„Abu valstybių vadovai atvirai ir išsamiai pasikeitė nuomonėmis apie Kinijos ir JAV santykius ir abiem šalims rūpimus klausimus“, – sakė valstybinis transliuotojas CCTV.

„Palaikau ryšį su mūsų bičiuliu – Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Kalbėjome apie situaciją mūšio lauke, Ukrainos gynybinius poreikius ir tolesnę euroatlantinę integraciją“, – rašė V. Zelenskis.

Be to, jis padėkojo G. Nausėdai už sveikinimus Ukrainos gynėjų dienos proga.

Po pokalbio su Ukrainos prezidentu G. Nausėda teigė, kad oro gynybos sistemų Ukrainai tiekimas yra būtina sąlyga civiliams apsaugoti ir pergalei prieš Rusijos agresiją pasiekti.

„Ukrainos sėkmė atkovojant Rusijos užgrobtas teritorijas – ukrainiečių herojiškumo ir nepalaužiamos valios liudijimas. Tikiu, kad Vakarams operatyviai teikiant reikiamą pagalbą jums pavyks išstumti agresorių iš savo teritorijų. Oro gynybos sistemų Ukrainai tiekimas – būtina sąlyga civiliams apsaugoti ir pergalei pasiekti“, – sakė G. Nausėda.

Anot jo , tai yra „mūsų visų kova už taiką ir laisvę, kurioje Lietuva rems Ukrainą iki pergalės“. Pokalbyje G. Nausėda išreiškė tvirtą Lietuvos palaikymą Ukrainai.

Pasak G. Nausėdos, Vakarų taikomos sankcijos turi būti griežtinamos tiek Rusijai, tiek Baltarusijai, užkertant bet kokias galimybes jas apeiti. Lietuvos prezidentas kartu pasveikino Ukrainos vadovą ir visus šalies žmones su Ukrainos gynėjų diena.

Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis V. Zelenskio įrašu tviteryje.

Pasak Ukrainos prezidento, pokalbis su J. Bidenu buvo puikus.

„Aš padėkojau už tvirtą JAV paramą ukrainiečių tautai – saugumo ir finansų sferoje. Mes aptarėme tolesnius Ukrainos žingsnius kelyje į pergalę prieš agresorių ir pažymėjome, kaip svarbu patraukti Rusiją atsakomybėn už karo nusikaltimus“, - parašė V. Zelenskis.

„rbc.ua“ primena, kad Ukrainos ir JAV prezidentai pastarąjį kartą kalbėjosi birželio 16 d. Tada pašnekovai aptarė finansinę pagalbą Ukrainai.

Pokalbis telefonu buvo atviras ir sąžiningas, pranešė I. Herzogo biuras. Jiedu aptarė dvišalius klausimus, įskaitant žydų diasporos problemas. I. Herzogas ilgai kalbėjo apie Žydų agentūros, užsiimančios imigracija į Izraelį, veiklą. Nepaisydama Izraelio protestų, Rusijos teisingumo ministerija nori ją uždaryti. Prieš pradėdamas eiti prezidento pareigas, I. Herzogas buvo Žydų agentūros pirmininkas.

„Abu prezidentai pabrėžė svarbias Izraelio ir Rusijos bendradarbiavimo sritis ir susitarė palaikyti ryšį“, – paskelbė I. Herzogo biuras. Pasak Izraelio prezidento, V.  Putinas akcentavo savo asmeninį įsipareigojimą atminti holokaustą ir kovoti su antisemitizmu.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad pokalbis telefonu buvo susijęs su Žydų agentūra. Abi šalys susitarė, kad „abiejų valstybių atsakingų institucijų kontaktai šiuo klausimu tęsis", sakė jis.

Rusijos teisingumo ministerijos byla šiai nevyriausybinei organizacijai turi būti nagrinėjama rugpjūčio 19 dieną. Rusija kaltina organizaciją pažeidus šalies įstatymus. Pasak žiniasklaidos, ji kaltinama neteisėtu Rusijos piliečių asmens duomenų rinkimu.

D. Peskovas paneigė pranešimus, kad organizacijos likvidavimu siekiama užkirsti kelią šviesių protų nutekėjimui iš Rusijos. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, daug tokią galimybę turinčių žmonių išvyksta iš šalies. Kadangi daugelis rusų turi žydiškas šaknis, jie gali pasinaudoti pasiūlymu gauti Izraelio pasą ir išvykti. Iki šiol, Izraelio integracijos ministerijos duomenimis, šiemet iš Rusijos į Izraelį išvyko beveik 17 tūkst. žmonių - daugiau nei dvigubai daugiau nei pernai.

Izraelyje įtariama, kad uždrausdama organizaciją Rusija nori nubausti Izraelį už jo poziciją Ukrainos karo atžvilgiu. Izraelio vyriausybė pasmerkė Rusijos puolimą ir pareiškė solidarumą su Ukraina.

„Geras pokalbis su prezidentu V. Zelenskiu apie karinės paramos prioritetus, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Stoltenbergas. – Gyvybiškai svarbu, kad NATO ir Aljanso sąjungininkai perduotų Ukrainai dar daugiau paramos ir pristatytų ją dar greičiau.“

Po pokalbio panašiu pranešimu pasidalino ir V. Zelenskio biuras.

„Ukrainos prezidentas informavo Jensą Stoltenbergą apie situaciją karo lauke ir būtinybę Ukrainai greitai gauti daugiau sunkiųjų ginklų iš NATO šalių narių, kad būtų galima sėkmingai atremti Rusijos atakas ir tęsti kontrpuolimą“, – sakoma V. Zelenskio biuro pranešime.

Kaip skelbiama, abu lyderiai pokalbio metu taip pat aptarė grūdų eksporto iš Ukrainos uostų atnaujinimą.

Pasak atstovės, skambučio metu B. Johnsonas išreiškė V. Zelenskiui savo įsitikinimą, kad Ukrainos kariuomenė gali atsikovoti teritoriją, kurią neseniai užėmė Rusijos pajėgos. JK premjeras taip pat pateikė Ukrainos prezidentui naujausią informaciją apie Kyjivą artimiausiomis dienomis ir savaitėmis pasieksiančius britiškus ginklus, įskaitant 10 savaeigių artilerijos sistemų.

Pasak atstovo, trečiadienį vykusio skambučio metu abiejų šalių lyderiai pasikalbėjo apie tolesnę Vokietijos paramą Ukrainai ir galimą ukrainietiškų grūdų eksportą jūra. Atstovo teigimu, O. Scholzas taip pat informavo V. Zelenskį apie savo naujausio trišalio pokalbio su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu turinį.

Praėjusią savaitę Vokietijos kancleris pažadėjo pristatyti Ukrainai daugiau sunkiųjų ginklų, taip pat kitokios įrangos. Tačiau iki šiol Ukraina jokių sunkiųjų ginklų nesulaukė.

Berlyne šiuo metu lankosi V. Zelenskio specialusis pasiuntinys Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą (ES) reikalams Oleksijus Černyšovas ir čia veda derybas su Vokietijos vyriausybės atstovais. Ukraina tikisi, kad birželio 23–24 dienomis Briuselyje vyksiančiame ES viršūnių susitikime jai bus suteiktas kandidatės statusas.

Kaip pranešama, prezidentai aptarė dvišalius santykius ir situaciją Ukrainoje.

Baltarusija padeda Rusijai vykdyti invaziją į Ukrainą, leisdama rusų kariams pulti šalį iš savo teritorijos.

Daugiausiai dėmesio skirta saugumo padėčiai regione ir paramos Ukrainai klausimams aptarti.

Lietuvos vadovas pokalbio metu teigė, kad Rusijos pajėgų dislokavimo termino Baltarusijos teritorijoje pratęsimas yra saugumo situaciją Europoje keičiantis veiksnys. Pasak prezidento, tai reikalauja sustiprinti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) rytinio flango saugumą ir gynybinius pajėgumus.

Kalbėdamas apie situaciją prie Ukrainos sienų G. Nausėda akcentavo, kad būtina tęsti diplomatines pastangas įtampai mažinti, taip pat būti pasiruošusiems įvesti sankcijas Rusijos agresijos prieš Ukrainą atveju.

Prezidentas taip pat pabrėžė, kad svarbu padėti Ukrainai, susiduriančiai su hibridinėmis ir kibernetinėmis atakomis.

Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutarė ir toliau palaikyti ryšį ir dalintis informacija saugumo klausimais, pranešė Prezidento komunikacijos grupė.

Jis trečiadienį kalbėjo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, tviteryje rašė V. Zelenskis. Esą buvo kalbama ir apie pasirengimą Aljanso šalių lyderių susitikimui. Ukrainos dalyvavimas įmanomas, NATO atvirų durų politika lieka nepakitusi, teigė prezidentas.

Be to, anot V. Zelenskio, jis ir J. Stoltenbergas buvo vieningos nuomonės, jog reikia tolesnių diplomatinių pastangų saugumui Europoje užtikrinti.

Galima Ukrainos narystė NATO yra įtampos tarp Vakarų ir Rusijos, kuri pasienio teritorijoje yra sutelkusi 100 000 karių, pagrindas. Vakarai baiminasi Rusijos invazijos į Rytų Ukrainą. Vyriausybė Maskvoje tai neigia ir reikalauja saugumo garantijų.

Maskva, be kita ko, reikalauja, kad NATO nepriimtų Ukrainos į savo gretas. Aljansas tai atmeta, pabrėždamas šalių teisę pačioms spręsti.