Apsibrėžkite biudžetą

Mokyklinių prekių pasiūla rugpjūtį smarkiai išauga. Dėl prekių gausos gali būti sunku rinktis ir prisipirkti daugiau, negu reikia. Todėl žinoti, kas būtina, ir įvertinti savo finansines galimybes – itin svarbu. Nustatyta didžiausia suma, kurią galite išleisti vaiko pirkiniams, padės kritiškiau ir neskubant nuspręsti, ko jūsų vaikui iš tiesų reikia.

Jei nežinote, kaip suplanuoti biudžetą, iš anksto pasitikrinkite, kokios mokyklinių reikmenų kainos vyrauja rinkoje, ir paskaičiuokite, kiek kainuotų reikalingi daiktai, pagalvokite, ar galite tokią sumą išleisti. Gal turite pažįstamų, kurie jau leidžia vaikus į mokyklą, tad galite pasinaudoti ir jų gerąja patirtimi.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad kainos kasmet keičiasi. Remiantis vartotojų kainų pokyčiais, apskaičiuotais taikant vartotojų kainų indeksą, lyginant praėjusių metų birželio mėnesį su šių metų tuo pačiu laikotarpiu, nustatyta, kad raštinės ir piešimo reikmenų kainos augo daugiau negu dešimtadaliu (13,3 proc.), o knygų – 4,5 proc. Todėl atitinkamai dėliojant biudžetą svarbu į tai atsižvelgti.

Vis dėlto didžiausią dalį suplanuotos sumos teks skirti uniformai, pratybų sąsiuviniams ir kokybiškai kuprinei. Pirmiausia rekomenduojama atimti šias didžiausias išlaidas iš numatytos sumos ir tik tada žiūrėti, kiek liko kanceliarinėms prekėms.

Sigita Strockytė-Varnė / Asmeninio archyvo nuotr.

Susidarykite sąrašą

Kai kurios mokyklos padeda tėvams pateikdamos mokiniams reikalingų prekių sąrašus. Pasidomėkite – gal ir jūsų mokykla yra sudariusi tokį sąrašą. Jeigu ne, galbūt galite pasinaudoti kitos mokyklos pateiktu sąrašu. Turėdami reikalingų daiktų sąrašą ne tik nenukrypsite nuo suplanuoto biudžeto, bet ir neįsigysite per daug nereikalingų daiktų.

Savaime suprantama, kad pirmaklasiui reikės nupirkti daug naujų daiktų – nuo kanceliarinių priemonių iki uniformos. Tačiau, jei jūsų vaikas nebe pirmokas ar turi vyresnių brolių, sesių, pusbrolių, pagalvokite, kuriuos daiktus galite panaudoti. Galbūt praėjusiais metais brolio išaugti sportiniai bateliai vis dar kaip nauji, o sesės piešimo reikmenys – beveik nepanaudoti. Taip ne tik sutaupysite pinigų, bet ir būsite draugiški gamtai – mažiau pirkdami, mažiau jai kenkiame.

Nesusipirkite visko iš anksto

Nustatyta didžiausia suma, kurią galite išleisti vaiko pirkiniams, padės kritiškiau ir neskubant nuspręsti, ko jūsų vaikui iš tiesų reikia.

Nepaisant to, kad parduotuvės vilioja susipirkti viską dar iki mokslo metų pradžios, o matant tokią didelę pasiūlą sunku atsispirti, rekomenduojama iki mokslo metų pradžios nusipirkti tik būtiniausius daiktus: plunksnakotį, pieštuką, keletą sąsiuvinių.

Vėliau, rugsėjo pirmomis savaitėmis, prekybininkai, siekdami nesandėliuoti prekių, dažnai pasiūlo dar geresnes kainas, nei siūlė akcijų metu. Todėl pirmiausia patartina skirti pinigų uniformai įsigyti, o pratybų sąsiuvinius pirkti vėliau – geresne kaina.

Aprangai – mažiau išlaidų

Gera žinia, kai mokykloje vaikai dėvi uniformą: darbo dienomis drabužių vaikui reikės kur kas mažiau, negu buvo reikalinga lankant darželį. Jei dėvėti uniformą mokykla nereikalauja, vis vien rekomenduojame ją lyg ir susikurti patiems: tai galėtų būti klasikinis megztukas, pora vienodų marškinėlių, kelnės, sijonas. Taip ne tik sutaupysite pinigų, bet ir laiko kiekvieną rytą galvojant, kuo aprengti vaikus.

Nors vartotojų kainų pokyčiai, apskaičiuoti taikant vartotojų kainų indeksą, rodo, kad aprangos ir avalynės kainos, palyginti su praėjusių metų birželio mėnesiu ir tuo pačiu laikotarpiu šiemet, paaugo nedaug, vos 2,3 proc., tačiau vis dėlto drabužiai ir avalynė sudaro didelę išlaidų dalį.

Jei per mokslo metus pajusite, kad ko nors trūksta, visada galima vadovautis ir tvarumo principais: suorganizuoti, pavyzdžiui, drabužių ar kitų daiktų mainus. Taip sutaupysite ne tik pinigų, bet ir puikiai praleisite popietę ir būsite draugiški aplinkai.

Pirmiausia – kokybė, tada – kiekis

Suprantama, kad ne visi gali sau leisti pirkti kokybiškus daiktus – jie tiesiog kainuoja brangiau. Tačiau, jei tokią galimybę turite, rinkdamiesi mokyklinius daiktus pirmiausia dėmesį kreipkite į kokybę.

Anot specialistų, kokybė ypač svarbi renkantis kuprinę ir parkerį. Kuprinė tarnaus kiekvieną dieną ir turės įtakos vaiko sveikatai (ypač nugarai), tad ji turėtų būti ergonomiška, tvirta ir nekaboti žemiau vaiko juosmens. Parkerio plunksna turi būtų gana tvirta, kad smarkiau spūstelėjus nelūžtų.

Į mokyklą išleisti pirmoką yra išskirtinis ir emociškai svarbus įvykis tiek vaikui, tiek jo tėvams. Tinkamai susiplanavus išlaidas, ir moksleivis bus patenkintas, ir tėvams neteks patirti streso dėl viršyto biudžeto.

Kuo vadovautis perkant kuprinę?

* Mažesniems vaikams geriausios kuprinės su anatomine / ortopedine nugarėle. Jose tolygiai pasiskirsto krūvis ir nenukenčia stuburas.

* Diržų ilgis turi būti reguliuojamas, kad vaikas pats galėtų patogiai užsidėti kuprinę. Platūs ir paminkštinti, ne siauresni kaip 3,5 cm diržai nespaudžia nugaros raumenų. Kad vaikas nesikūprintų, kuprinė turi priglusti prie nugaros, bet nespausti.

* Su nugara besiliečianti kuprinės dalis turi būti kieta, kad išsilaikytų forma.

* Jeigu kuprinė turi apie klubus juosiamą diržą, dalis svorio, tenkančio apatinei nugaros daliai, tolygiai permetama ant klubų.

* Tuščia pradinuko kuprinė turėtų sverti ne daugiau kaip 700 g, vyresniems moksleiviams tinka ne sunkesnės kaip 1 kg.

* Pilnos kuprinės svoris turėtų būti ne didesnis kaip 10–15 proc. moksleivio kūno masės.

* Geriausia rinktis kuprinę su keliais vidiniais skyriais, kad sudėjus daiktus būtų tolygiai paskirstomas svoris. Sunkiausius daiktus reikėtų dėti į arčiausiai nugaros esančią kuprinės dalį.

* Kuprinė turi atitikti vaiko ūgį – ji negali būti aukščiau pečių juostos, žemiau juosmens. Geriausia naują kuprinę pirkti kas kelerius metus.

Apie pirkinius negalvoja

Mokyklinio amžiaus vaikus auginantys tėvai, ko gero, atkreipė dėmesį, kad kai kuriuose didžiuose prekybos centruose mokyklinės prekės atsirado įpusėjus liepai. Tuo metu anglys, grotelės ir sulankstomos kėdutės savo pirkėjų laukė antrosiose eilėse už sąsiuvinių, kuprinių ir sportinių krepšių. Tokia prekybininkų skuba kalbintiems kauniečiams priminė Kalėdų psichozę, kai girliandos, žaisliukai ir lemputės lentynose pradeda žybsėti lapkričio pradžioje, iškart po Vėlinių.

„Keistas jausmas. Dukros mokykloje mokiniai, kuriems metiniame išėjo nors vienas šešetas, privalėjo lankyti papildomas pamokas. Jos truko iki pat liepos 1 d. Tik spėjo vaikai išsikrauti kuprines, o prekybininkai primena, kad metas jas ir vėl komplektuoti“, – pečiais gūžčiojo kaunietė Audronė.

Numestos kambario kampe savo eilės laukia ir jos pačios dukrų kuprinės. Rašomojo stalo stalčiuose taip pat vis dar guli praėjusių mokslo metų sąsiuviniai ir užpildytos pratybos. Audronė nesivadovauja posakiu, kad roges reikia ruošti vasarą, todėl pasiruošimą naujam sezonui pradės baigiantis rugpjūčiui. Didelių pirkinių ketvirtokės ir septintokės mama nėra numačiusi. Kuprines ji pirko praėjusiais metais. Uniformų mergaitės dar neišaugo. Reikės tik naujų parkerių, nes senųjų plunksnos užlinko, penalų, pluošto sąsiuvinių ir aplankalų jiems.

„Ruošiantis gal dar paaiškės, kad kažko trūksta. Reikės – eisime ir pirksime, tragedijos nedarysime, pigiau neieškosime. Dabar svarbiausia – gerai pailsėti ir iš vasaros paimti maksimumą. Juolab kad dar ir atostogas esu numačiusi rugpjūčio pabaigoje“, – planais dalijos dviejų dukrų mama.

Taupo: tėvai nevengia pirkti dėvėtų uniformų, kurios būna ir geros būklės, ir kur kas pigesnės nei naujos. / Artūro Morozovo nuotr.

Skubos neįžvelgia

Prekybininkai savo veiksmuose jokios skubos neįžvelgia ir tikina, kad mokyklines prekes į lentynas dėlioja įprastu laiku – nei anksčiau, nei vėliau.

Mokyklinei mugei mūsų komanda aktyviai ruošiasi ilgą laiką, o ji tradiciškai kasmet startuoja dar liepos pabaigoje ir suteikia galimybę mokyklai ruoštis iš anksto, sumaniai ir taupiai. Savo pirkėjus visuomet raginame atlikti stalčių reviziją, pasitikrinti, ko išties trūksta, atidžiai, neskubant susiplanuoti būsimąjį pirkinių krepšelį – toks sumanus planavimas gali gerokai palengvinti pasiruošimą mokyklai, padėti išvengti streso ir sutaupyti pinigų“, – kalbėjo prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Planuodami mokyklinių prekių asortimentą, prekybininkai esą siekia užtikrinti plačias pasirinkimo galimybes įvairias pajamas gaunantiems pirkėjams, todėl, tarkim, penalą galima įsigyti ir už kelis, ir už keliolika eurų. Sutaupyti padeda ir siūlomos akcijos.

„Pavyzdžiui, kuprinių kainos mūsų tinkle, prasidėjus Mokyklinei mugei ir šiuo metu vykstant akcijai „Perkant dvi ar daugiau kanceliarinių prekių ir kuprinių, taikoma –50 proc. nuolaida“, nuolaida prasideda nuo 10,49 eurų. Gamintojai vis daugiau dėmesio skiria ne tik mokyklinių prekių išvaizdai, bet ir jų kokybei, patogumui, ergonomikai, ekologiškumui. Pastebime, kad tradiciškai rugpjūtį „Maximos“ parduotuvėse vykstančios Mokyklinės mugės metu šie aspektai vis svarbesni tampa ir pirkėjams – tėveliams, kurie domisi mokyklinių prekių kilmės šalimi, naudojamų medžiagų kokybe ir kt.“, – apie besikeičiančius pirkėjų įpročius pasakojo I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Ieškau pigesnių variantų. Užsakau internetu, siunčiuosi iš užsienio.

Kainos beveik nesikeitė

Kad ir kaip būtų keista, susidomėjimą mokyklinėmis prekėmis prekybininkai fiksuoja jau nuo birželio. Bene aktyviausi – pradinukų tėvai. Jie perka kuprines, flomasterius, pieštukus, sportinius krepšius, piešimo ir spalvotą popierių. Piko, kai sukrus ir vyresniųjų klasių mokiniai su tėvais, laukiamas paskutinėmis rugpjūčio savaitėmis.

Kainos? Prekybos tinklų atstovų teigimu, kanceliarinių prekių kainas šiemet pavyko išlaikyti panašias kaip ir pernai. Vykstant akcijoms, būtiniausių prekių krepšelis be kuprinės kainuoja maždaug nuo 30 eurų. Su kuprine suma gali perkopti ir 100 eurų. Pusę tiek atsieis ir mokyklai reikalingi drabužiai.

„Mūsų tinkle pirkėjų patogumui šiemet siūloma naujovė – vadinamosios drabužių kapsulės. Pirkėjai už prieinamą kainą gali įsigyti vienas svarbiausių mokyklinės uniformos dalių ar visą sportinės aprangos komplektą“, – su kliento kortele, anot T. Trakimaitės-Šeškuvienės, pagrindinių uniformos elementų, tokių kaip marškinėliai, kelnės ar sijonas, megztukas ir bateliai, komplekto kaina svyruoja nuo 30 iki 40 eurų.

Sportinės aprangos – laisvalaikio batelių, sportinio megztinio, kelnių, striukės komplektas siekia apie 40 eurų.

Patarimas: tėvai tikina, kad kuprines geriau apsimoka pirkti Lenkijoje. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Racionali pirkėja

Prieš rugsėjį prekybos centrų lentynoms lūžtant nuo prekių gausos, labai svarbu išmokti atsirinkti – devynis kartus pamatuoti, o dešimtą kirpti. To paties moko ir specialistai. Jie pataria negailėti pinigų ir pirkti kokybišką, laiko patikrintą prekę. Ryškus, animaciniais personažais puoštas penalas, ko gero, vilioja, tačiau po poros mėnesių jis nusitrins ir atrodys varganai. Tėvai tai supranta, o vaikai?

„Tikrai ne. Jie nori to, ką turi draugai. Nori čia ir dabar, nesvarbu, kokia kaina ir kokia kokybė, – kaunietė Viktorija tikino savo atžaloms išmokusi sakyti „ne“, o jei noras labai didelis, vaikams ji siūlo pridėti tam tikrą sumą pinigų iš savo santaupų. – Gal kitiems tėvams atrodys savanaudiška, bet manau, kad tokiu savo elgesiu darau gera. Vaikai supras pinigų vertę, išmoks saugoti daiktus.“

Dukrą ir sūnų auginanti Viktorija, kaip sako ji pati, – racionali pirkėja. Moteris planuoja, skaičiuoja, ieško, kas siūlo geresnę kainą. To esą išmokė gyvenimas be vyro ir mažesnis, nei norėtųsi, biudžetas. Kanceliarines prekes Viktorija perka tik tada, kai vaikai susitvarko stalčius ir sudaro būtiniausių priemonių sąrašą. Kuprinių būklę moteris vertina pati ir neperka naujų, jei pagrindinis vaikų argumentas – nusibodo.

„Esu iš tų, kurie naujiems mokslo metams ruošiasi iš anksčiau. Man nepatinka paskutinės minutės pirkimai ir ta psichozė, kai prisikrauni ko reikia ir ko nereikia“, – moteris skaičiavo, kad toks požiūris jai padeda sutaupyti kelias dešimtis eurų nuo kiekvieno vaiko.

Tuos pinigus ji gali skirti pratybų sąsiuviniams, kurie kasmet atsieina daugiau nei po pusšimtį eurų. Kiek šiemet teks sumokėti už juos, moteris nežino.

Džemperiai – tik internetu

Uniformų klausimas, ko gero, vienas opiausių. Vaikai auga neįtikėtinais tempais, todėl neretai per vasaros atostogas išauga švarkus, marškinius ir kelnes. Įsigyti uniforminius drabužius ne visada paprasta. Norimo dydžio drabužio kartais tenka laukti ne vieną savaitę, todėl kvietimu pasirūpinti mokyklinėmis uniformomis dalies mokyklų administracijos dalijosi jau gegužę.

„Nors mėgstu viską pirkti iš anksto, uniformoms taikau išimtį. Čia tas pats, kaip pirkti katę maiše. Būna, vaikai per vasarą ūgtelėja kelis centimetrus. Būna, kad ir ne. Pirkti uniformą išaugimui nesinori. Pirkti vasaros pradžioje, o jos pabaigoje parduoti, nes vaikas išaugo, būtų kvaila“, – vis dėlto vieno pirkinio, anot kaunietės Viktorijos, ji nenorėjo ir negalėjo atidėti.

Tai džemperis. Viršutinį drabužį su siuvinėtu mokyklos logotipu galima įsigyti tik internetu, jo gamyba trunka iki šešių savaičių, todėl užsakius rugpjūčio viduryje, tikėtina, džemperis atkeliaus tik rugsėjo pabaigoje.

„Gal bus karštas rugsėjis ir apsieisime tik su marškinėliais, o jei ne? Džemperis vienas mėgstamiausių ne tik maniškių, bet ir kitų vaikų mokyklinių drabužių. Jį galima dėvėti ir didesnį. Džemperius užsakiau liepą. Artimiausiomis dienomis turėčiau gauti“, – kalbėjo Viktorija.

Verdiktas: norint paruošti moksleivį naujam sezonui, išlaidos bus panašios kaip ir praėjusiais metais. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Perka dėvėtas uniformas

Dviejų sūnų mama Karina uniformoms šiemet išleis mažiau. Švarkas ir kelnės, kurias praėjusią vasarą pirko šeštokui jaunėliui, tinka dar ir šiemet. Aštuntoje klasėje besimokantis vyresnėlis, atrodo, taip pat išsivers su ta pačia uniforma. Reikės tik baltų marškinių, kuriuos nebūtina pirkti specializuotose parduotuvėse.

„Marškiniai greitai susidėvi, apykaklė nusitrina, rankogaliai pajuoduoja. Galima pirkti specializuotoje parduotuvėje, bet aš to nedarau. Ieškau pigesnių variantų. Užsakau internetu, siunčiuosi iš užsienio“, – marškinius Karina visuomet perka naujus, o štai švarkus įsigijo dėvėtus.

Prekybos naudotais drabužiais, žaislais ir kitais daiktais platformoje „Vinted“, anot jos, galima rasti daugybę išaugtų geros būklės drabužių, kurie įkainoti perpus pigiau nei nauji. Antai, švarką, kuris specializuotoje parduotuvėje įkainotas pusšimčiu eurų, Karina vyresnėliui nupirko už 25 eurus. Drabužis buvo ne tik puikios būklės, bet dar ir pasiūtas iš geresnės medžiagos, todėl tikėtina, kad kai nebetiks aštuntokui,  sėkmingai tarnaus šeštokui.

„Senesnių švarkų sudėtyje yra vilnos. Naujieji kažkokie sintetiniai, girdėjau, kad vaikai prakaituoja su jais. Aišku, neišvengsime ir mes jų. Teks kažkada pirkti“, – kalbėjo Karina.

Nenorintys išlaidauti uniformų gali įsigyti ir mokyklose. Mokslo metų pabaigoje dažnoje ugdymo įstaigoje vyksta mugės, kuriose moksleiviai keičiasi uniformomis arba parduoda saviškes ir perka naujas. Kiti mokiniai klijuoja skelbimus ant savo persirengimo spintelių ir kviečia įsigyti jiems nebetinkamas uniformas. Tai, anot pedagogų ir tėvų, formuoja vaikų požiūrį į tvarumą, ugdo jų atsakingumą, nes prekiauti galima tik geros būklės, prižiūrėtomis uniformomis.

Vyksta į Lenkiją

Dalis moksleivių tėvų prieš rugsėjį tradiciškai vyksta į Lenkiją. Tiesa, pastebi, kad kainos ir ten šoktelėjo, todėl vien dėl kanceliarinių prekių keliauti pas kaimynus esą jau neverta.

„Jau pernai pastebėjome, kad kainų skirtumas ne toks didelis, todėl važiuoti į Lenkiją verta tik tuo atveju, jei perki ir kanceliarinių prekių mokyklai, ir maistą“, – kalbėjo trijų vaikų mama Gabrielė.

Drabužiai, anot moters, ten taip pat pabrango, o norint jų įsigyti pigiau, reikia žinoti konkrečias vietas. Tarkim, Suvalkuose drabužių pirkti neverta, nes kainos ten tokios pat kaip Lietuvoje. Verčiau nuvykti į Varšuvą, ten gerai praleisti laiką su šeima ir apsipirkti išparduotuvėje „Half Price“ arba „TK Maxx“. Jei planuojate pirkti kuprinę, vykti į Lenkiją verta. Kainų skirtumai, anot Gabrielės, kaip diena ir naktis. Pas mus prekybininkai už kokybiškesnę kuprinę prašo 80 eurų, Lenkijoje tokią pačią galima įsigyti perpus pigiau. Beje, pirkti galima ir neišvykus iš namų.

„Kuo puikiausiai tai galima padaryti internetu. Tarpininkaujančios įmonės suteikia paštomato adresą Lenkijoje. Ten atkeliauja prekė, kurią įmonė atgabena į Lietuvą. Užsakytas prekes galima pasiimti iš sandėlio. Įmonė jas gali atsiųsti paštomatu arba pristatyti namo per kurjerį. Savaime suprantama, už šią paslaugą reikia sumokėti papildomai, bet galutinė prekės kaina vis tiek mažesnė nei perkant Lietuvos parduotuvėse“, – savo ir kitų mamų patirtimi dalijosi moteris.

Vilniuje – 51 savivaldybės tarybos narys. Kada įsigyti darbui reikalingų kanceliarinių prekių, kiekvienas randa savą laiką. Pavyzdžiui, Artūras Zuokas pernai bėgo pirkti standžiojo disko  į „Senukus“ gruodžio 31-ąją. Kelios valandos iki Naujųjų.

„Kada noriu, tada ir važiuoju pirkti. Šiuo atveju net ne aš važiavau, o frakcijos referentas, kuris pirko diską mano poreikiams, kaip tarybos nariui“, – paaiškino Vilniaus savivaldybės tarybos narys A. Zuokas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

A. Zuokas kompensuoja ir išlaidas už kurą. Kaip atskleidžia visuomenininko A. Tapino tyrimas, pilasi ir benzino, ir dyzelino į du skirtingus automobilius vos valandos skirtumu. O ir moka  už degalus penkiomis skirtingomis kortelėmis. Buvusi vicemerė Edita Tamošiūnaitė, dabar – tarybos narė, per dvejus metus už degalus sumokėjo aštuoniomis banko kortelėmis. Čekiuose keitė ir vardą bei pavardę. Pavyzdžiui, viename pasirašė kaip Edyta Benzyna. Dėl galimai neskaidrių sostinės tarybos narių išlaidų Vilniaus prokurorai pradėjo tyrimą. Tai – mažiausiai jau aštunta savivaldybė teisėsaugos akiratyje.

Čia jau interpretuoti, skaičiuoti benzino lašus, pokalbių minutes į vieną ar į kitą pusę, palikime tiems, kam tai yra reikalinga.

 

„Čia jau interpretuoti, skaičiuoti benzino lašus, pokalbių minutes į vieną ar į kitą pusę, palikime tiems, kam tai yra reikalinga“, – toks buvo Vilniaus mero Valdo Benkunsko komentaras.

Išmokos Vilniaus tarybos nariams – fiksuotos. Praėjusią kadenciją politikai per mėnesį gaudavo iki 300 eurų. Dabar kompensuojama ne daugiau kaip 25 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Tad išeitų apie 470 eurų su prievole pateikti sąskaitas ir čekius. Tokia pati tvarka galioja ir Šiaulių miesto taryboje.

„Jeigu mes teisės aktus išdrįsime pakeisti ir tiesiog žmonėms mokėti atlyginimą, už kurį pirks kurą ir visokius dalykus, tai galiausiai ir bus pasiekimas po trisdešimties metų“, – teigė Šiaulių meras Arūnas Visockas. 

Anot A. Tapino, čekių schemos – ne tik teisėsaugos darbas. Čia kyla ir mokesčių klausimų. Todėl jis kreipėsi ir į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI).

„Ir jeigu nors kažkas pasiteiraus – auditas, STT, VMI, tam bus labai blogai“, – konstatavo A. Tapinas.

Ir jeigu nors kažkas pasiteiraus – auditas, STT, VMI, tam bus labai blogai.

 

Seimo vicepirmininkas sako, kad kanceliarinės lėšos – ne atlyginimas, todėl už jas reikia atsiskaityti.

„Jeigu nereikėtų atsiskaityti, tai būtų darbo užmokestis, kurį gavęs sumoki socialinio draudimo įmokas, sumoki gyventojų pajamų mokestį, o viskas, kas lieka, tai – jau tau ir darai, ką nori“, – kalbėjo Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas. 

VMI veikiausiai netikrins nė vienos savivaldybės darbuotojų ataskaitos. Aiškina, kad čia visai ne mokesčių klausimas.

„Tokios Vietos savivaldos įstatymo nustatytos 26 straipsnio 2 dalyje nustatytos ir tarybos nariams  išmokėtos išmokos laikomos kompensacijomis, kurios pajamų mokesčiu neapmokestinamos“, – tos buvo raštiškas VMI atsakymas.

„Jeigu mes pradėtume traktuoti, kad čia yra grynasis atlyginimas, akivaizdu, kad tada reikėtų sumokėti mokesčius. Bet reglamente ir teisės aktuose niekur nerasi to parašyta, o teisėtvarka ir vertins būtent ne per moralinį, o teisinį aspektą“, – sakė A. Visockas.

Taigi jei išmokos naudotos nepagrįstai, teisę susigrąžinti pinigus turi ne VMI inspektoriai, o nebent savivaldybės. Politologui suprantama, kodėl VMI nemato pagrindo tyrimui.

„Ji nėra tokių išlaidų prižiūrėtoja“, – teigė politologas Kęstutis Girnius.

K. Girnius teigia, kad dėl galimo piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, pirmiausiai turi susirūpinti partijų vadovai. O ekonomistai siūlo daugiau nebežaisti su čekučiais.

„Galėtų kreiptis į kitų šalių savivaldybes. kaip jie tokius dalykus tvarko. Ypač skandinavai pasižymi skaidrumu“, – sakė K. Girnius.

„Jeigu mes jau ekonomizuojame, tada reikia tą sistemą išskaidrinti, kad nebūtų visokių tokių prirašinėjimų. Arba skaidriai mokėti už tai kažkokį adekvatų atlyginimą“, – teigė ekonomistas Raimondas Kuodis.

Dalis politikų jau pasiūlė nustatyti fiksuotą mėnesinį atlygį tarybos nariams, tačiau nevyriausybininkai ragina tvarką keisti greičiau.

Po aštuonerių metų oficialiai sostinė turi naują merą. 38-erių konservatorius prisiekė sąžiningai atlikti savo pareigas. Valdas Benkunskas jau yra viešai kalbėjęs apie mero, vicemero, koks jis buvo iki šiol, atlyginimus. O tarybos nario atlygis – labai kuklus.

„Pagal posėdžių intensyvumą, gali būti apie 600 eurų per mėnesį“, – sakė naujai išrinktas sostinės meras.

Bet tikina, kad jau kelios kadencijos Vilniaus tarybos nariai turi fiksuotas kanceliarines išlaidas – 300 eurų. Ir yra apibrėžtas sąrašas, kur juos galima išleisti. Jame – automobilio nuoma, degalai, techninė priežiūra, taip pat – sąskaitos už telefoną ir internetą.

„Ne kartą pats esu turėjęs iš savo pinigų mokėti už ataskaitos parengimą, spaustuvei už maketavimo darbus“, – teigė V. Benkunskas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

V. Benkunksas nesmerkia, kad tarybos nariai dažnai mato ne galimybę, bet prievolę išleisti maksimaliai.

„Įstatymas kaip ir leidžia leisti lėšas, bet, kita vertus, turi jaustis kaltas ir niekada negali žinoti, kad kas nors nepasakys, jog tu padarei kažką blogai, apsivogei ir panašiai“, – kalbėjo Vilniaus meras.

Visuomenininkas Andrius Tapinas sako, kad skaitydamas įvairių tarybų narių išlaidų ataskaitas, patyrė epines, biblines emocijas.

„Vis atrasdavau naujas piktnaudžiavimo ir klastojimo schemas. Ir tikrai pagalvojau, kad man čia pradėjo kvepėti Senuoju Testamentu“, – vaizdžiai kalbėjo A. Tapinas.

Vis atrasdavau naujas piktnaudžiavimo ir klastojimo schemas. Ir tikrai pagalvojau, kad man čia pradėjo kvepėti Senuoju Testamentu.

 

Pavyzdžiui, aplink 500 kv. km. Pagėgių savivaldybę tarybos nariai turėjo važinėtis ratu, nes tyrimas atskleidžia, kad vienas tarybos narys per kadenciją neva nuvažiavo 90 tūkst. kilometrų. Visi drauge pagėgiškiai pravažinėjo ketvirtį milijono eurų. Nuo 2019-ųjų jiems vadovauja liberalai, todėl tam aptarti Liberalų sąjūdis sušaukė partijos valdybą.

„Net susiformavo antrinė degalų čekių rinka, nes juos lengviausia pateikti. Tiesiog prirenka. Tie tarybos nariai Pagėgiuose, kur negauna tų didelių degalų čekių, jie ataskaitose parodo, kad degalus pylėsi 24 kartus per mėnesį, pavyzdžiui, penkis kartus per dieną“, – afera kvepiančių detalių atskleidė A. Tapinas.

Taip pat atskleidžiama, kad Šilutėje tarybos nariai per kadenciją pravažinėjo beveik keturis milijonus kilometrų. Vieno tarybos nario rekordas – 25 tūkst. eurų už degalus ir transporto išlaidas. Taip pat kai kurie pirkosi „iPhonus“ bei kitus išmaniuosius telefonus ir juos „pakišo“ po mobiliojo ryšio išlaidomis. Ir tai tik dalis pavyzdžių.

„Nenorėčiau kaltinti STT, kad jie kažko nepadarė. Didesnė problema ir ką tikrai galiu kaltinti, tai – savivaldybių vidaus audito tarnybos kontrolierius. Šios visos tarnybos nieko nematė“, – piktinosi A. Tapinas.

Jie ataskaitose parodo, kad degalus pylėsi 24 kartus per mėnesį, pavyzdžiui, penkis kartus per dieną.

 

Vilniaus meras mano, kad reikėtų keisti atlygio sistemą.

„Galbūt iš viso reikėtų atsisakyti tokių kanceliarinių išlaidų, pakeisti įstatymą ir padidinti tą patį valandinį atlyginimą, kuris yra skiriamas tarybos nariams. Ir klausimas užsidarytų“, – konstatavo V. Benkunskas.

V. Benkunskas pažadėjo, kad Vilnius visus savo duomenis paviešins.

Dėžutėse, priklausomai nuo klasės, yra apie 30 skirtingų kanceliarinių prekių: pieštukų, flomasterių, trintukų, guašo, aplankalų ir kitų. Jos pasieks visus vaikus nuo pirmosios iki dvyliktos klasės.

Pasak idėjos sumanytojo, Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Modesto Petraičio, 4,6 tūkst. komplektų savivaldybei kainavo 85 tūkst. eurų, apie 20 eurų vienas. Jis skaičiavo, kad parduotuvėje toks rinkinys kainuotų 30–40 eurų.

Du vaikus rudenį į mokyklą išleisianti Marija Jankauskienė jau rugpjūčio pradžioje pradeda ruošti mokyklinių prekių krepšelį.

Moteris skaičiuoja, kad būtiniausiems reikmenims šiemet išleisti mažiau nepavyks.

„Kadangi dviem vaikam, tai yra, kaip pasakyti, devinta – dešimta klasė, tai jau krepšelis bus didesnis. Plius pratybos, plius dar ten visokiausi popieriniai dalykai, nu ten atšvietimui popierius, kur kiekviena mokytoja, aplankai specialūs moderniausi, segtuvai, rašikliai specialūs, pieštukai, kokius galima, kokius negalima“, – vardijo M. Jankauskienė.

Įvairių kanceliarinių priemonių Marijos vaikai turi sukaupę iš anksčiau, tačiau jų neužteks. Norint visiškai paruošti vaikus į mokyklą, reikės nemažos sumos.

Realiai patartume ruoštis mokyklai anksčiau nei rugpjūtis. Tikrai turim tokių pirkėjų, kurie jau net ir ateina gegužės mėnesį, yra kurie ir balandį, iš karto po Velykų ateina. Tai žinant, kada jūsų vaikas pradės lankyti mokyklą, tikrai galima pradėti tą anksčiau.

„Apie du šimtus tai tikrai teks, dar kuprinės...“ – sakė M. Jankauskienė.

Paklausta, ar tikisi kokių nors permainų kitais metais, moteris kalbėjo: „Nesitikiu. Žadėjo permainas, žadėjo vaikams pratybas lygtai praeitas metais, buvo tokia, kad pirks mokyklos. Bet šiais metais pasikeitė valdžia, pasikeitė viskas, ir viskas aptilo“.

Prekybininkai sako, kad bazinis mokyklinių prekių krepšelis šiemet kainuoti turėtų panašiai kaip pernai.

„Tai yra apie dvidešimt aštuonis eurus, dvidešimt aštuonis ir, berods, trisdešimt penki centai, jeigu būsiu visai tikslus. Pernai buvo maždaug trisdešimt centų brangiau. Tai šiemet tikrai, jeigu tėveliai leidžia kelis vaikus, tai tikrai tą turėtų pajausti“, – teigė UAB „Maxima“ Korporacinių reikalų departamento direktorius Jaunius Špakauskas.

„Pigiausi sąsiuviniai kainuoja nuo 11 centų, rašikliai – nuo 35 centų, piešimo sąsiuviniai nuo 38 centų, liniuotės – 37 centai“, – sakė „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.

Pasak prekybininkų, dėl popieriaus bei kartono kainų kilimo, šiemet pabrango sąsiuviniai.

Vis dėlto norintiems sutaupyti paskutinių rugpjūčio savaičių laukti nereikėtų.

„Realiai patartume ruoštis mokyklai anksčiau nei rugpjūtis. Tikrai turim tokių pirkėjų, kurie jau net ir ateina gegužės mėnesį, yra kurie ir balandį, iš karto po Velykų ateina. Tai žinant, kada jūsų vaikas pradės lankyti mokyklą, tikrai galima pradėti tą anksčiau. Labai protingai susižiūrėti, ko reikia, pirkti tam tikras priemones kiekvieną mėnesį“, – patarė UAB „Officeday“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims Viktorija Masaitytė.

Prekybininkai pastebi, kad aktyviausiai mokyklai apsiperkama likus kelioms dienoms iki naujų mokslo metų pradžios.

Pasak rinkos žinovų, verslui nepasimoka prekiauti produktais ar įrankiais, skirtais maždaug dešimtadaliui šalies gyventojų.

Tiesa, pardavimai pamažu auga.

„Pirkimai padidėjo 26 proc., o šiemet dar sezonas nesibaigęs, bet jau parduota 11 proc. daugiau nei pernai, reiškia jų tikrai daugėja“, – teigia UAB „Office Day“ Rinkodaros skyriaus vadovė Viktorija Masaitytė, pridėjusi, kad populiariausios prekės – žirklės ir rašikliai.

Nors pardavimai išaugo, tačiau problema ta, kad pirkėjams neužtenka prekybininkų pasiūlos.

„Buvo problema susirasti tinkamus įrankius, tad teko pirkti universalius. Po metų problemų nebebuvo, nes radau rinkinį kairiarankiams. Įrankiai buvo brangesni praktiškai dvigubai, o mokytis sunku nebuvo“, – pasakoja „Salon+“ kirpėja Renata Mockutė.

Tiesa, nors kai kurie verslai turi ką pasiūlyti kairiarankiams, ne visi sako sulaukiantys paklausos, nes vieni išmoksta naudoti įrankius abiem rankomis, kiti, pirkdami specialius kairiarankiams skirtus daiktus, pavyzdžiui, ginklą, ateityje gali jo nebeparduoti.

„Poreikis nėra labai didelis, bet jų yra – per metus kreipiasi 2–3 žmonės, kurie konkrečiai nori pilnai kairiojo ginklo. Kairiarankiams yra brangiau“, – konstatuoja UAB „Oksalis“ Vilniaus skyriaus pardavimų vadovas Andrius Gavėnis.

Prekių rinkos žinovai sako, kad verslas, skaičiuodamas galimą naudą, renkasi tik tas veiklos sritis, kurios neša pelną, todėl nelinkę užpildyti nišos, kuri būtų aktuali tik kiek daugiau nei dešimtadaliui populiacijos.

„Pavyzdžiui, San Franciske yra kairiarankių parduotuvė, bet tai milijonų miestas, o Vilniuje, nekalbant apie likusią Lietuvos dalį, labai sunku rasti tiek žmonių, kurie pirktų. Parduotuvę išlaikyti šiuo atveju būtų labai sunku“, – teigia ISM Strateginio valdymo modulio vadovas, ekspertas-konsultantas Benas Adomavičius.

Tačiau ekspertas sako, kad galbūt kairiarankiams galėtų pagelbėti internetas arba ypač tobulėjanti trimatė spausdintuvų technologija.

Vieni prekybininkai sako mokslo metus pradedantys dar gegužę, kiti tvirtina, kad nors kanceliarinių prekių pasiūlo dar liepą, tik pastarosiomis savaitėmis sulaukia tėvelių ir vaikų, norinčių pasiruošti mokyklai.

„Perka ir sąsiuvinius, ir rašymo, piešimo reikmenis, ir kuprines, pieštukines, kas reikalinga mokyklai. Mes matome net iki 4 kartų išaugusius pardavimus lyginant su paprastomis dienomis, ne tuo mokykliniu periodu“, – teigė „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė.

„Tėvai kartis susiperka daiktus skirtingu metu, tarkim, kuprinę palieka paskutinei minutei, nes vaikas paauga; o dažus, sąsiuvinius susiperka iš anksto, turim ir tokių pirkėjų, kurie vienu metu viską perka“, – pasakojo „Office Day“ rinkodaros skyriaus vedėja Viktorija Masaitytė.

Kol vieni vaikosi akcijų ir prekybos tinklų pasiūlymų, kiti laukia prasidedančių mokslo metų ir tik tuomet praveria parduotuvių duris.

„Ateina tie, kurie laukia mokytojų rekomendacijų, nes paprastai mokytojai rekomenduoja ką pirkti, būna, kad klasėje perka bendrai kai kuriuos dalykus, tėvai perka bendrai, ne atskirai kiekvienam vaikui“, – sakė knygynų tinklo „Vaga“ pardavimų vadovė Zita Barusevičienė.

Prekybininkai deklaruoja, kad mokyklos priemonių krepšelį galima surinkti už mažiausiai 30-40 eurų, kiti – atsižvelgiant į tėvų poreikius – gali išleisti ir penkis kartus daugiau. Viskas esą priklauso, ar vaikas tik pradeda eiti į mokyklą, ar jis jau mokosi.

„Šiemet, kaip ir pernai, krepšelis yra panašus, mes paskaičiavome, kad krepšelis yra apie 40 eurų, skaičiuojant su kuprine. Lyginant praėjusius metus su šiais, kainos ypatingai tikrai nepakito, praktiškai daugelis išliko net tokios pačios“, – tikino B. Čaikauskaitė.

Anot kanceliarinių prekių parduotuvės rinkodaros skyriaus vedėjos V. Masaitytės, šiemet simboliškai brango patys sąsiuviniai, o kitų prekių kainos liko pernykštės.

Pasak prekybininkų, pirkėjas kasmet pirkti prekių mokyklai ateina vis labiau žinodamas, ko nori: žino prekės ženklus, susidaro sąrašus, konsultuojasi su mokytojais. Vartotojui jau tapo svarbi ne tik kaina, bet ir kad prekė būtų kokybiška, netoksiška, neteptų, būtų lengvai plaunama, o kuprinė būtinai būtų padabinta atšvaitais.

Rugpjūčio 22–rugsėjo 30 dienomis bus renkamos kanceliarinės prekės, mokykliniai reikmenys ir aukos skurdžiai gyvenantiems vaikams bei maltiečių vaikų dienos centrams išlaikyti. Prisidėkime, kad vaikai iš socialiai remtinų, daugiavaikių šeimų, našlaičiai, negalią ar specialių poreikių turintys mažieji į mokyklas išeitų apsirūpinę visomis reikiamomis priemonėmis. Dėl savo skurdžios padėties vaikai mokyklose neretai jaučiasi kitų atstumti, patiria patyčias, net smurtą. Pagalba iš šalies – tai galimybė jiems pasijausti geriau: gražiau apsirengti, turėti mokyklinius reikmenis, nebadauti.

Svarbu vaikams rugsėjį į mokyklas sugrįžti pilnomis kuprinėmis, bet dar svarbiau, kad tos dovanotos knygos būtų perskaitytos, sąsiuviniai prirašyti, kad pieštukai pieštų spalvotas svajones. Tam vienkartinio dėmesio neužtenka, maltiečiai pasirūpina, kad paaukotos priemonės ir lėšos tarnautų vaikams visus metus. Mūsų organizacija yra įsteigusi savo padalinių daugiau kaip 40 vietovių per visą Lietuvą, tad gerai žinome šalia gyvenančių šeimų problemas: kur sunkiai verčiasi daugiavaikė šeima, kur pagalbos reikia našlaičiams ar ligos pakirstiems vaikams. Ir sprendžiame jas. Dažniausiai tokius bėdas ir skurdą patiriančius vaikus kviečiame į savo įsteigtus Maltiečių vaikų ir jaunimo dienos centrus. Jų per visą Lietuvą turime 13. Jau greitai bus atidarytas dar vienas – Kelmės rajone. „Pirmuosius vaikų dienos centrus pradėjome kurti dar 2004 metais. Supratome, kad mažiesiems trūksta visko – nuo paprasčiausio pieštuko iki kuprinės. Svarbiausia, kad vaikams to reikia ne tik mokslui, bet ir tam, kad jaustųsi visaverčiai tarp bendraklasių, – sako akcijos organizatorė MOPT programų direktorė Rasa Stukienė. – Ir dar, kad ir kaip būtų graudu, daugelis vaikų pas mus ateina dėl maisto, kuris dažnai būna vienintelis jų šiltas valgis per visą dieną.“

Žinoma, atsiras besistebinčių – o ką daro socialiniai darbuotojai, savivaldos atstovai. Nesiginčijame – jų pareiga reaguoti į šeimų problemas. Bet ką daryti vaikui, jei socialinių įgūdžių stokojantys tėvai nesusitvarko pašalpai ar maitinimui reikiamų dokumentų, jei aplaidžiai dirbanti ar tiesiog dėl darbo krūvio visur nespėjanti socialinė darbuotoja nepastebi skurdą ar smurtą patiriančio vaiko ašarų. Juk mažasis pilietis valgyti nori šiandien ir kasdien, o mokyklinių batukų jam prireiks jau rytoj.

Tad maltiečių reakcija į vietines miestų ir miestelių problemas gelbsti ne vieną šeimą. Pasak MOPT vaikų dienos centrų koordinatoriaus Edvino Regelskio, prieš įkurdami centrą maltiečiai atsižvelgia, kur daugiausia socialinės rizikos šeimų, koks vietinis nedarbo lygis, kur bendruomenė pati nori turėti tokį centrą. Taip pat atsižvelgiame ir į valstybinius tyrimus apie VDC poreikius regionuose. Maltiečių centrai veikia ištisus metus, net ir atostogų metu, tad po vasaros jaučiame pareigą „savo“ vaikus į mokyklas išleisti pasiruošusius ir apsirūpinusius.

Šiemet startavusi ilgalaikė D. Grybauskaitės inicijuota kampanija „Už saugią Lietuvą“ taip pat visus kviečia imtis darbų, galinčių pakeisti vaikų likimus. Šalies vadovės teigimu, Lietuvoje susikaupė pernelyg daug skaudžių socialinių problemų – smurto, patyčių, skriaudžiamų vaikų. Valstybės institucijų indėlis, sprendžiant šias problemas, per menkas, todėl būtina visuomenės pagalba. Pasak Prezidentės, tik susitelkę, visi kartu, esame stiprūs ir galime daryti darbus, galinčius pakeisti daugelio žmonių gyvenimus.

Maltiečiai, kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriais rugpjūčio 30 d., 12 val., visus kviečia atvykti į S. Daukanto aikštę ir padovanoti kanceliarinių prekių į mokyklą besiruošiantiems vaikams ar paaukoti dienos centrams. Galima atnešti ne tik sąsiuvinių, rašymo, piešimo priemonių, pieštukinių, bet ir jau naudotų, tačiau vis dar kokybiškų kuprinių, knygų.

Mokyklinė maltiečių akcija vyks nuo rugpjūčio 22 d. iki rugsėjo 30 d. Prisidėti gali įmonės ir pavieniai asmenys. Mokyklinės priemonės bus renkamos mūsų biuruose, kreiptis tel. (8 5) 249 7304. Organizacijoms galime atvežti dėžių aukojamoms mokyklinėms priemonėms dėti. Visada labai laukiame piniginių aukų, jas skirti galima trumpuoju numeriu – 1419 (2 eurai) arba pervesti į MOPT sąskaitą LT29 4010 0424 0397 4431 (paskirtis: vaikams). Pinigai labai reikalingi visus metus veikiantiems vaikų dienos centrams išlaikyti, vaikams pamaitinti.

Gerieji Lietuvos žmones, maltiečiai kviečia kartu susitelkti, kad skurdžiai gyvenantys vaikai į mokyklas skubėtų sotūs ir pilnomis kuprinėmis – išleiskime ir pasitikime juos kaip savuosius.

Visą rugpjūčio mėnesį Maltos ordino pagalbos tarnyba (MOPT) vykdė labdaros akciją „Ir maža širdelė turi didelių idėjų“, kurios metu vaikams buvo renkamos kanceliarinės prekės, norintys galėjo paaukoti lėšų šioms prekėms įsigyti. Akcijos metu iš viso buvo paaukota beveik 6 tūkst. eurų, o daiktų surinkta už beveik 5 tūkst. eurų. Akcijos organizatoriai už tai, kad 1,5 tūkst. vaikų iš socialiai remtinų šeimų į mokyklą išeis apsirūpinę visomis reikiamomis priemonėmis, dėkoja ne tik pavieniams asmenims, bet ir šalies įmonių bei valstybinių institucijų darbuotojams, ypač aktyviai prisidėjusiems prie akcijos.

„Pirmuosius Vaikų dienos centrus Vilniuje, Šiauliuose ir Marijampolėje įkūrėme prieš 11 metų, tad seniai žinome, kaip sudėtinga socialiai remtinoms šeimos išleisti vaikus į mokyklą. Reikia visko – nuo paprasčiausio pieštuko ar sąsiuvinio iki kuprinės. Ir svarbiausia, kad vaikams šios priemonės reikalingos ne tik tam, kad jie galėtų mokytis, bet dar ir dėl to, kad jaustųsi pilnaverčiai, lygūs su savo bendraklasiais, kurių tėvams nėra taip sudėtinga aprūpinti vaikus“, – sako akcijos organizatorė, MOPT Programų direktorė Rasa Stukienė.

Pasak jos, kadangi akcija vyksta vasarą, prašymas paaukoti sunkiai pasiekia pavienius žmones, todėl ypač svarbus verslo įmonių bei valstybinių institucijų prisidėjimas. „Yra paskaičiuota, kad vidutiniškai vieną vaiką išleisti į mokyklą kainuoja apie 100 eurų. Pavienių geros valios žmonių suaukotą sumą padalinus iš pagalbos laukiančių vaikų skaičiaus, vienam vaikui teko 4 Eur. Situaciją labai gelbėja prie akcijos prisijungusios organizacijos“, – sako R. Stukienė.

Dauguma organizacijų prisidėti prie šios akcijos skatino savo darbuotojus – įmonėse buvo paskirta vieta, kur kiekvienas darbuotojas galėjo atnešti kanceliarinių priemonių, savo vaikų išaugtų drabužių, žaislų ar pan. Prie šios akcijos tradiciškai prisijungė socialiai atsakingas prekybos tinklas „Senukai“, kuris nuolat dalyvauja įvairiose socialinėse akcijose. Šiemet „Senukai“ Maltos ordino globojamiems vaikams skyrė mokyklinių priemonių už beveik 2000 eurų. Papildomai mokyklinių priemonių ir drabužių vaikams itin aktyviai aukojo ir prekybos tinklo darbuotojai. „Senukų“ rinkodaros direktorė Inga Jočienė džiaugiasi prekybos tinklo indėliu: „Mums labai malonu kasmet prisidėti prie šios itin svarbios socialinės akcijos ir kartu kurti palankesnes ugdymo ir lavinimo sąlygas visiems mūsų šalies vaikams. Svarbu, kad kiekvienas suvoktume, jog  kilnūs darbai reikalauja nedaug pastangų ir kiekvienas galime prie jų prisidėti, juk rezultatai yra neįkainojami – šimtai besišypsančių vaikų“.

Prie akcijos jau antrus metus iš eilės aktyviai prisidėjo ir įmonių grupės „KG Group“ darbuotojai. „Esame socialiai atsakingos įmonės, aktyviai dalyvaujame socialinėse iniciatyvose paremdami vaikus. Prie maltiečių akcijos prisijungėme nesvarstydami, o darbuotojai per daug neraginami mielai dalyvavo rinkdami tiek mokyklai būtinus reikmenis, tiek žaislus ar drabužius. Jau praėjusiais metais darbuotojų aktyvumas parodė, kad esame neabejingi ir norime padėti kitiems, na, o šiemet prisijungusiųjų būrys buvo dar gausesnis“, – teigė įmonių grupės „KG Group“ l.e.p. personalo direktorė Klaudija Pauliukevičiūtė. 

Akcijoje „Ir maža širdelė turi didelių idėjų“ iš viso dalyvavo 30 verslo įmonių ir 15 valstybinių institucijų. Prisidėjo tokios įmonės kaip „Alma Litera“, „SEB draudimas“, įmonių grupė „KG Group“, „Girteka logistics“, „Senukai“, „Northway medicinos centras“, „Lietuvos draudimas“, „Provident finansai“, „Telemarketing professionals“, dr. Bronislovo Lubio labdaros fondas bei daugelis kitų. Akcijos globėja – Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Suaukotos lėšos bei kanceliarinės priemonės artimiausiu metu bus išdalintos 30 šalies miestų gyvenantiems 1423 maltiečių globojamiems vaikams, iš kurių 520 yra neįgalūs ar turintys specialių poreikių. Dalis lėšų bus skirta ir MOPT Vaikų dienos centrų auklėtinių maitinimui – dauguma vaikų į dienos centrą ateina dėl ten gaunamo maisto, kuris dažnai būna vienintelis jų šiltas maistas per visą dieną. Akcijos organizatorė R. Stukienė priduria, kad vis dar galima paremti vaikus aukojant per aukojimo portalą Aukok.lt. Visą informaciją galima rasti čia: https://www.aukok.lt/Projektai/Kiek-vaiku-siemet-mokyklose-sedes-alkani. 

Daugiau informacijos apie akciją ir kitus maltiečių projektus galima rasti: www.maltieciai.lt