Kasdien už pataisos įstaigų sienų dirba arba mokymo užsiėmimus lanko apie 400 nuteistųjų, kurie turi teisę vykti be sargybos ar palydos. Kuriam nuteistajam galima suteikti tokią teisę, sprendžia speciali komisija ir pataisos įstaigos vadovas.

Per praėjusius trejus metus iš atvirų objektų – nesaugomų kolonijų ar darbo vietų pasišalino 22 nuteistieji ir du nuteistieji pabėgo iš saugomų objektų ar konvojavimo metu. Pabrėžiu, visi jie buvo sulaikyti ir atliks arba atlieka papildomą bausmę.

Šiemet išlieka panaši tokių pažeidimų tendencija – penki atvejai. Kol kas nesulaikytas vienas asmuo. Pasišalinimo ar pabėgimo metu smurtinių nusikaltimų nebuvo padaryta.

Apie bausmę atliekančio nuteistojo pabėgimą nedelsiant, teisės aktų nustatyta tvarka yra informuojamas artimiausias tos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Policijai paskelbus nuteistojo paiešką yra bendradarbiaujama, teikiant visą reikalingą informaciją ar duomenis, galinčius turėti įtakos kuo greičiau sulaikyti nuteistąjį.

Kiekvienu tokio pažeidimo atveju pataisos įstaigoje buvo atliktas ne tik ikiteisminis tyrimas nuteistojo atžvilgiu, bet ir pradėtas tarnybinis patikrinimas, siekiant išsiaiškinti veiklos silpnąsias vietas ar galimas spragas. Kalėjimų departamento vadovybė reikliai vertina ir vertins pareigūnų darbą, galimai lėmusias nuteistųjų pabėgimo ar pasišalinimo priežastis ir aplinkybes.

„Praėjusią savaitę jis man pranešė, kad atsistatydina“, – BNS sakė ministras.

Teisingumo ministras BNS patvirtino, kad R. Krikštaponiui pareigos atsiras ministerijoje. 

Pasak jo, Kalėjimų departamento vadovas traukiasi dėl „labai daug streso“. R. Krikštaponis Kalėjimų departamentui vadovauja kiek daugiau nei metus – nuo 2017 metų gruodžio.

„Direktorius kartu su Teisingumo ministerija padarė nemažai – reorganizuota įstaiga, jungtos pavaldžios įstaigos, sudarytas Lukiškių kalėjimo iškeldinimo planas, pakeistos nuteistųjų vidaus taisyklės“, – kalbėjo E. Jankevičius.

„Dabar mes keisime taktiką ir dabar reikia visas permainas įgyvendinti. Reikia labai griežtos ir tvirtos rankos“, – pridūrė jis.

Ministras sakė su R. Krikštaponiu dar aptarsiantis, nuo kada jis paliktų pareigas.

Teisingumo ministerija pernai rugsėjį buvo inicijavusi tarnybinį patikrinimą dėl R. Krikštaponio veiksmų, kilus abejonių dėl kai kurių departamento vykdytų viešųjų pirkimų.

Kandidatą jau tikrina tarnybos

Atsistatydinantis Kalėjimų departamento vadovas Robertas Krikštaponis turėtų baigti darbą sausį, į jo vietą jau numatytas naujas kandidatas, kurio tinkamumą vadovauti šiuo metu tikrina tarnybos, BNS patvirtino teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Naujasis departamento vadovas bus skiriamas ne konkurso būdu. Nuo šių metų Kalėjimų departamento vadovą skiria Vyriausybė teisingumo ministro teikimu, į šias pareigas nerengiamas konkursas. Šios permainos įsigaliojo pernai Seimui priėmus Vidaus tarnybos statuto redakciją.

„Aš manau, kad tai labai gerai, nes vadovas ar ministras turi turėti įtakos priimant aukštus pareigūnus į pareigas“, – BNS sakė E. Jankevičius.

Atsistatydinantis R. Krikštaponis teigė, kad sulaukė ministro pasiūlymo prisijungti prie jo politinės komandos. Jis teigia, kad tikslias pareigas galės pranešti kitą savaitę.

„Mes dar su ministru kalbamės apie tai (apie pareigas – BNS), nes aš dar dirbsiu ir kitą savaitę tikrai“, – teigė R. Krikštaponis.

„Tas ministro pasiūlymas man priimtinas“, – pridūrė jis.

Prašymą atsistatydinti Kalėjimų departamento vadovas įteikė antradienį. Jis Kalėjimų departamentui vadovauja kiek daugiau nei metus. Per jo vadovavimo laikotarpį neapsieita be įkalinimo įstaigas krėtusių skandalų, tokių kaip vadinamoji „Jūros šventė“ Pravieniškėse.

„Esu tas vadovas, kuris stengiasi, kad būtume atviri, skaidrūs ir darbą atliktume taip, kaip pridera sąžiningam pareigūnui ar darbuotojui, todėl bet kokios negerovės buvo viešinamos, rodomos ir ėmėmės įvairiausių priemonių, kad užkirstume kelią tokiom negerovėm ir jas išgyvendintume“, – teigė R. Krikštaponis.

Teisingumo ministerija pernai buvo inicijavusi tarnybinį patikrinimą dėl R. Krikštaponio veiksmų, kilus abejonių dėl kai kurių departamento vadovo pasirašytų sąskaitų. Pasak R. Krikštaponio, tąkart jis gavęs tarnybinę nuobaudą – pastabą.

„Buvo vienas tarnybinis patikrinimas dėl sąskaitos, kuri buvo apmokėta – 142 eurai. Jeigu neklystu, tai kovo mėnesį. Buvo viršyta suma. Ten tiesiog žmogiška klaida ir dėl jos buvo atliktas tarnybinis patikrinimas (...) gavau pastabą už tą pasirašytą sąskaitą. Žmogiška klaida, reikia už ją atsakyti“, – sakė Kalėjimų departamento vadovas.

Teisingumo ministerija pernai rugsėjį skelbė beisaiškinanti ir kai kuriuos R. Krištaponio vadovaujamo departamento atliktus centralizuotus viešuosius pirkimus, kuriuose dalį laimėjo už sukčiavimą teisiamo Pravieniškių įmonės vadovo Vytauto Pitkausko vadovaujama bendrovė „Justura“.

Ministerijai įsikišus pirkimai buvo sustabdyti, tačiau lapkritį bei gruodį kelios Kalėjimų departamentui pavaldžios įkalinimo įstaigos pasirašė sutartis su minėta imone.

R. Krikštaponis pripažino, kad įtaką jo sprendimams ir procesams bandė daryti „įvairios verslo grupės“, tačiau kokios – neatskleidė.

„Galiu atsakyti sąžiningai, kad pradėjus vadovauti buvo tam tikrų galbūt ne spaudimo, bet bandymų daryti įtaką mano sprendimams, kažkokiems Kalėjimų departamente vykstantiems procesams, tačiau esu tas žmogus, kuris nelabai pasiduoda spaudimui ir pamatę, kad nepavyks to padaryti, daugiau spaudimų nebuvo“, – BNS teigė R. Krikštaponis.

LVAT kolegija padarė išvadą, kad anksčiau bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas dėl tuometinės teisingumo ministrės Mildos Vainiutės įsakymo teisėtumo, tinkamai įvertino teisines ir faktines aplinkybes byloje, padarė jas atitinkančias išvadas, priėmė šioje dalyje teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Tačiau LVAT nusprendė, kad netinkamai buvo nuspręsta dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio A. Norkevičiui.

Iš valstybės A. Norkevičiui priteista sumokėti 4934 eurus turtinės ir 2 tūkstančius eurų neturtinės žalos atlyginimo.

LVAT neturtinę žalą A. Norkevičiui sumažino iki 500 eurų.

LVAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Šioje byloje atsakovu buvo patraukta valstybė ir Teisingumo ministerija, trečiaisiais asmenimis – Kalėjimų departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Liepos 4 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino 2017 metaus rugpjūčio 8 dieną priimtą tuometinės teisingumo ministrės M. Vainiutės įsakymą neskirti A. Norkevičiaus Kalėjimų departamento direktoriumi.

„Ministro diskrecija nėra absoliuti. Esminis motyvas įsakymo panaikinimo - nurodyti teisiniai ir faktiniai pagrindai nėra konkretūs, bendro pobūdžio išvados, rašytiniais įrodymais nebuvo pagrįstos, motyvai turi būti žinomi tam asmeniui, kurio atžvilgiu jie priimti“, – yra sakiusi  teisėja R. Miliuvienė.

Ji taip pat teigė, kad neteisėtai buvo išplėsti reikalavimai pretenduojantiems į Kalėjimų departamento vadovus – po atrankos paskelbimo pasirodė reikalavimas, kad pretendentas nebūtų susijęs su kalėjimų sistema.

LVAT teisėjų kolegija savo nutartyje pažymi, kad ministrui suteikta kompetencija priimti teisės aktus, tarp jų Atrankos į pataisos pareigūnų pareigas taisykles, sudaryti Atrankos komisiją yra ne tik Ministro diskrecijos realizavimo priemonės, bet ir diskrecijos ribų nustatymo instrumentas, nes ministras yra saistomas savo paties nustatytų taisyklių: skiria į pareigas nustatyta tvarka atrinktą asmenį į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas.

„Kai byloje nėra kvestionuojamas įvykusios Atrankos teisėtumas, Atrankos komisijos kompetentingumas bei nešališkumas, ministro diskrecija neskirti pagal iš anksto nustatytus kriterijus atrinko asmens į pareigas tampa itin siaura, ji turėtų būti grindžiama įstatyme numatytomis ir/ar kitomis objektyviomis aplinkybėmis, kurios negalėjo būti žinomos iki atrankos organizavimo. Be to, dėl savo pobūdžio šios aplinkybės turėtų būti pakankamai akivaizdžios, patvirtinančios, kad  asmens skyrimas į pareigas neatitiks tų tikslų ir uždavinių, kurie keliami atitinkamai institucijai“, – rašoma LVAT nutartyje.

Byla vyko uždaruose posėdžiuose, eksministrei teko liudyti

A. Norkevičiaus skundas buvo nagrinėjamas uždaruose posėdžiuose,

Vykstant dar viešam pirmajam posėdžiui paaiškėjo, kad byloje yra STT informacija. 

LVAT nutartyje rašoma, kad teismas, susipažinęs su STT 2017 metų liepos 17 dienos raštu, jame pateiktos informacijos nevertino kaip reikšmingos išvadai pareiškėjo neskirti į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas.

LVAT paskelbė, kad neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo vertinimu, todėl papildomai šių duomenų netiria, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ši informacija turėjo būti vertina duomenų, esančių pareiškėjo Asmens byloje (darbinės patirtis, veiklos vertinimai, skatinimas ir t. t.), visumos kontekste.

Pasak teismo, STT rašte konstatuota, kad informacijos, nurodytos Korupcijos prevencijos įstatyme apie pareiškėją nėra, o Valstybės

saugumo departamento  rašte nurodyta, kad pareiškėjui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima „Visiškai slaptai“.

Pagal LVAT nutartį, nagrinėjant ginčą dėl A. Norkevičiaus atleidimo liudytoja buvusi ministrė M. Vainiutė. Ji teigė, jog pagrindinė priežastis neskirti pareiškėjo į pareigas – jis jau ėjo šias pareigas, jas atliko netinkamai.

M. Vainiutė teisme atkreipė dėmesį į sistemines tęstines problemas, kurios liko neišspręstos. Ji nežinojo, ar specialiuosiuose reikalavimuose nebuvo įrašytas reikalavimas, jog asmuo neturi būti susijęs su laisvės atėmimo vietų sistema.

Liudytoja tvirtino, kad įsakyme yra nurodytas jo teisinis pagrindas, ji  įvertino visumą dokumentų ir ilgai bei rimtai svarstė, kokį sprendimą priimti, todėl pažeidė 14 dienų terminą skirti pareiškėją į pareigas bei šio termino nepratęsė.

A. Norkevičius teismų prašė panaikinti teisingumo ministrės M. Vainiutės įsakymą neskirti jo įstaigos direktoriumi, taip pat įpareigoti priimti jį į pareigas.

A. Norkevičius anksčiau teismo prašė sustabdyti naujai paskelbtą konkursą į šias pareigas, tačiau šis prašymas buvo atmestas.

Vėliau Kalėjimų departamento vadovo konkursą laimėjo Robertas Krikštaponis. Jis ir eina pareigas.

Teisingumo ministerija teismui tvirtino, kad teismo išvada, kad ministrė, priimdama įsakymą dėl A. Norkevičiaus, peržengė savo diskrecijos ribas, yra nepagrįsta ir padaryta paviršutiniškai.

„Logiška, kad ministras, žinodamas, jog pareiškėjas minėtas pareigas jau ėjo anksčiau, bet bausmių vykdymo sistemos problemos tęsiasi

iki šiol, gavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos 2017 m. liepos 17 d. raštu pateiktą įslaptintą informaciją, turėjo rimtų abejonių dėl pareiškėjo galimybių įgyvendinti Kalėjimų departamentui nustatytus tikslus ir funkcijas, padėti ministrui formuoti valstybės politiką jam priskirtoje bausmių vykdymo srityje“,– teigė ministerija.

Jos manymu, M. Vainiutės veiksmus priimant vertinti peržengiančiais jo turimos diskrecijos ribas, būtų ribojamos ministrės konstitucinės teisės būti atsakingam už valstybės politiką nustatytoje srityje bei laikytis atsakingo valdymo principų.

Tuo metu Kalėjimų departamentas priverstas stabdyti kai kuriuos naujus pirkimus, kurie kelia abejonių dėl skaidrumo. Aiškėja, kad liepos mėnesį skelbto centralizuoto Kalėjimų departamento minkštojo inventoriaus pirkimo dalį galėjo laimėti už sukčiavimą teisiamo Pravieniškių įmonės vadovo Vytauto Pitkausko vadovaujama bendrovė „Justura“.

Dėl šio pirkimo, anot Teisingumo ministerijos atstovo Audrio Kutrevičiaus, bus kreipiamasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), Viešųjų pirkimų tarnybą bei Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

„Ministrui kelia abejonių ta firma, laimėjusi pirkimą, nes jos vadovai vienaip ar kitaip buvo susiję su bausmių vykdymo sistema. Bus kreiptasi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kad būtų įvertintas šios „Justura“ socialinės įmonės statusas, ar ten tikrai dirba neįgalieji. Kreipsimės ir į Viešųjų pirkimų tarnybą, ar įmonė atitinka įstatymų reikalavimus, ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl antikorupcinio vertinimo – ar buvo sudarytos išskirtinės sąlygos vienam tiekėjui“, – BNS sakė Teisingumo ministerijos atstovas spaudai A. Kutrevičius.

Be to, anot jo, bus pakeista visa Kalėjimų departamento viešųjų pirkimų komisija.

„Kalėjimų departamente bus atnaujinta visa Viešųjų pirkimų komisija. Į ją bus deleguoti ir Teisingumo ministerijai pavaldžių kitų įstaigų atstovai ir geriausi viešųjų pirkimų specialistai. Nuo šiol apie visus vykdomus viešuosius pirkimus visuomenė bus plačiau informuojama“, – pirmadienį išplatintame pranešime teigė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Patikrinimas dėl 150 eurų sąskaitos

Anot Teisingumo ministerijos atstovo, tarnybinis patikrinimas dėl R. Krikštaponio bus atliekamas nustačius, kad jis šių metų balandį pasirašė maždaug 150 eurų sąskaitą faktūrą su įmone „Yglės pastatų valdymas“ už remonto detalių pirkimą, tačiau ši sąskaita nebuvo pagrįsta kitais dokumentais.

Kalėjimų departamentas bendrovę „Yglės pastatų valdymas“ nuo 2015 metų samdo prižiūrėti savo administracinį pastatą Vilniuje Sapiegos gatvėje.

Šiemet Teisingumo ministerijai atlikus Kalėjimų departamento auditą, nustatyta, kad privati bendrovė prižiūri pastatą nepaisant to, kad analogiška pastato priežiūra pavesta rūpintis Kalėjimų departamento padaliniui – Bendrajam skyriui.

Be to, auditoriai negalėjo tiksliai nustatyti visos aptiktos įrangos, nes „nė vienas ilgalaikio turto objektas nebuvo pažymėtas inventoriniu numeriu“. Už priežiūrą privačiai bendrovei iš pradžių numatyta sumokėti 26 tūkst. eurų, tačiau per kelerius metus jai atseikėta 29,6 tūkst. eurų. Auditoriai atkreipia dėmesį, kad iš minėtos sumos du trečdaliai skirti ne paslaugoms, o prekėms apmokėti. Vertintojai nurodo dokumentuose pasigedę informacijos, kiek ir kokia kaina mokėta privačiai bendrovei už prekes.

O kai kurie aptikti duomenys atskleidė, kad už kai kurias prekes privačiai bendrovei galėjo būti atseikėta ir keleriopai brangiau. Pavyzdžiui, kabelį „Yglės pastatų valdymas“ departamentui pirko už tris kartus didesnę nei rinkos kaina, o trifazį automatą – 6,5 karto brangiau.

Pats R. Krikštaponis sakė kol kas neturįs informacijos apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą.

„Gal čia kas suklydo. Galiu pasakyti tik tiek ,kad mes baigėme Kalėjimų departamento audito apibendrinimą ir pateikėme Teisingumo ministerijai 79 lapus patikrinimo medžiagos. Tarp pavardžių yra ir mano pavardė, tai galbūt ten kažkur įžiūrėjo, kad ten kažkas galėjo būti. Bet ten tų pavardžių yra labai daug“, – BNS pirmadienį sakė R. Krikštaponis.

Anot jo, tarp asmenų, kurių atsakomybę siūloma aiškintis, iš viso minima apie 20 pavardžių. Didžioji dalis – Kalėjimų departamentui pavaldūs darbuotojai, dėl jų tarnybinį patikrinimą R. Krikštaponio įsakymu atlieka pats departamentas.

Kaip skelbė BNS, šiemet birželį baigto Kalėjimo departamento audito metu nustatyta, kad daugiau nei milijoną eurų kainavusi ryšio blokavimo sistema Alytaus pataisos namuose iki šiol tinkamai neveikia, kriminalinei žvalgybai vykdyti pripirkta įrangos, bet ji kelerius metus nenaudojama, o buvusio socialdemokrato Juozo Bernatonio vadovauta Teisingumo ministerija teikė tikrovės neatitinkančią informaciją Finansų ministerijai.

Naują pirkimą laimėjo už sukčiavimą teisiamojo vadovaujama įmonė

Teisingumo ministerija šiuo metu ėmė aiškintis ir neseniai įvykusio Kalėjimo departamento pirkimo aplinkybes.

Kalėjimų departamentas atliko kelių dalių viešąjį pirkimą įgyti minkšto inventoriaus nuteistiesiems sau pavaldžiose įstaigose.

Vieną dalį šio pirkimo laimėjo įmonė „Justura“, planuota pirkti kelis tūkstančius čiužinių už 141,4 tūkst. eurų, per 12 tūkst. antklodžių ir pagalvių už 147,9 tūkst. eurų, 59,5 tūkst. užvalkalų, paklodžių, rankšluosčių ir antčiužinių už 198,8 tūkst. eurų.

Pirkimas yra įvykęs, Kalėjimų departamento vadovas buvo nurodęs pavaldžioms įkalinimo įstaigoms pasirašyti sutartis. Tačiau pirmadienį įstaigos informuotos, jog sutarčių pasirašymas stabdomas, kol bus išsklaidytos visos abejonės dėl skaidrumo.

Konkursą laimėjusiai bendrovei „Justura“ vadovauja V. Pitkauskas, teisiamas dėl nusikalstamų veikų, kaip įtariama, padarytų vadovaujant Pravieniškių pataisos namų įmonei.

Kauno apygardos teisme jau kelerius metus nagrinėjama byla, kurioje buvę Pravieniškių įmonės vadovai V. Pitkauskas ir Jonas Raudeliūnas bei įmonėje dirbęs Kazys Raudeliūnas kaltinami sukčiavimu, turto iššvaistymu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, tarpininkavimu kyšininkaujant, dokumentų suklastojimu ir piktnaudžiavimu. Savo kaltės jie nepripažįsta.

Byloje teigiama, kad teisiamieji kalinių pagamintais daiktais „gerino santykius“ su įtakingais pareigūnais ir politikais.

Portalas 15min.lt rašo, kad V. Pitkauskas pirmadienį ryte atsiliepė telefonu, tačiau tikino esąs išvykęs ir laimėto Kalėjimų departamento viešojo pirkimo konkurso kol kas nekomentavo.

Kitas teisiamasis minėtoje byloje K. Raudeliūnas šiuo metu yra valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Komercijos ir rinkodaros skyriaus vadybininkas.

Šio skyriaus vadovo pavaduotoja, šiuo metu laikinai einanti bendrovės „Mūsų amatai“ direktorės pareigas, Vaida Švėgždienė BNS pirmadienį sakė negalinti tiksliai pasakyti, ar „Justura“ yra ką nors įsigijusi iš jų bendrovės.

Neoficialiomis žiniomis, dalį prekių, kurias tiekia laimėjusi viešuosius pirkimus, „Justura“ galėjo įsigyti iš „Mūsų amatų“.

„Ministrė nusprendė skelbti naują atranką Kalėjimų departamento vadovo pareigoms užimti“, – BNS sakė ministrės atstovė spaudai Rita Grumadaitė.

Naują atranką nuspręsta skelbti ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui pirmadienį pareiškus, kad sovietmečiu dvelkiančiai kalėjimų sistemai reikalingas su ja nesusijęs vadovas. Pats A.Norkevičius BNS teigė neišgirdęs argumentų, kodėl nuspręsta jo neskirti į pareigas.

Teisingumo ministerija pranešė, kad M.Vainiutė tokį sprendimą priėmė „pasinaudodama jai suteikta teise įgyvendinti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų valdymą bei atsižvelgdama į būtinumą siekti esminių pokyčių bausmių vykdymo sistemoje ir pertvarkyti šią sistemą“.

Pasak ministrės, Kalėjimų departamente ir bausmių vykdymo sistemos įstaigose reikia giluminių pertvarkų, naujo požiūrio į šią instituciją.

„Atlikti ir dar tebeatliekami patikrinimai patvirtina tai, kad Kalėjimų departamentas, kuriam pavesta kontroliuoti, prižiūrėti ir vadovauti pavaldžioms įstaigoms, deja, nesugeba visa apimtimi užtikrinti jam patikėtos misijos. Manau, kad privalome atsakingai įvertinti ne tik atrankoje pademonstruotus būsimo vadovo kvalifikacinius gebėjimus, bet ir jo nuveiktų darbų rezultatus“, – pranešime spaudai sakė M.Vainiutė.

Ji tvirtino besitikinti, kad naujoje atrankoje dalyvaus daugiau kandidatų, nesusijusių su laisvės atėmimo vietų sistema, turinčių šiuolaikinės vadybos įgūdžių ir ambicijų modernizuoti visą sistemą.

A.Norkevičius yra dirbęs viceministru tuometinio vidaus reikalų ministro S.Skvernelio komandoje. Iki paskyrimo į šias pareigas 2014 metais jis vadovavo Kalėjimų departamentui.

Anot Teisingumo ministerijos, A.Norkevičiui einant Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas valstybiniai auditoriai kalėjimų sistemos įstaigose nustatė sisteminių ir tęstinių trūkumų, planuojant, valdant ir kontroliuojant valstybės biudžeto asignavimus, valstybės turtą, viešuosius pirkimus, žmogiškuosius išteklius.

Pirmadienį su teisingumo ministre susitikęs A.Norkevičius BNS sakė neišgirdęs jokių teisinių argumentų sprendimui neskirti jo į pareigas.

„Kalbėjo, kad kažkam neįtinku, galiausiai pasiūlė pasiskaityti spaudą ir susiprasti, kad ne aš esu matomas Kalėjimų departamento vadovo pareigose. Supratau, kad atranka į statutines pareigas dabar vykdoma ne pagal valstybėje nustatytą tvarką, teisės normas ir reikalavimus, o pagal kažkokius kitus kriterijus“, – teigė nuo kovo vykusią atranką laimėjęs kandidatas.

A.Norkevičius tvirtino, kad dėl maksimaliai ilgai besitęsusios atrankos jam kilo abejonių, ar iš tikrųjų siekiama skubiai spręsti bausmių sistemos vadybos problemas.

„Laimėjęs atranką ir per numatytą terminą nesulaukęs skyrimo, kreipiausi į ministrę. Pokalbis buvo trumpas ir, deja, ne apie pokyčius, kurių reikia Kalėjimų departamentui“, – sakė jis.

Ažiotažas dėl padėties kalėjimų sistemoje kilo, kai Kauno tardymo izoliatoriaus vyriausioji buhalterė Rasa Kazėnienė pranešė apie pažeidimus šioje įstaigoje.

Po pirmo jos pranešimo šiemet pavasarį vykstant tarnybiniam tyrimui atsistatydino nuo 2015 metų Kalėjimų departamentui vadovavusi Živilė Mikėnaitė, anksčiau ji ėjo Kauno tardymo izoliatoriaus direktorės pareigas.

Po patikrinimo atleistas izoliatoriaus vadovas Edvardas Kviatkauskas. Prieš dvi savaites iš pareigų atsistatydino ir šį patikrinimą prižiūrėjęs teisingumo viceministras Donatas Matuiza.

Viceministro atsistatydinimo dieną R.Kazėnienė antrąkart pranešė apie pažeidimus Kauno tardymo izoliatoriuje. Kalėjimų departamento patikrinimo metu jos įtarimai pasitvirtino.

Premjerui S.Skverneliui pirmadienį paraginus nušalinti nuo pareigų laikinąjį izoliatoriaus direktorių Arvydą Venclovą, teisingumo ministrė planuoja dėl to apsispręsti po trečiadienį su juo vyksiančio susitikimo.