Trečiadienį Teatro aikštėje po vidurdienio gausiai rinkosi klaipėdiečiai, laukdami atvykstančių miškininkų su dovanomis iš miško.

Ketvirtį tūkstančio šakų iš Šernų girininkijos, kurias savo automobilių pirmasis atvežė pats girininkas, klaipėdiečiai išsidalino gal per dvi minutes.

"Štai kokią gražią šaką gavau ir tokia didelę. Šventinė, sniegu aplipusi. Visų kaimynų namus papuošiu", – džiaugėsi klaipėdietė.

Netrukus privažiavo ir didžiulis sunkvežimis, kuriuo atgabenta dar per 5 tūkst. gražių eglišakių.

"Šiemet puošime tik šaką, o ne eglutę, kaip kasmet, nes išvykstame, nebūsime namie nuo Kalėdų iki Trijų Karalių. Todėl ir atėjome į Teatro aikštę miškininkų dovanų", – pasakojo kita moteris.

"Paėmiau tris šakas, ne iš godumo, o – sau ir kaimynėms, kurios vaikščioti nepajėgia. Kalėdos juk, reikia visiems to džiaugsmo", – tikino vyras.

"Šį kartą atvežėme apie 5 tūkst. eglišakių iš Šernų girininkijos, Darbėnų, Vaineikių miškų ir iš Kretingos medelyno. Manau, kad šakas puošti geriau. Viena viena šaka išgelbėja vieną eglutę", – įsitikinęs Šernų girininkas Vytenis Poškus.

Tuo pačiu metu eglės šakos žmonėms buvo dalinamos ne tik Klaipėdoje, bet ir Palangoje, Šventojoje, Gargžduose, Juodkrantėje ir Nidoje.

"Daugiausiai atvežėme į Klaipėdą. Beveik niekada jų nelieka. O likučius žmonės susirenka apdengti rožes darželiuose. Tai jau tapo tradicija, gyventojai patys skambina, klausia kada atvešime šių kalėdinių atributų", – teigė Kretingos miškų urėdijos miško želdinimo ir apsaugos inžinierė Gražina Banienė.

Šilti ir linksmi piešiniai

Skaityklos sieną papuošė 40 piešinių. Jų kūrėjai – uostamiesčio pradinukai, pirmus ar antrus metus "Varsos" dailės studiją lankantys vaikai.

Anot mokytojos L.Laurinavičienės, tokios jos mokinių parodos rengiamos kasmet prieš Kalėdas. Ir nors šiemet galbūt ne visi darbai turi šventinių motyvų, dėl įvairovės atrinkti skirtingų technikų ir temų piešiniai.

"Tikrai specialiai nepiešėme šiai parodai, galbūt todėl ne visi piešiniai kalėdiniai, bet jie visi atspindi kalėdinę nuotaiką. Mane jų darbai labai džiugina, jie gana šilti ir linksmi. Vaikams šis pasirodymas viešai – didelis stimulas, į parodą jie atsiveda klasės draugus, tėvelius, kurie pamato, ko jie išmoko. Vaikams didelė motyvacija su savo kūryba išeiti į miesto erdves", – pastebėjo L.Laurinavičienė.

Iš studijos grįžta laimingi

Į savo anūkės Liepos parodą atėjusi klaipėdietė Tulija negalėjo atsidžiaugti vaikų piešiniais. Moters įsitikinimu, labai daug kas priklauso nuo mokytojo, kuris dirba su vaikais.

"Jų vadovė Loreta yra nuostabi, ji tikra profesionalė ir puiki pedagogė. Visada žaviuosi ir džiaugiuosi jos ramybe ir reiklumu. Mano anūkė lanko šią studiją, mes stebimės jos tobulėjimu. Ji iš dailės pamokų grįžta laiminga", – pasidžiaugė klaipėdietė.

Danielės tėtis taip pat atėjo į parodą, kur eksponuojamas jo dukrelės piešinys ir neslėpė, kad jos pasiekimai labai džiugina: "Ji piešdavo ir namie, bet šioje studijoje sužino kur kas daugiau meno subtilybių, išmoko naujų piešimo technikų. Smagu matyti jos darbus."

Mielai pasikabintų ir namie

Bibliotekininkė Viktorija pripažino, kad ne kasdien bibliotekos skaitykloje girdimas toks šurmulys. Tačiau ir pačias darbuotojas maloniai nuteikė jaunųjų klaipėdiečių tapyba.

"Mums patinka ši sumaištis. Apžiūrėjau darbus iškart, kai tik pakabino, man labai patiko. Dar su kolegėmis pakalbėjome, kad kai kurie piešiniai labai brandūs, o kai kurios technikos yra nematytos ir labai įdomios. Tikrai yra tokių, kuriuos norėtume ir namuose pasikabinti", – tikino pašnekovė.

Šventiniame vakare pagerbti ne tik jaunieji studijos dailininkai, kurie šią vasarą sulaukė pripažinimo Japonijoje tarptautiniame vaikų piešinių konkurse, bet ir visi šios parodos dalyviai.

Šį kartą Lietuvos verslo kolegijos surengtame bėgime dalyvavo nemažai jaunų šeimų. Kelios mamos vaikų vežimėlius pavertė dovanų dėžėmis, taip visiems aplinkui parodydamos, kad didžiausia likimo dovana joms yra mažyliai. Didžioji bėgusiųjų dauguma buvo pasipuošę kalėdinėmis kepurėmis ar net elfų rūbais.

Linksmoji kompanija risnojo Turgaus, Tiltų, Liepų g., Danės gatvėmis, Laivų skersgatviu.

Nario mokestis neišgąsdino dalyvių, jie linksmai mankštinosi prieš startą, o grįžę į senamiestį buvo vaišinami karšta arbata, Tiltų gatvėje aidėjo linksma muzika. Šventiškiausiai ir originaliausiai pasipuošę bėgikai sulaukė dovanų.

Visos surinktos lėšos bus skirtos maltiečiams, globojantiems vienišus ir savimi negalinčius pasirūpinti senelius.

Linksmojo bėgimo dalyvių saugumu pasirūpino uostamiesčio policininkai.

Šeštadienio pavakare prie Jono kalnelio, ten kur yra stovėjusi aukščiausia Klaipėdos šventykla – Jono bažnyčia, skambėjo kalėdinė muzika.

Nuo 16 val., kai miestą pradėjo gaubti sutemos, Klaipėdos brass kvintetas palapinėje šalia prakartėlę simbolizuojančio šviečiančio kubo grojo žvarbos neišsigandusiems klaipėdiečiams.

Šį kartą tokių būta apie poros dešimčių.

Kalėdų nuotaika čia sklido ir penktadienį vakare. Žmonės klausėsi muzikos ir vaišinosi karšta arbata.

Renginio partneris Klaipėdos evangelikų liuteronų bendruomenė.

Šįkart jis surengtas 16-tą kartą.

„Jaučiu didžiulę pagarbą organizatoriams, juk jie tai darydami neturi kokio pelno. Norisi būti drauge su tokiais žmonėmis ir kartu su klaipėdiečiais ragauti jų paruoštas vaišes“, - kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, girdamas karštą žuvienę.

Uostamiesčio žmonių susibūrimą tradiciškai rengia Lietuvos karinės jūrų pajėgos ir Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija.

Prie laužo šildėsi namų neturintys vyrai. Jiems šeštadienis buvo sotus.

V.Grubliauskas pasakojo ne pirmus metus matantis į šį susibūrimą ateinančias pagyvenusias moteris, kurios atsineša uždaromus indus. Jos namo parsineša sriubos ir košės. Galima spėti, kad pensininkėms šio maisto užteks ne vienai dienai.

Prie palapinių speitėsi ne tik varguoliai, vaišinosi ir turtingesni klaipėdiečiai, jie gyrė skanų maistą. Žmonės džiaugėsi susitikę, buriavosi, linkėjo vieni kitiems gražių švenčių. Šį kartą alkanų neliko, klaipėdiečiai skirstėsi sušilę ne tik nuo maisto, bet ir šio susibūrimo rengėjų širdies šilumos.

Tai unikali kelionė laiku, šuolis daugiau nei 2000 metų į praeitį ir galimybė išvysti, koks buvo svarbiausiojo žmonijos istorijoje kūdikėlio gimimas.

Ši ekspozicija – išskirtinis klaipėdietės Aidos Raimondos Pečeliūnienės projektas – lėlių paroda „Diena, kai gimė Išganytojas“ arba „Pasivaikščiojimas po stebuklo laukiančią Jeruzalę…“ – nepaprasta žmonijos gerumo istorija, skambant adventinio laiko giesmėms, į Teatro aikštę atkeliavo šeštadienį.

Projekto autorė tūkstantmečius menančią Jeruzalės istoriją ir svarbiausią žmonijos gimimą papasakoja per 12 preciziškai sudėliotų epizodų: „Jeruzalė“, „Erodo valdymas, gyventojų surašymas“, „Sinagoga“, „Amatai“, „Prekyba“, „Maisto gaminimas“, „Gyvulininkystė“, „Kedrono slėnis“, „Karavanų kelias“, „Užeiga“.

Tiesa, dvi esminės biblinės scenos ekspoziciją papildys vėliau – gruodžio 25-ąją scena „Jėzaus gimimo istorija“, sausio 6-ąją „Trys karaliai“.

Unikalioje ekspozicijoje – 120 žmonių figūrėlių, 55 vienetai gyvūnėlių. Išskirtinė paroda Teatro aikštėje įkurdinta stikliniame paviljone, kurio ilgis 12 metrų, plotis 3 metrai. Stiklinę paviljono dalį specialiai šiam projektui gamino kompanija GLASSBEL.

Gruodžio 10, 16, 17, 23, 25, 26 dienomis, 13 ir 17 val., klaipėdiečiai kviečiame į ekskursijas su gidu, kur išgirs vaizdžius pasakojimus apie parodą „Diena, kai gimė Išganytojas“ arba „Pasivaikščiojimas po stebuklo laukiančią Jeruzalę...“.

Ekskursija prasidės prie buvusios Jono bažnyčios aikštėje prie modernios prakartėlės-kubo ir baigsis Teatro aikštė prie lėlių parodos ekspozicijos.

Ekskursijos trukmė – 60 min. Vaikams ir jaunuoliams iki 14 m. ekskursija nemokama.

Mokinių, vaikų grupėms rengiamos papildomos mokamos ekskursijos. Registracija ir išsami informacija dalia@jurossvente.lt arba tel.: (8-46) 246 27

Pasibaigus ceremonijai šventiškai nusiteikę klaipėdiečiai neskuba skirstytis namo, fotografuojasi prie žaliaskarės, ragauja mugėje siūlomus skanėstus.

12 metrų aukščio ir dvi tonas sveriančią sidabrinę eglutę miestui padovanojo klaipėdiečiai Lolita ir Albinas Gedminai. Kaip ir pernai, ši eglutė buvo papuošta šviečiančiomis, smulkiomis girliandomis. Įžiebus žaliaskarę Teatro aikštėje, nušvito ir esanti Atgimimo aikštėje.

Atgimimo aikštėje stovinti eglutė šiemet išskirtinė. Tai – autorinis įmonės „Švenčių studija“ projektas, sukurtas klaipėdiečių dizainerių poros – Rūtos Bučytės ir Dominyko Koncevičiaus. Dirbtinė eglė neįprastos žalios, o auksinės spalvos ir yra 20 metrų aukščio, papuošta jūros žuvelėmis.

Taip pat ją gaubia daugiau kaip 3 tūkst. dirbtinių aukso spalvos eglišakių, šviesos girliandos, šviečiančios dekoracijos, tradiciniai kalėdiniai žaislai ir jūriniai elementai. Šios modernios eglės ir jos papuošimų nuoma miestui kainuoja apie 37,5 tūkst. eurų. Tai – šiek tiek brangiau nei praėjusiais metais.

Šįmet Klaipėdos savivaldybė padidino finansavimą kalėdinės nuotaikos kūrimui iki beveik 300 tūkst. eurų. Teigiama, kad papildoma pinigų injekcija leido įsigyti daugiau puošmenų. Bendra miesto apšvietimo ir puošmenų kaina siekia 208 tūkst. eurų. Likusią sumą sudaro išlaidos technikos įrenginiams.

Muzikos revoliucija

„The Beatles“ sukėlė revoliuciją muzikos pasaulyje. 1960 m. Liverpulyje susibūręs muzikantų ketvertukas – J.Lennonas, P.McCartney's, G.Harrisonas ir R.Starras – užkūrė tikrą „bitlomaniją“. Gerbėjai mėgdžiojo jų šukuosenas, aprangą, o jie patys žavėjo ir šokiravo. Koncertuose „The Beatles“ pasitikdavo euforijos apimtų, iš laimės klykiančių ir alpstančių klausytojų minios, grupę gaubė didžiulis žiniasklaidos dėmesys.

Muzikiniame teatre kurtame „The Beatles Show“ skambės ir patys žinomiausi, ir kiek mažiau pažįstami britų ketvertuko kūriniai. „Koncertui rinkausi labiau pažįstamas, daugiau roko faktūros turinčias dainas, tokias kaip „Come together“, „Imagine“, – vardijo kartu su kitais šio teatro solistais dainuosiantis Jeronimas Milius. – Jei žmonės nori išgirsti, kaip skambėjo „The Beatles“, tai jie gali padaryti klausydamiesi įrašo. O mūsų renginyje publika girdės jų interpretaciją, juk gros orkestras, dainuos ir merginos. Man pačiam taip pat įdomiau ne aklas atkartojimas, o savito interpretacijos kampo atradimas.“

Pašėlusi aistra gyventi

„The Beatles“ muzika man asocijuojasi su pašėlusia, gaivališka, atvira ir optimistiška gyvenimo aistra. Tuo, manau, ji iki šiandien aktuali tiems, kurie vertina tai, kas buvo, džiaugiasi tuo, kas yra, ir tiki, kad tai, kas bus, – bus gerai“, – kalbėjo spalvingą rokenrolo renginį režisavusi Rūta Bunikytė.

Pasak jos, norėta žiūrovams suteikti išskirtinę galimybę panirti į 1960–1970 metų dvasią: „Džiaugiuosi koncertą kūrusia komanda, kuri tiesiog gyveno tuo laikmečiu. Norėjome pateikti „The Beatles“ kūrybos ir paties laikotarpio retrospektyvą, stengėmės įsigilinti ne tik į muzikos žanrą, bet ir į laikmečio kultūrą, aprangos, elgesio stilių. Visa tai puikiai atskleidžia Vilijos Šuklytės sukurti stilizuoti kostiumai, Vestos Obolevičiūtės videoprojekcijos bei Ingos Briazkalovaitės choreografinės kompozicijos.“

Klasika – akordeonu

Antrąjį Muzikinio teatro naujametį koncertą režisavęs Ramūnas Kaubrys įsitikinęs, kad į naujus metus reikia žengti su šypsena: „Naujųjų metų sutikimas turi būti linksmas – reikia muzikos, juoko, įspūdingo šou.“ „Naujametės varjetė“ režisierius žadėjo, kad koncerte viso to bus su kaupu. Be to, specialiai Naujųjų sutiktuvėms parengtas operetės koncertas intriguoja neįprastu atlikimu.

Anot R.Kaubrio, koncerte pasirodantys „Keys4Soul“ akordeonistai yra aukščiausios prabos profesionalai, o akordeono skambesys leis patirtį naują populiariosios klasikos skambesį.

Susirinkusieji koncerte išgirs žinomiausias melodijas iš Imrės Kalmano – vieno iš keturių garsiausių XX a. pradžios operetės meistrų – operečių: „Čardašo karalienė“, „Monmartro žibuoklė“, „Misteris X“ (Cirko princesė) ir „Bajaderė“.

„Peržiūrėdamas teatro repertuarą ir populiariąją klasiką, nutariau, kad I.Kalmano, muzikinius numerius reikėtų pasirinkti todėl, kad jų muzikinis koloritas puikiai dera su akordeono muzika, – teigė R.Kaubrys. – Gaila, į vieną vakarą neįmanoma sudėti visko, ko norėjosi, šis kompozitorius per savo gyvenimą sukūrė nepaprastai daug išskirtinių kūrinių.“

„Naujametė varjetė“ išsiskiria savo ryškumu bei ypatinga atmosfera. Ir ne atsitiktinai. Ji buvo kuriama specialiai šiai progai – akį trauks efektingi V.Šuklytės kostiumai, I.Brazkalovaitės ir Ričardo Jankevičiaus choreografija, mat šou su solistais vokalistais koncerte kurs ir baleto trupės šokėjai. „Man, kaip vyriausiajam teatro režisieriui, buvo svarbu, kad scenoje kuo plačiau ir įvairiau savo galimybėmis atsiskleistų teatro solistai, – tikino R.Kaubrys. – Stengiausi atrinkti įvairiais niuansais išsiskiriančius muzikinius numerius. Šokio kalba, aktorinis meistriškumas ir nesenstančios, sielai artimos muzikos skambesys, tikimės, nepaliks abejingų.“

Artėjantį Kalėdų savaitgalį uostamiestyje numatomi šventinę nuotaiką kursiantys koncertai.

Sekmadienio pavakarę virš miesto, kaip ir kasmet, gaus Klaipėdos kariliono varpai. Juos nuo 16 val. tradiciškai kalbins Kęstutis Kačinskas ir Stanislovas Žilevičius.

Užburianti varpų muzika miestą dar kartą užlies ir po savaitės – gruodžio 31-ąją. Naujametis Klaipėdos kariliono koncertas prasidės likus pusvalandžiui iki laikrodžiai išmuš vidurnaktį.

Pirmadienio pavakarę Šv.Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje skambės melodingosios „Kalėdų mišios“.

Nuo 16 val. čia bus galima išgirsti choro „Aukuras“ ir Klaipėdos kamerinio orkestro styginių seksteto atliekamas melodijas.

Organizatorių teigimu, klasicistine skambesio darna pasižyminčios Josepho Haydno Mišios, prabilsiančios solistų, vargonų ir styginių seksteto balsais, klausytojų sielas pripildys didingo ir sakralaus jausmo.

Visą šventinį savaitgalį lankytojų lauks ir šventiškai išsipusčiusios miesto viešosios erdvės – Atgimimo ir Teatro aikštės bei jas puošiančios žaliaskarės, magiškasis sniego rutulys, kalėdiniais papuošimais tviskančios gatvės, stilizuota prakartėlė-kubas buvusios šv.Jono bažnyčios aikštėje.

– Ką galvoji apie Lietuvoje ir pasaulyje vykstantį kalėdinį šurmulį?

– Tokios Kalėdos, kurios skamba banaliomis melodijomis ir nuo lapkričio mėnesio mirksi lemputėmis, man sukelia alerginę reakciją ir pačias nemaloniausias emocijas. Labiausiai mane beria nuo visuotinės „kalėdizacijos“ ir su ja susijusios dezinformacijos. Ačiū žmonai Ericai, kurios dėka šitoje visuotinėje pirkimo ir skubėjimo panikoje išmokau atrasti žiemos švenčių jaukumą ir į visus išorinius dirgiklius reaguoti švelniau. Seniau Kalėdos ir man būdavo nebloga proga padidinti pajamas, tačiau supratau, kad galiu ir privalau būti žmogiškesnis, jeigu noriu, kad kažkas pasikeistų.

– Kaip manai, kas galėtų pakeisti tavo požiūrį į šį šventinį šurmulį?

– Manau, Kalėdos būtų kur kas geresnės, jeigu nustotume meluoti savo vaikams apie visokius Kalėdų senelius, rudolfus ir kitus gruodį atgimstančius „briedus“. Žmonės kalba apie Kalėdų stebuklus, bet vienintelis dalykas, kurį matau, yra masinis socialinis sutrikimas, kuris atsiranda dėl įtartinų, kažin kodėl ir iš kur kilusių šventinių ritualų. Visuomenės „kalėdizacija“ – tai kartą per metus vykstantis įnoringas smegenų plovimas idėjomis, kurios neva sklinda iš fantastinio Šiaurės ašigalyje esančio kalėdinio miestelio. Kažkada ten visus metus ilsėdavosi ir naujam sezonui tyliai ruošdavosi Kalėdų senelis su Rudolfu, o dabar kartu su jais ten sėdi ir reklamos specialistai – visi kartu kiaurus metus jie rezga naują ataką. Kiekvienais metais vis anksčiau tampame savo įtikėtų pop kultūros mitologijos personažų įkaitais. Pastebėjau, kad šiemet Kalėdų senelis arė jau nuo spalio vidurio!

– Nuo kada tapai toks ciniškas?

– Aš gimiau Kolumbijoje, tačiau iki dešimties metų gyvenau Amerikoje, kur buvau absoliutus Kalėdų senelio fanatikas. Kai su šeima grįžome atgal į Kolumbiją, man teko išgyventi skausmingą patirtį, nes Kolumbijoje dovanas vaikams neša ne Kalėdų senelis, o kažkoks „Nino Dios“ (personažas, panašus į visiems pažįstamą Jėzų, tik su pampersais). Skausminga todėl, nes mokykloje vieną kartą teko įsivelti net į muštynes dėl Kalėdų senelio garbės. Tėvai mokė, kad reikia kovoti už tai, kuo tiki. O aš tikėjau Kalėdų seneliu. Be to, kai buvau vaikas, man nuolat kildavo klausimų, kodėl kartais Kalėdų senelis atneša geresnes dovanas, o kartais – ne tokias geras, arba kodėl mano pusbroliams jis dažniausiai būdavo žymiai dosnesnis. Vaikui tokios patirtys yra labai skausmingos ir ateityje turi rimtų pasekmių, galinčių sukelti nepilnavertiškumo kompleksą, artumo baimę ir pan. Visame pasaulyje kalėdinio melo indoktrinacija vykdoma nuo mažens, ir tik patys kritiškiausi vaikai išlieka saugūs ir nepažeisti. Mes su žmona seniai nusprendėme jų nekvailinti. Kūčių naktį mano vaikai miega ramiai, nes žino, kad po jų namus joks storas nepažįstamas senis nevaikšto.

– Ką turėtume padaryti, kad Kalėdos dovanotų prasmingą džiaugsmą?

– Man kyla klausimas, kodėl mums taip sudėtinga paraginti vaikus tikėti dar retesniu reiškiniu – pavyzdžiui, nuoširdžiu žmonių gerumu. Kalėdų senelio materializacija nėra Kalėdų stebuklas. Tikrasis stebuklas įvyksta tada, kai tėvai ar kažkas kitas iš šeimos savo veiksmais parodo, kad jis nėra toksegocentriškas, emociškai sutrikęs asilas, kaip visi manė. Nejaugi taip sunku sau ir savo vaikams pripažinti, kad tik mes patys galime kurti stebuklus, ir tik mūsų pačių dosnumas ir supratingumas padaro šį laikotarpį stebuklingu?

Siūlau baigti meluoti savo vaikams ir įtikinėti juos kažkokiais neegzistuojančiais stebuklais. Baikime juos klaidinti kažkokiais angelais ir mistinėmis būtybėmis, kurios neva skleidžia kažkokią ypatingą dvasią ir neša dovanas iš „Ebay“, „Amazon“ ir prekybos centrų. Atėjo metas nužudyti Kalėdų senelį. Labai džiaugčiausi, jeigu žmonės išdrįstu drąsiai pripažinti, kad Kalėdų senelis yra tik šiuolaikinė komercinių Kalėdų ikona, tokia pati kaip Kubos Che Guevara, sovietų Leninas, ar kinų Mao. Jų nebėra, jie seniai mirę, tačiau toliau plauna mūsų smegenis. Reikėtu ryžtingai baigti kalėdinės dezinformacijos skleidimą ir stabdyti Kalėdų senelio propagandą. Ir aš nebijau to žodžio – nes tai absoliuti propaganda, užsiimanti aktyviu visuomenės klaidinimu – poelgių ir mąstysenos paveikimu, skleidžiant neteisingą informaciją. Šiuo atveju – propaguojama kalėdinė apsipirkimo isterija.

– Jeigu netiki Kalėdų seneliu, gal tiki bent pačiomis Kalėdomis?

– Iš tiesų aš esu rehabilituotas Grinčas. Aš tikiu Kalėdomis. Ir pripažįstu, kad atvykimas gyventi į Lietuvą man parodė tikrąją Kalėdų dvasią. Nes būtent Lietuvoje supratau, kokia nyki ir negailestinga gali būti žiema. Tik šiauriečiai gali žinoti, kas yra tikros Kalėdos, ir suprasti, kodėl tamsiausiu metų laiku yra taip svarbu dalintis, ieškoti ir atrasti žmogišką šilumą. Tamsiausiu metų laiku mes patys turime šviesti ir parodyti geriausią, ką turime, ir dalintis su tais, kurie mums brangiausi.

– Kokias pasekmes sukelia visuotinė „kalėdizacija“, apie kurią kalbi?

– Aš jau nesistebiu, kad mūsų visuomenėje kalėdinis gerumas yra susitapatinęs su kalėdiniu vartojimu. Kaip jau minėjau – išmokau į šiuos reiškinius reaguoti švelniau. Nors man vis dar keista, kodėl ne visi supranta, kad su prasidėjusia „kalėdizacija“ labai ryškiai atsiskleidžia įvairūs materialių vertybių visuomenės sutrikimai.

Lietuvoje simptomai yra akivaizdūs ir su kiekvienais metais jie tik ūmėja.

* Kai pirkti bet ką pasirodo gera idėja, nes tuščiomis svečiuose negali pasirodyti.

* Kai kalėdinius sveikinimus siunčiame „bičiuliams“ pagal „mailing listą“ ar „Excel“ lentelę.

* Kai apsipirkimas ir dovanų gavimas virsta „Deja Vu“, nes tas pačias dovanas perkame, dovanojame ir gauname kiekvienais metais (dažniausiai tai kojinės, šalikas, kvepalai).

* Kai dovanos atspindi, kiek mažai žinome apie savo artimuosius, bet parodo, kiek esame pasiryžę išleisti pinigų.

* Kai įvyksta šeimyniniai konfliktai (nes tik tada visi susirenka).

* Kai gruodžio mėnesis tampa vieninteliu mėnesiu per metus, kai aplanko noras būti geru ir visuomenišku, kai jaučiama prievolė aukoti ar susigalvoti kokią kitą akciją-atrakciją.

* Kai net taupūs lietuviai nesupranta, kad „kalėdinė nuolaida“ reškia, kad mokėsi du kartus daugiau.

* Kai tavo perkamoji galia stebuklingai padidėja, nors lygiai tiek pat uždirbai ir lapkritį, ir spalį.

* Kai prarandi saiką ir guodi save, kad visi daro tą patį, todėl visi bus vienodai pavargę ir nutukę atėjus sausiui.

– Ką tuomet veiki tu, kai aplink visi skuba ir ruošiasi šventėms?

Pasinaudodamas „kalėdizacijos“ fonu, ir aš save pabandysiu parduoti (juokiasi). Šventinį darbymetį šiemet iškeičiau į kitokią veiklą. Šiuo metu visas jėgas atiduodu savo būsimai premjerai – sausio 24 d. publikai pristatysiu keletą metų ruoštą ir „TEDx“ renginiuose jau po gabalėlį išbandytą interaktyvaus muzikinio seminaro programą. Darausi kitoks – keičiasi mano kuriami pasirodymų formatai. Muzikuoti man labai patinka, bet kai su muzika dera intelektualūs pokalbiai, įtraukiantys publiką – tai jau visai kitas pojūtis. Tikiu, kad ne tik man kaip atlikėjui, bet ir žiūrovui norisi naujų patirčių.