Pirmadienio vakarą į skverą prie „Kančios“ paminklo S.Daukanto gatvėje susirinko būrys uostamiesčio žmonių. Didžioji jų dauguma – žilagalviai, kurie galėtų papasakoti, kur buvo ištremti patys arba jų šeimų nariai.
Paminėjimas kasmet įgauna vis šviesesnių spalvų. Šiemet jo metu skambėjo aktoriaus Rimanto Pelakausko skaitomos eilės, Klaipėdos tremtinių ir politinių kalinių choras „Atminties gaida“ dainavo tremtinių dainas, Lietuvos kariuomenės orkestras atliko kiekvienam lietuviui brangias melodijas.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Klaipėdos centre, netoli Tremtinių skvero, esančios Kristaus Karaliaus bažnyčios kunigas Vladas priminė, kad išlikti sunkiausiomis sąlygomis tremtiniams padėjo tikėjimas, ir ragino iš jų semtis tvirtybės.
Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys, Seimo narys Arvydas Pocius ir Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Vytautas Mickus minėjo prieš aštuonis dešimtmečius Lietuvą ištikusią tragediją.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Tada tūkstančiai labiausiai išsilavinusių, turtingiausių, šviesiausių šalies žmonių buvo jėga išplėšti iš Tėvynės. Vyrai dėkojo tiems, kurie grįžo, kad ir nelaukiami tėviškėje, čia augino vaikus, neprarado vilties matyti Lietuvą laisvą ir pasėjo jų širdyse troškimą dėl šio tikslo kovoti.
Gėlės nugulė tautos kančią simbolizuojančio paminklo papėdę.
Birželio 14-osios paminėjimas tuo nesibaigė, minia patraukė į bažnyčią, kur už tremtinius ir politinius kalinius buvo aukojamos šventos mišios, o po to visi norintieji pakviesti į Gedulo ir vilties dienai skirtą koncertą Klaipėdos koncertų salės vasaros estradoje.
