-
Šunį brendžiu girdžiusiam ir kankinusiam vyrui – tūkstantinė bauda: keturkojis konfiskuotas 12
„Kiekviena tokia istorija sukrečia net ir daug mačiusius. Nei vienas gyvūnas neturi tapti smurto, neadekvataus pykčio ar agresyvaus elgesio auka. Labai tikimės, kad tai bus pamoka tiems, kurie vis dar nejaučia jokios atsakomybės už savo veiksmus. Tokiems nepriežiūros, gyvūno kančios atvejams būtina nulinė visuomenės tolerancija, nes jie gali vykti bet kada kiekvieno kaimynystėje. Dėkojame visiems gyvūnų gerovei neabejingiems žmonėms, visuomenininkams, gyvūnų globos organizacijoms, kurie mums praneša apie netinkamą ir žiaurų elgesį su gyvūnais bei siūlo savo pagalbą, kad kenčiantį gyvūną laiku galėtume išgelbėti“, – teigė VMVT direktorius Mantas Staškevičius.
Labai tikimės, kad tai bus pamoka tiems, kurie vis dar nejaučia jokios atsakomybės už savo veiksmus.
Didelio atgarsio sulaukusi istorija įvyko 2021 metų lapkričio pabaigoje. Socialiniuose tinkluose pasklidusiame vaizdo įraše buvo rodoma, kaip šuo kankinamas, buvo girdimas jo cypimas, urzgimas. Tai, kad gyvūnas jaučia stresą ir baimę, rodė ir jo elgesys su šeimininku, gyvūnas vengė kontakto su juo. Transliaciją stebintys keli šimtai žmonių kankintojo buvo raginami tokius šunis bausti, mušti, teigiant, kad tai yra „dresavimo“ būdas, kad gyvūnai nejaučia jokio skausmo.
Apie žiaurų telšiškio elgesį su keturkoju rašyta ir portale kauno.diena.lt. Beglobių gyvūnų asociacijos „Telšių uodegėlė“ atstovai teigė, kad šuo buvo ne tik kankinamas, bet ir girdomas brendžiu. „Mus pasiekė tiesioginės live transliacijos epizodai, kai telšiškis T. P. kankina ir drasko savo mažylį šuniuką. Visiems giriasi, jog „Stafas skausmo nejaučia, todėl juos reikia auklėti kuloku“, kaip tuos šunis tik daužant eina išauklėti. Live vyko tiek sekmadienį vakare, tiek pirmadienį... Šunį girdė brendžiu, kandžiojo ausis, mušė ir smaugė“, – socialiniame tinkle rašė beglobių gyvūnų organizacija.
VMVT pažymi, kad tokių vaizdo epizodų rodymas, kuriuose užfiksuoti žiauraus elgesio veiksmai su gyvūnu, gyvūno kankinimo transliavimas viešai kitiems žmonėms tai propaguojant ir skatinant žiūrovus gyvūnams sukelti skausmą, baimę, kančią ar kitų nemalonių pojūčių, yra draudžiamas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu.
Šuo iš nesaugios ir pavojingos aplinkos buvo išgelbėtas, VMVT inspektoriams drauge su policijos pareigūnais apsilankius įvykio vietoje bei talkinant gyvūnų gerovės aktyvistams.
Tokiems nepriežiūros, gyvūno kančios atvejams būtina nulinė visuomenės tolerancija, nes jie gali vykti bet kada kiekvieno kaimynystėje.
Šuo nusikalstamą veiklą vykdžiusiam ir žiauriai su juo besielgusiam asmeniui jau nebus sugrąžintas. VMVT inspektoriai laikytojui skyrė ir administracinę nuobaudą, taikant Administracinio nusižengimo kodekso 346 straipsnio 16 dalį (Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo 150 iki 2 tūkstančių eurų).
Nuo savo šeimininko nukentėjęs šuo šiuo metu yra prižiūrimas pas laikinuosius globėjus.
Visuomenės prašoma ir toliau informuoti apie įtariamus ar pastebėtus gyvūnų sveikatos ir jų gerovės pažeidimus, pranešant bet kuriam regioniniam VMVT padaliniui arba nemokamu bendruoju VMVT telefonu 8 800 40 403, taip pat užpildžius elektroninę pranešimo formą.
-
Vilniuje prie būdos pririštas šuo buvo marinamas badu 4
Ne išimtis yra ir šis atvejis. Į VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) kreipėsi žmonės, kurie pranešė, kad Vilniuje, Pavilnyje, vienos sodybos kieme, šuo pačių šeimininkų nėra maitinamas, todėl kartais kaimynai patys jam atneša maisto. Tačiau to nepakanka – šuo vis tiek yra itin išsekęs, beje, jis dažniausiai neturi ir vandens.
Būda yra netinkama šaltajam laikotarpiui, kiaurai perpučiama, o vasaros metu keturkojis neturi jokio pavėsio. Kaip rašoma GGI pranešime, turbūt kiekvienas gali suvokti, kaip prastai atrodo nuolat pririštas ir prastai maitinamas gyvūnas. Negaudamas pakankamai fizinės veiklos, neturėdamas vietos ir sąlygų energijai išlieti, šuo tampa nevaldomas, sutrinka jo psichika – apima agresija, pyktis, baimė.
Praėjusių metų gruodžio 10 d. GGI kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir prašė ištirti minėtą situaciją. Prie prašymo taip pat buvo pridėtos nuotraukos ir filmuota medžiaga. Gana greitai sulaukta atsakymo, kad Vilniaus miesto savivaldybė su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) gruodžio 16 d. atliko pirmąjį patikrinimą. Jo metu darbuotojai įvertino šuns įmitimą žemiau vidutinio; pašaro kokybės įvertinti nepavyko, nes savininkas patikrinimo metu sauso pašaro neturėjo ir teigė, kad kiekvieną vakarą šuniui yra verdamas šiltas maistas. Specialistai įpareigojo šunį laikantį asmenį užtikrinti, kad augintiniui maisto netrūktų.
Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnė nustatė, kad šuo nėra vakcinuotas nustatyta tvarka, įrengta būda perpučiama, šuo neturi galimybės pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, todėl surašė kaltam asmeniui nutarimą dėl administracinio nusižengimo. Taip pat ji išaiškino šunį laikančiam asmeniui teisės aktų reikalavimus ir atsakomybę už pakartotinius jų pažeidimus. Asmuo įsipareigojo laikytis nustatytos tvarkos.
Sausio 3 d. per pakartotinį patikrinimą buvo įsitikinta, kad asmuo vakcinavo šunį nustatyta tvarka ir pašalino rastus gyvūno augintinio laikymo sąlygų pažeidimus. Vėliau savivaldybės atstovai, pakartotinai patikrins, ar asmuo laikosi gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
„Bet kuris žmogus turėtų nepraeiti pro kenčiantį gyvūną, – pastebėjimais dalijasi GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. – Šis atvejis yra puikus pavyzdys, jog visi sutelkę jėgas turime galimybę padėti bet kuriam gyvūnui gyventi geriau. Dėkojame neabejingiems žmonėms, pranešantiems apie tokius atvejus.“
Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galima per aukok.lt platformą.