Rugsėjo pabaigoje maždaug 30 ginkluotų užpuolikų dalyvavo susišaudyme su Kosovo policija šiauriniame Kosovo kaime, per kurį žuvo vienas pareigūnas.
Tai buvo vienas rimčiausių pastarųjų metų konfliktų tarp Kosovo etninės albanų daugumos policijos ir etninės serbų mažumos atstovų.
Per kelias valandas trukusį susišaudymą Banskos kaime žuvo trys ginkluoti serbai, surengę pasalą patruliui ir vėliau užsibarikadavę stačiatikių vienuolyne netoli šiaurinės sienos su Serbija.
A. Kurti sakė, kad Kosovo policija konfiskavo dokumentus, iš kurių matyti, kad incidentas Banskoje, kurį jis pavadino teroro išpuoliu prieš policiją, „buvo didesnio plano aneksuoti Kosovo šiaurę dalis“, kai koordinuotai buvo užpulta dešimtys pozicijų šiame regione.
„Sukūrus koridorių į Serbiją, būtų galima tiekti ginklus ir telkti karius“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“.
Po susirėmimų Kosovo pareigūnai sulaikė tris įtariamus užpuolikus ir konfiskavo ginklų, kuriais, anot jų, būtų galima apginkluoti šimtus žmonių.
Jungtinės Valstijos penktadienį paragino Serbiją atitraukti savo pajėgas nuo sienos su Kosovu, pastebėjusios, Vašingtono žodžiais, beprecedentį serbų pajėgų telkimą.
Atsižvelgdama į dabartinę situaciją, Jungtinė Karalystė pareiškė siunčianti karius, kurie prisidės prie NATO vadovaujamų taikos palaikymo pajėgų.
Serbų kariuomenės vadas savo ruožtu pirmadienį sakė, kad karių, dislokuotų prie sienos su Kosovu, skaičius vėl tapo įprastas, per savaitę jis buvęs sumažintas nuo 8 tūkst. 350 iki 4,5 tūkstančio.
Sukūrus koridorių į Serbiją, būtų galima tiekti ginklus ir telkti karius.
Po išpuolio Kosovo vyriausybė pademonstravo didelį ginklų ir įrangos arsenalą ir apkaltino Belgrado vyriausybę, kad ji rėmė šį incidentą.
Penktadienį pagrindinės Kosovo serbų politinės partijos „Serbų sąrašas“ vicepirmininkas Milanas Radoičičius atsistatydino prisipažinęs, kad kūrė ginkluotą grupuotę.
Tačiau jis neigė, kad gavo kokią nors pagalbą iš Belgrado.
Rugsėjo 24 dieną įvykęs susirėmimas yra tik vėliausias iš daugelio incidentų, sukrėtusių šį regioną nuo 2008-ųjų, kai Priština paskelbė nepriklausomybę nuo Belgrado.
Serbija ir jos sąjungininkės Kinija bei Rusija atsisakė pripažinti Kosovo nepriklausomybę.
Nepaisant ne vienerius metus trukusių Europos Sąjungos remiamų abiejų šalių derybų dėl santykių normalizavimo, situacija nelabai pasikeitė.
Kosovo etninės albanų daugumos ir serbų mažumos santykiai tebėra įtempti.
