tikrinamos ir reguliuojamos. Veikiausiai tinkamas reguliavimas net nėra įmanomas“, – svarstė viena iš „Tuščių narvų“ įkūrėjų, Gabija Enciūtė.

Pašnekovė taip pat pabrėžė, kad kailinių žvėrelių augintojai teigia, jog kailių fermų Lietuvoje 300, o Valstybinė maisto ir veterinarijos inspekcija skelbia tik 152 kailių fermų sąrašą. „Ar kas nors tikrai žino, kiek konkrečiai kailių fermų yra Lietuvoje? O jei nežino – kaip jos tikrinamos?“

Gavę filmuotą medžiagą, „Tušti narvai“ pranešė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kėdainių skyriui, taip pat informavo ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą. „Palydėjome aplinkosaugininkus ir veterinarus iki reikiamos kailių fermos ir laukėme, kol patikrins. Iš jos išėję aplinkosaugos darbuotojai patikino, kad mūsų skundas pasitvirtino ir pažeidimų buvo užfiksuota, o veterinarijos inspektorius maloniai išlydėjo pats žvėrelių augintojas, tad su mumis šnekėtis jie nepanoro“, – pasakojo G. Enciūtė.

Šiandien organizacija „Tušti narvai“ paskelbė pradedantys rinkti piliečių parašus už tai, kad Lietuvoje būtų uždraustos kailių fermos. Anot organizacijos narių, imtis peticijos juos paskatino reprezentatyvinės apklausos duomenys, rodantys, kad 58 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria kailių fermoms, ir naujai gauta filmuota medžiaga iš fermos Kėdainių rajone.

„Tuščių narvų“ peticiją galite pasirašyti www.kailiniamsne.lt puslapyje.