Rusijos užsienio žvalgybos tarnybai (SVR) vadovaujantis Sergejus Naryškinas pranešime, kurį paskelbė Rusijos naujienų agentūros, pareiškė, kad Vašingtonas buvusią kandidatę į prezidento postą S. Cichanouskają ir kitus aktyvistus „tvirtai priėmė po savo sparnu“.

Anksčiau anglų kalbos mokytoja ir vertėja dirbusi 38-erių S. Cichanouskaja perėmė savo vyro, populiaraus tinklaraštininko Sergejaus Cichanouskio kandidatūrą į Baltarusijos vadovo postą po to, kai jis buvo suimtas.

Opozicijos politikė šiuo metu yra pabėgusi į Lietuvą, o daugybė jos rėmėjų taip pat buvo priversti trauktis ar buvo įkalinti.

S. Naryškinas tvirtino, kad Vakarai protestus ruošė dar prieš rugpjūčio 9 dienos rinkimus, ir pridūrė, jog JAV įvairioms teisių aktyvistų grupėms išdalino 20 mln. dolerių.

Protestai nuo pat pradžių buvo gerai suorganizuoti ir koordinuojami iš užsienio.

Jo teigimu, lėšos nukeliavo pas „nepriklausomus tinklaraštininkus“, o „patyrę Amerikos instruktoriai“ tokiose šalyse, kaip Lenkijoje ir Ukrainoje, mokė perspektyviausius aktyvistus.

„Protestai nuo pat pradžių buvo gerai suorganizuoti ir koordinuojami iš užsienio, – teigė S. Naryškinas. – SVR turima informacija, JAV vaidina itin svarbų vaidmenį dabartiniuose Baltarusijos įvykiuose.“

Spalvotosios revoliucijos vadovėlis

Aliaksandras Lukašenka dėl masinių protestų, kuriuose reikalaujama jo atsistatydinimo, pateikė kaltinimų įvairioms valstybėms – iš pradžių bandymais destabilizuoti šalį kaltinta Rusija, tačiau vėliau kaltinimų pažerta Ukrainai, Čekijos Respublikai ir Didžiajai Britanijai.

„Žinome, kas vadovauja (protestams), kas nori, kad kažkas nutiktų Baltarusijoje, tad išliekame budrūs ir esame pasirengę atsakyti į bet kokį iššūkį“, – trečiadienį susitikime su aukšto rango pareigūnais sakė A. Lukašenka.

Jo teigimu, už protestų „daugiausiai“ stovi Jungtinės Valstijos, besinaudojančios savo „tinklais vadinamosios demokratijos paramai“.

Jis tvirtino, kad protestų organizatoriai naudoja „spalvotųjų revoliucijų vadovėlius“, omenyje turėdamas Kremlių remiančių lyderių nuvertimus buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse, pavyzdžiui, Ukrainoje.

Pusiau autonominį Honkongą pernai septynis mėnesius purtė didžiuliai, dažnai smurtiniai demokratijos šalininkų protestai. Policija numalšino neramumus, per kuriuos sulaikė per 9 tūkst. žmonių.  

Vašingtonas kritikavo Honkongo valdžios atsaką į demokratijos aktyvistų demonstracijas. Praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, kad panaikins Honkongo specialųjį prekybos statusą, Pekinui paskelbus apie planus priimti griežtą nacionalinio saugumo įstatymą pusiau autonominiam miestui. 

Antradienį Honkongo lyderė Carrie Lam (Keri Lam) pareiškė, kad toks Vašingtono žingsnis bus žalingas patiems amerikiečiams, ir pažėrė kritikos D. Trumpo administracijai už jos atsaką į Jungtines Valstijas krečiančius smurtinius protestus, kuriuose reikalaujama rasinio teisingumo.  

„Pastarosiomis savaitėmis labai aiškiai matėme taikomus dvigubus standartus“, – žurnalistams sakė C. Lam, kurią Honkongo vadove paskyrė Pekinui lojalus komitetas.  

„Žinote, kad Jungtinėse Valstijose vyksta riaušės, ir matome, kaip reaguoja vietos vyriausybės. Matėme, kokios pozicijos jie laikėsi, kai  panašios riaušės vyko Honkonge“, – kalbėjo ji. 

Kinijos ir Honkongo pareigūnai aktyviai išnaudoja JAV krečiančių neramumų temą propagandai, siekdami pateisinti savo griežtus veiksmus prieš demokratijos šalininkų protestus ir pagrįsti būtinybę priimti nacionalinio saugumo įstatymą. 

Praėjusią savaitę Kinijos marionetinis parlamentas pritarė planui priimti minimą įstatymą, numatantį bausmes už atsiskyrimą, valstybės valdžios nuvertimą, terorizmą ir veiksmus, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui. Be to, šis įstatymas leis Kinijos saugumo agentams atvirai veikti Honkonge. 

Pekinas tvirtina, kad šio įstatymo, kuris bus priimtas apeinant Honkongo parlamentą, reikia kovai su „terorizmu“ ir „separatizmu“.

Tuo tarpu oponentai būgštauja, kad šis teisės aktas bus naudojamas slopinti kitokią nuomonę, kaip tai vyksta autoritarinio režimo valdomoje žemyninėje Kinijoje, ir panaikins plačią miesto autonomiją.    

Pagal „vienos šalies, dviejų sistemų“ modelį, dėl kurio buvo sutarta, kai Kinija 1997 metais perėmė Honkongą iš buvusios kolonijinės valdytojos Didžiosios Britanijos, Honkongui iki 2047-ųjų turi būti garantuojamos tam tikros laisvės, kurių neturi žemyninės Kinijos gyventojai.   

Šis susitarimas leido Honkongui iškilti kaip pasaulinio lygio finansų centrui, o kinų bendrovėms suteikė prieigą kapitalui pritraukti.

Nusitaikyta į prekybą

Savo savaitinėje spaudos konferencijoje C. Lam sakė, kad Honkongas 23 metus nesugebėjo parlamente priimti nacionalinio saugumo įstatymų, todėl iniciatyvos teko imtis Pekinui. 

„Nėra jokių pateisinančių aplinkybių, dėl kurių kokia nors vyriausybė, kokia nors ekonomika galėtų imtis sankcijų prieš Honkongą dėl visiškai teisėto centrinės vyriausybės, centrinės valdžios proceso, susijusio su sprendimu priimti įstatymus Honkongui, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingesnę nacionalinio saugumo apsaugą“, – kalbėjo ji.    

„Jie pakenks savo pačių interesams Honkonge“, – pridūrė C. Lam, turėdama galvoje JAV grasinimus suvaržyti prekybos privilegijas.

Honkongo lyderė sakė, kad apie 1 300 JAV įmonių veikia šiame finansų centre, o vertinant JAV prekybą su įvairiomis pasaulio valstybėmis ir teritorijomis, šalies prekybos su Honkongu perteklius yra didžiausias.

Ji taip pat pabrėžė, kad Honkongas be vizų įsileidžia amerikiečius ir kad tai nėra abipusė privilegija. 

C. Lam plačiau nekomentavo, ar JAV paskelbus prekybos sankcijų, bevizis režimas galėtų būti panaikintas, tačiau kinų pareigūnai anksčiau yra sakę, kad bet kokie JAV žingsniai sulauks atsakomųjų priemonių. 

Pagal 1992 metų įstatymą JAV traktuoja Honkongą kaip atskirą prekybos subjektą. Numatyta, kad miestas turės šį statusą, kol bus autonomiškas ir išsaugos pagrindines laisves. 

Praėjusį mėnesį Valstybės departamentas pareiškė, kad  Honkongas nebėra pakankamai autonomiškas, kad turėtų specialųjį statusą.