Jausmai be atsako

JAV psichoterapeuto ir psichoanalitiko, knygos "Gėda: išlaisvink save, atrask džiaugsmą ir pasitikėjimą savimi" autoriaus Josepho Burgo teigimu, egzistuoja keturi gėdos tipai. Pirmas – tai gėda, susijusi su meile be atsako. Kiekvienas, kuris kada nors ką nors mylėjo ir buvo atstumtas, arba suprato, kad meilė buvo ne abipusė, žino, koks gėdingas ir žeminantis jausmas tokiu atveju apima. Pradedi galvoti apie tai, kad esi nepakankamai geras, o gal net nevykėlis, graužiesi dėl to ir išgyveni.

Šis gėdos tipas gali išsivystyti ankstyvoje vaikystėje. Knygos autorius pasakoja apie eksperimentą, kuriame dalyvavo mamos su kūdikiais. Iš pradžių jų buvo prašoma šypsantis meiliai šnekinti mažylius. Po to kelioms minutėms nutaisyti abejingą, jokių emocijų nerodančią išraišką. Kūdikiai vis tiek bandė joms šypsotis, krykštavo, siekdami atkreipti dėmesį, kol galiausiai pratrūkdavo verkti.

Psichologų vertinimu, motinos šaltumas, nejautrumas kūdikius privertė jausti panašų į gėdą jausmą. Tai vyksta ir realiame gyvenime, jeigu mamos nesugeba atspindėti mažylių emocijų.  Dažniausiai tai lemia depresija, kurią jos patiria, arba kokie nors sunkumai, sudėtinga situacija šeimoje ir pan. Jei tai tęstųsi ilgesnį laiką, sutriktų vaiko asmenybės vystymasis, jis sielvartautų, išgyventų.

Susiduriame kasdien

Antras gėdos tipas J.Burgo klasifikacijoje – nepageidaujamas pasirodymas. Pavyzdžiui, jeigu viešai įteikiamas koks nors apdovanojimas ir per klaidą paskelbiama tavo pavardė, o išėjus į priekį ar pakilus ant scenos paaiškėja, kad tai klaida. Kita tipiška situacija – jeigu tau persirengiant kokioje nors patalpoje ar būnant tualete netikėtai įeina svetimas žmogus ir pamato apsinuoginusį.

Nusivylimas arba lūkesčių nepateisinimas – trečia gėdos pojūčio kategorija. Ji jaučiama, kai žmogui kas nors nepasiseka. Taip gali atsitikti darbe, tarkime, kai nesulauki pažadėto įvertinimo, prastai atlieki kokią nors užduotį. Asmeniniame gyvenime ji gali būti susijusi su tuo, kad santykiai su kitais asmenimis nesiklosto taip, kaip tikėjaisi, apkarsta draugystė.

Vieniems iš gėdos jausmo pavyksta lengvai išsivaduoti, o kitų asmenybę jis tarsi pasiglemžia. Įtakos turi ir patirtis, ir įsitikinimai, ir asmenybės bruožai, ir gėdos jausmą sukeliantis įvykis.

Ketvirtas gėdos tipas – atstūmimas arba palikimas. Jis apima tuomet, kai norime pritapti ir mums nepasiseka, jaučiamės pašaliniai. Taip gali atsitikti ir darbe, ir šeimoje, ir romantiškuose, ir draugų santykiuose.

"Patirti gėdą galime patekę į įvairiausias kasdienes situacijas. Nors gėdą esame linkę vertinti kaip neigiamą emociją, jos poveikis nevienareikšmis. Gėda gali būti ir kankinanti, sunkiai ištveriama, bet gali turėti ir auklėjamąjį poveikį, pavyzdžiui, gėdą patyrusią narcizišką asmenybę paskatinti keistis", – tikina knygos autorius.

Gali tapti ir toksiška

Specialistai teigia, kad tam tikromis aplinkybėmis gėda gali tapti nuodinga ir netgi sugriauti gyvenimą. Stiprus gėdos jausmas stimuliuoja simpatinę nervų sistemą, sukeldamas skirtingas reakcijas – norą kovoti, keršyti arba, priešingai, sustingti, slėptis nuo kitų ir kartu nuo savęs. Tai trukdo aiškiai mąstyti, kalbėti, imame patys savęs nekęsti, bet nuo to negalime pabėgti.

Reakcija į gėdingą įvykį labai įvairi, nes kiekvienas žmogus turi savo jautrius taškus, specifinius šį pojūtį provokuojančius mechanizmus. Vieniems iš gėdos jausmo pavyksta lengvai išsivaduoti, o kitų asmenybę jis tarsi pasiglemžia. Įtakos turi ir patirtis, ir įsitikinimai, ir asmenybės bruožai, ir gėdos jausmą sukeliantis įvykis.

Požymiai, kad patekote į toksiškos gėdos spąstus, yra šie: ji nepraeina per kelias valandas ar dienas, gali slypėti mūsų pasąmonėje, ir mes net nesuprasime, kas vyksta, mūsų jausmai ir išgyvenimai, susiję su gėda, būna neadekvačiai stiprūs. Sudėtingiausiais atvejais gėdos pojūtį lydi depresija, bejėgiškumas, neviltis, apima nerimas.

Ženklai iš praeities

Gyvenimą nuodijanti gėda pasižymi tuo, kad jai sukelti net nereikia išorinio įvykio. Ją provokuoja mūsų mintys, jas neretai lydi vaizdiniai ir įsitikinimai, kurių šaknys – mūsų vaikystėje atsitikęs traumuojantis įvykis ar situacija, kai patyrėme gėdą. Tokiais atvejais jaučiamės nevisaverčiai.

Galvoje sukasi tokios mintys: "Aš esu kvailas, nepatrauklus, nevykėlis, blogas, savanaudiškas, apgavikas." Arba "Nekenčiu savęs, manyje daugybė ydų, esu silpnas, iš viso neturėjau gimti" ir panašiai. Psichikos sveikatos specialistai aiškina, kad dažniausiai polinkis į toksišką gėdą yra nulemtas vaikystės išgyvenimų ir patirčių.

Dėl to paprastai būna kalti tėvai. Jie gali net nesuvokti, kad tam tikra savo reakcija ar elgesiu, atrodytų, susiklosčius ne itin reikšmingai situacijai, vaikui sukelia ilgalaikį neigiamą poveikį. Pernelyg didelis jų griežtumas, nesugebėjimas reikšti jausmus gali sukelti atžaloms pojūtį, kad jie yra nemylimi, dėl to sustiprėja gėdos jausmas. "Jeigu toksišką gėdą išgyvenantis žmogus paliekamas likimo valiai, ji gali peraugti į depresiją, agresiją, sukelti valgymo sutrikimų, priklausomybių, nerimą, žemą savivertę, nepagrįstos kaltės pojūtį", – aiškina J.Burgo.

Gėdos gydymo centras

Jau dešimtmetį JAV, Kalifornijoje, veikia Gėdos gydymo centras. Jį įkūrė šeimos terapeutė Sheila Rubin ir psichologas, dramos terapijos specialistas Bretas Lyonas. Jie įsitikinę, kad gėda yra viena skausmingiausiai išgyvenamų emocijų ir ne visi žmonės sugeba su ja susitvarkyti patys. Centre teikiamos individualios konsultacijos asmenims, kuriems gėdos jausmas ar gėdingos situacijos, į kurias jie buvo patekę, trukdo mėgautis gyvenimu ir dirbti, apsunkina bendravimą, sukelia psichikos sveikatos sutrikimų, tokių kaip depresija, nerimas, panikos priepuoliai. Konsultuojamos ir poros, patekusios į gėdos spąstus ir negalinčios iš jų ištrūkti. Rengiami grupinės terapijos užsiėmimai.

Išminčiai – apie gėdą

• Sugebėjimas rausti – pati būdingiausia ir pati žmogiškiausia iš visų žmogaus savybių. (Charlesas Darwinas)

• Niekas geriau už tai, ko žmogus gėdijasi ar nesigėdija, neparodo jo dorovinio tobulumo lygio. (Levas Tolstojus)

• Gyvenkite taip, kad jums nebūtų gėda parduoti savo papūgą didžiausiam miesto liežuvautojui. (Wilis Rogersas)

• Gėdos raudonis – dorybingumo livrėja. (Francis Baconas)

Gėda – išdidumo apsiaustas. (Williamas Blake'as)

• Gėda dažnai draudžia tai, ko nedraudžia įstatymas. (Seneka)