– Teisės ir teisėtvarkos komitetui nepavyko susitarti dėl klausimų ekspertams. Kokios to priežastys?

– Komitetui nepavyko sutarti, ar reikia ekspertinio vertinimo. Kol Etikos ir procedūrų komisija nekonstatavo, kad komitetas pažeidžia statutą, tol ekspertinis vertinimas buvo neužsakomas. Dabar jau užsakymo stadija ir formulavome labai aiškius klausimus ekspertams. Iš pradžių buvo norima juos daryti uždarus, negaunant daugiau žinių iš ekspertų, o tik atsakymą „taip“ arba „ne“. Dabar klausimai tapo platesni, atsirado ir medicininio poveikio vertinimas. Šiuo atveju, matyt, turės teisę pasisakyti ne tik teisininkai, bet ir medikai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas komiteto nariams neaiškiausia kalbant apie dekriminalizavimą?

– Pagrindinis klausimas – socialiniai padariniai mūsų visuomenei ir ar mūsų sveikatos priežiūros paslaugos priklausomiems žmonėms yra pakankamos. Jei, ekspertų manymu, nepakankamos, uždavėme trečią klausimą – ar narkotikų dekriminalizavimas, esant nepakankamoms sveikatos priežiūros paslaugoms, paskatins didesnį narkotikų vartojimą. Šie trys klausimai iškeliavo į ekspertų rankas. Mane tikrai nustebino Laisvės partijos balsavimas prieš tai, kad įvertintų ir medikai. Jei patys kalba apie platesnes gydymo galimybes, labai nenuoseklu buvo sakyti, kad medikų įvertinimo nereikia.

– Ar gydymo prieinamumas jums asmeniškai daugiausia klausimų keliantis aspektas? Ar turite daugiau abejonių dėl šio projekto?

– Klausimų labai daug. Visų pirma – teisiniai klausimai. Dekriminalizavus kanapes ir dalį veikų perkėlus į Administracinių nusižengimų kodeksą, iškart silpninama kriminalinė žvalgyba. T. y. mūsų kriminalinės žvalgybos institucijos negalės vykdyti savo veiklos ir bandyti išsiaiškinti, kas vyksta nusikalstamame pasaulyje, nes dėl mažų kiekių narkotinių medžiagų kriminalinė žvalgyba bus neįmanoma. Praktika praeityje rodo, kad narkotikų pardavėjai labai lengvai prisitaiko prie reguliavimo ir pradeda nešiotis mažus narkotinių medžiagų kiekius pardavimui, sako, kad nešiojasi asmeniniam vartojimui. Tai nuogąstavimas, kad narkotikų prekyba bus palengvinta. Kitas dalykas, į ką atkreipia dėmesį ir Generalinė prokuratūra, gydymo galimybės labai menkos, didžiulės eilės reabilitacijos bendruomenėse. Kai narkotikų prieinamumas lengvesnis, kyla daug grėsmių, kad didės narkotikų vartojimas. Juolab kad Estija, kuri žengia dekriminalizavimo keliu, pirmuose etapuose matė protrūkių.

Kai narkotikų prieinamumas lengvesnis, kyla daug grėsmių, kad didės narkotikų vartojimas.

– Kodėl tik dabar kreiptasi į ekspertus?

– Visą laiką būna lūkestis, kad komitetas, klausimų metu išklausęs ekspertus, institucijas, priims sprendimą kitokį. Norėjosi sulaukti komiteto galutinio varianto. Tačiau, kaip matėme Generalinės prokuratūros pastabas, komitetas visiškai neatsižvelgė. Norisi išgirsti trečią nuomonę.

– Kada šis klausimas grįš į posėdžių salę ir ar lengva bus šį įstatymą priimti?

– Primenu, kad dalis įstatymų projektų yra įstrigusi ir atmesta Seimo svarstymo metu. Projektai turės pakartoti pirmąsias stadijas – turės būti registruotas Baudžiamojo kodekso pakeitimas, pateiktas, vėl svarstomas komitetuose. Procedūra užsivėlusi, nes posėdžių salėje balsų beveik nėra, tik vieno balso persvara. Tai rodo, kad priėmimas bus sunkus ir, tikiuosi, galbūt neįmanomas.

Pasiekus tokią priklausomybės stadiją kokybės kriterijai svaiginimosi priemonėms nebekeliami.

Antai romane „Aukso veršis“ Ostapas Benderis amerikiečiui turistui pasakoja, kad samagoną galima išvirti ir iš paprastos taburetės. Kai kurie net yra labai pamėgę „taburetinę“. Tokios yra rusiško kulinarinio paveldo ypatybės.

Sprendimas dekriminalizuoti nedidelį kiekį narkotikų nemažai daliai parlamentarų kelia kone mistinį šiurpą.

O štai Lietuva yra audėjų ir audėjėlių kraštas. Galbūt todėl svarstoma prielaida, kad svaigalus (būtent – narkotikus) galima išgauti specialiu būdu apdorojant kelnes, tiksliau – kelnių audinį. Čia ne pritemptas pokštas. Apie tai buvo galima išgirsti praėjusį gruodį Seime vykusiame posėdyje: pritarus pluoštinių kanapių auginimo kiekio padidinimui, viena parlamentarė aiškinosi, kuo skirsis marškiniai ar kelnės, nuausti iš kanapių, turinčių skirtingą svaiginančiai veikiančios medžiagos THC kiekį.

Svarstymus Seime apie narkotines kelnes gimdo ne smegenų susidėvėjimas, bet keistas parlamentarų jautrumas ar baimė, kuri kursto prisiminti dar vieną Ostapo Benderio frazę: „Kažkada, kai buvau mistikas atsiskyrėlis, priėjau iki to, kad mane buvo galima išgąsdinti net paprastu suomišku peiliu.“

Gal prieš mažo kiekio kanapių dekriminalizavimą pasisakantys Seimo nariai šį svaigalą suvokia kaip suomišką peilį prie visuomenės kaklo. Todėl vadovaujasi nuostata: už suktinę – į areštinę. Mat sprendimas dekriminalizuoti nedidelį kiekį narkotikų nemažai daliai parlamentarų kelia kone mistinį šiurpą. Ar iš balos tas jautrumas? Ar tik ta bala nedvelkia „taburetine“?

Suprantama, kanapių narkotikai – nieko gero, bet, kai tūkstančiai tautiečių kuo legaliausiai nardo alkoholio nemunėliuose, laikytis nuostatų „už suktinę – į areštinę“ atrodo neįtikinama ir demagogiška.

– Jūs, kaip kontrolės departamentas, gal tiesiai ir neatsakysite, ar palaikote mažo kiekio dekriminalizavimą. Tad paklausiu kiek kitaip – kuris problemos sprendimo būdas būtų efektyvesnis: ar dekriminalizavus, ar vis dėlto tai laikant nusikalstama veika?

– Iš tiesų, jei mes kalbėtume apie dekriminalizavimą kaip tokį formalų procesą, kai baudžiamąją atsakomybę pakeistume administracine už nedidelio kiekio narkotikų turėjimą be tikslo platinti, ir visos tos veikos pereitų į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), vien tik šiuo veiksmu mes tų problemų neišspręstume. Tą liudija ir kitų šalių geriausi pavyzdžiai. Nagrinėjome Portugalijos pavyzdį. Kai Portugalija sprendė klausimą, ar dekriminalizuoti, ar ne, tai kartu su baudžiamosios atsakomybės pakeitimu administracine, daug investavo tiek į prevencijos sritį, tiek į gydymo prieinamumo užtikrinimą, tiek į žalos mažinimą, tiek į socialinę ir psichologinę reabilitaciją bei į vėlesnę integraciją. Taigi buvo pasiruošta visas kompleksas priemonių. Nors iš kitos pusės, sakykime, ta situacija, kurią mes turime dabar nuo 2017 metų, ta baudžiamoji atsakomybė neveikia kaip prevencijos priemonė. Priminsiu, kad iki 2017-ųjų už nedidelio kiekio narkotikų turėjimą be tikslo platinti buvo taikoma administracinė atsakomybė. Tiesiog padidėjo veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinių medžiagų. Asmenys iki 29 metų amžiaus sudaro beveik 70 proc. tų žmonių, kurie įtariami padarę šias veikas. Iš esmė tai dar kartą yra patvirtinimas visų prevencijų teorijų, kad visos priemonės, kurios nukreiptos į bauginimą, į šoko terapiją, į įvairius gąsdinimus, jos nesuveikia.  Iš tikrųjų nereikia galvoti, kad sugriežtinimai atgrasins žmones nuo kažkokio veiksmo. Tikrai ne. Bet jeigu tai yra kompleksas priemonių, tai tikrai veikia.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O ar gali tas gąsdinimas atsisukti kita puse – gal net dar labiau paskatinti tą vartojimą. Sakoma, uždraustas vaisius – saldesnis…

– Iš mūsų pusės, tai, ką mes matome, sudėtinga gana situacija. Iš paskutinių pavyzdžių, kai mokyklos kviečia policijos pareigūnus su šuniukais, krato mokinių asmeninius daiktus, o radę kažką, akivaizdžiai triumfuoja…

Baudžiamoji atsakomybė neveikia kaip prevencijos priemonė.

 

– Kokios tendencijos mokyklose, ką jūs pastebite?

– Mūsų mokyklose tendencijos praktiškai niekuo nesiskiria nuo kitų Europos šalių mokyklų. Per paskutinius metus stebimas narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo padidėjimas. Bet tai nėra kažkokie labai dideli skaičiai. Pavyzdžiui, 2019 m. buvo nustatyta, kad apie 19 proc. vaikų ir  paauglių 15– 16 metų amžiaus bent kartą vartojo bet kokią uždraustą narkotinę ar psichotropinę medžiagą. Tuo tarpu Europos vidurkis – 17 proc. O kalbant apie mūsų populiaciją, populiariausia medžiaga (Amerikos čia neatrasime) – kanapės. Jų vartojimas padidėjimo 0,4 proc. Iš esmės tai nėra daug. Tokias pačias tendencijas stebime ir kitose Europos mokyklose. Apskritai kalbant, Lietuvos situacija dvigubai geresnė nei kitų Europos šalių. Jeigu bendroje populiacijoje apie 14 proc. žmonių vartojo kažkokią vieną nelegalią narkotinę ar psichotropinę medžiagą,  tai europinis vidurkis yra 28 proc.

– Ar teisus mūsų prezidentas sakydamas, kad kanapių vartojimas yra opi būtent jaunų žmonių problema?

– Iš esmės, jei mes kalbėtume apie bet kokias prevencijos priemones, apie bet kokį sugriežtinimą arba palengvinimą, visada yra tikslinė grupė. Tai – vaikai ir jaunimas. Ši grupė į visus pokyčius psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo politikoje sureaguoja greičiausiai. Yra kita tikslinė grupė – studentai, nes jiems nėra taikoma jokių prevencinių priemonių kaip kad mokiniams mokyklose. Tačiau turime ir dar vieną padidintos rizikos grupę – naktinių klubų, naktinių pasilinksminimo vietų, įvairių festivalių lankytojus. Jeigu imtume šias grupes, pastebėtume tą narkotikų vartojimą gerokai didesnį. Vėlgi tai yra jauni žmonės. 

Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė kanapių dekriminalizavimo projektui nuo 2024 metų, kuriuo numatoma, kad už nedidelį kanapių ar jų produktų turėjimą be tikslo platinti grėstų jau nebe baudžiamoji, o administracinė atsakomybė, o bauda būtų nuo 30 iki 250 eurų. Tai reiškia, kad jeigu tave pagautų su pusės ar vieno gramo suktine, policininkai pirmą kartą skirtų 30 eurų baudą. Bet jeigu susitaikai su valstybe, moki tik pusę baudos – 15 eurų.

Jeigu sulaikytas asmuo turi mažiau nei penkis gramus šių narkotikų, laisvės atėmimas – netaikomas. Balsavo šeši komiteto nariai, viena buvo prieš – Agnė Širinskienė.

Ką apie kanapių dekriminalizaciją galvoja Šiaulių gyventojai? Kai kurie šiauliečiai neprieštarauja dekriminalizavimui, sako, kad dėl vienos suktinės jaunuolis ilgam gyvenimo susigadinti neturėtų. Kiti mano, kad uždraustas vaisius – pats skaniausias, tad galbūt dekriminalizavus kanapes jų poreikis sumažės.

„Manau, kad į kalėjimą tikrai neverta, nes tai yra visiškas absurdas. Apie pasekmes: kadangi tai man visiškai neaktualu, apie tai ir negalvoju. Turime pavyzdį – Nyderlandus. Ar ten yra kažkoks didžiulis nusikalstamumas, ar ten žmonės visi narkomanai? Tikrai taip nėra. Pas mus vyksta kovos dėl kovų, ne dėl esmės“, – sakė moteris.

„Mano nuomonė tokia – uždraustas vaisius visada yra saldus. Tam, kas to nori, jokie draudimai, Seimas ar kas nors kitas neuždraus. O tam, kuris to nenori, nereikia nė draudimų“, – teigė kita praeivė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Aš esu kategoriškai prieš visus narkotikus, alkoholį taip pat. Toks sprendimas prie gero neprives“, – sakė kita šiaulietė.

„Galbūt ir gerai. Gal laikas pokyčiams gyvenime“, – kalbėjo vyras.

Kai kurie Teisės ir teisėtvarkos komiteto politikai sakė, kad gal reikėtų atsisakyti tos lazdos, leisti patiems žmonėms rinktis ir būti pilietiškiems, o vienintelė prieš balsavo A. Širinskienė.

Argumentai tokie patys, kaip ir prieš metus – reikia ne bausti, o padėti.

„Argumentai tokie patys, kaip ir prieš metus – reikia ne bausti, o padėti. Priklausomybė yra liga, o priklausomybių yra daug, bet visais atvejais yra pagalba. Šiuo atveju pagalba turi būti ir nelabai skaičiuojant pinigų, ir ruošiant specialius žmones bei įstaigas. Tačiau jeigu pats žmogus nenori, nepasiekė dugno, jokios baudos to žmogaus likimo ir jo nuostatų nepakeis. Kalbėti turime nuo darželio, mokyklos, visi turi būti atsakingi“, – kalbėjo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

„Komitete kalbėjo generalinės prokurorės pavaduotojas, ponas Gintas Ivanauskas. Jis buvo labai akivaizdus ir lėmė mano balsavimą, nes prokurorai labai aiškiai įspėjo tiek komitetą, tiek Seimą, kad įstatyme, kuris atsiranda, yra daug spragų ir lieka atviri keliai mažų kiekių narkotikų kontrabandai bei nebaudžiamumas už ją, kadangi Baudžiamajame kodekse buvo panaikintos atitinkamos normos ir jos neatsirado Administracinių nusižengimų kodekse. Kitas dalykas, kurį pastebi tiek prokurorai, tiek ir dalis medikų bendruomenės, yra tas, kad mes šiuo metu neturime galimybių gydyti visus asmenis, kurie kreipiasi. Tiek valstybinėse įstaigose, tiek privačiuose reabilitacijos centruose yra matomos eilės. Mes, neužtikrindami efektyvaus gydymo ir efektyvios kontrolės bei kontrabandos prevencijos, žengiame žingsnį dekriminalizavimo link, kas, manau, tikrai yra neteisinga, jeigu žiūrime iš visuomenės sveikatos pozicijos“, – pasakojo A. Širinskienė.

„Įvykis sulaukė daug dėmesio, bet iš tikrųjų šie įvykiai vyksta nuo 2017 metų. Vienintelis skirtumas – dabar yra žinomas žmogus ir mes aiškiau matome, kas yra tos neva kovos su kažkokiu blogiu veidas. Dabar akivaizdžiau suprantame, kad tas veidas tikrai nėra kokio nors kriminalinio nusikaltėlio atvaizdas, ir kokia absurdiška yra šiandien įgyvendinama politika“, – kalbėjo Seimo narė (LP) Morgana Danielė.

Seimo narės teigimu, dabartinė politika yra neefektyvi, nes išnaudoja daugybę resursų.

„Reikia suprasti, kad ši politika yra ne tik neefektyvi, ne tik yra kovojama su žmonėmis, kurie, kaip šiuo atveju, yra moteris, mama, verslininkė, žmogus, kuriantis pridėtinę vertę mūsų valstybėje, ir staiga mūsų Baudžiamojo kodekso giljotina atsisuka prieš žmogų. Tokių žmonių yra tūkstančiai, tačiau kiti atvejai nebuvo matomi. Tada atsiranda šokas ir stebintiesiems, nes mes suprantame, kad esame Rusija, Baltarusija, Tadžikistanas, Kazachstanas su tokia politika ir tokiu požiūriu į tokį reiškinį ir perteklinę bausmę, kur jos neturėtų būti. Tokia bausmė yra ir neefektyvi, ir kainuoja labai daug pinigų bei resursų, nes reikia suprasti, kad žmogus buvo sulaikytas, konvojuotas, vežtas, laikytas, tardytas, greičiausiai nurengtas, namuose buvo atliekama krata – tai buvo visa speciali operacija, nukreipta prieš valstybės pilietį, kuris valstybei nedaro jokios žalos“, – tęsė M. Danielė.

Situacija man yra apmaudi, ypač dėl to, kad tai yra mama, kuri turi vaikų.

Kita vertus, Seimo narė Agnė Širinskienė teigia, jog esamos priemonės atgraso žmones nuo veikos atlikimo.

„Situacija man yra apmaudi, ypač dėl to, kad tai yra mama, kuri turi vaikų. Matyt, kad yra akivaizdu, jog šeimai reikia pagalbos. Nemanyčiau, kad tai yra perteklinės priemonės. Baudžiamojo kodekso priemonės visą laiką, ar tai būtų šis nusikaltimas, ar kitas, ar tai būtų elementari vagystė, yra nukreiptos į atgrasymą, nes įprastai yra manoma, kad žmonės, kurie mato, kokios gali būti pasekmės jų gyvenimui, tų veikų ryžtasi daryti mažiau. Atitinkamai, žiūrint, kokie dabar yra siūlomi reguliavimo modeliai, kur už narkotinių medžiagų mažo kiekio disponavimą bus žemutinė baudos riba – 30 eurų, tai žmogus mokės 15 eurų, sutikime, kad tai yra pietūs Vilniaus restorane. Atgrasymo priemonė tikrai neveiks“, – teigė A. Širinskienė.

Visas LNK turinys – vaizdo įraše:

M. Danielės teigimu, sureguliuoti įstatymai aiškiai nustatytų ribas tarp juodosios rinkos veikėjų ir tų, kurie nedideliais kiekiais kanapių nusiperka savoms reikmėms.

„Prie šio klausimo dirbame jau dvejus metus, jau ir visos institucijos rašė raštus, ir specialistai pasisakė, ir teisėjai, ir advokatai, ir gydytojai. Atrodo, kad tema jau išsemta, išdiskutuota, viskas aišku, bet sprendimo nėra. Kas įvyko dabar yra eilinė iliustracija. Galbūt kai kuriems žmonėms ši iliustracija taps akivaizdesnė, kaip realybėje atrodo neveikiantis ir perteklinis, žalą darantis teisės aktas. Subalansuota politika aiškiai suvokia ir nusibrėžia brūkšnį, kur yra vartojantis pilietis, nesvarbu, ar paauglys, ar suaugęs žmogus, ir kur yra tikrai nusikalstama veika – platinimas, gabenimas, kontrabanda, įvežimas – juodoji rinka. Normali politika šiuos du dalykus atskiria ir aiškiai reglamentuoja, tada ji gali pasiteisinti ir valstybei duoti naudą“, – tęsė M. Danielė.

„Kanapių dekriminalizavimo projektą vertinu skeptiškai. Manau, kad artimiausiu metu matysime daug naujų atvejų, nes žmonės pradės vartoti plačiau. Europos patirtyje tokių pavyzdžių yra buvę“, – teigė A. Širinskienė.

Živilė ir Viktoras Diawaros (L. Balandžio/BNS nuotr.)

Seimo narys Stasys Šedbaras mano, kad svarbiausia į problemą žiūrėti kompleksiškai, nes vien bausmės – nepadės.

„Prieš metus, kai svarstėme platesnį variantą, buvau skeptiškas, buvo daug diskusijų, turėjome didžiulį ekspertų iš abiejų pusių klausymo ratą. Noriu atkreipti dėmesį, kad pačią dekriminalizavimo idėją priėmė praeitos kadencijos parlamentas, valstiečių dominuojamas. Žinoma, dekriminalizavimas – viena iš priemonių. Nereikia bausti žmogų patekusį ar į alkoholizmo, ar į narkotikų liūną, tai nieko gero neduoda. Mes galime tik save tuo nuraminti, kad kažkas sumokėjo ar nesumokėjo baudą. Po to atsiranda ir nusikalstamos veikos, nes juk reikia dozei. Reikia socialinės, medicininės ir visokios kitos paramos“, – kalbėjo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos frakcijos narys S. Šedbaras.

„Mano supratimu, šis įstatymo pakeitimas yra reikalingas, šiandien, tikiuosi, kad pateikimo stadijoje jis sulauks palaikymo“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Viktorija Čmilyė-Nielsen.

„Jis yra svarbus dėl to, kad žmonės neturėtų būti siunčiami už grotų dėl tų nusižengimų, į kuriuos galima reaguoti kitokiu būdu. Lietuva yra viena iš griežčiausiai šią sritį reguliuojančių šalių, ir būtent kanapių produktų dekriminalizavimas yra neprasilenkiantis su sveiku protu sprendimas, racionalus“, – tvirtino ji.

Seimo vadovė pažymėjo, kad dauguma civilizuotų, demokratinių šalių yra priėmusios tokius sprendimus.

Žmonės neturėtų būti siunčiami už grotų dėl tų nusižengimų, į kuriuos galima reaguoti kitokiu būdu.

Antradienį Seimas planuoja baigti pateikimo procedūrą taisant Baudžiamąjį ir Administracinių nusižengimų kodeksus, kad už neteisėtą kanapių, jų dalių, aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų disponavimą nedideliais kiekiais be tikslo platinti būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė, kaip yra dabar.

Pirmadienį šie projektai buvo pateikti Seimui, tačiau opozicijos atstovams paprašius pertraukos, balsavimas pateikimo stadijoje atidėtas.

Pagal siūlomas pataisas, nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėtojai būtų baudžiami įspėjant juos arba baudomis nuo 30 iki 250 eurų. 250–400 eurų dydžio baudos grėstų už pakartotiną nusižengimą. Visais atvejais kanapės, jų dalys, aliejus, dervos, ekstraktai ar tinktūros būtų konfiskuojamos.

Pataisų projektai numato, kad nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėtojai galėtų būti įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo programose ar kursuose.

Nuo administracinės atsakomybės būtų atleidžiami tie žmonės, kurie savanoriškai kreiptųsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar į valstybės institucijas atiduoti neteisėtai pasigamintas, perdirbtas, įgytas, laikytas, gabentas ar parsiųstas kanapes arba jų dalis ar produkciją iš jų: aliejų, dervas, ekstraktus ar tinktūras.

Siekis dekriminalizuoti kai kurių narkotinių medžiagų įsigijimą ir turėjimą nėra pirmas šios kadencijos Seime – parlamentarai praėjusį lapkritį atmetė tai numačiusias pataisas.

Praėjusios kadencijos „valstiečių“ Seimas yra patvirtinęs Aurelijaus Verygos vadovautos Sveikatos apsaugos ministerijos rengtą Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metams programą, joje irgi  įrašytas siekis dekriminalizuoti mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veikas, už jas numatant administracinę atsakomybę.

2018 metais Seimas du kartus atmetė pataisas dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo dekriminalizavimo.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas šių metų pradžioje skelbė, kad narkotikų paplitimas Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus išaugo pusantro karto. 

Pertraukos iki kito posėdžio paprašė Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė. Jos poziciją palaikė daugiau kaip penktadalis balsavusiųjų.

Antradienį parlamentarai turėtų grįžti prie šio projekto.

Pagal jį, už neteisėtą kanapių, jų dalių, aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų disponavimą nedideliais kiekiais be tikslo platinti būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė, kaip yra dabar.

„Aš, kaip politikė iš Laisvės partijos, norėčiau truputį kitokio reguliavimo, bet geriau toks negu jokio“, – pirmadienį pateikdama projektą sakė Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Aušrinė Armonaitė (J. Kalinsko / BNS nuotr.)

Anot jos, disponavimo nedideliu kiekiu kanapių ir jų produktų dekriminalizavimas leis koncentruotis į narkotikus vartojančių žmonių gydymą.

A. Širinskienė savo ruožtu prognozavo, kad panaikinus baudžiamąją atsakomybę narkotikų vartojimas didės.

„Mes nesame kritiškai vartojanti šalis, tai reiškia, kad mūsų reguliavimas yra efektyvus ir galbūt geriau nei kitose šalyse atgraso nuo vartojimo. (...) Ar jūs pasiryžusi prisiimti atsakomybę už žmonių likimus, už žmonių gyvybes, nes vis dėlto augant narkotikų vartojimui po įstatymo priėmimo, tikėtina, kad turėsime ir mirčių“, – teigė A. Širinskienė.

A. Armonaitė savo ruožtu tvirtino, kad narkotikų vartojimas auga, nepaisant dabar taikomos baudžiamosios atsakomybės. Ji pavyzdžiu rodė Estiją, kuri 2017 metais priėmė sprendimą dekriminalizuoti disponavimą visų rūšių nedidelio kiekio narkotinėmis medžiagomis be tikslo platinti.

„Estija taip padarė todėl, kad perdozavimo skaičius buvo reikšmingai didesnis ir išsiskyrė europinėje statistikoje, jie sakė, kad mums reikia nebebausti, o gydyti“, – tvirtino A. Armonaitė.

Pagal siūlomas pataisas, nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėtojai būtų baudžiami įspėjant juos arba baudomis nuo 30 iki 250 eurų. 250–400 eurų dydžio baudos grėstų už pakartotiną nusižengimą. Visais atvejais kanapės, jų dalys, aliejus, dervos, ekstraktai ar tinktūros būtų konfiskuojamos.

Ar jūs pasiryžusi prisiimti atsakomybę už žmonių likimus, už žmonių gyvybes?

Pataisų projektai numato, kad nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėtojai galėtų būti įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo programose ar kursuose.

Nuo administracinės atsakomybės būtų atleidžiami tie žmonės, kurie savanoriškai kreiptųsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar į valstybės institucijas atiduoti neteisėtai pasigamintas, perdirbtas, įgytas, laikytas, gabentas ar parsiųstas kanapes arba jų dalis ar produkciją iš jų: aliejų, dervas, ekstraktus ar tinktūras.

Siekis dekriminalizuoti kai kurių narkotinių medžiagų įsigijimą ir turėjimą nėra pirmas šios kadencijos Seime – parlamentarai praėjusį lapkritį atmetė tai numačiusias pataisas. Po nesėkmingo balsavimo šio projekto autorė Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė pareiškė, kad valdančioji koalicija turės kalbėti, kaip dirbti toliau, nes projektui nepritarė ir dalis valdančiųjų.

Tačiau Laisvės frakcija toliau klausimo neeskalavo ir grėsmė valdančiosios koalicijos ateičiai nekilo. 

Atsakomybės už mažo kiekio narkotikų turėjimą išbraukimas iš Baudžiamojo kodekso ir įrašymas į Administracinių nusižengimų kodeksą numatytas Laisvės partijos programoje.

Praėjusios kadencijos „valstiečių„ Seimas yra patvirtinęs Aurelijaus Verygos vadovautos Sveikatos apsaugos ministerijos rengtą Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metams programą, joje irgi  įrašytas siekis dekriminalizuoti mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veikas, už jas numatant administracinę atsakomybę.

2018 metais Seimas du kartus atmetė pataisas dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo dekriminalizavimo.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas šių metų pradžioje skelbė, kad narkotikų paplitimas Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus išaugo pusantro karto. 

Remiantis įstatymo projektu, teisėta būtų namuose auginti iki keturių moteriškų kanapių augalų, rašoma dienraščio „Corriere della Sera“ pranešime ketvirtadienį. Tačiau iki priėmimo įstatymas dar turi nueiti ilgą kelią, nes jį dar turi aptarti Deputatų rūmai – didesnieji iš dvejų parlamento rūmų.

Vis dėlto vien tik komisijos sprendimas pritarti projektui sukėlė pasipiktinimą, ypač konservatorių.

Teisingumo komisijos politikai iš dešiniųjų ir konservatyvių partijų „Lyga“, „Italijos broliai“ ir „Pirmyn, Italija“ trečiadienio vakarą balsavo prieš tai, kad įstatymui būtų atvertas kelias, pranešė naujienų agentūra „Ansa“. Socialdemokratai ir „Penkių žvaigždučių judėjimas", be kitų, projektui pritarė ir sulaukė „Lygos" lyderio Matteo Salvini komentaro: „Jei tokie yra socialdemokratų ir „Penkių žvaigždučių" prioritetai vyriausybei, Italija turi problemą."

Pasak „Corriere della Sera“, vienas įstatymo projekto rėmėjų Riccardo Magi iš proeuropietiškos partijos „Daugiau Europos“ teigė, kad Italija bus pirmoji Europos šalis, dekriminalizuosianti kanapių auginimą asmeniniam naudojimui.

Demokratų kontroliuojami Atstovų Rūmai lengvai priėmė įstatymą 228 balsais prieš 164, tačiau respublikonų kontroliuojamame Senate jis turės mažai šansų.

Pagal šį įstatymą marihuana būtų pašalinta iš federalinio Kontroliuojamų medžiagų įstatymo, kuriame ji buvo įrašyta šalia heroino ir kokaino kaip pavojinga narkotinė medžiaga, o už su ja susijusius nusižengimus buvo numatytos griežtos bausmės.

Dėl to JAV federalinės vyriausybės taisyklės neatitiko valstijose, legalizavusiose marihuaną medicininiais ar rekreaciniais tikslais, galiojančios tvarkos.

Naujojo įstatymo projektas buvo asmenų, siekusių, kad federalinė vyriausybė pripažintų gana mažą kanapių vartojimo žalą palyginti su kitais narkotikais, taip pat nesugebėjimą užgniaužti jos prekybos, tuo pat metu, kai už nesunkius nusikaltimus už grotų atsiduria šimtai tūkstančių žmonių, penkių dešimtmečių pastangų kulminacija.

Jis numatytų įrašų apie areštą už marihuanos vartojimą ištrynimą daugelio tokių asmenų atžvilgiu. Be to, raginama peržiūrėti bausmes tiems, kurie šiuo metu kalinami dėl federalinių kaltinimų, susijusių su kanapėmis.

Toks įstatymas leistų valstijoms turėti savo teisės aktus, bet taip pat suteiktų galimybę pradėti federalinį reguliavimą ir pramonės apmokestinimą, kaip tai daroma alkoholiui.

„Tai yra istorinė akimirka“, – sakė įstatymą palaikiusi demokratų atstovė Tulsi Gabbard (Talsi Gabard).

Demokratai tvirtino, kad juodaodžiai amerikiečiai dėl areštų ir apkaltinamųjų nuosprendžių nukentėjo daug daugiau nei baltieji ir kad dekriminalizacija federaliniu mastu užtikrintų, kad sužeisti veteranai galėtų gauti geresnę prieigą prie medicininės marihuanos.

Be kita ko, demokratai pabrėžė, kad pagaliau baigtųsi ilgalaikis federalinis marihuanos tyrimų blokavimas.

Kai kurie respublikonai savo ruožtu teigė, kad įstatymas paskatins marihuanos vartojimą.

Kiti tvirtino, kad tai sukurs dar vieną biurokratijos ir mokesčių sluoksnį Iždo departamente.

JAV federalinis požiūris vis labiau neatitinka tarptautinių tendencijų.

Šiaurinė jų kaimynė Kanada 2018 metais visiškai legalizavo marihuaną ir turi daug didelių kompanijų, auginančių ją komerciškai.

Meksika praėjusį mėnesį taip pat žengė žingsnį marihuanos legalizavimo rekreaciniais ir medicininiais tikslais link, Senatui patvirtinus įstatymo projektą, kurio tikslas – sumažinti su narkotikų prekyba susijusį smurtą.