– Ar yra kada tekę teikti pirmąją pagalbą?
„Ne, netekę“, – atsakė užkalbintas praeivis.
– O jeigu būtų tokia situacija, ką darytumėte?
– Bėgčiau kuo toliau. Aš bijau kraujo, baisus dalykas būtų suteikti pirmąją pagalbą.
– Ar kviestumėte pagalbą, ar darytumėte kažką pati?
„Turbūt ir daryčiau, ir kviesčiau pagalbą“, – atviravo kita praeivė.
„Teko stabdyti kraujavimą ir padėti nualpusiam žmogui, visokių situacijų buvo“, – dėstė dar viena pašnekovė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ką jūs darėte, kaip stabdėte kraujavimą, kaip padėjote nualpusiam žmogui?
– Bandžiau žaizdą spausti su kažkuo, ką turėjau, o nualpusiam tai kojas kelti aukštyn.
„Aš tai kviesčiau greitąją, yra tekę ne vieną kartą taip daryti. Kartą moteris nukrito po insulto. Žinojau, kad po insulto judinti negalima“, – dar vienu patarimu pasidalijo kalbinta moteris.
Skubiosios pagalbos specialistas Mindaugas Kliukas pasidalijo patarimais, kaip suteikti pirmąją pagalbą.
– Kokią situaciją jūs matote, kai atvažiuojate padėti? Ar būna suteikta pirmoji pagalba?
– Būna įvairiai. Daugelis žmonių bijo suteikti pagalbą, bijo gaivinti motyvuodami tuo, kad bijo pakenkti. Kaip galima pakenkti mirusiam žmogui, kas begali būti blogiau? Galima tik padėti. Veiksmai yra elementarūs, visame pasaulyje naudojami ir daug kas to moko. Galima realiai išgelbėti gyvybes.
– Ar žmonės įvardija, ko jie bijo? Ar jie bijo sulaužyti šonkaulius darydami širdies masažą?
– Per mokymus visada sakau – ar geriau gyventi su sulaužytais šonkauliais, ar mirti su sveikais? Atsakymas gali būti tik vienas.
– Pamatome nukritusį žmogų. Ar visais atvejais galima kažko imtis? Kokie pirmieji veiksmai?
– Bent jau prieikim ir paklauskim, ar jam reikalinga pagalba. Gal jis tiesiog studentas, skaito po krūmeliu. Jei matome, kad žmogus neatsako net pajudintas, tai jis jau yra be sąmonės. Reikia kviesti pagalbą. O tuo metu, kol laukiame pagalbos, bandyti išsiaiškinti ar jis kvėpuoja, ar nekvėpuoja. Jeigu nekvėpuoja, reikia atlikti krūtinės ląstos paspaudimus.
– O kaip išsiaiškinti, ar žmogus kvėpuoja?
– Reikia pasilenkti prie žmogaus, atverti kvėpavimo takus ir 10 sekundžių vertinti jo kvėpavimą. Jeigu kvėpavimas normalus, reikia jį paguldyti ant šono ir laukti greitosios pagalbos. Jeigu kvėpavimo net nesigirdi, nedelsiant reikia atlikti krūtinės ląstos paspaudimus.
Ar geriau gyventi su sulaužytais šonkauliais, ar mirti su sveikais? Atsakymas gali būti tik vienas.
– Kiek tų paspaudimų turime padaryti? Ar turime daryti tol, kol atvyks greitoji pagalba?
– Vienintelis būdas išgelbėti žmogaus gyvybę klinikinės mirties atveju – krūtinės ląstos paspaudimai. Reikia tiesiog taisyklingai spausti krūtinės ląstą iki kol atvyks pagalba. Būtų gerai, jei šalia būtų automatinis širdies defibriliatorius ir kad kažkas nubėgtų atnešti. Uždėjus tą paprasčiausią prietaisą, kuris yra visose parduotuvėse, prekybos centruose, bankuose, galima iš karto atstatyti širdies veiklą.
– Ar dažnai susiduriate su situacija, kad žmogus lyg moka viską, viską žino, bet yra tiek išsigandęs, kad iš to išgąsčio ir nesugeba nieko padaryti?
– Taip, tai ypač liečia artimuosius. Neturėtume tokių žmonių nei smerkti, nei ant jų pykti. Labai lengva kalbėti, kai nelaimė kitam nutiko. Kada jus asmeniškai liečia, yra visai kitaip.
– Kada tikrai geriau žmogaus nekliudyti, neliesti, neversti? Sakėte, kad jeigu nekvėpuoja, reikia daryti širdies masažą. O jeigu kvėpuoja, tada ant šono versti. O kaip žinoti, jei yra kokia kaklo trauma?
– Reikia bandyti įvertinti. Jeigu buvo autoįvykis, jeigu buvo partrenktas arba žmogus iškritęs iš aukščio, tada rekomenduoju jo nejudinti. Aišku, jei žmogus nustoja kvėpuoti, tai jokio skirtumo, reikia bandyti gelbėti gyvybę. Bet jei jis kvėpuoja, stengtis jokiu būdu jo nepajudinti.
