Priešingai, akcentuoja L. Kasčiūnas, tokio susiskaldymo dabartiniame geopolitiniame kontekste reikėtų vengti. Todėl pripažindamas, kad jo kandidatūra į Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybę įplieskė tam tikrus nesutarimus, Seimo narys tvirtina – jeigu premjerė rastų tinkamesnį kandidatą, jis mielai pasiliktų vadovauti parlamento NSGK.

Vyriausybės vadovei Ingridai Šimonytei dar oficialiai nepaskelbus apie teikiamą L. Kasčiūno kandidatūrą, socialiniuose tinkluose jau imta dalintis nevienareikšmiškai vertinamos politiko biografijos detalėmis. Praeitis Lietuvos nacionaldemokratų partijoje, dalyvavimas mitinge prieš Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą, simpatijos Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui, vokiečių kraštutinės dešinės partijai „Alternatyva Vokietijai“.

L. Kasčiūnas apgailestauja dėl tokių jaunystės klaidų ir pažymi – dabar yra gerokai nuosaikesnis politikas.

„Tikrai (esu – ELTA) brandesnis ir nuosaikesnis. Bet tam tikras patriotinis stuburas yra tvirtas“, – laidoje „ELTA kampas“ sakė L. Kasčiūnas,

„Požiūris į valstybinę kalbą, į mūsų valstybingumą, istorinę atmintį, į laisvės kovas, kas mus formuoja kaip stiprią valstybę – jos (pažiūros – ELTA) liko nepakitusios. Ir aš manau, kad tai yra tam tikras mano stiprybės šaltinis – kad aš pakankamai tvirtai einu politiniu keliu“, – sakė jis.

Visgi, mažieji koalicijos partneriai beda pirštu į L. Kasčiūno laikyseną tam tikrais žmogaus teisių darbotvarkės klausimais. Dėl to kritikos negaili ir nevyriausybinės organizacijos, prašančios prezidentą Gitaną Nausėdą atmesti NSGK pirmininko kandidatūrą į krašto apsaugos ministrus.

Kritika eina iš žmonių, kurie ideologiškai yra kitoje pusėje.

„Tie priekaištai – daugiau ideologiniai. Kritika eina iš žmonių, kurie ideologiškai yra kitoje pusėje. Aš juos gerbiu, aš juos vertinu, labai gerai, kad jie turi ir reiškia savo požiūrį“, – teigė konservatorius, pažymėdamas, jog tokiuose vertybiniuose ginčuose svarbu, jog politinis oponentas netaptų politiniu priešu.

„Priešininku gali būti, bet ne priešu. Priešas – tai kai tu jau išeini iš kultūrinio, civilizacinio valstybės lauko ir jį (oponentą – ELTA) kažkur nustumi“, – savo požiūrį aiškino jis.

Interviu Eltai L. Kasčiūnas patikino ir toliau balsuosiąs dėl partnerystės įstatymo ar Stambulo konvencijos ratifikavimo pagal savo pažiūras. Tačiau politikas pabrėžė – nepaisant išsiskiriančių pozicijų, jis aktyviai nedalyvauja vadinamuosiuose „kultūriniuose karuose“ ir supranta, jog dabar Lietuvai reikia ne skaldančių ginčų, bet vienybės.

„Aš jau kokius 2-3 metus esu išėjęs iš tų kultūrinių karų. Aš turiu savo įsitikinimus, aš balsuoju taip, kaip aš tikiu, kokia yra mano pasaulėžiūra. Bet aš nedalyvavau žodiniuose mūšiuose, nes aš suprantu vieną paprastą dalyką – ypač kai prasidėjo plataus masto karas, mažiausiai ko reikia šiandien Lietuvoje tai kultūrinių karų. Tai skaldo, tai kelia vidines įtampas, kuriomis irgi gali pasinaudoti išorinis priešas“, – dėstė politikas.

L. Kasčiūnas pripažįsta – jo kandidatūra įplieskė tam tikrą kultūrinį ginčą visuomenėje ir politikų gretose. Todėl klausiamas, ar užleistų vietą kandidatui, kurio pasaulėžiūra nekeltų tokių aštrių dalies visuomenės nuotaikų, jis patikino, kad būtų pasirengęs tęsti darbą NSGK. Tačiau kartu jis atkreipia dėmesį, kad „gali kalbėtis su visais“.

„Jeigu premjerė ras geresnį kandidatą už mane – esu pasiruošęs toliau dirbti NSGK pirmininku. Tikrai taip. Bet jeigu jūs paklaustumėte komiteto narių, kurie ir yra skirtingų pažiūrų, kaip mes kartu dirbome pusketvirtų metų, jūs išgirstume atsakymą – nepaisant Kasčiūno įvaizdžio, kuris, aišku, sukurtas dėl mano paties paklydimų ir spalvingų klaidų, mes visą laiką dirbome kartu“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Čia yra paradoksas – aš galiu su visais kalbėtis. (...) Dabar su Laisvės partija šiuo metu gal mažiau, bet galiu kalbėtis ir bene kiekvienam kolegai ištiesti ranką ir pasiūlyti bendrą veikimo lauką, bendrą sutarimą“, – apibendrino jis.

Antradienį premjerė I. Šimonytė pateikė prezidentui G. Nausėdai naujo krašto apsaugos ministro kandidatūrą – juo siūloma skirti dabartinį Seimo NSGK pirmininką L. Kasčiūną.

Trečiadienį šalies vadovas susitiko su kandidatu. Po pokalbio G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys teigė, jog prezidentas priims sprendimus dėl L. Kasčiūno gavęs atitinkamų tarnybų vertinimą.

Primename, kad žinia apie netikėtą dabartinio ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimą pasirodė praėjusį penktadienį. Politikui nei patvirtinant, nei paneigiant socialiniuose tinkluose pasklidusių kalbų apie jo atsistatydinimą, Vyriausybės spaudos tarnyba penktadienio vakare patvirtino, kad premjerė I. Šimonytė gavo A. Anušausko prašymą trauktis iš Ministrų kabineto.

Netrukus po šios žinios, šeštadienio rytą A. Anušauskas susitiko su prezidentu G. Nausėda ir pateikė daugiau detalių apie savo sprendimą trauktis. Politikas pripažino iš premjerės sulaukęs netikėto pasiūlymo užleisti krašto apsaugos ministro pareigas kitam politikui, o pačiam užimti jo, komiteto pirmininko vietą Seime. A. Anušauskas tikino, kad atsisakė tokios rokiruotės.

Šeštadienio rytą daugiau informacijos apie pokyčius Vyriausybėje pateikė ir ministrė pirmininkė. Pasak jos, A. Anušausko atsistatydinimas yra susijęs su lūkesčiu per likusią Vyriausybės kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.

„L. Kasčiūno vertybės prieštarauja žmogaus teisėms. Atviros Lietuvos fondas ir kitos NVO mano, kad saugumo priešpastatymas žmogaus teisėms yra duobės kasimas. Kandidatai į prezidentus, kurie pritaria Stambulo konvencijos ratifikavimui ir partnerystės įstatymui, neturėtų siūlyti L. Kasčiūno į vieną svarbiausių valstybės postų, ypač šiuo metu“, – ketvirtadienį paskelbtame pranešime cituojama Atviros Lietuvos Fondo (ALF) direktorė Sandra Adomavičiūtė.

NVO kritikuoja L. Kasčiūną griežtos migracijos politikos, laikysenos su žmogaus teisėmis susijusiais klausimais, primena 2018 metais išsiųstą kvietimą vokiečių kraštutinės dešinės politikams atvykti į Lietuvą. Jį L. Kasčiūnas aiškino klaida.

Kreipimosi iniciatoriai laikosi pozicijos, kad L. Kasčiūno veikla „normalizuoja ir įgalina radikalias pažiūras visuomenėje“, o tai daro valstybę dar labiau pažeidžiamą išorinių grėsmių akivaizdoje.

Kreipimosi iniciatoriai teigia, kad tuo atveju, jei prezidentas patvirtintų politiko kandidatūrą, organizacijos sieks, kad Seime būtų inicijuojama nepasitikėjimo L. Kasčiūnu procedūra.

L. Kasčiūnas sako, kad jį kritikuoja kairiosios organizacijos, o jis tikrai nėra kairysis, be to, eina vadovauti krašto gynybai, o ne su žmogaus teisėmis susijusiais klausimais.

„Tai yra tos organizacijos, kurios mane kritikavo, kai mes stabdėm nelegalią migraciją. Tai yra kairiųjų organizacijos, aš nesu kairysis, aš tą tikrai galiu pripažint, bet aš pakartosiu, aš einu ne į žmogaus teisių ministrus, aš einu į gynybos ministrus“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė L. Kasčiūnas.

Aš einu ne į žmogaus teisių ministrus, aš einu į gynybos ministrus.

„Mes, visa sistema, ginsime žmones, nepaisant jų pažiūrų, ar jis dešinysis, ar kairysis, ar liberalas, ar konservatorius, dėl to aš ir akcentuoju visuotinę gynybą, kad mes rastume būdą visi susivienyti“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Kreipimąsi į prezidentą pasirašė  Atviros Lietuvos fondas, Lietuvos žmogaus teisių centras, „Sienos Grupė“,  Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Tolerantiško jaunimo asociacija, Lygių galimybių plėtros centras, „Media4change“, Vilniaus moterų namai ir daugiau organizacijų, iš viso per 20.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį prezidentui pateikė L. Kasčiūno kandidatūrą į krašto apsaugos ministrus, jis trečiadienį susitiko su prezidentu G. Nausėda.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys po susitikimo teigė, kad šalies vadovas tikisi šią savaitę paskirti naują krašto apsaugos ministrą, ir trečiadienį po susitikimo su L. Kasčiūnu kreipėsi į specialiąsias tarnybas dėl kandidatūros vertinimo.

Premjerė I. Šimonytė penktadienį paprašė dabartinio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko trauktis iš pareigų, nes, jos teigimu, šiame etape reikia greitesnių sprendimų ir didesnio įsitraukimo sprendžiant įvairius su krašto apsauga susijusius klausimus.

Ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

„Prezidentas palankiai vertina šį kandidatą, neabejotinas privalumas yra jo patirtis dirbant aplinkos ministru. Prezidentas pažymėjo, kad kandidatas turi įdomių ir inovatyvių idėjų, kurios leistų ir transformuoti žemės ūkį“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Pasak jo, prezidento ir kandidato į ministrus susitikimo metu daugiausia dėmesio buvo skirta keliems pagrindiniams prioritetams žemės ūkio srityje: dėmesiui mažiems ir vidutiniams, šeimos ir ekologiniams ūkiams, kaimo gyvybingumo didinimui.

„Buvo nemažai kabama apie žemės ūkio konkurencingumą, taip pat apie žemės ūkio transformaciją į  aplinkai palankų bei didesnę pridėtinę vertę kuriantį sektorių“, – sakė prezidento atstovas.

Jo teigimu, nemažai kalbėta ir apie galimą ministro komandą.

Revoliucijų žemdirbiams nežada

Kandidatas į žemės ūkio ministrus K. Navickas teigė sieksiąs žemės ūkio sektorių artinti prie aplinkosaugos.

„Susitikime aptarėme pagrindinius klausimus, iššūkius žemės ūkio sektoriuje. Iš tikrųjų labai gerai jaučiuosi ir jaučiuosi labai laimingas gaudamas pasitikėjimą tiek iš ministrės pirmininkės vadovauti žemės ūkio sektoriui, nes tikslai, vertybės ir siekiai, kurie numatyti šios Vyriausybės programoje, yra tie siekiai, kurių siekiau kaip aplinkos ministras, tiek ir savo visuomeninėje veikloje.

Žemdirbiams nesiūlau ir nesiūlysiu revoliucijų šiame sektoriuje. Žemės ūkis, technologijos nestovi vietoje ir šiandien yra ūkininkų, kurie jau ūkininkauja kitaip, naudodami modernias technologijas.

Nuolatinis pokytis aplinkosaugos link, geresnės aplinkos kokybės žemės ūkyje link yra labai svarbu. Svarbu ne tik gyvajai gamtai, bet ir mums, vartotojams, siekiantiems turėti kokybišką maistą ir artimesnį socialinį santykį su tais žmonėmis, kurie gyvena kaime ir gamina mums maistą“, – kalbėjo K. Navickas.

„Šioje vietoje tikrai noriu siekti takoskyros mažinimo tarp aplinkos sektoriaus ir žemės ūkio, juo labiau iššūkiai, susiję su COVID-19 ir klimato kaita, yra bendri ir nepriklauso vienam sektoriui“, – pridūrė jis.

K. Navickas teigė nesiūlysiąs žemdirbiams jokių revoliucijų.

„Žemdirbiams nesiūlau ir nesiūlysiu revoliucijų šiame sektoriuje. Žemės ūkis, technologijos nestovi vietoje ir šiandien yra ūkininkų, kurie jau ūkininkauja kitaip, naudodami modernias technologijas. Tam numatyta nemažai lėšų iš ES Atsigavimo fondo. Manau, kad skatinant tuos ūkininkus, kurie jau perėjo prie modernesnio ūkininkavimo, parodant šiuos gerus pavyzdžius, galime pasiekti evoliucijos keliu didesnį proveržį ir aplinkos sektoriuje“, – sakė kandidatas.

Kalbėdamas apie galimą komandą, K. Navickas teigė konkrečių pavardžių dar nežinąs.

„Dar nekalbėjau nė su vienu. Su prezidentu apsikeitėme nuomonėmis dėl komandos formavimo principų. Aš išsakiau savo viziją, nesulaukiau kritinių pastabų tam. Tikrai nenoriu daryti skubių sprendimų ir sieksiu rasti vieno ar kito žemės ūkio subsektoriaus lyderių. Svarbu asmeninis pasitikėjimas manimi, jei būčiau paskirtas žemės ūkio ministru“, – sakė jis.

„Aš pasiūlymą gavau šiandien, 10 valandą ryto. Dabar maksimaliai koncentruojuosi į prioritetus, programas ir ruošiuosi rytojaus susitikimui“, – BNS sekmadienį sakė K. Navickas.

Jis teigė, kad vienas jo prioritetų, jeigu būtų paskirtas ministru, būtų sprendimų skaidrumas, taip pat – didesnis dėmesys smulkiesiems ūkininkams.

Dabar maksimaliai koncentruojuosi į prioritetus, programas ir ruošiuosi rytojaus susitikimui.

„Vienas iš prioritetų būtų sprendimų priėmimų skaidrumas. Turiu mintyje, kad sprendimai dėl žemės ūkio finansavimo, išmokų dydžio būtų matomi viešai. Antras dalykas, kad ne tik didieji ūkininkas galėtų turėti lemiamus balsus, lemiamą svorį“, – teigė kandidatas.

„Kitas dalykas, kas yra mano „arkliukas“, tai – žemės ūkio žaliasis kursas, klimato kaita, tai čia visa aprėptimi buvo yra yra persipynę su Aplinkos ministerijos kuruojamomis sritimis“, – pridūrė jis.

K. Navickas taip pat teigė sieksiantis efektyvumo pavaldžiose įstaigose, jų funkcijų peržiūrėjimo.

„Dar vienas iš prioritetų – efektyvumas pavaldžiose įstaigose, optimaliausia institucinę sąranga, jeigu funkcijos dubliuojasi su privačiu sektoriumi, kad tokių funkcijų nevykdyti“, – kalbėjo K. Navickas.

Kandidato teigimu, žemės ūkį regionuose reiktų stiprinti skatinant ūkininkų kooperaciją.

„Viena iš priemonių, kurią reikia skatinti, tai ūkininkų kooperacija arba surasti miestų bendruomenes, kurios galėtų mažiesiems ūkininkams suformuoti pilnus krepšelius. Dabar bėda yra, kad paprastai ūkininkas turi du ar tris produktus, kuriuos gali parduoti tiesiogiai – tas yra daroma, bet tas nėra efektyvu“, – teigė K. Navickas.

„Jeigu yra tik toks asortimentas, tada jokių galimybių nėra dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tai reikia šitą išspręsti“, – pridūrė jis.

K. Navickas – antras konservatorių pasiūlytas kandidatas į žemės ūkio ministrus. Prieš tai pasiūlytos dabartinės Žemės ūkio ministerijos kanclerės Dalios Miniataitės kandidatūrą prezidentas G. Nausėda penktadienį atmetė.

Šalies vadovas gyrė D. Miniataitę už patirtį žemės ūkio sektoriuje, tačiau teigė iš jos tikėjęsis „ne tik veiksmų trumpuoju laikotarpiu, bet visos kadencijos laikotarpiu“, taip pat ir „žalios Lietuvos“ idėjos įgyvendinimo vizijos.

K. Navickas 2016-2018 metais dirbo aplinkos ministru premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje.

S. Skvernelis 2018 metų pabaigoje, motyvuodamas poreikiu „perkrauti“ Ministrų kabinetą, atleido K. Navicką iš pareigų kartu su švietimo ir kultūros ministrėmis – Jurgita Petrauskiene ir Liana Ruokyte-Jonsson.

K. Navickas tąkart taip pat buvo pareiškęs, kad nemato galimybės toliau dirbti su S. Skverneliu. 

50-metis K. Navickas Vilniaus universitete baigęs Istorijos bakalaurą, Mykolo Romerio universitete – viešojo administravimo magistrą.

Beveik dešimtmetį jis dirbo ekspertu viešojoje įstaigoje „Baltijos aplinkos forumas“, vadovavo Regioninio aplinkos centro Centrinei ir Rytų Europai biurui Lietuvoje, o pastaruoju metu ėjo bendrovės „Vėjo projektai“ Plėtros ir inovacijų skyriaus pavaduotojo pareigas.

„Arūnas Dulkys pristatė savo situacijos matymą, situacijos perspektyvos vertinimą. Tačiau man daugiausia abejonių kilo ne tiek dėl jo ilgalaikės vizijos ir planų optimizuoti sveikatos apsaugos sistemą, bet dėl artimiausio laikotarpio veiksmų, nes kalbame apie labai jautrų sektorių, kuris išgyvena šiuo metu didelę įtampą“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje penktadienį teigė G. Nausėda.

„Esame pandemijos laikotarpio epicentre, rodikliai vis labiau blogėja. Dėl to reikalingas labai aiškus veiksmų planas ir algoritmas iškarto, jau pirmąją dieną pradėjus dirbti“, – pridūrė jis.

Šalies vadovas teigė, kad už A. Dulkį asmeninę atsakomybę prisiėmė paskirtoji premjerė. Jis taip pat patikino, kad buvo sutarta, kad, jeigu ministrui nepavyks tinkamai susitvarkyti su iškilusiais iššūkiais, bus ieškoma kitų sprendimų.

„Tas problemos išmanymas, kurį pateikė ponas A. Dulkys, paliko tam tikrų abejonių, tačiau, gerbiama I. Šimonytė prisiėmė asmeninę atsakomybę už šio ministro veiklą ir mes sutarėme, kad, jeigu dirbti nesiseks, mes tikrai nelauksime ilgai sprendimai bus priimti labai greitai“, – sakė G. Nausėda.

„Aš tikrai nenoriu, kad dirbti nesisektų ir norėčiau būti neteisus, linkiu geriausios kloties ponui A. Dulkiui, bet iššūkiai bus tikrai didžiuliai ir pagalbos jam reikės labai didelės“, – pridūrė jis.

Nors G. Nausėda akcentavo neabejojantis A. Dulkio gebėjimu įvykdyti efektyvias ilgalaikes reformas sveikatos sektoriuje, tačiau akcentavo, kad kandidato pateiktas 130 priemonių pandemijos valdymo planas nebuvo tinkamai detalizuotas.

„Kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus iš tikrųjų yra ilgą laiką Valstybės kontrolėje dirbantis žmogus, todėl tokie dalykai, kaip taupus išteklių naudojimas, vieno ar kito sektoriaus optimalus organizavimas arba principų įgyvendinimas, jam tikrai yra pakankamai gerai žinomi. Todėl aš mažiau abejonių turėjau dėl gebėjimų įgyvendinti reformas ilgesniuoju laikotarpiu, tačiau pasigedau aiškaus veiksmų plano“, – atkreipė dėmesį G. Nausėda.

„Buvo kalbama apie tam tikrą 130 priemonių (pandemijos valdymo – ELTA) planą, bet, deja, kuomet jau konkrečiai paklausėme apie šito plano sudedamąsias dalis, buvo šiek tiek pasislėpta už to, kad reikia geriau susipažinti su situacija vietoje ir kol kas to plano atskleisti nėra galimybių“, – taip pat pabrėžė prezidentas.

Šalies vadovas taip pat patikino, kad išankstinio nusistatymo A. Dulkio atžvilgiu neturėjo.

„Šiuo sprendimu aš tik noriu parodyti, kad nėra jokio išankstinio vertinimo arba nusistatymo pono A. Dulkio atžvilgiu, ir aš dar kartą linkiu jam sėkmės šioje pozicijoje ir tikiuosi, kad visas problemas ar abejones dėl jo veiklos jis gebės išsklaidyti“, – sakė G. Nausėda.

„Ministerijai vadovauti paskirto ministro lauktų tikrai nemažai iššūkių. Visų pirma, regioninė lyderystė, kuriant saugią kaimynystę, saugumo užtikrinimas, veikiant NATO ribose, taip pat efektyvus veikimas Europos Sąjungoje, ekonominė diplomatija, klausimai, susiję su Astravo atomine elektrine, diplomatinės tarnybos klausimai“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė prezidento atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis.

„Prezidentas tikisi, kad paskirtas ministras tęs plataus sutarimo pagrindu suformuotą ligšiolinę užsienio politiką“, – pridūrė jis.

Taip šalies vadovo atstovas kalbėjo po G. Nausėdos ir kandidato į užsienio reikalų ministrus, konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio susitikimo.

„Pokalbis buvo netrumpas ir itin išsamus“, – komentavo A. Bubnelis.

Savo ruožtu G. Landsbergis teigė, kad su prezidentu aptarė „prioritetus, bendradarbiavimą ir bendrą matymą“.

„Aš pokalbį vertinu kaip labai gerą. (...) Nepastebėjau jokio išsiskyrimo nuomonių. Kitaip tariant, aš pristačiau tam tikrą struktūrą, kuria remdamasis rengiau užsienio politikos Vyriausybės programoje dalį. Kokius prioritetus išskyriau, neišgirdau iš prezidento prieštaravimų, kad tai būtų ne tie prioritetai“, – sakė konservatorių lyderis.

Jo teigimu, Lietuvos užsienio politika 30 metų buvo grindžiama konsensusu – ne tik partiniu, bet ir tarpinstituciniu.

„Tai reiškia, kad užsienio reikalų ministras, prezidentas ar net Seimo dauguma neturėdavo atskiros užsienio politikos, ji būdavo derinama. Tai, kokį dabar turime užsienio politikos rezultatą, yra to derinimo pasekmė. Mano giliu įsitikinimu, tai privalo būti tęsiama“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Kandidatas į užsienio reikalų ministrus akcentavo, kad didžiąją dalį Lietuvos politikos apibrėžia geopolitinė realybė – kaimynystėje esančios šalys.

Konservatorių lyderis teigė, kad šalies vadovui pristatė ir dalį savo planuojamos komandos.

„Deja, šiandien dar negalėjau pristatyti visos komandos. Dėl to, kad tai yra tik preliminarūs pasikalbėjimai su žmonėmis“, – teigė G. Landsbergis.

Jis taip pat teigė, kad su prezidentu kitų kandidatų atrankos proceso neaptarinėjo.

„Ne, mes neaptarėme ministrų atrankos proceso, neabejoju, kad tą geriausiai padarys Ingrida Šimonytė su prezidentu“, – sakė politikas.

Paklaustas, ar nemano, jog atrankos procesas užtruko, G. Landsbergis teigė, kad „gal ir buvo galima sutaupyti vieną, kitą dieną to proceso“.

„Tai, ką matome, dar yra tik dalis etapo. Kitaip tariant, kad neužtruktų ilgiau. Jei pavyktų rasti greitus sutarimus, būtų galima Seime imtis tolimesnių veiksmų. Nepaisant to, kad gal ir buvo galima kažką padaryti greičiau, svarbiausia dabar, kad mes neužtruktume ateityje“, – komentavo parlamentaras.

Be kita ko, jis teigė turintis pasvarstymų, kas vietoje jo galėtų eiti frakcijos Seime seniūno pareigas, tačiau konkretaus asmens neįvardijo.

„Turiu pasvarstymų apie tai, kas galėtų būti teikiamas į frakcijos seniūnus, šiandien dar nesu pasirengęs pristatyti to žmogaus. Pirmiausia jis bus pristatytas frakcijai. (...) Tai tikrai nėra pamiršta“, – sakė G. Landsbergis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas G. Landsbergis Vilniaus universitete baigė šiuolaikinės istorijos bakalaurą bei tarptautinių santykių ir diplomatijos magistrą.

Konservatorių lyderis į Seimą renkamas nuo praėjusios kadencijos, prieš tai G. Landsbergis dirbo Europos Parlamente, Vyriausybės kanceliarijoje, Užsienio reikalų ministerijoje.

TS-LKD partijos pirmininko pareigas G. Landsbergis eina nuo 2015-ųjų balandžio.

„Aš manau, kad įvertinus aplinkybes gal ir buvo galima sutaupyti vieną kitą dieną proceso. Bet aš norėčiau tikėtis, kad tas procesas sėkmingai bus užbaigtas. Dėl to, kad tai, ką mes matome, dar yra tik dalis etapo. Kitaip tariant, kad neužtruktų ilgiau. Tai, jeigu pavyks rasti greitus sutarimus, tada būtų galima jau Seime imtis kitų tolesnių veiksmų“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Landsbergis.

„Tai, nepaisant to, kad gal ir buvo galima kažką padaryti greičiau, aš manau, kad vis dėlto svarbiausia, kad mes neužtruktume ateityje“, – pridūrė jis.

Prezidentas Gitanas Nausėda lapkričio 25 d. pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė Ingridą Šimonytę naująja ministre pirmininke.

ELTA primena, kad premjeras ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę, pateikia svarstyti jos programą. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.

„Savo vertinimą prezidentas nori išsakyti tiesiogiai premjerei. Tai bus padaryta rytojaus susitikimo metu. Bet kokie vieši paskelbimai apie Vyriausybės kabinetą bus daromi tik po susitikimo su premjere“, – surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Bubnelis.

Jo teigimu, G. Nausėdos ir G. Landsbergio susitikimo metu buvo aptartos temos nuo saugumo užtikrinimo veikiant NATO ribose iki ekonominės diplomatijos ir Astravo atominės elektrinės keliamų klausimų.

„Prezidentas tikisi, kad paskirtas ministras tęs plataus sutarimo pagrindu suformuotą ligšiolinę užsienio politiką“, – sakė A. Bubnelis.

Pats G. Landsbergis vykusį pokalbį su prezidentu įvertino kaip labai gerą.

„Pokalbį skyrėme diskusijai apie užsienio politiką. Aptarėme prioritetus, bendradarbiavimą ir bendrą matymą. Aš pokalbį vertinu kaip labai gerą“, – sakė G. Landsbergis.

Į Lietuvos diplomatijos vadovus pretenduojančio konservatorių lyderio teigimu, nuomonių išsiskyrimo dėl to, kaip turėtų būti organizuojama užsienio politika, jis nepastebėjęs.

„Nepastebėjau nuomonių išsiskyrimo. Aš pristačiau tam tikrą struktūrą, kuria remdamasis rengiau užsienio politikos Vyriausybės programoje dalį. Taip pat kokius prioritetus išskyriau. Neišgirdau iš prezidento prieštaravimų, kad tai būtų ne tie prioritetai“, – sakė G. Landsbergis.

Politiko įsitikinimu, didelių permainų Lietuvos pasirenkamose užsienio politikos kryptyse apskritai negali būti.

„Objektyvu yra tai, kad Lietuvos užsienio politika 30 metų buvo grindžiama konsensusu. Kitaip tariant, ne tik partiniu konsensusu, kuris yra labai svarbus, tačiau ir tarpinstituciniu konsensusu. Tai reiškia, kad užsienio reikalų ministras, Respublikos prezidentas ar netgi Seimo dauguma neturėdavo atskiros užsienio politikos. Ji buvo derinama. Ir tai, kokį užsienio politikos rezultatą mes turime, yra to derinimo pasekmė. Mano giliu įsitikinimu, tai turi būti tęsiama“, – teigė G. Landsbergis.

Pasak politiko, Lietuvos užsienio politiką lemia išoriniai veiksniai: agresyvūs kaimynai bei transatlantinė realybė.

„Kitaip tariant, Lietuvos manevro laisvė pasirenkant kryptis yra ganėtinai ribota“, – teigė G. Landsbergis.

Todėl, aiškino jis, galima diskutuoti tik dėl  užsienio politikos priemonių, kurios pasitelkiamos siekiant nacionalinių interesų.

G. Landsbergis taip pat žurnalistams sakė, kad su prezidentu aptaręs ir komandą, su kuria jis galėtų dirbti, jei būtų paskirtas ministru. Anot politiko, šiuo klausimu prezidentas domėjosi pats, tačiau kol kas, tęsė konservatorių lyderis, visos komandos sudėties jis pristatyti negalėjęs.

„Aš išgirdau prezidento klausimą ir suprantu, kad tai yra logiškas klausimas, nes kai kurie galimos komandos nariai turėtų dirbti ir su prezidento komanda. Tačiau šiandien aš dar negalėjau pristatyti visos komandos dėl to, kad kol kas yra tik preliminarūs pasikalbėjimai su žmonėmis“, – teigė G. Landsbergis. 

Ketvirtadienį su prezidentu susitiko visi likę kandidatai į ministrus. G. Nausėda savo poziciją dėl Ingridos Šimonytės pateiktų kandidatų turėtų pasakyti penktadienį.

Susikompromitavai – lauk

"Deja, mes esame tarp posovietinių valstybių, kur visuomenė atleidžia politikams, ir tai yra didelė problema. Visuomenė pakenčia tokius atvejus, o ji neturėtų pakęsti. Visuomenė turėtų pati imtis iniciatyvos ir nesutikti, kad susikompromitavęs politikas būtų valdžioje", – įsitikinęs politologas Bernaras Ivanovas.

"Lietuvių tauta, kaip žinoma, viena labiausiai girtaujančių, tai kaip ir nestebina – skęstame mes tame alkoholio liūne", – konstatuoja jis.

Politologas B.Ivanovas pastebi, kad visuomenė turėtų netoleruoti susikompromitavusių politikų.

Politologas taip pat atkreipia dėmesį į politinės kultūros stygių mūsų valstybėje. "Normalioje demokratinėje valstybėje iškart tą pačią akimirką jo nebelieka nei politikoje, nei viešojoje erdvėje. Yra atvejų, kai tokius ir žmonos palikdavo arba vyrai, jeigu susikompromitavo. Jeigu taip nutiktų kokioje Skandinavijos valstybėje, pasmerkiama būtų akimirksniu", – įsitikinęs B.Ivanovas.

Anot jo, ir Skandinavijos šalyse politinė kultūra degraduoja dėl įvairaus plauko populistų, kurių vis daugiau ateina į valdžią. "Bet yra nusistovėjusi nuostata, kad susikompromitavę veikėjai neturi teisės būti valdžioje ir juolab kalbėti tomis temomis, kuriomis politikai kalba. Politikas turi rodyti pavyzdį. Politikas turi būti absoliučiai nepriekaištingos reputacijos. Ir tai, kas galima paprastam piliečiui, politikui jau yra ne tik teisės, bet ir politinės atsakomybės momentas. Pas mus apskritai ta politinės atsakomybės tema pačių politikų yra neigiama – bando suvesti į kriminalą ir teigia, kad nusikaltimo nepadarė. Taip, nusikaltimo galbūt ir nepadarei, bet politine prasme nusižengei", – primena politologas.

Mano sąžinė rami, nes nuo atsakomybės nebėgau, baudą sumokėjau. Padariau išvadas, daugiau panašių nesusipratimų nėra buvę.

Praeities šleifas

Prieš ketverius metus valdančiosios koalicijos partneriams socialdemokratams į teisingumo ministrus pasiūlius Juliaus Pagojaus kandidatūrą, ji pasirodė tinkama – socialdemokratui Algirdui Butkevičiui vadovaujant Vyriausybei ėjęs teisingumo viceministro pareigas, prie Vyriausybės vairo stojus S.Skverneliui, J.Pagojus buvo paskirtas ministru, tik neilgam.

Vos tik naujoji Vyriausybė buvo patvirtinta, paaiškėjo, kad tuomečio teisingumo viceministro vairuojamas automobilis 2015 m. buvo sustabdytas kelyje Smiltynė-Nida. Patikrinus J.Pagojų alkoholio tikrintuvu nustatytas 0,67 promilės girtumas. Jis pareigūnus informavo apie darbovietę, bet ne apie pareigas. Socialdemokratas tvirtino nenorėjęs sudaryti įspūdžio, kad daro spaudimą policijai. Apie J.Pagojaus sulaikymą visuomenei nepranešta. Kelių eismo taisyklių pažeidimą J.Pagojus mėgino ginčyti teismuose, tačiau jam to padaryti nepavyko. Ministro pareigas jis paskelbė paliekantis net nespėjęs duoti priesaikos Seime.

Šį lapkritį paskelbus kandidatų į ministrus naujai formuojamoje konservatorės Ingridos Šimonytės Vyriausybėje pavardes, netrukus viešojoje erdvėje pasipylė priminimai apie pretendentės užimti finansų ministro kėdę konservatorės Gintarės Skaistės praeitį. 2013-ųjų liepą tuomet dar Kauno miesto tarybos narė G.Skaistė buvo sučiupta neblaivi vairuojanti automobilį. Policijos pareigūnams įtarimų sukėlė naktį keistai manevruojantis automobilis – jį vairavusiai politikei buvo nustatytas lengvas girtumas (0,8 alkoholio promilės) ir surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas. Teismo sprendimu, G.Skaistė po to metus negalėjo sėsti prie vairo ir turėjo sumokėti 1 tūkst. litų baudą.

Tik paaiškėjus, kad G.Skaistė – kandidatė į finansų ministrus, prisiminta 2013 m. istorija, kai ji policininkams įkliuvo neblaivi prie vairo./P. Paleckio (Fotobanko) nuotr.

Kad tuomet tarp miesto tarybos narių alkoholis nebuvo uždraustas vaisius ir pačioje savivaldybėje, sklandė vieša paslaptis – per miesto tarybos posėdžių pertraukas tradiciškai politikai traukdavo į patalpą rūsyje, kur vaišindavosi ne tik maistu, bet ir taure kavos, kaip mėgdavo juokauti patys vietos politikai ir net posėdžiams tuomet pirmininkaudavęs meras Andrius Kupčinskas. Ta pati G.Skaistė kartu su kolegomis per vieną tokią pertrauką buvo fotografų užtikta prie vaišių stalo, ant kurio matėsi saldumynai, sultys, vyno ir brendžio taurės.

Andrius Kupčinskas/P. Paleckio (Fotobanko) nuotr.

Vyriausybę formuoti įpareigotai I.Šimonytei G.Skaistės praeities nusižengimas neužkliuvo. "Pati Gintarė, kai mes apie tai kalbėjomės, paminėjo, kad apie tai bus veikiausiai kalbama, kai jos kandidatūra taps vieša. Nors ir taip tą istoriją žinojau pati, labai vertinau, kad žmogus matė reikalą apie tai priminti ir pažymėti", – interviu BNS kalbėjo I.Šimonytė. Ji pridūrė, kad "turbūt gyvenime ne vienas turime atsitikimų, kurie mūsų nepuošia", o tai gali būti ir elgesio problemos, ir įstatymų pažeidimai. "Bet, manau, žmogus, kuris yra gavęs už tai bausmę ir atlikęs savo vidinę, o galbūt ir viešą atgailą, kaip krikščionis pasakysiu, yra vertas to, kad nebūtų visą gyvenimą už tai smerkiamas. Manau, sąžinė daugumą žmonių pasmerkia geriau nei kažkoks viešas pasmerkimas", – svarstė I.Šimonytė.

Neminėsime tų veikėjų pavardžių, bet anksčiau savivaldybėje tvyrojo toks aitrus ne paties geriausio brendžiuko ir kavos kvapelis.

"Praėjo ketverių metų kovos su alkoholizmu kampanija – "žaliųjų valstiečių" partija kovojo. Dabar keičiama plokštelė. Sakoma, kad svarbiausia, kaip žmogus sureagavo, svarbu, kad nuoširdžiai gailisi ir panašiai. O kas tą nuoširdumą pamatuos ar pasvers?" – retoriškai klausia politologas B.Ivanovas.

Tačiau akivaizdu, kad ne visais atvejais tokios praeities dėmės paliekamos vien pačių prasikaltusiųjų sąžinei. Antai 2018 m. "Vilniaus vandenų" valdyba birželio viduryje įmonės vadovo atrankoje buvo pasirinkusi Algirdą Činiką, tačiau gavusi specialiųjų tarnybų informaciją apie tai, kad jis yra vairavęs neblaivus, konkurso procedūras tęsė su kitais kandidatais, galiausiai ir vadovu paskirtas kitas asmuo. A.Činikas – ne politikas ir pareigybė ne politinio pasitikėjimo. Tad negi aukščiausius politinius postus užimantiems asmenims reikalavimų kartelė žemesnė?

Prieš pat rinkimus

Spalio pradžioje Vilniuje vairuodamas neblaivus avariją sukėlė Socialdemokratų darbo partijos kandidatas į Seimą, buvęs parlamentaras Virginijus Šmigelskas.

Nukentėjusi moteris tuomet nurodė, kad į jos "Volkswagen" atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis, kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Patikrinus šio vairuotojo blaivumą nustatytas 2,27 promilės girtumas.

V.Šmigelskas 2000-aisiais yra buvęs Seimo nariu, anksčiau yra kelerius metus buvęs ir Vilniaus miesto tarybos nariu. Tiesa, šie rinkimai į Seimą jam buvo nesėkmingi – nei Sūduvos šiaurinės vienmandatės apygardos rinkėjai, nei už Socialdemokratų darbo partijos kandidatų sąrašą balsavusieji šiam politikui parlamentaro mandato nepatikėjo.

Prieš rinkimus socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas sakė apgailestaujantis dėl V.Šmigelsko sukeltos avarijos jam vairavus neblaiviam, tačiau spalio pradžioje pabrėžė, kad patys "socialdarbiečiai" negali taikyti jam nuobaudų dėl drausmės, nes V.Šmigelskas nėra partijos narys, taip pat prasidėjus rinkimams nebėra galimybės jo braukti iš kandidatų sąrašų. "Aišku, reikia apgailestauti, matyt, žmonės neatlaiko įtampos. Šiaip jau, dabar nieko padaryti ypatingo negali – spręs rinkėjai", – BNS tuomet aiškino G.Kirkilas.

Tiesa, praėjusią kadenciją ir pačiam G.Kirkilui buvo mestas šešėlis – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai viešai apkaltino tuomet Seimo pirmininko pavaduotojo pareigas ėjusį G.Kirkilą, esą jis Seimo posėdžiui pirmininkavo neblaivus. Dėl tokių Seimo nario Jurgio Razmos mestų kaltinimų Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Etikos sargai buvo linkę manyti, kad toks kalbėjimas apie galimą Seimo narių girtumą, neturint įrodymų, diskredituoja pačios institucijos vardą. "Mesti tokie kaltinimai, bet nebuvo nustatyta, ar G.Kirkilas buvo neblaivus, ar nebuvo. Toks elgesys, kai mes galime bet kurį Seimo narį įtarti nebūtais dalykais, neturėdami tam tikrų įrodymų, tikrai diskredituoja pačios institucijos vardą", – žurnalistams tuomet sakė šios komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė. Jeigu būtų girtumo požymių, jos nuomone, reikėtų kalbėti ir reaguoti, bet "šiuo atveju nebuvo kuo įtarti Seimo pirmininko pavaduotojo".

Seimo konservatoriams kilus įtarimų dėl galimai alkoholį vartojusio G.Kirkilo, jis pats teigė alkoholį vartojantis saikingai, o tą dieną jo nevartojęs.

Sąžinė rami

Tikrai ne taurę kavos 2000-ųjų vasarą buvo išgėręs ir jau minėtas buvęs ilgametis Kauno meras, dabar – Seimo narys konservatorius A.Kupčinskas, vėliau ne kartą pripažinęs, kad 2000-ųjų rugpjūčio 14 d. yra viena nemaloniausių jo gyvenime. Tą dieną jis buvo nubaustas 2 tūkst. litų bauda už tai, kad lengvąjį automobilį vairavo išgėręs ir pateko į avariją. "Nė vienas nėra be nuodėmės, aš – taip pat", – tuomet sakė A.Kupčinskas.

"Neprasilenkėme ant kalnelio važiuodami siauru miško keliuku. Buvo galima ginčytis, kas kaltas dėl įvykio, tačiau man nustatė girtumą ir pripažino kaltu. Tuo metu neturėjau pinigų, teko skolintis, kad galėčiau sumokėti baudą, bet iš tėvų pinigų neėmiau", – nemalonaus įvykio aplinkybes po kurio laiko aiškino A.Kupčinskas.

"Mano sąžinė rami, nes nuo atsakomybės nebėgau, baudą sumokėjau. Padariau išvadas, daugiau panašių nesusipratimų nėra buvę. Dabar ir šuniukus ties pėsčiųjų perėjomis praleidžiu", – juokavo tuometis Kauno meras. Jis, beje, garsėjo kaip uolus kovotojas su girtaujančiais savivaldybės tarnautojais ir nuolat kartojo, kad politikams galioja griežtesnės moralinės normos nei paprastiems piliečiams.

Savivaldybė – su kvapeliu

2013-ųjų gruodį viešumon iškilo tuomečio Kauno vicemero socialdemokrato Vasilijaus Popovo bėdos – policijos pareigūnai, atvykę į Kauno miesto savivaldybę, nustatė vicemerui sunkų girtumo laipsnį. Į alkoholio tikrintuvą V.Popovas pripūtė 2,94 promilės.

Švietimą, sveikatos apsaugą, ekologiją, sportą ir kitas sritis kuravęs mero pavaduotojas po šio įvykio išplatino atsiprašymą, pripažino, kad turi problemų dėl alkoholio, kelias savaites atostogavo, tačiau savo posto nepaliko. Jo atleidimo klausimas taryboje net nebuvo svarstytas.

Dėl draugystės su alkoholiu garsėjo ir skandalingasis politikas Vytautas Šustauskas, tačiau tai jam nesutrukdė eiti Kauno miesto mero pareigų ar dirbti Seime. Apie mero V.Šustausko draugystę su taurele ir nuotykius apsvaigus sklandė legendos, o bene labiausiai V.Šustauskas išgarsėjo per vieną baikerių šventę – tuomet jis girtas šoko, dainavo ir su malonumu pozavo fotografams. Nevengdavo skandalingasis politikas ir vairuoti išgėręs, o sykį sukėlęs avariją neblaivus kone per stebuklą liko beveik nesusižalojęs.

2014 m. Kovotojų už Lietuvą sąjungai tuomet vadovavęs, kaip įtariama, neblaivus V.Šustauskas smaginosi Laisvės alėjoje, o paskui užsuko ir į savivaldybę, kur sukėlė chaosą miesto tarybos posėdyje, įsiutęs ant žurnalistų riebiais keiksmais kvietė juos dvikovon.

Dėl draugystės su alkoholiu garsėjo ir skandalingasis politikas V.Šustauskas, tačiau tai jam nesutrukdė eiti Kauno miesto mero pareigų ar dirbti Seime./V. Skaraičio (Fotobanko) nuotr.

Politologas B.Ivanovas vis dėlto linkęs manyti, kad nuo A.Kupčinsko meravimo laikų situacija Kauno savivaldybėje ėmė gerėti. "Neminėsime tų veikėjų pavardžių, bet anksčiau savivaldybėje tvyrojo toks aitrus ne paties geriausio brendžiuko ir kavos kvapelis. Ir po truputėlį tas kvapas pradėjo sklaidytis. Jis pažįstamas, nes kai kuriose mokslo įstaigose irgi tvyro", – su ironijos gaidele pastebi pašnekovas. Jis sako sulaukdavęs ir savo studentų nusiskundimų dėl to, ką šie matydavo savivaldybėje atėję atlikti praktikos. "Bet tai buvo seniai", – pridūrė politologas.

Ar tai rodo, kad išties situacija keičiasi? "Dabar tiesiog kita situacija – karantinas, daugelis dirba iš namų – prie kompiuterio gali ir be kelnių, ir su viskio buteliu sėdėti, juk kompiuteris neturi alkotesterio ir nepatikrinsi, kaip tie politikai dirba, – juokėsi B.Ivanovas. – Juk visi pamename, kaip Seime politikai pūtė į alkotesterį, o paskui stebėjosi, kaip galėjo tiek pripūsti. Pagaliau, mes matome tik patį paviršių – juk policijos pareigūnai visų politikų nepatikrina."

Iš kitų klaidų nepasimoko

Tikrai ne vien Kauno politikai tokie nuodėmingi. Tarp Seimo narių būta ne vieno, susitepusio savo biografiją dėl draugystės su velnio lašais.

Buvęs Seimo narys Linas Balsys 2017 m. lapkritį į alkotesterį Seime pripūtė net 1,82 promilės. Tuomet jis gynėsi vartojęs ne alkoholį, o vaistus, ir netrukus savo automobiliu paliko Seimą. Įtardami, kad jis galėjo sėsti prie vairo neblaivus, Seimo darbuotojai pranešė policijai, o įvykis virto kone detektyvu, mat L.Balsys nepanoro bendrauti su pareigūnais, tad šiems teko budėti prie jo namų. Pradėtas tyrimas dėl L.Balsio vairavimo esant neblaiviam vėliau nutrauktas, nes nepavyko surinkti pakankamai įrodymų. Kad yra priklausomas nuo alkoholio, pats politikas nepripažino. Šią kadenciją L.Balsys į Seimą neišrinktas.

2014 m. Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis suabejojo socialdemokrato Broniaus Bradausko blaivumu darbe. K.Masiulis tuomet tvirtino, kad B.Bradauskas jam esą siūlė į snukį ir nesutiko pasitikrinti alkotesteriu. Pats B.Bradauskas tvirtino alkoholio nevartojęs ir sakė, kad tai provokacija.

2013 m. pareigūnams sustabdžius tuometės Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkės pavaduotojos Vincės Vaidevutės Margevičienės vairuojamą automobilį, alkoholio tikrintuvas užfiksavo 0,61 promilės. Seimo narė teisinosi, kad prieš sėsdama prie vairo gėrė širdį stiprinančių lašų – gudobelių antpilo. Teismas jai skyrė 1 tūkst. litų baudą ir metams atėmė teisę vairuoti.

Pilietinės demokratijos partijai atstovavęs Seimo narys Vladimiras Orechovas 2008 m. vasarį vairavo neblaivus – politiko kraujyje tuokart rasta 2 promilės alkoholio. Teismas Seimo nariui skyrė 2,5 tūkst. litų baudą bei devyniems mėnesiams atėmė teisę vairuoti.

2012 m. Seimo narys liberalcentristas Vincas Babilius, sukėlęs avariją, pabėgo iš įvykio vietos. Liudininkai tuomet tvirtino, kad Seimo narys atrodė neblaivus, svirduliavo ir siūlė nemenką kyšį. Girtas vairavęs jis neprisipažino, bet gavo 3,5 tūkst. litų baudą ir ketveriems metams neteko teisės vairuoti. 2012 m. rinkimuose į Seimą rinkėjų palaikymo V.Babiliui nepakako.

2008 m. tuomet konservatorių Egidijų Vareikį prieš pat Seimo rinkimus policija pagavo vairuojantį neblaivų – Seimo narys į alkoholio tikrintuvą įpūtė 1,37 promilės. Politikas paskelbė, kad traukiasi iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų sąrašo, bet likus kiek daugiau nei dviem savaitėms iki rinkimų to padaryti nebegalima, o su partijos sąrašu jis vėl buvo išrinktas į Seimą ir niekur nebesitraukė. 2013 m. vėl iškilo viešumon incidentai – Seimo narys neblaivus užtiktas Vilniaus oro uoste belaukiantis skrydžio į tarnybinę komandiruotę. Partijos vadovybės raginimai po šio įvykio trauktis iš Seimo liko neišgirsti. Po gydymosi nuo alkoholizmo politikas tikina įveikęs ligą ir gyvenantis blaivų gyvenimą. 2016 m. jis vėl buvo išrinktas į Seimą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašu. Šį rudenį kandidatavęs su nauja politine jėga Krikščionių sąjunga E.Vareikis į Seimą nebepateko.

2009 m. rudenį prie vairo neblaivus buvo sulaikytas tuometis Seimo narys konservatorius Arvydas Vidžiūnas – jam nustatytas 0,83 promilės girtumas. Teismas politiką išteisino abejojant dėl alkoholio matuoklio parodymų objektyvumo. Politinės atsakomybės jis taip pat nesulaukė.

Pilstė Seimo salėje

Socialdemokratas Gintautas Mikolaitis 2008 m. išgarsėjo, kai sunkiai besiorientuodamas blaškėsi po Seimo rūmus. Tuomet Seimo narys išvyko į ligoninę tikrintis girtumo, bet paskui persigalvojo ir tai padaryti atsisakė.

2006 m. pavasarį G.Mikolaitis sukėlė avariją ir pabėgo – buvo kilę įtarimų, kad jis galėjo vairuoti neblaivus. Už šį poelgį jis gavo 3 tūkst. litų baudą, o partijos bendražygiai jį nubaudė išbraukdami iš sąrašo prieš 2008 m. vykusius rinkimus į Seimą.

2005 m. Darbo partijai atstovavusi Seimo narė Vilma Martinkaitienė neblaivi prie vairo pareigūnams įkliuvo Palangoje. Politikė prisistatė esanti bedarbė – slėpė, kad yra Seimo narė. Jai tada nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,78 promilės alkoholio. Seimo narė sulaukė Seimo etikos ir procedūrų komisijos įspėjimo.

2006 m. Vilniuje vairuojantis neblaivus per policijos reidą sulaikytas Seimo narys socialdemokratas Juozas Palionis.

Šiandien tai sunkiai įsivaizduojama, bet 2002 m. Seimo narys socialliberalas Kęstutis Skamarakas Seimo posėdžių salėje kolegoms politikams ir ten dirbusiems žurnalistams pilstė brendį – taip tautos išrinktasis šventė savo 50-metį. Tuomet K.Skamarako galimybe toliau dirbti Seime niekas nesuabejojo – politikas Seime išbuvo visą kadenciją, o vėliau dar tapo ir dirbo Raseinių meru.