Praėjusią savaitę per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą įvykęs incidentas sukrėtė Kanadą, privertė atsistatydinti parlamento pirmininką ir sukėlė diplomatinę sumaištį.

„Norėčiau be išlygų atsiprašyti už tai, kas įvyko penktadienį, prezidento V. Zelenskio ir Ukrainos delegacijos už padėtį, į kurią jie pateko, visų mūsų, kurie ten dalyvavome“, – įstatymų leidėjams sakė premjeras.

„Nesąmoningai pripažinti šį asmenį buvo baisi klaida ir nuo nacių režimo rankos skaudžiai nukentėjusių žmonių atminimo paniekinimas“, – pridūrė J. Trudeau.

Kalbėdamas parlamente premjeras turėjo omenyje praėjusios savaitės nutikimą, kuris sukėlė sumaištį per V. Zelenskio vizitą Kanadoje.

V. Zelenskis lankėsi Kanadoje, siekdamas sutelkti Vakarų šalių paramą Ukrainos kovai su Rusijos invazija.

Penktadienį Kanados parlamento pirmininkas Anthony Rota (Entonis Rota) pagerbė 98 metų ukrainiečių imigrantą Jaroslavą Hunką, kuris esą kovojo už Ukrainos nepriklausomybę.

Po to paaiškėjo, kad J. Hunka tarnavo su naciais susijusiame kariniame dalinyje.

Anksčiau trečiadienį J. Trudeau sakė, kad ši klaida yra didžiulė gėda parlamentui ir pačiai Kanadai. Jis taip pat atsiprašė Kanados visuomenės ir viso pasaulio žydų.

Nepaprastai neramu, kad Rusija ir jos rėmėjai šią šiurkščią klaidą politizuoja, siekdami skleisti melagingą propagandą apie tai, už ką kovoja Ukraina.

„Tai buvo siaubingas milijonų žmonių, žuvusių per Holokaustą, atminimo pažeidimas“, – sakė premjeras.

Atsistatydindamas A. Rota sakė, kad apgailestauja dėl padarytos klaidos, kuri sukėlė skausmo Kanados ir kitų šalių žydams.

Kanados vyriausybė patyrė itin didelį spaudimą dėl šio įvykio, kurį opozicijos lyderis konservatorius Pierre'as Poilievre'as (Pjeras Pualievras) pavadino didžiausia diplomatine gėda šalies istorijoje.

Parlamento pirmininkui pasakius, kad J. Hunka yra Antrojo pasaulinio karo veteranas, kovojęs su rusais už Ukrainos nepriklausomybę, „Ukrainos didvyris ir Kanados didvyris“, parlamento nariai J. Hunkai plojo atsistoję.

Ne pelno organizacija „Friends of Simon Wiesenthal Center“ (FSWC) nurodė, kad J. Hunka tarnavo nacių kariniame dalinyje – 14-ojoje SS grenadierių divizijoje, kurios Antrojo pasaulinio karo metais įvykdyti nusikaltimai žmonijai yra išsamiai dokumentuoti.

Žydų teisių grupė šį incidentą pavadino šokiruojančiu ir keliančiu didelį susirūpinimą.

Rusija greitai sureagavo į incidentą ir pareiškė, kad Kanada dabar privalo patraukti J. Hunką atsakomybėn.

Jau daugelį metų Maskva vaizduoja žydo Volodymyro Zelenskio vadovaujamą Ukrainos valdžią kaip neonacistinę ir šį naratyvą aktyviai naudoja valstybės kontroliuojamoje žiniasklaidoje, kad pateisintų invaziją į Ukrainą.

Rusijos ambasadorius Kanadoje Olegas Stepanovas pasmerkė šį incidentą ir paragino Kanados premjerą atsiprašyti Maskvos už karo nusikaltimus, kuriuos įvykdė J. Hunka ir jo divizija.

Kanadoje gyvena antra pagal dydį ukrainiečių diaspora pasaulyje po Rusijos.

J. Trudeau sakė, kad Kanada labai apgailestauja dėl situacijos, kurioje atsidūrė V. Zelenskis ir Ukrainos delegacija. Jis pareiškė, kad Otava taip pat atsiprašė Kyjivo.

„Nepaprastai neramu, kad Rusija ir jos rėmėjai šią šiurkščią klaidą politizuoja, siekdami skleisti melagingą propagandą apie tai, už ką kovoja Ukraina“, – nurodė premjeras. 

Kanados parlamento pirmininkas Anthony Rota (Entonis Rota) atsiprašė už šį nesusipratimą.

Penktadienį per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Kanadoje J. Rota pagerbė 98 metų ukrainiečių imigranto Jaroslavo Hunkos, kuris esą kovojo už Ukrainos nepriklausomybę, atminimą.

Kiek vėliau paaiškėjo, kad J. Hunka tarnavo nacių kariniame dalinyje – 14-ojoje SS grenadierių divizijoje.

J. Trudeau teigė, kad J. Hunkos pagerbimas yra akivaizdžiai nepriimtinas.

„Tai labai gėdinga Kanados parlamentui, o kartu ir visiems kanadiečiams“, – žurnalistams sakė premjeras.

Nedidelė grupė, susijusi su J. Trudeau liberalais, paragino A. Rotą atsistatydinti, o pagrindiniai opoziciniai konservatoriai apkaltino ministro pirmininko administraciją tinkamai nepatikrinus informacijos.

Žydų teisių gynimo grupė šį incidentą pavadino šokiruojančiu ir neįtikėtinai trikdančiu.

Sekmadienį A. Rota atsiprašė, sakydamas, kad tik vėliau sužinojo daugiau informacijos apie J. Hunką.

„Ši iniciatyva buvo tik mano iniciatyva (...) Ypač noriu kuo nuoširdžiausiai atsiprašyti Kanados ir viso pasaulio žydų bendruomenių“, – sakė jis. 

Jų santuoka truko 18 metų.

Įraše socialiniame tinkle „Instagram“ ministras pirmininkas teigė, kad „po daugybės prasmingų ir sunkių pokalbių priėmėme sprendimą skirtis“.

Jo biuro pareiškime priduriama, kad pora pasirašė „teisinį susitarimą dėl gyvenimo skyrium“.

Pranešime teigiama, kad visuomenė gali tikėtis ir toliau matyti juos ir jų tris vaikus kartu, nes „jie išlieka artimi šeimos nariai“, o abu tėvai „nuolat dalyvaus vaikų gyvenime“.

Prieš kitą savaitę numatytas šeimos atostogas jie paprašė gerbti privatumą.

J. Trudeau ir jo žmona, buvusi pramogų žurnalistė, buvo vaikystės draugai ir vėl susitiko 2003 metais kartu rengdami labdaros pokylį. Netrukus jie pradėjo susitikinėti ir 2005 metais Monrealyje susituokė.

Jie kartu augina tris vaikus: 15-metį Xavier (Ksavjė), 14-metę Ellą Grace (Elą Greis) ir devynerių metų Hadrieną (Adrianą).

Kanadoje tai pirmosios ministro pirmininko skyrybos nuo tada, kai su Margaret Trudeau (Margaret Triudo) išsiskyrė J. Trudeau tėvas Pierre'as Trudeau (Pjeras Triudo).

P. Trudeau yra buvęs kanadiečių ministras pirmininkas. Apie skyrybas su žmona jis paskelbė 1984-aisiais – paskutiniaisiais savo kadencijos mėnesiais.

Šiais metais rotacijos tvarka G-20 pirmininkaujanti Indonezija sulaukė Vakarų spaudimo pašalinti Rusijos prezidentą iš būsimo susitikimo, nors balandį paskelbė, kad jis buvo pakviestas dalyvauti. 

Per spaudos konferenciją Otavoje po NATO viršūnių susitikimo Madride paklaustas, ar Otava dalyvaus susitikime, jei jame bus ir V. Putinas, J. Trudeau atsakė: „Tikimės, kad Kanada ir visos Didžiojo septyneto (G-7) narės dalyvaus G-20 susitikime.“

„Tai nepaprastai svarbus pokalbis apie pasaulio ekonomiką. Nepaprastai svarbu, kad mes dalyvautume ir pasipriešintume melui, kurį galbūt skleis Rusija. Iki susitikimo dar liko keli mėnesiai, ir gali visko nutikti“, – pridūrė premjeras.

G-7 taip pat priklauso Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir Jungtinės Valstijos.

Indonezija, kaip ir dauguma didžiųjų kylančių ekonomikų, bando išlaikyti neutralią poziciją ir ragina taikiai išspręsti Rusijos invazijos Ukrainoje klausimą.

Indonezijos prezidentas Joko Widodo (Džokas Vidodas) ketvirtadienį Maskvoje susitiko su V. Putinu. Ankstesnę dieną jis lankėsi Kyjive, kur susitiko derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

J. Widodo pakvietė ir V. Zelenskį į lapkričio 15-16 dienomis Balyje vyksiantį viršūnių susitikimą. Ukrainos prezidentas trečiadienį J. Widodo sakė, kad priima kvietimą, tačiau jo dalyvavimas priklausys nuo to, kas dar jame dalyvaus.

Pernai spalį Romoje vykusiame G-20 viršūnių susitikime V. Putinas dėl koronaviruso pandemijos dalyvavo vaizdo ryšiu.  

Apie tai pirmadienį pranešė pats premjeras.

Jis nurodė, kad jaučiasi gerai, bet laikydamasis nustatytos tvarkos izoliuojasi.

„Mano COVID-19 testas buvo teigiamas. Atsižvelgdamas į visuomenės sveikatos priežiūros institucijų rekomendacijas laikysiuosi izoliacijos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė premjeras ir pridūrė: „Jaučiuosi gerai“.

J. Trudeau yra pasiskiepijęs trimis vakcinos nuo COVID-19 dozėmis. Pirmą kartą virusas jam buvo nustatytas sausio pabaigoje.

Kaip informavo vyriausybės kanceliarija, Latvijos premjeras Krišjanis Karinis surengs dvišalius susitikimus su J. Trudeau, P. Sanchezu ir J. Stoltenbergu, per kuriuos aptars saugumo padėtį Europoje, Rusijai tęsiant karo veiksmus Ukrainoje. 

Taip pat numatytas atskiras Baltijos šalių premjerų susitikimas su Kanados vyriausybės vadovu. Jame Estijos premjerė Kaja Kallas (Kaja Kalas) ir Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvaus vaizdo ryšiu.

K. Karinis, Latvijos prezidentas Egilas Levitas, J. Trudeau, P. Sanchezas ir J. Stoltenbergas apsilankys Adažių karinėje bazėje, kur nuo 2017 metų dislokuojama NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, vadovaujama Kanados.  

Anksčiau Ispanija ir Kanada paskelbė, kad nusiųs į Latviją papildomų pajėgų.

Antradienį 17 val.  Adažių karinėje bazėje numatyta bendra spaudos konferencija.

Per ceremoniją Otavoje garsus klimato aktyvistas Stevenas Guilbeault (Stivenas Gilbo) prieš svarbią klimato konferenciją buvo paskirtas aplinkos ministru, Anita Anand paskirta vadovauti įtarimų nederamu lytiniu elgesiu persekiojamai kariuomenei, o Melanie Joly (Melani Žoli) tapo užsienio reikalų ministre.

„Aš ketinau pasiskiepyti iškart, kai tik ateis mano eilė. Sužinoję, kad „AstraZeneca“ vakcina prieinama vyresniems kaip 40 metų amžiaus žmonėms Ontarijo provincijoje, aš ir mano biuras skubame užsiregistruoti“, - sakė antradienį žurnalistams 49 metų politikas. Jis pridūrė, kad tikisi savo pavyzdžiu paskatinti kanadiečius taip pat pasiskiepyti nuo koronaviruso.  

Šią savaitę Albertos, Britų Kolumbijos, Manitobos ir Ontarijo provincijose prasidėjo vyresnių kaip 40 metų amžiaus gyventojų vakcinacija „AstraZeneca“ preparatu. Anksčiau J. Trudeau patikino kanadiečius, kad „AstraZeneca“ vakcina yra saugi.

Vakcinacijos kampanija Kanadoje prasidėjo praėjusių metų gruodžio 14 d. Šalyje patvirtintos „Pfizer“, „Moderna“, „Johnson & Johnson“ ir „AstraZeneca“ vakcinos. Kanadoje  jau pasiskiepijo 9,4 mln. žmonių (24,8 proc. gyventojų).

„Leiskite man pasakyti labai aiškiai, – kalbėjo J. Trudeau per spaudos konferenciją, surengtą po mažiau nei tris valandas trukusio Michaelo Spavoro (Maiklo Speivoro) bylos nagrinėjimo. – Jų savavališkas sulaikymas yra visiškai nepriimtinas, kaip ir skaidrumo stoka vykdant šiuos teismo procesus.“

M. Spavoro tėvynainis Michaelas Kovrigas (Maiklas Kovrigas) turi stoti prieš teismą ateinantį pirmadienį.

Šių dviejų kanadiečių sulaikymą Otava laiko kerštu už kinų telekomunikacijų milžinės „Huawei“ finansų vadovės Meng Wanzhou (Meng Vandžou) suėmimą Kanadoje dėl įtariamo šnipinėjimo.

Abiem Kanados piliečiams pernai birželį taip pat buvo formaliai apkaltinti šnipinėjimu. J. Trudeau tuos kaltinimus laiko „sufabrikuotais“.

Pekinas neigia, kad abi bylos, dėl kurių dvišaliai santykiai komplikavosi labiausiai per pastaruosius kelis dešimtmečius, yra kaip nors susijusios.

Diplomatams ir žurnalistams buvo uždrausta dalyvauti vėliausiame M. Spavoro teismo posėdyje Dandonge, kur šalia teismo prie Kanados diplomatų prisijungė dar aštuonių šalių, įskaitant JAV, Prancūziją ir Australiją, pasiuntiniai.

Teismo nutartis lieka nežinoma.

Pokalbio metu buvo aptartos įvairios temos, įskaitant planus pratęsti pokalbį kitą mėnesį, atskaruose pranešimuose pranešė Otava ir Vašingtonas.

Pasak Kanados, pokalbis truko maždaug 30 minučių; abu lyderiai palietė įvairias temas, pradedant koronaviruso pandemija, dėl kurios nuo kovo mėnesio buvo uždaryta JAV ir Kanados siena, ir baigiant aplinkos apsauga.

J. Bidenas penktadienį taip pat pabendravo su Meksikos prezidentu Andresu Manueliu Lopezu Obradoru (Andresu Manueliu Lopesu Obradoru). Šis socialiniame tinkle „Twitter“ patvirtino aptaręs įvairius klausimus su JAV prezidentu, įskaitant COVID-19 pandemijos ir migracijos klausimus.

J. Trudeau ir J. Bidenas planuoja netrukus vėl pasikalbėti. Kanada pažymėjo, kad pokalbis gali įvykti vaizdo ryšio priemonėmis ar net asmeniškai, tuo tarpu Baltieji rūmai pranešė tik tiek, kad „abu lyderiai susitarė vėl pasikalbėti po mėnesio“.

Justinas Trudeau/EPA-ELTA nuotr.

Diskusijos, sakoma Kanados pareiškime, „paskatins svarbų darbą atnaujinant gilią ir ilgalaikę draugystę tarp Kanados ir JAV“.

Nei Vašingtonas, nei Otava tikslios būsimo pokalbio datos nepatvirtino.

Abiejų šalių teigimu, lyderiai aptarė J. Bideno sprendimą atšaukti leidimą tiesti naftotiekį „Keystone XL“, kuriam smarkiai priešinosi aplinkosaugininkai, tačiau kurį palaiko Otava.

Trečiadienį pradėjęs eiti pareigas J. Bidenas išleido vykdomąjį įsakymą, kuriuo panaikino leidimą tiesti vamzdyną, blokuodamas beveik prieš dešimtmetį pradėtą ​​projektą.

J. Trudeau anksčiau teigė, kad tai yra „svarbus“ žemyno energetiniam saugumui ir darbo vietoms projektas. Penktadienį premjeras išreiškė nusivylimą dėl šio projektoatšaukimo.

„Ministras pirmininkas išreiškė Kanados nusivylimą dėl Jungtinių Valstijų sprendimo, susijusio su „Keystone XL“ naftotiekiu“, – sakoma J. Trudeau biuro pranešime. Jame taip pat sakoma, kad ministras pirmininkas pabrėžė „reikšmingą ekonominę ir energetinio saugumo naudą, kurią teikia abiejų šalių energetiniai santykiai“.

1 947 kilometrų ilgio naftotiekiu, kurį numatyta pradėti naudoti 2023 metais, planuojama pumpuoti iki 830 000 barelių naftos per dieną iš Albertos regiono į Nebraską, o iš ten, per esamą sistemą – į naftos perdirbimo gamyklas Teksase.