Kaip gėles prižiūrėti vasarą?

O. Dvarvytytė, sako, kad norint, jog kambariniai augalai vasarą būtų tinkamai prižiūrėti – svarbu nepamiršti kelių taisyklių.

„Vasarą kambarines gėles reikėtų gausiau laistyti. Esant aktyviai saulei, augalas sunaudoja daugiau vandens, karštą dieną jo taip pat daugiau ir išgaruoja. Vadinasi, gėlių laistymas turėtų būti arba dažnesnis, arba gausesnis. Žinoma, su gausesniu laistymų reikėtų elgtis atsargiai – vienu kartu nesupilti tris kartus daugiau vandens, negu pilame žiemą. Be to, augalų nereikėtų laistyti automatiškai, prieš pilant vandenį, patikrinti augalo žemę, ar ji spėjo pradžiūti“, – teigia ji.

Dar viena svarbi taisyklė – duoti gėlėms maisto, tai yra jas patręšti.

„Žiemą, įsijungus šildymui, dėl sauso oro namuose, augalai gyvena pakankamai atšiauriomis sąlygomis, todėl iki rudens gėles reikėtų patręšti. Tuomet augalai vasarą išauga patys gražiausi ir vešliausi, jų imunitetas sustiprėja ir gėlės lengviau peržiemoja“, –  sako augalų žinovė.

Pasak jos, norint, kad augalai kuo ilgiau gyvuotų, vasarą svarbu karts nuo karto apžiūrėti ar ant jų nepradėjo veistis kenkėjai. Šiltuoju metų sezonu jie lengvai gali patekti per atdarus langus, prilipti ant batų padų, taip pat jų galime parsinešti su vaisiais ar skintomis gėlėmis. Neturėdami kuo maitintis kenkėjai ieško maisto šaltinių ir taip atranda namuose esančius augalus. Ant jų atsiradus kenkėjų augalai pradeda skursti, vysti, o anksti parazitų neatradus – augalų galime jau ir nebeišgelbėti.

Kalbėdama apie augalų persodinimą vasarą, O. Dvarvytytė, sako, kad juos persodinti reikėtų tik tam tikrais, išskirtiniais atvejais. Pavyzdžiui, jeigu ant jų pradėjo veistis kenkėjai, mat jie kiaušinėlius deda ir į žemes. Dar viena priežastis – stiprus gėlių perlaistymas. Jeigu žemė yra užmirkusi, nebeišdžiūva – tuomet tai padaryti privaloma. Jeigu augalo šaknys lenda iš vazono, jį taip pat vertėtų persodinti. Kitais atvejais, pasak jos, vasarą gėlių persodinti nebūtina, geriau palaukti pavasario.

Ką daryti išvykus atostogų?

Vasarą daug mažiau laiko praleidžiame namuose, todėl O. Dvarvynytė pasidalijo ir keliais naudingais patarimais, ką su kambariniais augalais reikėtų padaryti prieš išvykstant atostogų.

„Jeigu iš namų išvykstate savaitei – didelio pasiruošimo paliekant augalus nereikia. Svarbiausia, užmesti akį į tos savaitės orų prognozes. Jeigu numatomi dideli karščiai, daug saulės, o jūsų namo ar buto langai yra orientuoti į kaitriausią pusę – gėles reikėtų patraukti bent jau metrą nuo langų. Jeigu išvykstate ilgesniam laikui – reikėtų imtis papildomų priemonių. Žinoma, priklausomai nuo to, kokius augalus auginate“, – sako ji.

Pavyzdžiui, jeigu auginate sukulentus ar kaktusus – juos užtenka patraukti nuo lango ir šiek tiek palieti, jei išvykstate trejoms savaitėms ar ilgiau – lapinius augalus reikėtų ne tik atitraukti nuo lango ir palaistyti, bet ir sustatyti grupėje, šalia padėti talpą su vandeniu, kuris garuojant sukurtų gėlėms tinkamą mikroklimatą. 

Dar vienas O. Dvarvynytės patarimas, įsigyti priemonių, kurios padeda žemėse išlaikyti drėgmę. Viena jų – vandens burbulai, kurie atrodo, kaip apverstos kolbos. Juos, prieš išvažiuojant, reikėtų pripildyti vandeniu, įsmeigti į žemę ir kai ši sausėja – juose esantis vanduo ją pamažu drėkina. Augalų žinovė pabrėžia, kad prieš išvykstant atostogauti – gėlių jokiu būdu negalima perlaistyti. Mat lengvai padžiūvusius augalus atgaivinti galima greičiau ir paprasčiau negu stipriai perlietus.

„Senukų“ atstovų teigimu, gyventojai aktyviai savo namus puošia įvairiais augalais bei gėlėmis, o šiuo metu ypač pastebima plačialapių augalų paklausa. Tiek fizinėse, tiek elektroninėje parduotuvėje taip pat perkami įvairūs gėlių vazonai, stoveliai, augalų priežiūros priemonės.

Prekybos tinklo ekspertai dalijasi aktualiais kambarinių gėlių auginimo patarimais bei atskleidžia dažniausiai daromas klaidas.

1. Venkite perlaistymo – geriau rečiau nei per dažnai

Pasak specialistų, universalios rekomendacijos dėl augalų laistymo dažnumo nėra, kiekvienas augalas turi savo priežiūros taisykles. Vis tik retas kambarinis augalas šaltojo sezono metu reikalauja dažnesnio laistymo nei vieną kartą per savaitę.

Specialistai išskiria tik patį svarbiausią patarimą – augalui sunkiau ištverti per dažną, o ne per retą laistymą. Todėl, turint omeny tik kelias išimtis, augalai mėgsta būti laistomi gausiai, bet retai, o ne po šiek tiek, tačiau dažnai.

Laistymo dažnumas priklauso ir nuo kambario temperatūros bei drėgmės – kuo karštesnė ir sausesnė patalpa, tuo augalas dažniau trokšta vandens. Lengviausia augalo dirvožemio drėgmę galima įvertinti pirštu palietus dirvą: jei ji dar drėgna, laistyti nereikia. Taip pat rekomenduojama laistyti augalus ne šaltu ar karštu, o kambario temperatūros vandeniu.

O jei augalas pradeda geltonuoti ir mesti lapus, tai signalizuoja ne apie per retą laistymo dažnį, o apie sausą kambario orą. Itin dažnai tai nutinka šildymo sezono metu. Kad tai laiku pastebėtumėte, oro drėgnumą patariama matuoti higrometru, idealus rodiklis – 40-60 proc. Drėgmės trūkumą galima kompensuoti drėkintuvu, o trumpuoju laikotarpiu gali padėti ir augalų purškimas vandeniu.

2. Tinkamą vietą augalams rinkitės pagal šviesos kiekį ir temperatūrą

Dar viena dažna augalų priežiūros problema – netinkamas apšvietimas. Jei tik turite galimybę, augalus patariama laikyti arčiau pietinio lango, kad juos pasiektų kuo daugiau natūralios šviesos. Priešingu atveju vertėtų pasirūpinti papildomu augalų apšvietimu.

Ant lapų besikaupiančios dulkės gali trukdyti augalui įsisavinti saulės šviesą, todėl itin svarbu jas kruopščiai valyti bent kartą per savaitę.

Žydintiems augalams tinkama iki 12 laipsnių, subtropiniams augalams – 16 laipsnių, tropiniams augalams – 20 laipsnių šiluma. Tačiau net ir šilumą mėgstantiems augalams nebus tinkama vieta šalia ar virš radiatorių, orkaičių ar šilumos šaltinių. Tad atogrąžų augalų taip pat nereikėtų statyti ant šildomų grindų, geriau pasirūpinti specialiais stoveliais, kad tarp jų ir augalo vazono galėtų cirkuliuoti oras.

3. Apsaugokite augalus nuo kenkėjų

„Senukų“ specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad šaltuoju sezonu nusilpusius augalus dažnai vargina kenkėjai. Daugeliu atvejų jie patenka į namus su naujais augalais ir greitai plinta iš vieno augalo į kitą.

Šį iššūkį galima greitai įveikti, jei kenkėjai anksti pastebimi. Paveiktas augalas turi būti greitai atskirtas nuo kitų, kad užkirstumėte kelią ligos plitimui. Problemos sprendimas priklauso nuo jos pobūdžio, tačiau viena švelnesnių ir efektyviausių priemonių – naudoti skystąjį kalio muilą.

4. Laiku tręškite ir persodinkite

Kol oro temperatūra nėra pastovi, žinovai nepataria augalų persodinti, nes jie patirs stresą, gali sunkiau prigyti. Augalus atgaivinti siūloma purenant žemę – taip šaknis lengviau pasieks deguonis.

O augalus tręšti reikėtų pradėti ankstyvą pavasarį, taip duodamas ženklas jiems pabusti. Ekspertai išskiria tik vieną išimtį – žydinčius augalus galima trąšomis pamaitinti ir žiemos mėnesiais. Tad patręštos sanpaulijos, katilėliai ar fuksijos džiugins dar gražesniais žiedais.

5. Stebėkite augalų siunčiamus ženklus

Geriausiai apie netinkamą augalų priežiūrą išduoda patys augalai. Tad „Senukų“ specialistai atskleidžia, ką reiškia jų siunčiami signalai:

• Džiūstantis augalas signalizuoja apie per aukštą aplinkos temperatūrą. Atkreipkite dėmesį – gal augalą laikote arti radiatoriaus ar kito šilumą skleidžiančio prietaiso.

• Šviesos trūkumą išduoda ištįsę augalų stiebai, siauras lapų vainikas, pakitusi spalva. Apie netinkamą apšvietimą augalas praneš ir skurdesniais žiedais ar jų nebuvimu.

• Jei augalo lapai auga mažesni nei turėtų, o jų krašteliai džiūsta, kuo skubiau didinkite drėgmės lygį namuose. Nepasiekus tinkamo drėgmės lygio, galiausiai pradės byrėti augalo lapeliai, pumpurai, žiedai.

• Kai pastebite, kad augalas vysta, nors žemė vazonėlyje drėgna, atkreipkite dėmesį į savo laistymo įpročius. Ko gero laistote arba per dažnai, arba netolygiai – kartais perlaistote, o kartais augalą išdžiovinate. Perliejimą išduoda ir žemės paviršiuje atsiradę pelėsiai.

Augalai – oro drėkintuvai

Vakarams ilgėjant ir anksčiau temstant, vis daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose. Vis dažniau tyko įvairūs virusai, egzaminuojantys mūsų organizmo atsparumą.

Klaipėdos universiteto biologinės medicinos mokslų daktaras profesorius Algimantas Mečislovas Olšauskas įsitikinęs, kad mes nepakankamai išnaudojame gerąsias kambarinių augalų savybes.

Pasak jo, šaltuoju metų laiku, įjungus centrinį šildymą, patalpų drėgmė primena Sacharos dykumos, nes drėgnumas siekia vos 20 proc.

Kai patalpų drėgmė maža, išsausėja nosies, akių, gerklės gleivinės, tada kur kas lengviau įsimesti mikroorganizmams.

Išsausėjęs oras tampa slogos, sinusito, bronchito, gripo ar net plaučių uždegimo priežastimi.

Kambariniai augalai apie 98 proc. laistymui panaudoto vandens išgarina į patalpų orą, tad jie gali tapti puikiais oro drėkintuvais.

Švariau nei operacinėje

Pasak A.M.Olšausko, Tarptautinis gyvenamosios aplinkos kokybės centras įrodė, kad prastą savijautą labai dažnai lemia blogas patalpų oras, kuriame kaupiasi įvairios cheminės medžiagos. Tad vis atkakliau pradeda kamuoti galvos skausmai, nuovargis, irzlumas, tampa sunkiau susikaupti.

Draugystė su kambariniais augalais padeda ne tik palaikyti santykinę patalpų drėgmę, bet ir išvalyti užterštą orą.

Remiantis moksliniais tyrimais atrinkta daugiau nei šimtas kambarinių augalų rūšių, kurie intensyviai mažina cheminių medžiagų koncentraciją patalpose ir pagerina patalpų oro kokybę.

Nustatyta, kad cheminių medžiagų koncentraciją patalpose gerokai sumažina kambariniai augalai dideliais lapais.

Tarp rekomenduojamų namuose auginti augalų A.M.Olšauskas paminėjo alaviją, vaškuolę. Nors pastarosios sultys nuodingos, tačiau į aplinką ji išskiria fitoncidų – organinių medžiagų, kurios naikina bakterijas, virusus.

Pasak profesoriaus, būtent dėl šios priežasties sanatorijos statomos pušynuose, kur išskiriama itin daug fitoncidų. Nors dar daugiau – net apie 10 kartų – fitoncidų išskiria kadagiai.

"Kadagyne oras gerokai švaresnis nei operacinėse, beveik be mikrobų", – patikino pašnekovas.

Dezinfekcijai – pelargonijos lapai

Daugelio lietuvių namuose galima rasti kvapiąją pelargoniją arba vadinamąją muškatą. Kurį laiką buvusi primiršta mūsų senelių pamėgta gėlė vėl išgyvena atgimimą. Ir ne be reikalo. Pelargonija gali būti ypač naudinga šaltuoju metų laiku, kai siaučia virusai.

"Pelargonija užmuša gripo virusus. Išeinant į viešumą rekomenduočiau keletą lapelių įsikišti į kišenę. Arba sutrinti rankas, dezinfekuoti rankenas", – paprastą bei veiksmingą profilaktikos priemonę pasiūlė profesorius.

Prieskoninis augalas rozmarinas taip pat išskiria fitoncidų, kurie padeda greičiau išgyti sergant bronchitu ar bronchine astma. Kvapusis rozmarinas taip par rekomenduojamas dirbantiesiems protinį darbą, nes skatina smegenų veiklą.

"Reikia išnaudoti gerąsias augalų savybes, tada būsime gerokai sveikesni", – patarė A.M.Olšauskas, pats propaguojantis sveiką gyvenseną ir parašęs dvi knygas apie gydomąsias augalų savybes.

Žmogaus sveikata priklauso ne tik nuo mitybos, fizinio aktyvumo ar žalingų įpročių. Ją veikia ir mūsų aplinka – ypač oras, kuriuo kvėpuojame. Specialistai teigia, kad jaustis geriau ir būti fiziškai stipresniems mums padeda tinkamai parinktos kambarinės gėlės.

Praviras langas negelbsti

Klaipėdos universiteto profesorius, biologinės medicinos mokslų daktaras Algimantas Mečislovas Olšauskas pabrėžė, kad sveika gyvenamoji ar darbo aplinka uždarose patalpose neatsiranda savaime. Ją susikurti reikia patiems žmonėms.

"Statistika – negailestinga. Ji rodo, kad lietuviai visoje ES ne tik serga dažniausiai, bet ir gyvena trumpiausiai. Patys turime pradėti kurti sveiką aplinką, subalansuotai maitintis, atsikratyti sveikatą žalojančių įpročių – rūkymo, alkoholio, narkotikų", – patarė A.M.Olšauskas.

Anot jo, be maisto žmogus gali išgyventi apie 30 parų, be vandens – 3, o be oro – tik 5 minutes.
Per dieną žmogus suvartoja apie 1,5–2 kilogramus įvairių produktų, išgeria 1,5–2 litrus vandens, o per plaučius perleidžia 10–15 kilogramų oro.

Kaip teigė pašnekovas, būdamas gyvenamajame kambaryje ir kvėpuodamas, žmogus mažina deguonies ir didina gyvybės nepalaikančio anglies dioksido kiekį. Todėl patalpose susiformuoja biologiškai išnaudotas oras, kuriame yra nuodingų medžiagų, mikroorganizmų bei dulkių erkių.

"Ne visada kambaryje esančias kenksmingas medžiagas galime pašalinti vėdindami patalpas. Atidarius langus iš miesto aplinkos gali patekti dar prastesnio oro, užteršto smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis. Dažnai jų pagrindą sudaro asfalto ir gumos dulkės", – kalbėjo A.M.Olšauskas.

Nauda – akivaizdi

Anot jo, užterštą kambarių orą padeda išvalyti  kambariniai augalai. Jie nuodingas medžiagas iš oro ima pasyviai, per žioteles ir ląstelėse panaudoja įvairiems fiziologiniams procesams.

"Tokiu būdu neutralizuojamas blogas oras. Nuodingos medžiagos nusėda ant lapų. Įvairių dalelių kenksmingumą pašalina augalo išskiriamos medžiagos. Augalai šviesiu paros metu vykdo fotosintezę, pasisavina žmogui žalingą CO2 ir išskiria reikalingą deguonį", – teigė pašnekovas.

Anot jo, kambariniai augalai, vešėdami patalpose, nuolat žmogų supantį orą praturtina deguonimi.
Moksliniai tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, augalams pagaminus 100 proc. deguonies, savo pačių fiziologiniams poreikiams jie jo pasiima tik 1–1,5 proc.

"98,5–99 proc. pagaminto deguonies lieka patalpose ir yra sunaudojama žmonių. Asmenys, gyvendami kambariuose, kuriuose oras yra prisotintas deguonies, džiaugiasi mažesniu kraujo spaudimu, geriau miega, nesiskundžia apetito trūkumu ir apskritai yra sveikesni", – kalbėjo Klaipėdos universiteto dėstytojas.

Jo teigimu, tokiu atveju mažiau puola ligos, padidėja fizinis ir protinis aktyvumas. Augalai išskiria neigiamų deguonies jonų, kurie žmones aprūpina energija, reguliuoja kvėpavimo, fermentų aktyvumą ir medžiagų apykaitą, gerina kraujo sudėtį, didina raumenų ir viso organizmo aktyvumą, sulėtina senėjimo procesus.

Per mažai drėgmės

Optimalus deguonies neigiamų jonų kiekis yra 3 tūkst. viename kub. centimetre, mažiausias – 600. Jei šių jonų skaičius tampa dar mažesnis, žmogaus organizme prasideda neigiami procesai.

Moksliniai tyrimai atskleidė, kad mūsų kambariuose, darbo patalpose neigiamų jonų kiekis svyruoja nuo 10 iki 100 vienetų kub. centimetre.

A.M.Olšauskas pasakojo, kad augalai išskiria daugybę naudingų fitoorganinių medžiagų: fenolio, terpeno, eterio. Jos iš patalpų šalina mikroorganizmus, virusus, bakterijas, pelėsinius grybus ir jų sporas, dulkių erkes.

"Tyrimai rodo, kad žmogus uždarose patalpose geriausiai jaučiasi tada, kai optimalus santykinis oro drėgnumas svyruoja nuo 40 iki 60 proc. Centrinis šildymas žiemą sumažina drėgnumą, kuris šaltojo sezono metu dažnai nukrenta iki 20–25 proc. Tada žmogaus oda sausėja, džiūsta nosies ir akių gleivinė, ašaroja akys. Nepakankama drėgmė patalpose neretai tampa slogos, bronchito ar net plaučių uždegimo priežastimi", – kalbėjo pašnekovas.

Nustatyta, kad optimalus oro santykinis drėgnumas patalpose gali būti palaikomas auginant kambarinius augalus. Tiesiog reikia turėti pakankamą skaičių tinkamų rūšių gėlių.

"Įrodyta, kad net 99–97 proc. vandens, panaudoto laistymui, patenka į patalpas. Augalai per lapus ir kitas dalis išgarina labai švarų, be jokių kitų ištirpusių medžiagų, molekulinį vandenį. Ekologiškas patalpų oro drėkinimo būdas yra gana pigus, nes apsieinama be energijos resursų", – akcentavo pašnekovas.

Sukelia ligų

Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, turi problemą dėl nesveiko naujų pastatų sindromo, kuris pasireiškia naujuose ar neseniai remontuotuose namuose. Biologai nustatė, kad įvairios cheminės medžiagos, susikaupusios uždarose erdvėse, neigiamai veikia žmogaus sveikatą. Matavimai rodo, kad kenkiančių dalelių koncentracija dažnai nėra didelė, tačiau jų poveikis, bėgant laikui, sužadina negalavimus.

Kaip teigė A.M.Olšauskas, cheminiai teršalai nuolat garuoja iš statybai ir apdailai panaudotų medžiagų. Tyrimai rodo, kad žmonės per parą uždarose patalpose praleidžia apie 20 val. Ore, kuriuo kvėpuojame, gali būti iki 1 tūkst. rūšies pavojingų medžiagų, penktadalis jų – nuodingos, o dar apie 10 yra kancerogeninės ir gali sukelti vėžį. Neretai leistina kenksmingų medžiagų norma viršijama 2–7, o kartais – ir 10–20 kartų.

Apsaugo nuo susirgimų

A.M.Olšauskas teigė, kad gyvenamosiose patalpose labiausiai tinka auginti apie 30 įvairių kambarinių gėlių rūšių.

"Pavyzdžiui, medėjantis alavijas, liaudiškai vadinamas alaviju, nereikalauja daug priežiūros, tačiau šis augalas gerai pasisavina žmonių iškvėptą anglies dvideginį, atpalaiduoja deguonį ir patalpas pripildo neigiamų jonų", – kalbėjo klaipėdietis.

"Augalo gyvybinės jėgos persiduoda žmonėms ir taip apsaugo nuo ligų. Alavijo lapai sukaupia daug sulčių, kuriose yra nemažai veikliųjų medžiagų, lemiančių ląstelių ir audinių atsinaujinimą", – sakė specialistas.

Alavijo biosrovės stiprina žmogaus energiją, ryžtą, padeda apsispręsti, ragina veikti, padeda apsisaugoti nuo neigiamų išorinių energijų. Miegamajame pakanka auginti du mažesnius ar vieną didesnį augalą. Tinkamiausia vieta – ant rytinio ar vakarinio miegamojo lango.

Ir vyrams, ir moterims

"Reikėtų paminėti ir kuokštinį chlorofitą, kuris rekomenduojamas auginti miegamuosiuose ar vaikų kambariuose. Šios rūšies augalus patariama pirmiausia įkurdinti naujuose namuose, kad iš oro pašalintų kenksmingas medžiagas. Žmonėms verta apsigyventi po 2–3 savaičių, kai aplinka naujose erdvėse bus išvalyta, o kenksmingos medžiagos – neutralizuotos. Kambariuose sugrupavus po kelis chlorofitus, jų spinduliuojama energija dar labiau sustiprėja. Šis augalas dėl savo savybių pagerina ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą", – tikino A.M.Olšauskas.

Pasak jo, gyvenamosioms patalpoms puikiai tinka ir persinis ciklamenas, kuris yra geras miegamojo klimato formuotojas ir saugotojas. Šis augalas suaktyvina širdies darbą ir kraujotaką, taip pat pakelia nuotaiką ir sustiprina optimizmą. Be to, persinis ciklamenas gerina moterų centrinės nervų sistemos veiklą ir generatyvinių organų aktyvumą bei gerai sudrėkina nosies ir akių gleivinę. Ši kambarinė gėlė yra vadinama moterų augalų.

"O štai puošnioji guzmanija teigiamai veikia vyrų sveikatą. Žydėjimo metu augalas į aplinką išskiria fitoncidų ir eterinių aliejų, kurie gaivina ir atnaujina patalpų orą. Augalo biosrovių energija yra gana stipri, todėl puikiai suaktyvina ir mobilizuoja organizmo fiziologines funkcijas. Guzmanijos energiniai virpesiai ir ryškiai raudona spalva suaktyvina vyrišką energiją", – tvirtino pašnekovas.