Kaip pirmadienį pranešė teismas, kaip įmanoma paankstinta bylų nagrinėjimo pradžia. Gruodžio 21 dieną numatyta organizuoti pirmąjį posėdį „Kamuolinių“ byloje, V. Šiliausko baudžiamąją bylą ketinama pradėti nagrinėti kitų metų sausio 10 dieną, o A. Surblio – vasario 20 dieną.

Pasak teismo, „Kamuolinių“ baudžiamoji byla yra pripažinta itin sudėtinga ir didelės apimties – ją sudaro 94 tomai, gauta 14 apeliacinių skundų. Kaip nurodo teismas, skunduose keliama daug įvairaus ir sudėtingo pobūdžio klausimų dėl nuteistųjų išteisinimo, išteisintųjų nuteisimo, veikų kvalifikavimo, neteisingų bausmių ir panašiai.

Rugsėjį Kauno apygardos teismas šioje byloje nuteisė 13 asmenų, o dar keturis išteisino.

Kaltinamieji buvo nuteisti už sunkius ir nesunkius sveikatos sutrikdymus, neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, dokumento suklastojimą, neteisėtą laisvės atėmimą, plėšimą ir kitus nusikaltimus.

V. Šiliausko ir A. Surblio baudžiamosios bylos, pasak teismo, yra susijusios su korupcinio pobūdžio nusikaltimais, kurie visuomenėje kelia itin didelį susidomėjimą, be to, sprendimai šiose bylose gali būti svarbūs formuojamai teismų praktikai. Todėl šioms byloms suteiktas specialus statusas, kuris teismui leis darbą jose organizuoti sparčiau.

A. Surblio bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino iš naujo nagrinėti Apeliaciniam teismui. Ji yra atskirta iš didelės apimties tyrimo, apie kurį teisėsauga pranešė 2019 metų vasarį. A. Surblys tuomet kurį laiką buvo suimtas.

A. Surblys šioje korupcijos byloje buvo nuteistas kalėti daugiau nei dvejus metus.

Baudžiamojoje byloje rašoma, kad 2017 metų gruodį Klaipėdos rajone esančiame restorane advokatas iš Vilniaus Drąsutis Zagreckas, veikdamas Arijaus Skopo naudai ir interesais, tiesiogiai pasiūlė ir davė 10 tūkst. eurų advokatui A. Surbliui, o šis pinigus priėmė pažadėjęs paveikti Klaipėdos apygardos teismo teisėjus.

Teisėsauga mano, kad kyšiu siekta papirkti tris tuometinius Klaipėdos apygardos teismo teisėjus, kad jie apeliacine tvarka nagrinėdami baudžiamąją bylą priimtų A. Skopui palankų sprendimą.

Tuo metu nuosprendį V. Šiliausko byloje apskundė valstybės kaltintojas bei pats nuteistasis.

Prokuroras siekia, kad buvusiam savivaldybės administracijos vadovui būtų skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apygardos teismas V. Šiliauskui už korupcinius nusikaltimus lapkričio 6 dieną skyrė 70 tūkst. eurų baudą. Įskaičius laiką, kurį V. Šiliauskas praleido sulaikytas, jam reikėtų sumokėti 65 tūkst. eurų.

V. Šiliauskas nuteistas už tai, kad eidamas minėtas pareigas 2021–2022 metais savo naudai pats tiesiogiai reikalavo ir priėmė iš „Autokaustos“ vadovo Juozo Kriaučiūno kyšius, kurių bendra suma siekia 260 tūkst. eurų. Šie pinigai iš jo bus konfiskuoti.

Pasak Apeliacinio teismo, šios trys baudžiamosios bylos sudaro vos šimtadalį šiais metais gautų baudžiamųjų bylų.

Procesas užbuksavo po naujų sulaikymų

Tokios nutartys šiandien priimtos nuo pernykščio kovo šiame teisme įstrigusioje šioje plačiai Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus išreklamuotoje byloje, kuri per tuos pusantrų metų taip ir nepradėta nagrinėti, nes vis sulaikomi užsienyje besislapstantys šio nusikalstamo susivienijimo nariai, kurių bylos prijungiamos prie jau pasiekusios teismą.

Kaip jau rašyta, šiųmetę gegužę – jau bebaigiant garsinti šios bylos kaltinamąjį aktą, kas truko net tris teismo posėdžius, buvo sulaikytas Tomas Januškevičius, kaltinamas dalyvavimu šio ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų bei jų kontrabanda ir dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai nesunkiai sutrikdęs kito asmens sveikatą.

Prijungus T. Januškevičiaus bylą, kaltinamąjį aktą reikėjo garsinti iš naujo. Tačiau prasidėjo atostogų metas. O rugsėjį buvo gauta dar dviejų šio nusikalstamo susivienijimo narių, taip pat besislapsčiusių užsienyje, – Almanto Granicko ir Daliaus Šmigelskio byla. Jie abu taip pat kaltinami dalyvavę šio ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje bei neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų bei jų kontrabanda. O D. Šmigelskis – dar ir tuo, kad neteisėtai be leidimo įgijo, laikė, kontrabandos būdu gabeno bei realizavo šaunamąjį ginklą.

Prijungus ir šių, pirminiais duomenimis, iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą pargabentų kamuolinių bylą prie pagrindinės, kurioje su jais dabar jau – 29 kaltinamieji, kitame šios bylos posėdyje, numatytame kitą savaitę, vėl planuojame pradėti iš naujo garsinti kaltinamąjį aktą. Tačiau jau dabar aišku, kad tam reikės mažiausiai keturių teismo posėdžių.

Iškalbinga aritmetika

Perduodant teismui „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo bylą, jos kaltinamasis aktas buvo beveik 2500 lapų. Tačiau prokurorui buvo pavykę jį sutrumpinti iki 830 lapų, kurių pagarsinimui trijų posėdžių neužteko.

Prijungtų naujų bylų, susijusių su sulaikytaisiais užsienyje, kaltinamieji aktai – 731 ir 854 lapų. Nors bus bandoma trumpinti ir juos, panašu, kad dabar jau kaltinamojo akto pagarsinimui gali prireikti keturių teismo posėdžių. O dar tebeieškoma keliolikos šio nusikalstamo susivienijimo narių, kurie minimi „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo bylos kaltinamajame akte ir taip pat gali būti bet kada sulaikyti ir pargabenti į Lietuvą.

Be to, šią bylą gavusi Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija turi spręsti ir kitus neatidėliotinus klausimus. Vienas iš jų – kardomųjų priemonių, skirtų kaltinamiesiems peržiūrėjimas ir pratęsimas.

Justinos Lasauskaitės, Regimanto Zakšensko nuotr.

Pavyzdžiui, šią savaitę bei kitos pradžioje turėjo baigtis „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo lyderiams – Giedriui Janoniui, Deividui Čereškai, Tomui Gaidankai ir Genadijui Borisovui skirtos intensyvios priežiūros dėvint apykoję terminas, kuris nuo pernykštės liepos, kai jie buvo paleisti iš daugiau kaip ketverius metus trukusio suėmimo, jau buvo pratęstas penkis kartus. O prieš porą savaičių, kaip jau rašyta, skelbiant nuosprendį vadinamojoje mažojoje kamuolinių byloje, kuria siekta pasiųsti jų lyderius už grotų, kol teismą pasieks didžioji byla, paaiškėjo, kad G. Janonis, D. Čereška, T. Gaidanka bei G. Borisovas, kaip ir dalis kitų jų sėbrų, jiems skirtas bausmes jau yra atlikę.

Atsižvelgta į ankstesnius prašymus

Kadangi dokumentų paėmimas bei piniginiai užstatai nuo 10 iki 30 tūkst. eurų (išskyrus T. Gaidanką) minėtiems „Kamuolinių“ lyderiams, paleidžiant juos praėjusią vasarą į laisvę, skirti neterminuotam laikui, jie su savo advokatais bando atsikratyti bent apykojų. Motyvuojama, kad šios riboja jų judėjimo galimybę, nors tai jie gali daryti visoje Lietuvoje, tik nuo 23 iki 6 val. buvo privalu būti namų zonoje. Būtent šis laiko intervalas ir sušvelnintas viena valanda. Šiandien paskelbtos nutartys leis minėtiems kamuolinių lyderiams būti namų zonoje tik nuo 24 iki 6 val.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, priimant tokį sprendimą, atsižvelgta į pastaruoju metu gautus „Kamuolinių“ lyderių prašymus padaryti jiems vienkartine išlygas dėl vasaros atostogų kelionės į pajūrį arba futbolo rungtynių, kurias stebint gyvai stadione, sunku sugrįžti nurodytu laiku į namus. Beje, šie prašymai būdavo tenkinami.

Kaip jau rašyta, „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo organizatoriams bei vadeivoms šioje byloje gresia įkalinimas iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos. Kartu su jais šioje byloje teisiami ir trylika jų pavaldinių, prieš dvi savaites jau išgirdusių nuosprendį vadinamojoje mažojoje kamuolinių byloje. Joje griežčiausios bausmės skirtos tiems šios nusikalstamos grupuotės atstovams, kuriems prokuroras siūlė švelniausias bausmes, dėl ko jie ir buvo suimti trumpesnį laiką.   

Tarp nukentėjusiųjų – ir H. Daktaro sutuoktinė

„Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo byloje, kuriai sunkiai sekasi pajudėti iš mirties taško, – virš 20 nukentėjusiųjų.

Tarp jų – ir iki gyvos galvos įkalinto Henriko Daktaro sutuoktinė Ramutė. Tai susiję su privačios jų šeimos valdos Užliedžiuose apšaudymu 2008-ųjų gruodžio 17-osios naktį, įmetant ir granatą. Per šį išpuolį niekas iš šios šeimos narių, buvusių tada namuose, nenukentėjo, o paties H. Daktaro, kaip įtariama, jau nebuvo ir Lietuvoje, nes jis jau buvo pradėjęs slapstytis nuo teisėsaugos, kol buvo 2009-ųjų rugsėjį sulaikytas Bulgarijoje.

R. Daktarienė yra pareiškusi dėl šio išpuolio ieškinį. Teisėsaugininkai nustatė, kad jį įvykdė keturi asmenys, o jam vadovavo vienas iš tuometinių „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo vadovų – Tomas Mickevičius, pravarde Varlė, kuris už pusės metų – 2009-ųjų gegužę dingo be žinios. Manoma, kad jo jau nebėra tarp gyvųjų.

Perduodant bylą teismui kaltinimai dėl šio išpuolio buvo pateikti tik dviem „Kamuolinių“ atstovams. Trečiajam pavyko pasislėpti nuo teisėsaugos.

Tačiau vienas iš stojusiųjų prieš teismą šių metų sausį netikėtai mirė, todėl dėl minėto beveik penkiolikos metų senumo išpuolio Užliedžiuose bus teisiamas tik Ričardas Baika, šiuo metu atliekantis bausmę už taip pat plačiai nuskambėjusį Deimanto Bugavičiaus, sieto su „Agurkiniais“, nužudymą kartu su samdomais žudikais iš Estijos.

Aukų sąraše – ir nušauta garsenybė

Kaip jau rašyta, pagarsinus šios bylos kaltinamąjį aktą, sugulusį į apie 200 puslapių, paaiškėjo, kad tarp potencialių teisiamųjų aukų buvo ir 2016-ųjų gruodį prie vieno Šilainių daugiabučio nušautas buvęs pasaulio bušido čempionas Remigijus Morkevičius, paskutiniaisiais gyvenimo metais labiau garsėjęs savo skandalingais išsišokimais nei pergalėmis ringe.

„Kamuolinių“ vadeiva Giedrius Janonis, ką bylojo ir jo elgesys nagrinėjant šią bylą, į kurį buvo linkę lygiuotis ir kiti teisiamieji, kaltintas davęs nurodymą septyniems šaunamaisiais ginklais apginkluotiems savo pavaldiniams pamokyti R. Morkevičių dar prieš penkerius metus iki jo sušaudymo – 2011-ųjų vasarą. Tai buvo siejama su kerštu „Kamuolinių“ grupuotės nariui M. P., ne tik nesiskaičiusiam su jos lyderiais, bet ir sumušusiam G. Janonio giminaitį. Tuo metu R. Morkevičius buvo apsistojęs su M. P. Nyderlanduose – Hagoje.

Remiantis kaltinamuoju aktu, G. Janoniui davus užduotį – nuvykus į Nyderlandus sulaužyti M. P. rankas, peršauti kojas, sužaloti stuburo slankstelius ir nupjauti ausį, septyniems „torpedoms“ buvo nurodyta sužaloti ir kartu su juo esantį R. Morkevičių.

Gavę 4 tūkst. eurų kelionės išlaidoms, užduoties vykdytojai, pasiėmę grupuotei priklausiusius šaunamuosius ginklus, išvyko į Nyderlandus dviem automobiliais. Tačiau ten užduoties iki galo neįvykdė, nes, belaukiant pasaloje, į gatvę išėjo tik M. P. Į šį šauta keturis kartus, sunkiai sutrikdant jo sveikatą. Tuo kaltinti Artūras Osmankinas, pravarde Osama, ir Regimantas Jonušas. Jų panaudotų ginklų vėliau ieškota netoliese esančiame vandens kanale.

Naujos akistatos nepanoro

Prisikviesti nukentėjusiojo statusą turintį M. P. į šios bylos nagrinėjimą Kauno apygardos teismui nepavyko. „Gyvenu užsienyje ir negaliu atvykti“, – teigė jis elektroniniu paštu kiekvieno tokio bandymo metu, todėl galiausiai buvo nuspręsta paviešinti M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Buvo patenkintas ir kito nukentėjusiojo šioje byloje – A. P. prašymas apklausti jį nuotoliniu būdu.

Remiantis kaltinamuoju aktu, A. P. buvo sumuštas ir apiplėštas, vykdant G. Janonio bei Tomo Gaidankos nurodymą, 2011-ųjų lapkritį. Šią užduotį vykdė keturi iš teisiamųjų, gavę tam automobilį, ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai.

Giedrius Janonis/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šiame automobilyje, pasistatytame ne per toliausiai A. P. daugiabučio, pasiėmus radijo ryšio stotelę, užsidėjus kaukes ir laukiant patogaus momento, budėta ilgai, nes A. P. vis pasirodydavo ne vienas, o su drauge. Bent taip signalo pulti laukusiems bendrininkams pranešdavo jų kolega, budėjęs kitoje gatvės pusėje taip pat su radijo ryšio stotele.

Galiausiai, nutaikius patogų momentą ir užpuolus A. P., paaiškėjo, kad įvykdyti užduoties iki galo negalima, nes auka buvo be grandinėlės ir laikrodžio, kuriuos buvo nurodyta iš jo atimti. Dėl to, sumušus A. P., pasisavintas šio sportinis krepšys ir rankinė. Iškraustyta ir A. P. piniginė, kurioje rasti 3,1 tūkst. litų (898 eurai) pasidalyti nusikaltimo vietoje.

Kaltinti neeiliniais nusikaltimais

Kaltinamasis šios bylos aktas buvo grindžiamas su teisėsauga sutikusių bendradarbiauti kamuolinių parodymais.

Vienas jų, turintis Bebro pravardę, taip pat prašė, kad teismas apklaustų jį nuotoliniu būdu.

„Dėl patiriamos įtampos ir streso dalyvauti teismo posėdyje būtų problematiška – buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų man ir mano artimiesiems. Esu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindinėje kamuolinių byloje, iš kurios atskirta dalis nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Ir visi pastarosios kaltinamieji, kuriuos pažįstu daugiau kaip 30 metų, figūruoja ir anoje byloje“, – teigė savo prašyme apklausti jį nuotoliniu būdu minėtas liudytojas.

Į šią Kauno apygardos teismui perduotą iš pagrindinės „Kamuolinių“ bylos išskirtą jos dalį sugulė tik šeši jų nusikalstamos veikos epizodai. Trys, įvykdyti 2010–2011 m. Dar tiek pat – 2017–2018 m. Pastarieji daugiausia susiję su kratų, lydėjusių plačiai nuskambėjusius kamuolinių sulaikymus 2018-ųjų balandį, rezultatais.

O perduoti teismui bent šią dalį didžiosios „Kamuolinių“ bylos buvo skubama dėl riboto ikiteisminio tyrimo metu suėmimo termino bei viliantis, kad, užsitęsus ikiteisminiam pagrindinės bylos tyrimui, iki jos perdavimo teismui už grotų bus pasiųsti bent šio nusikalstamo susivienijimo vadeivos.

Kartu su jau du kartus (pirmą – dar 1992-aisiais, kai buvo nepilnametis) teistu G. Janoniu, perduodant šią bylą teismui, už grotų buvo ir T. Gaidanka, Deividas Čereška, Andrius Juodis, Genadijus Ževžikovas, A. Osmankinas bei broliai Genadijus ir Rolandas Borisovai.

Tačiau galiausiai suimtųjų šioje byloje neliko, nors prieš teismą joje stoję septyniolika kamuolinių kaltinti neteisėtu laisvės atėmimu, veikiant organizuotoje grupėje ir panaudojant fizinį smurtą, pasikėsinimu sunkiai sutrikdyti sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkiu sveikatos sutrikdymu minėtomis aplinkybėmis, plėšimu, panaudojant šaunamąjį ginklą ar pagrobiant didelės vertės turtą, nesunkiu sveikatos sutrikdymu kankinant ar kitaip itin žiauriai, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais ir jų kontrabanda į užsienį, turint tikslą ten įvykdyti nusikaltimą, dokumentų klastojimu ir jų pagrobimu ar panaudojimu nusikalstamais tikslais.

Nė vienas iš septyniolikos šios bylos teisiamųjų iš esmės savo kaltės nepripažino. Lig šiol neteistas buvo tik vienas iš jų – Nerijus Venclavičius. Kiti teisti – jau ir po penkis kartus. Nuosprendžius jiems yra skelbę ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos, Švedijos bei Norvegijos teismai.

Siūlytos solidžios bausmės

Kaltinimą šioje byloje palaikęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Zdislavas Tuliševskis, kaip ir tikėtasi, didžiausias bausmes siūlė „Kamuolinių“ lyderiams – G. Janoniui, G. Borisovui, T. Gaidankai ir D. Čereškai, dėl kurių paleidimo į laisvę po daugiau kaip ketverių metų suėmimo už užstatus ir su apykojėmis pernai vasarą buvo kilę daug aistrų.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tačiau griežčiausia bausmė siūlyta ne šio nusikalstamo susivienijimo vadeivai G. Janoniui, paleistam į laisvę už 30 tūkst. eurų užstatą, o G. Borisovui, kuriam buvo skirtas 10 tūkst. eurų užstatas.

60-mečiui G. Borisovui siūlytas trylikos su puse metų įkalinimas, nes jam šioje byloje inkriminuojama daugiausia epizodų. Netrukus 48-erių sulauksiančiam G. Janoniui, kaip ir jo bendraamžiui D. Čereškai, paleistam į laisvę už 20 tūkst. eurų užstatą, bei 50-mečiui T. Gaidankai, kuriam pareiškus, kad neturi pinigų užstatui, šis ir neskirtas, siūlytas trylikos metų įkalinimas.

44-erių A. Juodžiui siūlyta atimti laisvę dvylikai metų. 38-erių A. Osmankinui, netrukus 50-metį minėsiančiam G. Ževžikovui ir R. Borisovui, kuriam ant nosies – 46-asis gimtadienis, – vienuolikai su puse metų.

40-metį R. Jonušą ir 42-ejų Eligijų Maželį siūlyta įkalinti dešimčiai metų. Taip pat 42-ejų Taurą Grinių – aštuoneriems, Mindaugą Lukauską – septyneriems metams ir trims mėnesiams, 43-ejų Andrių Guogą, 48-erių N. Venclavičių ir 33-ejų Edgarą Meizaraitį, atėjusį į vieną teismo posėdį su Šiaurės Korėjos lyderio kauke, – septyneriems metams.

Mažiausios bausmės – pusketvirtų metų įkalinimas siūlytos Justinui Jašinskui ir Mariui Navickui.

Iškalbinga aritmetika

Bylą nagrinėjęs teisėjas Algirdas Jaliniauskas šiandien galų gale paskelbė savo sprendimą, sugulusį į beveik 200 lapų nuosprendį, kurio išklausyti atvyko tik dvylika iš septyniolikos kaltinamųjų. Ir beveik kas antras iš jų slėpė veidus po vienkartinėmis medicininėmis kaukėmis.

G. Janonis veido neslėpė, tačiau šį kartą nebuvo linkęs, kaip ankstesniais atvejais, pozuoti prieš žiniasklaidos fotoobjektyvus. Nors jam būdingus juokelius vėl laidė. Pavyzdžiui, vieno iš kaltinamųjų, atėjusio išklausyti nuosprendžio, teiravosi, ar šis atvyko pasiimti algos? O žiniasklaidos atstovams teigė, kad apsidžiaugė juos pamatęs, nes žmona netikėjo, kad jis eina išklausyti nuosprendžio. O dabar tai bus patvirtinta.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Teisėjas A. Jaliniauskas skaitė tik pasirinktą dalį savo sprendimo apie pusantros valandos. Tiek pat laiko kai kurie iš kaltinamųjų, pasislėpę už kolegų nugarų, skelbiant nuosprendį naršė savo mobiliuosiuose telefonuose.

Galiausiai paaiškėjo, kad dalis šios bylos teisiamųjų dėl daugumos jiems pareikštų kaltinimų išteisinti. O į skirtą bausmę už likusius nusikaltimus, kuri dar sutrumpinta dėl pernelyg ilgo šio teismo proceso, įskaičius suėmime išbūtą laiką, kamuolinių lyderiai jiems skirtą bausmę jau yra atlikę. Pavyzdžiui, G. Janoniui, kaip ir D. Čereškai, buvo skirtas ketverių metų bei vieno mėnesio įkalinimas, tačiau tiek laiko jie jau buvo šioje byloje suimti. Lygiai tas pats konstatuota ir Tomo Gaidankos, kuriam su visais minėtais bausmės sušvelninimais buvo skirtas pustrečių metų įkalinimas, atveju. Konstatuota, kad bausmę jau atlikęs ir A. Osmankinas, kuriam buvo skirtas septynerių metų įkalinimas, ir A. Juodis, esą pasiųstas už grotų ketveriems metams, bei G. Borisovas, nuteistas pustrečių metų laisvės atėmimo bausme. Į A. Osmankinui į skirtą įkalinimą įskaitytas ne tik jo suėmimas šioje byloje, bet ir jau atlikta bausmė, kurią jam 2012-aisiais už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų skyrė Norvegijos teismas. Į A. Juodžiui skirtą įkalinimą įskaitytos jo jau atliktos bausmės, skirtos dviem Kauno apygardos teismo bei vienu Vokietijos Kylio žemės teismo nuosprendžiais, kurie A. Juodžiui buvo paskelbti po jau į šią bylą sugulusių nusikaltimų, bet dar jo dėl šių veikų nesulaikius.

Keturi šios bylos kaltinamieji: M. Lukauskas, R. Borisovas, G. Ževžikovas ir N. Venclavičius išteisinti kaip nepadarę jiems inkriminuotų nusikaltimų. A. Guogai skirtas dvejų metų įkalinimas, į kurį taip pat įskaityti vieneri metai, kuriuos jis buvo suimtas, atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį dirbti ir tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Hierarchiją pažeidė ir teismas

Griežčiausios bausmės skirtos tiems kaltinamiesiems, kuriems prokuroras siūlė švelnesnes bausmes, dėl ko jie ir buvo suimti trumpesnį laiką. Pavyzdžiui, E. Meizeraičiui, kaip jau užsiminta, atėjusiam į vieną šios bylos posėdį su Šiaurės Korėjos lyderio kauke, skirtas dvylikos metų įkalinimas, į kurį įskaityta tik viena jo sulaikymo para. Tiesa, ši bausmė susideda iš dvejų metų laisvės atėmimo, skirto šioje byloje, subendrinimo su šiemet vasarį jam Lietuvos apeliacinio teismo sugriežtintu to paties Kauno apygardos teismo nuosprendžiu už kitą nusikaltimą.

T. Griniui, kuriam skirta pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmė, įskaičius į šią dešimt mėnesių, kuriuos jis buvo suimtas, dar liko kalėti daugiau kaip puspenktų metų. R. Jonušui, kuris buvo suimtas vienerius metus, iš skirto taip pat pusšeštų metų įkalinimo liko dar puspenktų metų už grotų. E. Maželiui į šioje byloje skirtą trejų metų įkalinimą įskaičius beveik vienerius metus išbūtus suėmime, liko kalėti dar dveji metai. J. Jašinskui, pasiųstam už grotų pustrečių metų, liko kalėti dar apie dvejus metus. M. Navickui, nuteistam taip pat pustrečių metų laisvės atėmimu, – dar pusantrų metų.

Vienam iš nukentėjusiųjų iš A. Guogos, E. Maželio ir E. Meizeraičio solidariai priteista 5 300 eurų turtinė ir 3 tūkst. eurų neturtinė žala.

Šį nuosprendį dar galima apskųsti. Tarp motyvų, kodėl priimtas toks sprendimas, teisėjas A. Jaliniauskas nurodė ir tai, kad lengvinančia aplinkybe dėl vieno iš nukentėjusiųjų užpuolimo pripažintas jo paties rizikingas ir nepagarbus elgesys su teisiamaisiais. Kliuvo ir ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams, esą neparodžiusiems reikiamo stropumo. Tačiau rastas ne vienas pateisinimas, kodėl ši byla beveik ketverius metus nagrinėta teisme: kaltinamųjų ligos ir jų gynėjų užimtumas kitose bylose, apribojimai, susiję su COVID-19 ir pan. Galiausiai užsiminta, kad trys šios bylos kaltinamieji: R. Borisovas ir G. Ževžikovas, kurie išteisinti, bei G. Borisovas jau kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių teismą dėl pernelyg ilgo šio teismo proceso trukmės.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kokius rekordus šturmuos pagrindinė byla?

Trylika šios bylos kaltinamųjų (išskyrus J. Jašinską, M. Lukauską, E. Meizaraitį bei N. Venclavičių) yra ir tarp 27-ių kamuolinių, minimų pernai kovą tam pačiam Kauno apygardos teismui perduotoje šio nusikalstamo susivienijimo pagrindinėje byloje.

Perduodant teismui pastarąją, ją sudarė daugiau kaip 400 tomų. O, pagal pareikštą kaltinimą, apimantį net dvylika tomų, „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo organizatoriams bei vadeivoms gresia įkalinimas iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos.

Tarp šios bylos nukentėjusiųjų, kurių – virš 20, yra ir iki gyvos galvos įkalinto Henriko Daktaro sutuoktinė Ramutė. Tai susiję su privačios jų šeimos valdos Užliedžiuose apšaudymu 2008-ųjų gruodžio 17-osios naktį, įmetant ir granatą. Per šį išpuolį niekas iš šios šeimos narių, buvusių tada namuose, nenukentėjo, o paties H. Daktaro, kaip įtariama, jau nebuvo ir Lietuvoje, nes jis jau buvo pradėjęs slapstytis nuo teisėsaugos, kol buvo 2009-ųjų rugsėjį sulaikytas Bulgarijoje.

R. Daktarienė yra pareiškusi dėl šio išpuolio ieškinį. Teisėsaugininkai nustatė, kad jį įvykdė keturi asmenys, o jam vadovavo vienas iš tuometinių „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo vadovų – Tomas Mickevičius, pravarde Varlė, kuris už pusės metų – 2009-ųjų gegužę dingo be žinios. Manoma, kad jo jau nebėra tarp gyvųjų.

Perduodant bylą teismui kaltinimai dėl šio išpuolio buvo pateikti tik dviem „Kamuolinių“ atstovams. Trečiajam pavyko pasislėpti nuo teisėsaugos.

Tačiau vienas iš stojusiųjų prieš teismą šių metų sausį netikėtai mirė, todėl dėl minėto beveik penkiolikos metų senumo išpuolio Užliedžiuose bus teisiamas tik Ričardas Baika, šiuo metu atliekantis bausmę už taip pat plačiai nuskambėjusį Deimanto Bugavičiaus, sieto su „Agurkiniais“, nužudymą kartu su samdomais žudikais iš Estijos.

Nors pirmasis „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo bylos posėdis įvyko pernai lapkritį, pasak teismo atstovės, kaltinamasis aktas joje pradėtas garsinti tik šiųmetės gegužės pradžioje. Ir vieno teismo posėdžio tam nepakako. Be to, gegužės pradžioje Kauno apygardos teismui buvo perduota dar vieno šio nusikalstamo susivienijimo nario – Tomo Januškevičiaus, kuris iki tol slapstėsi, sulaikyto užsienyje, byla. Nusprendus ją prijungti prie ką tik atverstos „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo bylos, susirinkus rugsėjį po vasaros atostogų, planuota vėl pradėti nagrinėti šią iš naujo, t. y. vėl pradėti garsinti jos kaltinamąjį aktą. Tačiau pirmasis posėdis po atostogų, planuotas rugsėjo pradžioje, vėl neįvyko, nepasirodžius vienam iš kaltinamųjų. Neįvyko ir antrasis posėdis, kuris buvo numatytas dar po poros savaičių, nes į jį neatvyko jau kitas kaltinamasis.

Pažeista hierarchija

Pirmadienį prokuroras pasiūlė bausmes septyniolikai šios bylos kaltinamųjų.

Tiesa, prieš tai bylą nagrinėjantis teisėjas Algirdas Jaliniauskas po jų visų apklausų priėmė nutartį, kad teisiamiesiems pareikštas kaltinamasis aktas gali būti keičiamas, pašalinant iš jo kai kurias aplinkybes. Viena iš jų – nusikaltimų padarymas organizuotoje grupėje.

Kaip ir tikėtasi, prokuroras pasiūlė didžiausias bausmes keturiems „Kamuolinių“ lyderiams – Giedriui Janoniui, Genadijui Borisovui, Tomui Gaidankai ir Deividui Čereškai, dėl kurių paleidimo į laisvę už užstatus ir su apykojėmis šią vasarą buvo kilę daugiausia aistrų.

Griežčiausia bausmė pasiūlyta ne šio nusikalstamo susivienijimo vadeivai G. Janoniui, paleistam į laisvę už 30 tūkst. eurų užstatą, o G. Borisovui, kuriam buvo skirtas 10 tūkst. eurų užstatas.

59-erių G. Borisovui pasiūlytas trylikos su puse metų įkalinimas, nes jam šioje byloje inkriminuojama daugiausia epizodų. Netrukus 47-erių sulauksiančiam G. Janoniui, kaip ir jo bendraamžiui D. Čereškai, paleistam į laisvę už 20 tūkst. eurų užstatą, ir 49-erių T. Gaidankai, kuriam pareiškus, kad neturi pinigų užstatui, šis ir neskirtas, pasiūlytas trylikos metų įkalinimas.

Jiems ant kulnų, pagal prokuroro pasiūlytas bausmes, lipa Andrius Juodis, Artūras Osmankinas, Genadijus Ževžikovas ir Rolandas Borisovas. A. Juodžiui siūloma atimti laisvę dvylikai metų. A. Osmankinui, G. Ževžikovui ir R. Borisovui – vienuolikai su puse.

Regimantą Jonušą ir Eligijų Maželį siūloma įkalinti dešimčiai metų. Taurą Grinių – aštuoneriems, Mindaugą Lukauską – septyneriems metams ir trims mėnesiams, Andrių Guogą, Nerijų Venclavičių ir Edgarą Meizaraitį, atėjusį į vieną teismo posėdį su Šiaurės Korėjos lyderio kauke, – septyneriems metams.

Cirkas: prieš teismą stojusių septyniolikos kamuolinių gretas per vieną posėdį netikėtai papildė ir Šiaurės Korėjos lyderio kaukė, po kuria nuo žiniasklaidos slėpėsi vienas iš kaltinamųjų – E. Meizaraitis. (Gretos Čižinauskaitės, Vilmanto Raupelio nuotr.)

Mažiausios bausmės – pusketvirtų metų įkalinimas pasiūlytos Justinui Jašinskui ir Mariui Navickui.

Tačiau visiems jiems į teismo skirtas bausmes bus įskaitytas ir jų suėmimo po sulaikymo terminas. G. Borisovas, G. Janonis, T. Gaidanka ir D. Čereška buvo suimti daugiau kaip ketverius metus, todėl ir buvo paleisti į laisvę šią vasarą.

Po prokuroro kalbos – dabar kaltinamųjų advokatų eilė. Viena iš jų, ginanti R. Borisovą, taip pat spėjo pirmadienį pasisakyti. Ji prašė teismo jos ginamąjį išteisinti.

Kitas šios bylos, nepaisant to, kad ji pripažinta prioritetine, įstrigusios Kauno apygardos teisme jau daugiau kaip trejus metus, posėdis numatytas po daugiau kaip dviejų mėnesių.

Išpuolis Hagoje

Kaip jau rašyta, paviešinus šios bylos kaltinamąjį aktą, apimantį apie 200 puslapių, paaiškėjo, kad tarp potencialių teisiamųjų aukų buvo ir 2016-ųjų gruodį prie vieno Šilainių daugiabučio nušautas buvęs pasaulio bušido čempionas Remigijus Morkevičius, paskutiniaisiais gyvenimo metais labiau garsėjęs savo skandalingais išsišokimais nei pergalėmis ringe.

G. Janonis kaltinamas davęs nurodymą septyniems šaunamaisiais ginklais apginkluotiems savo pavaldiniams pamokyti R. Morkevičių dar prieš penkerius metus iki minėto vis dar neatskleisto jo sušaudymo – 2011-ųjų vasarą. Tai buvo siejama su kerštu „Kamuolinių“ grupuotės nariui M. P., ne tik nesiskaičiusiam su jos lyderiais, bet ir sumušusiam  G. Janonio giminaitį. Tuo metu R. Morkevičius buvo apsistojęs su M. P. Nyderlanduose – Hagoje.

G. Janoniui davus užduotį – nuvykus į Nyderlandus sulaužyti M. P. rankas, peršauti kojas, sužaloti stuburo slankstelius ir nupjauti ausį, septyniems „torpedoms“ buvo nurodyta sužaloti ir kartu su juo esantį R. Morkevičių.

Gavę 4 tūkst. eurų kelionės išlaidoms, užduoties vykdytojai, pasiėmę grupuotei priklausiusius šaunamuosius ginklus, išvyko į Nyderlandus dviem automobiliais. Tačiau ten užduoties iki galo neįvykdė, nes, belaukiant pasaloje, į gatvę išėjo tik M. P. Į šį šauta keturis kartus, sunkiai sutrikdant jo sveikatą. Remiantis kaltinamuoju aktu, tai padarė A. Osmankinas, pravarde Osama, ir R. Jonušas. Jų panaudoti ginklai buvo įmesti į netoliese esantį vandens kanalą.

Prisikviesti nukentėjusiojo statusą turintį M. P. į Kauno apygardos teismą nepavyko. „Gyvenu užsienyje ir negaliu atvykti“, – teigė jis elektroniniu paštu kiekvieno tokio bandymo metu, todėl galiausiai buvo nuspręsta paviešinti M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Akistatos nenorėjo

Buvo patenkintas ir kito nukentėjusiojo šioje byloje – A. P. prašymas apklausti jį nuotoliniu būdu.

Remiantis kaltinamuoju aktu, A. P. buvo sumuštas ir apiplėštas, vykdant G. Janonio bei T. Gaidankos nurodymą, 2011-ųjų lapkritį. Šią užduotį vykdė keturi iš teisiamųjų, gavę tam automobilį, ant kurio buvo uždėti svetimi valstybiniai numeriai.

Jame prie A. P. daugiabučio, laukiant patogaus momento – užsidėjus kaukes ir pasiėmus radijo ryšio stotelę, budėta ilgai. A. P. vis pasirodydavo ne vienas, o su drauge. Bent taip esantiems automobilyje bendrininkams pranešdavo vienas iš būsimų A. P. užpuolikų ketverto, budėjęs kitoje gatvės pusėje taip pat su radijo ryšio stotele.

Dėl patiriamos įtampos ir streso dalyvauti teismo posėdyje būtų problemiška – buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų man ir mano artimiesiems.

Galiausiai, nutaikius patogų momentą ir užpuolus A. P., paaiškėjo, kad iki galo negalima įvykdyti užduoties, nes auka buvo be grandinėlės ir laikrodžio, kuriuos buvo nurodyta iš jo atimti. Dėl to, sumušus A. P., iš šio pasisavintas sportinis krepšys ir rankinė. Iškraustyta ir A. P. piniginė, joje rasti 3,1 tūkst. litų (898 eurai) pasidalyti nusikaltimo vietoje.

Kaltinamasis šios bylos aktas grindžiamas ir su teisėsauga sutikusių bendradarbiauti kamuolinių parodymais.

Vienas jų, turintis Bebro pravardę, taip pat prašė jį apklausti naudojant vaizdo konferencijos įrangą. „Dėl patiriamos įtampos ir streso dalyvauti teismo posėdyje būtų problemiška – buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų man ir mano artimiesiems. Esu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindinėje kamuolinių byloje, iš kurios atskirta dalis nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Ir visi pastarosios kaltinamieji, kuriuos pažįstu daugiau kaip 30 metų, figūruoja ir anoje byloje“, – teigė savo prašyme Kauno apygardos teismui minėtas liudytojas.

Suimtųjų nebeliko

Į šią Kauno apygardos teismui perduotą iš pagrindinės „Kamuolinių“ bylos išskirtą jos dalį sugulė tik šeši jų nusikalstamos veikos epizodai. Trys įvykdyti 2010–2011 m. Dar tiek pat – 2017–2018 m. Pastarieji daugiausia susiję su kratų, lydėjusių plačiai nuskambėjusius kamuolinių sulaikymus 2018-ųjų balandį, rezultatais.

Kartu su jau du kartus (pirmą – dar 1992-aisiais, buvo nepilnametis) teistu G. Janoniu, nuo kurio pravardės Kamuolys kilęs ir grupuotės pavadinimas, perduodant šią sunkiai girgždančią bylą teismui, už grotų buvo ir T. Gaidanka, D. Čereška, A. Juodis, G. Ževžikovas, A. Osmankinas ir broliai G. ir R. Borisovai.

Atomazga: daugiau kaip per trejus metus trunkantį teismo procesą G. Janonį, kuriam šioje byloje pasiūlytas trylikos metų įkalinimas, o kitoje gresia – ir iki gyvos galvos, teko paleisti į laisvę. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Tačiau šiuo metu šioje byloje suimtųjų nėra. Nors teisiamiesiems pareikšti kaltinimai – iškalbingi: neteisėtas laisvės atėmimas, veikiant organizuotoje grupėje ir panaudojant fizinį smurtą, pasikėsinimas sunkiai sutrikdyti sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkus sveikatos sutrikdymas minėtomis aplinkybėmis, plėšimas, panaudojant šaunamąjį ginklą ar pagrobiant didelės vertės turtą, nesunkus sveikatos sutrikdymas kankinant ar kitaip itin žiauriai, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais ir jų kontrabanda į užsienį turint tikslą ten įvykdyti nusikaltimą, dokumentų klastojimas ir jų pagrobimas ar panaudojimas nusikalstamais tikslais.

Nė vienas iš septyniolikos teisiamųjų iš esmės savo kaltės nepripažįsta. Ir lig šiol neteistas tik vienas iš jų – N. Venclavičius. Kiti teisti jau ir po penkis kartus. Nuosprendžius jiems yra skelbę ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos, Švedijos ir Norvegijos teismai.

Nuo šiųmečio pavasario Kauno apygardos teisme jau – ir didžioji „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo byla, apimanti daugiau kaip 400 tomų, kurioje, pagal pareikštą kaltinimą, apimantį net dvylika tomų, šio nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadeivoms gresia įkalinimas iki 20 metų arba iki gyvos galvos. Joje – jau 27 kaltinamieji. Trylika iš jų teisiami abiejose kamuolinių bylose.

„Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo byla lig šiol neatversta, nors jau buvo du tokie nesėkmingi bandymai. Ir pastarojoje kitas posėdis numatytas jau 2023-iaisiais.

Kaltino neadekvatumu

Kaip jau rašyta, skųsdami Kauno apygardos teismo nutartis paleisti Giedrių Janonį į laisvę už 30 tūkst. eurų užstatą, Deividą Čerešką – už 20 tūkst. eurų, Genadijų Borisovą – už 10 tūkst. eurų, o Tomą Gaidanką – be jokio užstato, prokurorai teigė, kad šios sumos yra neadekvačios ne tik minėtiems „Kamuolinių“ atstovams inkriminuojamų veikų pavojingumui bei jų trukmei, bet ir galimai iš šių veikų gautoms nusikalstamoms pajamoms.

Perduodant „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo bylą teismui, buvo pranešta, kad joje gausu duomenų apie šio nusikalstamo susivienijimo narių vykdytą ilgametį verslinio pobūdžio disponavimą labai dideliais kiekiais narkotikų ir psichotropinių medžiagų bei šių kontrabandą ir prekybą jais. „Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenys apie beveik dvi tonas metamfetamino, daugiau nei 140 kg kokaino ir iš šių narkotinių medžiagų kontrabandos bei prekybos Lietuvoje bei užsienyje gautas milijonines pajamas“, – buvo rašoma tada Generalinės prokuratūros pranešime.

Su šiomis pajamomis prokurorai teigia ir sieję piniginių užstatų, už kuriuos siūlę Kauno apygardos teismui paleisti į laisvę minėtus „Kamuolinių“ lyderius, laikytus be nuosprendžio už grotų daugiau kaip ketverius metus, dydžius. Kaip jau rašyta, G.Janoniui ir T.Gaidankai siūlyta skirti pusės milijono eurų užstatus, uždedant jiems apykojes bei paimant dokumentus. O D.Čereškai ir G.Borisovui – 350 tūkst. eurų užstatus bei tokias pačias jų paleidimo į laisvę sąlygas.

Tačiau Kauno apygardos teismo nutartyse, kuriose šios sumos gerokai sumažintos, kaip ir neskiriant T.Gaidankai jokio užstato, prokurorai sakė pasigedę tokių sprendimų argumentų.

Rasta daug pliusų

Kauno apygardos teismo atstovė, komentuodama šias nutartis, teigė, kad nebuvo galima skirti didesnių užstatų nei suimtieji tikino galintys susimokėti. Todėl T.Gaidankai, teigusiam, kad jis neturi galimybės sumokėti jokio užstato, šis ir neskirtas.

Be to, teismo atstovė akcentavo, kad visiems šiems asmenims skirta intensyvi priežiūra apykojės pagalba yra antra pagal griežtumą kardomoji priemonė po suėmimo. Ir nustatant jos sąlygas, teismas sudarė dienotvarkę, pagal kurią paleistieji iš suėmimo visą parą bus ne tik stebimi elektroninio sekimo priemonėmis, bet ir įpareigoti nuolatos būti nustatytoje namų zonoje. Be to, atsižvelgta, kad kitoje „Kamuolinių“ byloje, kuri nagrinėjama šiame teisme jau beveik trejus metus, šiems asmenims yra skirtas namų areštas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti. O G.Janoniui ir T.Gaidankai – dar ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Anot Kauno apygardos teismo atstovės, sprendžiant klausimą dėl švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių minėtiems asmenims skyrimo, atsižvelgta ir į tai, kad jie turi gyvenamąsias vietas bei yra vedę. Yra ir asmenų, kuriais jie privalo rūpintis. Be to, paleistieji į laisvę iki suėmimo dirbo bei planuoja įsidarbinti ir dabar. Akcentuota ir tai, kad keli iš jų turi sveikatos problemų. Ir šių aplinkybių visuma rodo, jog jie yra saistomi socialiniais ir šeiminiais ryšiais, kas mažina prielaidas išvadai, kad jie bandys bėgti ar slėptis. Nors ir pripažinta, kad tokia tikimybė išlieka.

Nutartys įsiteisėjo

Prokurorai teigė sieję siūlytas užstatų sumas ir su tikimybe, kad juos skiriant mažesnius, pagunda bėgti ar slėptis neišnyks, nes, pagal pareikštus kaltinimus, šiai ketveriukei gresia ir įkalinimas iki gyvos galvos.

Kaip jau rašyta, svarstant vakar prokurorų skundus, dalyvavo tik D.Čereška – nuotoliniu būdu.

Tokį norą buvo išreiškęs ir G.Janonis, prašęs vakarykštį posėdį atidėti, nes jis buvo suplanuotas beveik tuo pačiu metu, kaip ir Kauno apygardos teisme vakar vykęs specialusis lig šiol neatverstos „Kamuolinių“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo bylos posėdis, kuriame už uždarų durų spręsti jos organizaciniai klausimai. Ir G.Janonis buvo suteikęs pirmenybę jam.

Giedrius Janonis. Vilmanto Raupelio nuotr.

Tačiau Apeliacinis teismas minėto jo prašymo netenkino ir išnagrinėjo prokuroro skundą dėl per mažo užstato, paleidžiant „Kamuolinių“ vadeivą į laisvę, be paties G.Janonio.

Apeliacinio teismo teisėjų Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos ir Jūratės Jakubonienės kolegija, nagrinėjusi minėtus prokurorų skundus, tik G.Janonio atveju – jai vadovaujant kitam pirmininkui, šiandien paskelbė, kad prokurorų skundus atmeta, nes Kauno apygardos teismo sprendimai buvo teisingi.

Kolegijos argumentai

Apeliacinio teismo atstovė, komentuodama sprendimą atmesti prokurorų skundus, citavo jį priėmusios kolegijos nutartis, kad prokurorų prašytos užstato sumos yra itin didelės ir nėra duomenų, kad kaltinamieji galės jas sumokėti. Todėl, paskyrus jiems prašomus užstatų dydžius, labai tikėtina, kad šių neįmokėjus, vėl gali tekti svarstyti kaltinamųjų suėmimo klausimą. 

Tačiau, kaip yra akcentavęs ir Kauno apygardos teismas, tolesnis suėmimo taikymas šiems asmenims nėra pateisinamas ir negali būti toliau tęsiamas.

Be to, prokurorų prielaida, kad kaltinamieji galimai iš jiems inkriminuojamų veikų gavo dideles pajamas, dar turi būti patikrinta bylą nagrinėsiančio teismo, kuris spręs jų kaltės klausimą. 

Ir visi šie teiginiai leido minėtai Apeliacinio teismo teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad G.Janoniui, T.Gaidankai, D.Čereškai ir G.Borisovui skirtos vienos griežčiausių asmens teises bei laisves varžančios kardomosios priemonės yra pakankamos bei proporcingos, siekiant užtikrinti jų dalyvavimą procese bei bylos nagrinėjimą teisme. 

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, šiandieninis specialus šios bylos posėdis buvo skirtas organizaciniams klausimams – posėdžių grafiko, kuris turi tikti visiems šios bylos kaltinamųjų, kurių – net 27, advokatams, sudarymui, teisiamųjų gynybos klausimams, nes ne visi iš jų, tarp pastarųjų – ir šio nusikalstamo susivienijimo lyderis Giedrius Janonis, turi advokatus ir pan.

Posėdis planuotas net per tris Kauno apygardos teismo sales. Tačiau visi atvykusieji sutilpo į dvi, ryšys tarp kurių palaikytas nuotoliniu būdu – per salėje įrengtus vaizdo ekranus.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kelių kaltinamųjų ar kai kurių advokatų neatvykimas šiandien planuoto posėdžio nesustabdė. Jame sudarytas šios bylos posėdžių grafikas iki pat kitų metų gegužės. O pirmas posėdis, dėl jau minėtų sunkumų derinant visų šios bylos advokatų užimtumą, numatytas tik lapkričio 9-ąją.

Be to, nuspręsta nagrinėti šią bylą epizodais. O kaltinamiesiems, kurie nėra nusisamdę advokatų ir neketina to daryti, skirti valstybės gynėjus.

Šio posėdžio metu paaiškėjo, kad dalis kaltinamųjų, tarp jų – ir G.Janonis, nesudarė naujų sutarčių su kitoje jų byloje, kuri, kaip jau ne kartą rašyta, įstrigusi Kauno apygardos teisme jau beveik treji metai, juos atstovavusiais advokatais. Beje, G.Janonį minėtoje byloje gina net du advokatai.

Šiandieniniame posėdyje nuspręsta ir, kad ši byla bus nagrinėjama Kauno apygardos teisme, t. y. jokių patalpų kitur nuomoti neketinama. Tikimasi, kad visi proceso dalyviai tilps į Kauno apygardos teismo Konferencijų salę. Joje gali tilpti iki 100 žmonių. O, jeigu, kaip šiandien, atsirastų dėl šios salės kokių nors problemų, posėdžiai planuojami per dvi ar net tris šio teismo posėdžių sales.

Beje, šiandien Apeliaciniame teisme buvo nagrinėjami ir prokurorų skundai dėl Kauno apygardos teismo keturiems „Kamuolinių“ lyderiams skirtų piniginių užstatų, paleidžiant juos į laisvę su elektronine apykoje, kuri uždėta kol kas pusei metų, ir be dokumentų.

Kaip jau rašyta, G.Janonis buvo paleistas į laisvę už 30 tūkst. eurų užstatą, Deividas Čereška – už 20 tūkst. eurų, Genadijus Borisovas – už 10 tūkst. eurų, o Tomas Gaidanka – be jokio užstato. Nors prokurorai, remdamiesi ikiteisminio tyrimo duomenimis apie „Kamuolinių“ iš savo nusikalstamos veikos, trukusios devyniolika metų, gautas pajamas, siūlė skirti G.Janoniui ir T.Gaidankai pusės milijono eurų užstatus, o D.Čereškai ir G.Borisovui – 350 tūkst. eurų.

Nagrinėjant šiandien Apeliaciniame teisme prokurorų skundus dėl, anot jų, šiems „Kamuolinių“ atstovams skirtų ne tik jų galimai gautoms pajamoms, bet ir nusikalstamos veikos pavojingumui neadekvačių užstatų, dalyvavo tik D.Čereška – nuotoliniu būdu.

Tokį norą buvo išreiškęs ir G.Janonis, prašęs dėl jau minėto posėdžio Kauno apygardos teisme, kuris buvo suplanuotas beveik tokiu pačiu laiku, kaip ir posėdis Apeliaciniame teisme, pastarąjį atidėti. Tačiau Apeliacinis teismas šio G.Janonio prašymo netenkino.

Giedrius Janonis. Vilmanto Raupelio nuotr.

Sprendimus, ar tenkinti prokurorų skundus ir padidinti minėtiems „Kamuolinių“ atstovams skirtų užstatų už paleidimą į laisvę dydžius, Apeliacinis teismas planuoja skelbti rytoj.

Iškalbinga aritmetika

Remiantis įstatymais, tam prokurorai turėjo vos tris dienas.

Tuo tarpu už 30 tūkst. eurų užstatą į laisvę su elektronine apykoje, kuri kol kas uždėta pusei metų, ir be dokumentų paleistas Giedrius Janonis, už 20 tūkst. eurų užstatą tokiomis pačiomis sąlygomis paleistas Deividas Čereška bei Genadijus Borisovas, kuriam Kauno apygardos teismas atvėrė vartus į laisvę taip pat tokiomis pačiomis sąlygomis, tačiau už 10 tūkst. eurų užstatą, su savo advokatais turi 20 dienų šių nutarčių apskundimui.

Nors lyg ir neturėtų šių skųsti, nes, kaip jau rašyta, priimant minėtus sprendimus, buvo atsižvelgta į šių Kamuolinių atstovų išsakytus teiginius dėl jų finansinių galimybių. Tomui Gaidankai, pareiškusiam, kad jis neturi galimybės sumokėti jokio užstato, šis ir nebuvo skirtas, nors jis vis tiek paleistas iš suėmimo tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti trys Kamuolinių atstovai.

Prokurorai buvo prašę teismo pakeisti G.Janonio ir T.Gaidankos suėmimą į pusės milijono eurų užstatus ir uždedant jiems apykojes bei paimant dokumentus, o D.Čereškos bei G.Borisovo suėmimą – į 350 tūkst. eurų užstatą ir taip pat minėtomis sąlygomis.

Giedrius Janonis. Vilmanto Raupelio nuotr.

Teismo argumentai

Kauno apygardos teismas savo nutartyse, nuvylusiose prokurorus, iš esmės sutiko su jais, kad tolesnis suėmimo minėtiems Kamuolinių atstovams, išbuvusiems už grotų be teismo nuosprendžio daugiau kaip ketverius metus, taikymas iš esmės pažeidžia jų teises, apie ką jau yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių teismas, priteisęs už tai prieš trejus metus kompensacijas Agurkinių lyderiams.

Tačiau, anot Kauno apygardos teismo, jis negali skirti didesnių užstatų nei suimtieji teigia galintys susimokėti. O jiems skirta intensyvi priežiūra apykojės pagalba yra netgi antra pagal griežtumą kardomoji priemonė po suėmimo.

Ir, anot šio teismo atstovės, nustatant intensyvios priežiūros minėtiems asmenims sąlygas, teismas sudarė dienotvarkę, pagal kurią jie visą parą bus ne tik stebimi minėtomis elektroninio sekimo priemonėmis, bet ir įpareigoti nuolatos būti nustatytoje namų zonoje. Be to, skiriant šią kardomąją priemonę, atsižvelgta, kad kitoje Kamuolinių byloje, kuri nagrinėjama šiame teisme jau beveik trejus metus, jiems yra skirtas namų areštas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. O G.Janoniui ir T.Gaidankai – dar ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Anot Kauno apygardos teismo atstovės, sprendžiant klausimą dėl švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių minėtiems asmenims skyrimą, atsižvelgta ir į tai, kad jie turi gyvenamąsias vietas, yra vedę, be to, yra asmenų, kuriais jie privalo rūpintis, iki suėmimo dirbo bei planuoja įsidarbinti ir dabar. Akcentuojama ir tai, kad keli iš jų turi sveikatos problemų. Ir šių aplinkybių visuma rodo, kad jie yra saistomi socialiniais ir šeiminiais ryšiais, kas mažina prielaidas išvadai, kad jie bandys bėgti ar slėptis. Nors ir pripažįstama, kad tokia tikimybė išlieka.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Prokurorų kontrargumentai

Panašu, kad prokurorams po tokio teismo sprendimo minėta tikimybė labai padidėjo.

Apskųsdami Apeliaciniam teismui šias Kauno apygardos teismo nutartis, prokurorai teigė, kad Kamuolinių lyderiams, kuriems, pagal pareikštus kaltinimus, gresia net laisvės atėmimas iki gyvos galvos, skirtų užstatų dydis yra neadekvatus jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumui, jų trukmei ir galimai iš šių veikų gautoms nusikalstamoms pajamoms.

Prokurorai teigė pasigedę teismo argumentų dėl šiems Kamuolinių atstovams skirtų užstatų dydžių, nors jų prašytos šių sumos toli gražu nesiekia minėtų jų pajamų, apie kurias kalbama jiems pareikštuose kaltinimuose.

Tuo tarpu T.Gaidankos paleidimas į laisvę be jokio užstato, anot prokurorų, juos iš viso šokiravo, nes, bylos duomenimis, jis taip pat iš minėtų veikų uždirbo tam tikrą turtą.

Prokurorai neslėpė ir to, kad skųsdami minėtas Kauno apygardos teismo nutartis Apeliaciniam teismui, viliasi, jog šis suformuos aiškesnę tokių užstatų dydžių, kurie sulaikytų nuo bandymų bėgti ar slėptis, praktiką, žinant, kad tokiu atveju jie atiteks valstybei.

Ankstesnės bylos šešėlis

Kaip jau rašyta, pirmadienį – vėl atėjus laikui spręsti klausimą, ar pratęsti jau daugiau kaip ketverius metus už grotų be teismo nuosprendžio laikomų šio nusikalstamo susivienijimo lyderio Giedriaus Janonio bei dviejų jo parankinių – Deivido Čereškos ir Tomo Gaidankos suėmimo pratęsimą, prokurorai patys pasiūlė paleisti juos į laisvę už gana solidžius piniginius užstatus ir skiriant intensyvią priežiūrą elektronine apykoje bei paimant dokumentus.

Skyrėsi tik siūlomų užstatų dydžiai. Kaip paaiškėjo, atsižvelgiant į šiai trijulei skirtus užstatus kitoje byloje, kurioje šie Kamuolinių atstovai su dar keturiolika asmenų kaltinami šešiais nusikalstamos veikos epizodais. Ir ji yra įstrigusi Kauno apygardos teisme jau beveik treji metai. O buvo skubiai šiam perduota, išskiriant ją iš didžiosios nusikalstamo susivienijimo bylos 2019-ųjų rudenį – sparčiai artėjant į pabaigą pusantrų metų terminui, po kurio taikyti ikiteisminio tyrimo metu įtariamiesiems suėmimą draudžia įstatymai.

Minėtoje byloje, kurioje jau ne vieną mėnesį trunka kaltinamųjų apklausos, kurias vis trikdo priverstinės pertraukos dėl nesibaigiančių šio sunkiai girgždančio teismo proceso dalyvių ligų, 46-erių D.Čereškai yra skirtas 20 tūkst. eurų užstatas. O taip pat 46-erių G.Janoniui su 48-erių T.Gaidanka pavyko jo išvengti, nes, prokurorui pasiūlius taikyti ir jiems 50 tūkst. eurų užstatą, G.Janonis tikino teismą, kad negali sumokėti tokios sumos. O T.Gaidanka savo nuomonės dėl to nepareiškė, palikdamas tai spręsti teismui.

Giedrius Janonis. Vilmanto Raupelio nuotr.

Iškalbingos derybos

Beje, didžiausias – 30 tūkst. eurų užstatas minėtoje byloje buvo skirtas 59-erių Genadijui Borisovui, kuris turėjo būti paleistas į laisvę ketvirtadienį už papildomą 10 tūkst. eurų užstatą, privalomą sumokėti per tris dienas, ir uždedant jam pusei metų elektroninę apykoję bei paimant dokumentus.

Kaip pranešė Kauno apygardos teismo atstovė, atsižvelgta, kad G.Borisovas teigė galintis papildomai sumokėti tik tokią sumą, nes jau yra sumokėjęs trigubai didesnę, panaikinant jo suėmimą minėtoje Kauno apygardos teisme įstrigusioje byloje, bet suimant jį, kaip ir G.Janonį, T.Gaidanką bei D.Čerešką, šiemet kovą šiam teismui perduotoje Kamuolinių ginkluoto nusikalstamo susivienijimo byloje, kuri jau keturi mėnesiai niekaip neatverčiama.

Prokuroras siūlė pakeisti G.Borisovo ir D.Čereškos suėmimą ir naujojoje byloje – į 350 tūkst. eurų užstatus. O G.Janonio ir T.Gaidankos – į 500 tūkst. eurų.

Šiandien Kauno apygardos teismo teisėjų Audriaus Meilučio, Jurgos Vasiliauskienės ir Gyčio Večersko kolegija paskelbė, kad keičia G.Janonio suėmimą, kuris baigiasi liepos 16 dieną 24 valandą, į 30 tūkst. eurų užstatą, kurį reikia sumokėti per tris dienas, uždedant jam pusei metų elektroninę apykoję ir paimant dokumentus. D.Čereška, kurio suėmimas baigiasi liepos 17 dieną 24 valandą, paleidžiamas į laisvę tokiomis pačiomis sąlygomis už 20 tūkst. eurų užstatą. O T.Gaidanka, baigiantis liepos 16-ajai, paleidžiamas į laisvę be jokio užstato. Anot Kauno apygardos teismo atstovės, atsižvelgta, kad esamomis aplinkybėmis, nėra pagrįstų duomenų, kad T.Gaidanka būtų pasirengęs sumokėti kokį nors užstatą. O G.Janonis, kuris jau buvo sumokėjęs 20 tūkst. eurų dar prieš svarstant jo paleidimo už užstatą klausimą, tikino, kad gali prie šios sumos pridėti ne daugiau kaip 10 tūkst. eurų. Buvo jau sumokėjęs 20 tūkst. eurų ir D.Čereška.

Kaip ir G.Borisovo atveju, minėtos trijulės paleidimą į laisvę Kauno apygardos teismas argumentavo, kad tolesnis šių Kamuolinių atstovų suėmimas pažeidžia jų teises.

Giedrius Janonis. Vilmanto Raupelio nuotr.

Išimtis – tik bėgliui

Po tokių teismo nutarčių Kamuolinių ginkluoto nusikalstamo susivienijimo byloje, kurioje kaltinimai jo organizavimu bei vadovavimu jam yra pareikšti ne tik G.Janoniui, bet ir T.Gaidankai, D.Čereškai bei G.Borisovui, už ką jiems gresia įkalinimas iki gyvos galvos, suimtas liko tik vienas asmuo – Valerijus Kolobovas.

Be kitų nusikaltimų, kuriais jis kaltinamas kartu su Kamuoliniais, 37-erių V.Kolobovas minimas ir nužudymo iš chuliganiškų paskatų, kankinant ar kitaip itin žiauriai, epizode. Šis nusikaltimas buvo įvykdytas 2007-ųjų lapkritį viename Kauno bendrabutyje, esančiame Chemijos gatvėje, kuriame gyveno auka – L.Ž. Jis buvo mirtinai sumuštas. Šiuo nusikaltimu V.Kolobovas kaltinamas kartu su bendrininkais, tarp kurių yra ir T.Gaidanka.

V.Kolobovo suėmimas prieš porą savaičių pratęstas dar trims mėnesiams, nes jis beveik pusantrų metų slapstėsi. Ir buvo sulaikytas tik 2020-ųjų pabaigoje Suomijoje, dėl ko, kaip manoma, paleistas į laisvę, vėl gali pasislėpti.

Kaip jau rašyta, Kamuolinių ginkluoto nusikalstamo susivienijimo byla, kuri buvo perduota Kauno apygardos teismui 424 tomų ir su 59 kaltinamaisiais 51 nusikaltimu, ne per seniausiai, šio teismo iniciatyva, išskaidyta į šešias bylas. Keturias iš jų nagrinės Kauno apygardos teismas. Likusias – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai bei Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai.

Kauno apygardos teisme liko ir pagrindinė – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo byla, tačiau tik su 27 kaltinamaisiais vietoj buvusių 59. Šios bylos posėdis dar nėra paskirtas.

Užsispyrimą vainikavo pasidavimas

Tokia pozicija buvo išsakyta pirmadienį – vėl atėjus laikui spręsti klausimą, ar pratęsti jau daugiau kaip ketverius metus už grotų be teismo nuosprendžio laikomų šio ginkluoto nusikalstamo susivienijimo 46-erių metų lyderio Giedriaus Janonio bei dviejų jo parankinių – bendraamžio Deivido Čereškos ir 48-erių Tomo Gaidankos suėmimo pratęsimą. T.Gaidanka, kaip paaiškėjo, paskutinę minutę taip pat apskundė šį sprendimą.

Kaip jau rašyta, toks sprendimas buvo priimtas gegužės viduryje, Kauno apygardos teismui, savo iniciatyva surengus specialiuosius posėdžius dar nepradėtoje nagrinėti Kamuolinių ginkluoto nusikalstamo susivienijimo byloje.

Tačiau Apeliacinis teismas, kuriam buvo apskųstos šių posėdžių nutartys pratęsti nuo 2018-ųjų balandžio už grotų esančių jau minėtų Kamuolinių bei 59-erių metų jų sėbro Genadijaus Borisovo suėmimą dar trims mėnesiams, šį terminą sutrumpino iki dviejų mėnesių, kuris baigiasi šią savaitę.

Apeliacinis teismas savo sprendimą argumentavo jau ir anksčiau išsakyta nuomone, kad šie Kamuolinių atstovai, kuriems pagal pareikštus kaltinimus gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos, laikomi už grotų jau nepateisinamai ilgai ir tai pažeidžia jų teises.

Vilmanto Raupelio nuotr./Redakcijos montažas

Vienas jau paleidžiamas

Prokurorai teigia į Apeliacinio teismo nuomonę atsižvelgę ir pasiūlę pakeisti G.Janoniui, D.Čereškai bei T.Gaidankai skirtą suėmimą – į piniginį užstatą, intensyvią priežiūrą ir dokumentų paėmimą. Toks pats siūlymas buvo išsakytas praėjusią savaitę ir dėl G.Borisovo.

Skyrėsi tik siūlytų užstatų dydžiai.

G.Janonį ir T.Gaidanką pasiūlyta paleisti į laisvę už 500 tūkst. eurų užstatus. D.Čerešką ir G.Borisovą – už šiek tiek mažesnius, tačiau taip pat įspūdingus – 350 tūkst. eurų.

Šiandien Kauno apygardos teismo teisėjų Audriaus Meilučio, Algirdo Remeikos ir Jurgos Vasiliauskienės kolegija jau paskelbė savo nutartį dėl G.Borisovo. Jis nuo liepos 13-osios paleidžiamas į laisvę už 10 tūkst. eurų užstatą, kurį privalo sumokėti per tris dienas nuo šios nutarties įteikimo, skiriant intensyvią priežiūrą šešiems mėnesiams, įpareigojant nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą – apykoję, bei paimant dokumentus.

Ankstesniais atvejais, kai buvo sprendžiama, ar pratęsti minėto ketverto suėmimą, sprendimų G.Borisovo atžvilgiu esmė paprastai būdavo tokia pati, kaip ir dėl G.Janonio, T.Gaidankos ir D.Čereškos. Sprendimai dėl pastarųjų planuojami penktadienį.

Rizikuota ir anksčiau

Kaip jau rašyta, prieš porą mėnesių prokurorui siūlant paleisti šį Kamuolinių ketvertą į laisvę kitoje byloje už 50 tūkst. eurų užstatą, labiausiai šio dydžiu buvo nepatenkintas G.Janonis, tikinęs, kad neturi tokių pinigų. Tuo tarpu jo kolegos buvo linkę derėtis dėl mažesnių sumų.

Giedrius Janonis/Vilmanto Raupelio nuotr.

Visa tai vyko Kamuolinių byloje, kuri buvo perduota tam pačiam Kauno apygardos teismui dar 2019-ųjų spalį, išskyrus ją iš ginkluoto nusikalstamo susivienijimo bylos, jau tada stengiantis išlaikyti jo branduolį už grotų.

Ši byla skubiai išskirta iš didžiosios, nes laikyti įtariamuosius suimtus ikiteisminio tyrimo metu daugiau kaip pusantrų metų draudžiama. Todėl teismui ir buvo perduota minėta išskirta jos dalis, kurioje septyniolika su Kamuoliniais siejamų asmenų kaltinami tik šešiais nusikalstamos veikos epizodais. Tačiau jie apėmė 63 pastarosios bylos tomus.

Pabaigos dar nematyti

Jau tuoj trys metai Kauno apygardos teisme įstrigusioje minėtoje Kamuolinių byloje jau ne vieną mėnesį su nesibaigiančiais trikdžiais, tarp kurių dažniausios – ligos, tęsiasi kaltinamųjų, sutikusių duoti parodymus tik po visų liudytojų, apklausos.

Dėl nesibaigiančių kaltinamųjų bei jų advokatų ligų buvo atšaukti net keli pastarieji šios sunkiai girgždančios bylos posėdžiai. O artimiausias numatytas tik rugsėjo pabaigoje.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Tuo tarpu Kamuolinių ginkluoto nusikalstamo susivienijimo byla, kurią sudarė 424 tomai ir kurioje buvo 59 kaltinamieji 51 nusikaltimu, kurią Kauno apygardos teismas gavo kovą, jau išskaidyta į šešias dalis: keturias bylas nagrinės Kauno apygardos teismas, likusias – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai bei Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai.

Kauno apygardos teisme liko ir pagrindinė – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo byla, tačiau tik su 27 kaltinamaisiais vietoj buvusių 59. Šios bylos posėdis dar nėra paskirtas.