Už jos kandidatūrą balsavo 62 Seimo nariai, prieš buvo dešimt, susilaikė 41 parlamentaras.

I. Šimonytės kandidatūrą palaikė visi posėdyje dalyvavę konservatoriai ir Laisvės partijos frakcijos nariai bei penki Mišrios Seimo narių grupės atstovai: Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Algirdas Butkevičius, Domas Griškevičius ir Andrius Palionis.

Aštuoni socialdemokratai, trys „darbiečiai“ ir vienas „valstietis“ balsavime nedalyvavo.

Premjero kandidatūra tvirtinama paprasta balsų dauguma nuo dalyvavusiųjų balsavime, tad nedalyvavusieji balsavime galėjo užtikrinti mažesnį balsų persvaros poreikį kandidatūrai patvirtinti.

Didžiausia opozicinė „valstiečių“ frakcija teigė negalinti palaikyti I. Šimonytės kandidatūros, nes nemato Vyriausybės programos apmatų, jai nerimą kelia ministrų kandidatūrų pasirinkimas, jų praeitis dėl interesų painiojimo ir klausimai dėl kompetencijos.

„Valstiečių“ seniūnė Aušrinė Norkienė tvirtino, kad naujoji valdžia neturi COVID-19 suvaldymo plano.

„Deja, COVID-19 suvaldymo planai tėra deklaracijos, iki šiol nėra aišku, kokios konkrečiai lyderystės, kokių priemonių gerbiama kandidatė imsis šioje srityje“, – tvirtino ji.

Opozicinių socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas tvirtino, kad jų frakcija negali palaikyti bene dešiniausios Vyriausybės Lietuvos istorijoje. Anot jo, kai kurių kandidatų į ministrus pasisakymai smarkiai prieštarauja socialdemokratų vertybėms, nuostatoms.

„Darbiečių“ seniūnas Vigilijus Jukna sakė, kad gerbdama rinkėjų valią, Darbo partijos frakcija netrukdys sudaryti Vyriausybę sunkioje COVID-19 situacijoje.

Tuo metu konservatorių atstovas Mindaugas Lingė tvirtino, kad I. Šimonytė yra geriausiai pasirengusi Vyriausybės vadovės pareigoms.

Šiandien mes turime pasiruošusią kandidatę į ministres pirmininkes visomis savybėmis, kurių šiame laikotarpyje ypatingai reikia Lietuvai.

„Šiandien mes turime pasiruošusią kandidatę į ministres pirmininkes visomis savybėmis, kurių šiame laikotarpyje ypatingai reikia Lietuvai. Mes turime kandidatę turi savo kalbomis nekuria iliuzijų, kuri kalba taip, kaip yra, kalba tiesą, kurią galbūt kai kam girdėti yra nepatogu, kuri geba apginti kiekvieną savo žodį, gebėti įsiklausyti į kitą kalbantįjį, esantį ne tik šitos frakcijos, bet ir kitose salės pusėje“, – sakė parlamentaras.

I. Šimonytė savo ruožtu dėkojo Seimo nariams už gerus žodžius, palinkėjimus, kritiką.

„Ar nėra geresnių už mane? Žinoma, kad yra, jų visada yra, bet jau taip atsitiko, kad rinkėjų valia šitoje tribūnoje stoviu aš“, – sakė ji.

Atsakydama į priekaištus dėl koronaviruso valdymo, komandos pasirinkimo, kandidatė sakė, kad rinkdamasi pretendentus į ministrus ji vertino visų jų savybes, gebėjimą įgyvendinti būsimus darbus, o COVID-19, anot jos, įveiks ne valdžia, o žmonės.

Ar nėra geresnių už mane? Žinoma, kad yra, jų visada yra, bet jau taip atsitiko, kad rinkėjų valia šitoje tribūnoje stoviu aš.

I. Šimonytė sakė prisiimanti asmeninę atsakomybę už visus savo pasiūlytus pretendentus į ministrus.

„Esame koalicijoje sutarę, kad jeigu iškilus kokiam nors šešėliui kas nors iš kabineto nuspręstų nepasitraukti, tuomet, matyt, pagal tokią logiką tektų pasitraukti man pačiai. Esu pasirengusi tą atsakomybę prisiimti“, – teigė ji.

Kadangi iki paskutinės minutės nebuvo aišku, ar užteks balsų pritarti jos kandidatūrai, I. Šimonytė tvirtino esanti rami dėl bet kokio balsavimo rezultato. Politikė vėl citavo savo mėgstamą literatūros herojų Šveiką, kad „vis tiek kaip nors bus, dar niekada nebuvo, kad niekaip nebūtų“.

„Mano dvasinė ramybė nesutriks dėl bet kokio jūsų sprendimo“, – teigė ji.

I. Šimonytės kandidatūrą į premjero pareigas pasiūlė centro dešinės koalicija, kurią sudaro konservatoriai, liberalai ir Laisvės partija. Jie Seime turi 73 mandatus iš 141.

Seimui pritarus premjero kandidatūrai ir prezidentui jį paskyrus, ministras pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę, pateikia svarstyti šios Vyriausybės programą. 

Vilniuje gimusi I. Šimonytė turi ekonomistės išsilavinimą, ji yra dirbusi Finansų ministerijoje nuo ekonomistės iki ministerijos sekretorės, viceministrės ir galiausiai finansų ministrės. Pastarąsias pareigas ji ėjo konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje 2009–2012 metais. Po to I. Šimonytė trejus metus dirbo Lietuvos banke, dėstytojavo Vilniaus universitete, kol 2016 metais su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais pateko į parlamentą.

„Man rodos, kad čia yra aiški techninė problema, todėl, kad mes turime būrį žmonių, kurie turėjo kad ir labai nedidelį kontaktą su užsikrėtusiaisiais, dabar priversti būti izoliacijoj, aš sakyčiau, kad tai techninė-administracinė problema. (...) Bet yra galimybė, kad scenarijus nebus toks ir blogas“, – pažymėjo konservatorių vadovas.

Opozicinės Darbo partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos susilaikys balsuodamos dėl centro dešiniųjų kandidatės į premjeres Ingridos Šimonytės kandidatūros, nors dalis socialdemokratų gali balsavime nedalyvauti.

Antradienį iš Seimo žadantis pasitraukti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad frakcija balsuos vieningai prieš I. Šimonytės kandidatūrą.

I. Šimonytės kandidatūrą į premjero pareigas siūlo centro dešinės koalicija, kurią sudaro konservatoriai, liberalai ir Laisvės partija. Jie Seime turi 73 mandatus iš 141. Visa vienuolikos narių valdančioji Liberalų sąjūdžio frakcija dėl kontakto su užsikrėtusiaisiais koronavirusu yra izoliacijoje.

Nutarimas dėl pritarimo premjero kandidatūrai priimamas paprasta balsų dauguma atviru balsavimu.

„Kiekviena frakcija sprendžia iš tos situacijos, kokia jai atrodo teisinga. Jeigu tikslas yra oponuoti viskam – tai ir oponuojama viskam. O jei tikslas yra ieškoti kažkokio racionalaus sprendimo, atsižvelgiant į situaciją – tai yra kitas dalykas. Žinoma, galima naudotis tuo, kad Liberalų sąjūdis yra visas uždarytas... Kai kas keistomis aplinkybėmis, kai yra izoliuoti tie žmonės, kurie jau buvo izoliuoti ir galimybė užsikrėsti praktiškai buvo neegzistuojanti. Tačiau klausimas, kodėl taip yra, yra ne man“, – žurnalistams Seime prieš balsavimą dėl jos kandidatūros į ministres pirmininkes sakė I. Šimonytė.

Kiekviena frakcija sprendžia iš tos situacijos, kokia jai atrodo teisinga. Jeigu tikslas yra oponuoti viskam – tai ir oponuojama viskam.

„Man teko kalbėti su visomis frakcijomis, kurios matė reikalą su manimi susitikti ir yra žmonių, kurie mane pažįsta turbūt ne pirmi metai ir galbūt gali mano kandidatūrą įvertinti asmeniškai, kitaip negu frakcijos pozicija. Bet jei frakcija sutarė dėl kažkokios pozicijos – tai tokia yra politika. Nereikia čia labai kažko ieškoti“, – teigė I. Šimonytė.

Seimas antradienį turėtų apsispręsti, ar premjerės pozicijoje nori matyti buvusią finansų ministrę I. Šimonytę.

Dėl nustatytų užsikrėtimų COVID-19 dalis valdančiųjų turės likti saviizoliacijoje ir balsavime dalyvauti negalės. Todėl nėra aišku, ar, opozicijai teigiant, kad I. Šimonytės kandidatūros nepalaikys, pavyks iš pirmo karto ją patvirtinti premjere.

Jei taip atsitiktų,  I. Šimonytės kandidatūra galėtų būti teikiama iš naujo.

Tai po antradienį ryte vykusio frakcijos posėdžio Eltai sakė šios frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna.

„Darbo partija dirba opozicijoje. Mes gerbiame rinkėjų valią, todėl netrukdysime sudaryti naujos Vyriausybės. Darbo partija yra opozicinė partija, todėl balsuodami susilaikysime“, – sakė V. Jukna.

Jis pabrėžė, kad „darbiečiai“ dirba konstruktyvioje opozicijoje ir gerus sprendimus būsimos Vyriausybės žada paremti.

Darbo partija yra opozicinė partija, todėl balsuodami susilaikysime.

Pasak V. Juknos, kol kas dar nėra būsimos Vyriausybės programos.

„Mūsų programa yra agresyvesnė, gal gilesnė. Taip, norėtųsi, kad daugiau mūsų programinių nuostatų atsidurtų būsimoje programoje, bet  šiuo metu netgi ir programos juodraščio nematome“, – sakė jis.

Susilaikys ir socialdemokratai

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Algirdas Sysas BNS patvirtino, kad balsuojant dėl I. Šimonytės frakcija susilaikys, bet dalis narų gali balsavime nedalyvauti.

Seimo opozicinė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija ketina nepalaikyti antradienio balsavime I.Šimonytės kandidatūros į premjeres. Pasak frakcijos nuomonę įgarsinusio LSDP pirmininko Gintauto Palucko, socialdemokratai I. Šimonytei nepataikaus, todėl dešinieji turėtų patys surasti balsų tiek tvirtinant premjerę, tiek tvirtinant Vyriausybės programą.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

„Savo pasisakyme gerbiama kandidatė Ingrida Šimonytė prašė pasitikėjimo kredito, o ne pataikavimo. Todėl socialdemokratai tikrai nepataikaudami nuoširdžiai sako, kad ši Vyriausybė, matyt, bus dešiniausia arba liberaliausia kokia tik yra buvusi ir oponavimo iš kairės tikrai sulauks nemažai“, – iš Seimo tribūnos sakė G. Paluckas.

Savo pasisakyme gerbiama kandidatė Ingrida Šimonytė prašė pasitikėjimo kredito, o ne pataikavimo.

Politikas teigė, kad jo vedama partija nesulaukė atsakymų į visus I. Šimonytei užduotus klausimus. Be to, akcentavo G. Paluckas, įtarimų LSDP sukėlė ir kai kurių kandidatų į ministrus pasisakymai.

„Todėl tikime, kad valdančioji dauguma turi prisiimti atsakomybę už siūlomą valstybės raidos viziją ir, matyt, savo balsais patvirtinti savo keliamą kandidatę. Todėl socialdemokratų frakcija nebalsuos už Ingridos Šimonytės kandidatūrą“, – aiškino politikas.

„Valstiečiai“ balsuos prieš

Antradienį iš Seimo žadantis pasitraukti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad frakcija balsuos vieningai prieš I. Šimonytės kandidatūrą.

„Mūsų frakcija, aš labai tikiuosi, visa balsuos prieš, nes tai labai normalus opozicijos žingsnis. Už kitas (opozicines) frakcijas negaliu pasakyti, jos šiandien ryte spręs, būtų labai logiška, kad balsuotų „prieš“, – antradienį LRT radijui sakė R. Karbauskis.

Pasak jo, „jei iš opozicijos niekas nebalsuotų už I. Šimonytę, beviltiška, kad ji būtų patvirtinta kandidate į premjeres“.

„Valstiečių“ lyderis tikino, kad šis sprendimas nėra susijęs su nesutarimais Seime dėl parlamento vadovybės formavimo, „valstiečiams“ likus be Seimo pirmininko pavaduotojo posto.

Mišri Seimo narių grupė balsuos laisvai

Mišri Seimo narių grupė dėl I. Šimonytės kandidatūros į premjeres balsuos laisvai.

„Mišri grupė buvo susitikusi su kandidate į ministres pirmininkes, jos paklausė, kai kas liko patenkinti atsakymais, kai kas nelabai patenkinti, todėl Mišri grupė balsuos laisvai“, – Seimo posėdyje antradienį teigė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras Kęstutis Glaveckas.

Parlamentaras akcentavo ir I. Šimonytės komandos svarbą.

„Mišrioje frakcijoje mes manome, kad labai svarbus klausimas yra komandos sudarymas, nes viena ministrė pirmininkė, kad ir kokia ji būtų – žmogus ar moteris orkestras, ji iš tikro nesukoreguos visų, ir ta visa komanda, kuri bus, turi labai smarkiai jai padėti. Klausimas, ar užteks tų kompetencijų, klausimas, ar užteks to patyrimo“, – sakė K. Glaveckas.

I. Šimonytės kandidatūrą į premjero pareigas siūlo centro dešinės koalicija, kurią sudaro konservatoriai, liberalai ir Laisvės partija. Jie Seime turi 73 mandatus iš 141. Visa valdančioji Liberalų sąjūdžio frakcija dėl kontakto su koronavirusu yra izoliacijoje.

Nutarimas dėl pritarimo premjero kandidatūrai priimamas paprasta balsų dauguma atviru balsavimu.

Po vidurdienio numatomas balsavimas, ar pritarti jos kandidatūrai.

Nutarimas dėl pritarimo premjero kandidatūrai priimamas paprasta balsų dauguma atviru balsavimu.

Didžiausia opozicinė „valstiečių“ frakcija teigė negalinti palaikyti I. Šimonytės kandidatūros, nes nemato Vyriausybės programos apmatų, jai nerimą kelia ministrų kandidatūrų pasirinkimas, jų praeitis dėl interesų painiojimo ir klausimai dėl kompetencijos.

„Valstiečių“ seniūnė Aušrinė Norkienė tvirtino, kad naujoji valdžia neturi COVID-19 suvaldymo plano.

„Deja, COVID-19 suvaldymo planai tėra deklaracijos, iki šiol nėra aišku, kokios konkrečiai lyderystės, kokių priemonių gerbiama kandidatė imsis šioje srityje“, – tvirtino ji.

Opozicinių socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas tvirtino, kad jų frakcija negali palaikyti bene dešiniausios Vyriausybės Lietuvos istorijoje. Anot jo, kai kurių kandidatų į ministrus pasisakymai smarkiai prieštarauja socialdemokratų vertybėms, nuostatoms.

„Deja, COVID-19 suvaldymo planai tėra deklaracijos, iki šiol nėra aišku, kokios konkrečiai lyderystės, kokių priemonių gerbiama kandidatė imsis šioje srityje.

„Darbiečių“ seniūnas Vigilijus Jukna sakė, kad gerbdama rinkėjų valią, Darbo partijos frakcija netrukdys sudaryti Vyriausybę sunkioje COVID-19 situacijoje.

Tuo metu konservatorių atstovas Mindaugas Lingė tvirtino, kad I. Šimonytė yra geriausiai pasirengusi Vyriausybės vadovės pareigoms.

„Šiandien mes turime pasiruošusią kandidatę į ministres pirmininkes visomis savybėmis, kurių šiame laikotarpyje ypatingai reikia Lietuvai. Mes turime kandidatę turi savo kalbomis nekuria iliuzijų, kuri kalba taip, kaip yra, kalba tiesą, kurią galbūt kai kam girdėti yra nepatogu, kuri geba apginti kiekvieną savo žodį, gebėti įsiklausyti į kitą kalbantįjį, esantį ne tik šitos frakcijos, bet ir kitose salės pusėje“, – sakė parlamentaras.

I. Šimonytės kandidatūrą į premjero pareigas pasiūlė centro dešinės koalicija, kurią sudaro konservatoriai, liberalai ir Laisvės partija. Jie Seime turi 73 mandatus iš 141.

Seimui pritarus premjero kandidatūrai ir prezidentui jį paskyrus, ministras pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę, pateikia svarstyti šios Vyriausybės programą. 

Vilniuje gimusi I. Šimonytė turi ekonomistės išsilavinimą, ji yra dirbusi Finansų ministerijoje nuo ekonomistės iki ministerijos sekretorės, viceministrės ir galiausiai finansų ministrės. Pastarąsias pareigas ji ėjo konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje 2009–2012 metais. Po to I. Šimonytė trejus metus dirbo Lietuvos banke, dėstytojavo Vilniaus universitete, kol 2016 metais su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais pateko į parlamentą.

Ekspertė atkreipia dėmesį, kad daugiausiai abejonių dėl I. Šimonytės kandidatūros patvirtinimo kelia tai, kad pastaruoju metu Seimo dauguma yra gerokai „aptrupėjusi“, nes dalis valdančiųjų dėl parlamente pradėjusio plisti koronaviruso – saviizoliacijoje.

R. Urbonaitė taip pat pažymi, kad Seime tvyrant įtampoms dėl postų dalybų, valdantieji opozicinėmis partijomis neturėtų pernelyg pasitikėti. Todėl, ekspertės vertinimu, valdantiesiems visų pirma reikia labai gerai įsivertinti, kiek opozicinių frakcijų atstovų galėtų paremti I. Šimonytės kandidatūrą, ir tik tada organizuoti balsavimą.

Valdantiesiems reikės opozicijos frakcijų palaikymo

Politologė R. Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad koronavirusu susirgus trims Liberalų sąjūdžio nariams valdančioji dauguma, formaliai sudaryta iš 73 narių, neatrodo labai stabiliai. Daliai valdančiųjų esant saviizoliacijoje, politologės teigimu, kyla rizika, kad antradienį vyksiančiame Seimo posėdyje gali pritrūkti daugumos balsų tvirtinant I. Šimonytės kandidatūrą į premjeres.

„Matematika yra tokia, kad dabar formaliai valdančiojoje daugumoje yra likę 73 žmonės. Dalis iš jų jau yra sergantys COVID-19, dalis nežinia, ar per savaitgalį neatsidurs saviizoliacijoje. Tai natūralu, kad formalioji dalis yra gerokai aptrupėjusi. Balsavimas, jeigu vyktų, tai, akivaizdu, kad valdantiesiems reikėtų papildomų balsų ne tik iš formaliosios daugumos, bet ir iš kitų frakcijų: Mišriosios grupės, „darbiečių“, „socdemų“ ir „valstiečių““, – Eltai teigė R. Urbonaitė.

Matematika yra tokia, kad dabar formaliai valdančiojoje daugumoje yra likę 73 žmonės. Dalis iš jų jau yra sergantys COVID-19, dalis nežinia, ar per savaitgalį neatsidurs saviizoliacijoje.

Politologė abejoja, kad tarp „valstiečių“ atsiras parlamentarų, palaikančių I. Šimonytės kandidatūrą, todėl akcentuoja, kad valdančiajai daugumai vienintelis kelias yra ieškoti palaikymo „darbiečių“ bei socialdemokratų gretose.

„Beveik neabejoju, kad „valstiečių“ gretose balsavimas bus "prieš", o tose mažosiose opozicinėse frakcijose, kaip socialdemokratų arba „darbiečių“ gali būti palankumo, bet aš tikrai neduočiau nukirsti rankos, kad visi balsuos už I. Šimonytės kandidatūrą“, – savo nuomonę išsakė ji.

„Santykiai lyg labai ir nepagadinti, bet, pavyzdžiui, pats Gintautas Paluckas akivaizdu, kad dabar valdančiaisiais nėra labai susižavėjęs. Bet, aišku, kaip balsuos ir kokį galutinį sprendimą priims, kai bus faktas, tada galėsime ir vertinti“, – pridūrė ji.

Valdantieji turi labai realiai įsivertinti galimybes

R. Urbonaitė akcentuoja, kad šioje situacijoje valdantieji turi labai gerai paskaičiuoti ir įsitikinti, kad tvirtinant I. Šimonytės kandidatūrą balsų nepritrūks.

„Prieš balsavimą valdantiesiems reikėtų gerai paskaičiuoti, padaryti namų darbus, įvertinti situaciją ir daryti balsavimą, tik tada, jeigu bus tikri, kad elementariai matematiškai tų balsų užtenka. Nes mažų mažiausiai, ko norėtųsi, kad vien dėl techninių aspektų mes turėtume balsavimą su rizika. Aš manau, kad čia rizikuoti tikrai nevertėtų“, – savo įžvalgomis dalinosi R. Urbonaitė.

Politologė pripažįsta, kad nors situacija nėra lengvai nuspėjama, tačiau akcentuoja mananti, kad valdantieji savo galimybes įsivertins racionaliai ir neorganizuos balsavimo dėl I. Šimonytės kandidatūros į tvirtinimo, kol nebus tikri jo sėkme.

Taip kad gali tekti galbūt ir dar ilgiau šiai Vyriausybei padirbti, negu kad buvo iš pradžių planuota.

R. Urbonaitė teigia, kad net ir susiklosčius hipotetiniam scenarijui, jog I. Šimonytė nebūtų pratvirtinta premjere, greičiausiai politikės kandidatūra būtų teikiama dar kartą.

„Sveikas protas vis tiek diktuoja, kad jeigu hipotetiškai vertinant taip ir nutiktų, tai to priežastis būtų ne dėl to, kad nėra daugumos, o tiesiog dėl to, kad ji šiandien negali susirinkti“, – atkreipė dėmesį R. Urbonaitė.

Visgi ekspertė atkreipia dėmesį, kad bet kokiu atveju situacija yra sudėtinga. R. Urbonaitė akcentuoja, kad jei dėl Seime plintančio koronaviruso Vyriausybės formavimas vėlinamas, tai dar labiau nukels ir naujojo Ministrų kabineto darbo pradžią, o tai, pasak jos, plintant koronaviruso pandemijai nebūtų teigiamas ženklas.

„Seime nestabilu, o jei naujosios Vyriausybės formavimas dar būtų vėlinamas, tai natūralu, kad kalbant apie darbų pradžią, kuri labai jau reikalinga, atsižvelgiant į tą pačią pandemijos situaciją, tai tikrai nebūtų labai geri ženklai. Taip kad gali tekti galbūt ir dar ilgiau šiai Vyriausybei padirbti, negu kad buvo iš pradžių planuota“, – atkreipė dėmesį ji.

„Aš – ne valstietis ir man labai nepatiko ta mada, kuri buvo praėjusioje kadencijoje, kai opozicija registruodavo pasiūlymą, valdančioji dauguma džiugiai tą pasiūlymą praspirdavo ir po kelių dienų įregistruodavo savo“, – ketvirtadienį per susitikimą su Socialdemokratų partijos frakcija sakė I. Šimonytė.

„Man atrodo, tai ir teisėkūros požiūriu, ir statistikos požiūriu, ir visais kitais požiūriais yra beprasmis dalykas“, – teigė ji.

Taip kandidatė į premjeres kalbėjo atsakydama į socialdemokrato Lino Jonausko klausimą dėl jo jau registruoto projekto, numatančio verslinės žvejybos Kuršių mariose uždraudimą.

I. Šimonytė teigė, kad šis klausimas Seime bus sprendžiamas greitai.

Man atrodo, kad net turėdami skirtingas nuomones tikrai galime šnekėtis, pažadu, kad jeigu jūsų frakcija norės šnekėtis, ginčytis, diskutuoti, pažadu ateiti į frakciją.

„Manau, kad jūs su Aiste Gedvilienė rasite sutarimą Seime (...) Tikrai nepretenduojam į autorystę, manau, kad susitarsime“, – sakė ji.

Jeigu bus paskirta premjere, konservatorių atstovė žadėjo gavusi kvietimą būtinai atvykti į socialdemokratų frakciją.

„Man atrodo, kad net turėdami skirtingas nuomones tikrai galime šnekėtis, pažadu, kad jeigu jūsų frakcija norės šnekėtis, ginčytis, diskutuoti, pažadu ateiti į frakciją“, – sakė ji.

Nepaisant to, socialdemokratai nežada, kad kitą savaitę balsuos už I. Šimonytės kandidatūrą į ministres pirmininkes.

„Labai malonu, labai gražu ir labai gerai, bet laukiame Vyriausybės programos projekto ir jam pateiksime vertinimą. Į kai kuriuos klausimus atsakyta labai aptakiai, į kai kuriuos klausimus sąmoningai vengta tiesaus atsakymo, tai natūralu, tai politika. Todėl tai, kas bus užrašyta Vyriausybės programoje, tą mes ir vertinsime“, – po susitikimo žurnalistams sakė LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.

Socialdemokratų partijos frakcija turi 12 narių.

I. Šimonytės kandidatūrą į premjeres pasiūlė valdančioji dešiniųjų – konservatorių, liberalų ir Laisvės partijos – koalicija.

„Vyriausybės keičiasi sudėtingu metu, kai reikia apsaugoti visuomenės sveikatą ir sveikatos sistemą nuo koronaviruso iššūkių, kartu išsaugant kiek įmanoma daugiau įprasto gyvenimo ritmo, verslo ir darbo vietų. Jau dabar reikia matyti, kad labai dideliu šios pandemijos liekamuoju reiškiniu, ir tai ne vien Lietuvoje, taps pasekmės psichinei žmonių sveikatai, jų emocinei būklei. Apie tai reikia galvoti jau dabar, kai atrodo, kad šiandien daug svarbiau susiskaičiuoti mėgintuvėlius ir laisvas lovas“, – sakė ji.

I. Šimonytė teigia, kad, skirtingai nei kitos naujai pradedančios Vyriausybės, dešinioji koalicija vengs skambių pažadų Lietuvos žmonėms.

O yra ir būdas, visų pirma, gerbti žmogų, jo šeimą ir bendruomenę, juos įgalinant ir valstybės rankomis spręsti tik tiek, kiek reikia siekiant kuo lygesnių starto, o ne rezultato galimybių.

„Žinau, kad dauguma Vyriausybių pradeda savo veiklą nuo skambių reformų pažadų. Sąmoningai to vengiu ne todėl, kad manau, jog pokyčiams ne metas ar jų nereikia. O todėl, kad žodžiu „reforma“ mes įpratome vadinti menkiausią oro virptelėjimą, kuris visiškai nekeičia žmonių padėties. Vyriausybės programą rengsime ne bandydami maksimizuoti reformų skaičių, o bandydami minimizuoti neįgyvendinamus įsipareigojimus padaryti viską čia ir dabar. Tikiuosi, kad sutarsime dėl rinkinio siektinų rezultatų, judėjimą kurių link bandytume sąžiningai įsivertinti, nes labai nedaug jų pavyktų galutinai pasiekti per ketverių metų kadenciją. Nebent vėl užsiduotume siekinius, kurie labai mažai reiškia žmogaus kasdienybėje“, – teigė ji.

Pasak jos, koalicijos sutartyje daug kalbama ir apie viešuosius sektorius, ir apie valstybės tarnybą, ir apie socialinę apsaugą bei žaliąjį kursą.

„Visgi yra būdas bandyti apsimesti piliečių aukle, žinant už juos geriau, kokių dalykų kada ir kiek jiems reikia, beigi bandant visa tai valdiškomis rankomis padaryti. O yra ir būdas, visų pirma, gerbti žmogų, jo šeimą ir bendruomenę, juos įgalinant ir valstybės rankomis spręsti tik tiek, kiek reikia siekiant kuo lygesnių starto, o ne rezultato galimybių“, – sakė konservatorių sąrašo lyderė.

I. Šimonytė teigė, kad jai asmeniškai svarbiausias matas, kuriuo norėtų matuoti mūsų visų sėkmę, yra pasitikėjimas.

„Man neseniai sukako 46-eri. Pastarąjį dešimtmetį mano gyvenimas viešas ir nėra daug naujo, ką galėčiau apie save pasakyti, ko nesu sakiusi anksčiau. Pakartosiu tik vieną dalyką – man asmeniškai svarbiausias matas, kuriuo norėčiau matuoti mūsų visų sėkmę, yra pasitikėjimas. Nes tik jo stiprėjimas leidžia geriau spręsti tuos klausimus, kurie yra mūsų bendri, paliekant kiekvieno asmeninius klausimus spręsti pačiam žmogui ir jo šeimai. Tik stiprėjantis galvojimas, kad ne vien tu, bet ir kitas žmogus gali būti vertas pasitikėjimo, nebent jo jau yra įrodyta priešingai, leistų mums ropštis iš užburto „visi vagiai“ rato“, – sakė parlamentarė.

Pakartosiu tik vieną dalyką – man asmeniškai svarbiausias matas, kuriuo norėčiau matuoti mūsų visų sėkmę, yra pasitikėjimas.

„Mane stiprina, kad Nepriklausomybės karta, negąsdinta totalitarinio sekimo, žymiai atviriau priima kitokį ar kitaip manantį, drąsiau sako, ką išties galvoja, ir mažiau galvoja, kokiu šventu melu paslėpti tikrąsias mintis. Tai teikia vilties, kad vieną dieną nebus taip, kad naujai išrinktos valdžios imsime nekęsti jau rytoj po išrinkimo. Gal net ateis tokia diena, kai mums išvis nebelabai rūpės, koks naujojo ministro pirmininko vardas ir pavardė, nes dalykai valstybėje tiesiog vyks taip, kaip turi vykti“, – teigė ji.

Kita vertus, I. Šimonytė teigė jaučianti, kad iš opozicijos jos vadovaujama Vyriausybė kritikos sulauks nemažai.

„Vakar buvo daug jūrinių alegorijų ir istorinių diskursų. Tai neabejoju, kad mūsų laivą sups. Iš įvairių vakarykščių pareiškimų yra jausmo, kad bus norinčių jį ir tyčia pasiūbuoti, kad plaukiančius supykintų. Bet noriu tikėti, kad mano vestibiuliarinis aparatas, jau išbandytas krizėmis ir jų tyrimo komisijomis, tai atlaikys. Kaip ir patį išbandymą valdžia“, – sakė I. Šimonytė.

Nepartinės I. Šimonytės kandidatūrą į premjero pareigas siūlo centro dešinės koalicija, kurią sudaro konservatoriai, liberalai ir Laisvės partija. Jie Seime turi 74 mandatus iš 141.

Vilniuje gimusi I. Šimonytė turi ekonomistės išsilavinimą, ji yra dirbusi Finansų ministerijoje nuo ekonomistės iki ministerijos sekretorės, viceministrės ir galiausiai finansų ministrės. Pastarąsias pareigas ji ėjo konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje 2009–2012 metais. Po to I. Šimonytė trejus metus dirbo Lietuvos banke, dėstytojavo Vilniaus universitete, kol 2016 metais su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais pateko į parlamentą.

Kandidatė į premjeres teigia mokanti anglų, lenkų, rusų ir švedų kalbas, kaip savo pomėgį nurodo knygas.

Pagal Seimo statutą, prezidentui pristačius kandidatūrą, pretendentui suteikiamas žodis, jis atsako į klausimus. Po to svarstyti ministro pirmininko kandidatūrą perduodama frakcijoms. Jos kandidatūrą turi apsvarstyti ne vėliau kaip per dvi darbo dienas.

Ne vėliau kaip per savaitę nuo premjero kandidatūros pristatymo turi būti surengtas kitas Seimo posėdis sprendimui dėl pateiktos kandidatūros priimti.

Nutarimas dėl pritarimo premjero kandidatūrai priimamas paprasta balsų dauguma atviru balsavimu.

Ministras pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę, pateikia svarstyti šios Vyriausybės programą.