Dabartinis Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas teikime savivaldybei pažymi, kad šiemet sukanka 150 metų nuo J. Kuktos gimimo.

J. Kukta (1873–1942) Kaišiadoryse gyveno du dešimtmečius – nuo 1922 iki 1942 metų. Iš pradžių jis buvo nepriklausomoje Lietuvoje likusios Vilniaus vyskupijos dalies administratorius, o nuo 1926 metų ėjo Kaišiadorių vyskupo pareigas.

J. Kuktos pastangomis Kaišiadoryse baigta parapinės bažnyčios statyba, vėliau ji pertvarkyta į katedrą, pastatyti vyskupijos administracijos pastatai, įkurtas sodas, tapęs miesto parku.

„Kaišiadorys tapo vienu iš šešių tuo metu Lietuvoje veikusių vyskupijų centrų, pritraukusių daugybę žmonių“, – teigiama J. Ivanausko rašte.

Jis atkreipė dėmesį, kad 1931 metais J. Kuktos organizuotame Eucharistiniame kongrese Kaišiadoryse dalyvavo daugiau kaip 30 tūkst. žmonių. Be to, kasmet mieste vyko katalikiškų organizacijų suvažiavimai, kiti renginiai.

Antrojo pasaulinio karo metais J. Kuktos rūpesčiu Kaišiadoryse veikė karo belaisviams skirta ligoninė.

Dvasininkais taip pat aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje.

J. Kukta palaidotas Kaišiadorių katedros rūsyje.

Sprendimą dėl garbės piliečio vardo suteikimo priims Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba.

Jo kandidatūrą pateikė Kaišiadorių rajono švietimo ir sporto paslaugų centras, sprendimą dėl garbės piliečio vardo suteikimo šią savaitę priėmė savivaldybės taryba.

„Ramūno Šiškausko nuopelnai turbūt yra akivaizdūs. (...) Jis yra pavyzdys mūsų jaunajai kartai, mūsų vaikams, kurie matydami jį, rinkosi treniruotis. Kitas dalykas – jo vardo krepšinio turnyrai rengiami, kai jis dar žaidė, visuomet buvo pažymima, jog yra kilęs iš Kaišiadorių, garsino jų vardą“, – sakė meras Vytenis Tomkus.

Anot jo, R. Šiškauskas visuomet minimas šalia kitų garsių kaišiadoriškių – kardinolo Vincento Sladkevičiaus, Lietuvos arkivyskupo, palaimintojo Teofiliaus Matulonio, prezidento Algirdo Mykolo Brazausko, poeto Jono Aisčio.

Sprendimo aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiemet švenčiamas Lietuvos krepšinio šimtmetis, o Kaišiadoris labiausiai išgarsinęs krepšininkas yra R. Šiškauskas. Jis čia gimė ir pradėjo krepšininko karjerą.

R. Šiškauskas 1994–1996 metais atstovavo „Kaišiadorių Baltijos“ komandai. 1996 metais jis persikėlė į Vilnių, su „Lietuvos ryto“ klubu du kartus tapo Lietuvos čempionu, žaisdamas užsienio klubuose yra tapęs tapo Eurolygos čempionu.

Be to, R. Šiškauskas yra pirmasis kaišiadorietis, iškovojęs olimpinį medalį. 2003 metais Švedijoje vykusiame Europos krepšinio čempionate jis laimėjo aukso medalį.

2012 metais krepšininkas paskelbė apie profesionalaus krepšininko karjeros pabaigą.

2017–2019 metais jis dirbo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiojo trenerio Dainiaus Adomaičio asistentu.

Aiškinamajame rašte nurodoma, kad Kaišiadoryse vyko R. Šiškausko taurės varžybos, jose varžėsi gimnazistai iš įvairių Lietuvos gimnazijų. Krepšininkas aktyviai dalyvauja Kaišiadoryse vykstančiose krepšinio varžybose.

Kaišiadorių garbės piliečio vardas po mirties taip pat suteiktas medikei Marytei Bagdonienei. Tuo metu suteikti šį vardą visuomenininkui Mindaugui Nasevičiui pritrūko balsų. Meras V. Tomkus žadėjo prie šio klausimo grįžti vėliau.