Ji taip pat kritikavo sprendimą, kad vis dar neleidžiama lankytojų aptarnauti viduje.

„Mus labai nuvylė, nes matome, kad restoranai yra daug labiau pasiruošę nei prekybos centrai, ir įleistas žmogus, saugiai pasodintas prie staliuko, tikrai nekelia niekam grėsmės su 2 metų atstumu. Dar labiau nuvylė keistas laiko kaitaliojimas, nes dabar, kai dirba iki 21 valandos, nuo 18 iki 21 valandos sugužėdavo visi lankytojai po darbo, tai išsikviesti tiek padavėjų ir atidirbti 2–3 valandas yra labai sudėtinga“, – Eltai sakė E. Šiškauskienė.

Evalda Šiškauskienė/D. Labučio (ELTA) nuotr.

„Mes prašome (darbo laiką prailginti – ELTA) iki 23 valandos ir nebekaitalioti, nes reikia žmones atšaukti iš prastovų, reikia planuotis darbą ir tas žaidimas pailginimu po vieną valandą labai liūdina“, – pridūrė asociacijos prezidentė.

Pakeitimus dėl ribojimų baseinų paslaugoms ji vertino kaip palengvinimą viešbučiams.

„Čia yra šiek tiek palengvinimas ir su Galimybių pasu, manau, bus daugiau atlaisvinama veiklos. Dabar, kai baseine maudosi vienas ar du žmonės, ekonomine prasme čia yra tragedija. Reikia šildyti vandenį, suteikti žmogui, atvykusiam į SPA viešbutį, (paslaugą – ELTA), tai yra tikrai dideli nuostoliai įmonėms.

Dar labiau nuvylė keistas laiko kaitaliojimas.

Vyriausybės sprendimu baseinų paslaugos gali būti teikiamos ne daugiau kaip 50 asmenų (neįskaitant paslaugų teikėjų), užtikrinant 20 kv. metrų paslaugos teikimo plotą vienam asmeniui, lankytojų registraciją ir kitas saugumo priemones.

Vykdant grupines treniruotes, viename baseino takelyje gali būti ne daugiau kaip penki asmenys (neįskaitant paslaugų teikėjų).

Turint galimybių pasą, šie ribojimai nebūtų taikomi.

Pirčių paslaugas leidžiama teikti visose vietose, ribojant asmenų skaičių iki 2 asmenų arba paslaugas teikiant vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, o kai pirčių paslaugos teikiamos tik asmenims, turintiems Galimybių pasą – asmenų skaičius neribojamas.

Restoranai Maltoje buvo uždaryti prieš du mėnesius, kai kovo 10 d. buvo patvirtintas rekordinis naujų infekcijos atvejų skaičius – 510, taip pat buvo sugriežtinti apribojimai. Pirmadienį šalis pranešė vos apie 11 naujų COVID-19 atvejų.

450 tūkst. gyventojų turinti ši Viduržemio jūros sala planuoja birželio 1 d. atsidaryti turistams. Nuo šios dienos, be kita ko, bus panaikintas privalomas apsauginių veido kaukių dėvėjimas paplūdimiuose ir prie baseinų.

Maltoje skiepijimo kampanija – viena sparčiausių Europos Sąjungoje (ES). Sekmadienį sveikatos apsaugos ministras Chrisas Fearne’as rašė, kad bent vieną vakcinos nuo COVID-19 dozę gavo 60 proc. suaugusių Maltos gyventojų, o vakcinacija dabar sutelkta į trisdešimtmečius.

Tačiau koks bus grįžimas į kultūrinius, pramoginius renginius, kai bus leidžiama peržengti dabar taikomą 50 žiūrovų ribą? Išklausyti skirtingų sričių Kauno kultūros renginių industrijos atstovų nuomonių šia tema pakvietė Vytauto Didžiojo universitetas, surengęs virtualiąją diskusiją "Postpandeminis menas", kurioje dalyvavo režisierius, teatro pedagogas, šiuolaikinio cirko festivalio "Cirkuliacija" meno vadovas Gildas Aleksa, naktinio baro "Lizdas" programų koordinatorius Šarūnas Šimaitis, "Kaunas 2022" Regioninių partnerysčių kuratorius, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto dėstytojas Lukas Alsys.

Sofa ar salė?

Nepaisant to, kad karantino metu didelė dalis kultūrinių renginių buvo perkelti į virtualiąją erdvę, labai norisi tikėti, kad kultūros pasiekiamumas nuo sofos nebus tapęs per daug patogus ir žiūrovai norės grįžti į teatro, koncertų ir kitų kultūrinių renginių sales ir erdves. Diskusiją moderavusi VDU Menų fakulteto doktorantė Milda Rutkauskaitė pasidalijo mintimi, kad būti namuose įpratusius žiūrovus gali tekti jaukintis iš naujo, tačiau su tuo nesutiko G.Aleksa. "Nemanau, kad žiūrovai priprato prie ekranų. Jei lankytis teatre buvo žmogaus įprotis, tai jis niekur nedingo", – įsitikinęs menininkas.

Visuomenė šiuo metu yra susiskaldžiusi, todėl ją reikia grąžinti į kultūringą gyvenimą, bet tai turime daryti neskubėdami, palengva.

Jam antrino ir Š.Šimaitis: "Perteikti naktinio baro ar klubo atmosferos virtualiai neįmanoma, o karantino išvarginti žmonės juk nori atsipalaiduoti, pasilinksminti."

"Labai svarbu, kad, dar labiau atlaisvėjus karantino ribojimams, žiūrovai nepamirštų laikytis taisyklių. Dabar, planuodami renginius, paruošiame ir A, ir B, ir C planus, o grįžus prie gyvų renginių, iš žiūrovų tikėsimės sąmoningumo, išsiugdyto įpročio saugoti ir save, ir kitus. Jei žiūrovai taisyklių laikysis, jie leis mums sugrįžti į vėžes ir džiuginti juos renginiais", – papildė L.Alsys.

Pasitrauks į antrąjį planą

Pandemija kultūros renginių industrijos atstovus paskatino pergalvoti savo veiklas, tikslus, ateities vizijas, nes vienintelė vieta, kurioje jie galėjo dalytis savo idėjomis ir veikti buvo virtualioji erdvė. Ši situacija, kaip teigė L.Alsys, atvėrė tam tikras kultūrinio sektoriaus žaizdas.

"Dalis šio sektoriaus atstovų pastebėjo, kad per mažai dirbo su socialiniais tinklais, komunikacija. Tačiau labai greitai situacija pagerėjo. Ypač regionuose, kurie parodė, kad geba greitai mobilizuotis ir spręsti problemas. Karantino laikotarpiu regioninių kultūros centrų, bibliotekų veiklos labai išsiplėtė", – džiaugėsi L.Alsys.

Perspektyva: diskusijos dalyvių teigimu, virtualieji renginiai neužgoš gyvųjų – tik virs nauja erdve kūrybiškumui plėtotis. / Stop kadras.

"Kaunas 2022" atstovas neabejoja: kai tik bus leista organizuoti didesnius kultūrinius, pramoginius renginius, virtualusis turinys, kurio dabar yra tiek daug, atsitrauks į antrąjį planą. "Kai virtualiosios transliacijos nebebus vienintele forma dalytis kultūra su platesne auditorija, manau, tiek kūrėjams, tiek kultūros operatoriams atsiras daugiau noro su jomis eksperimentuoti",– potencialą įžvelgė L.Alsys.

Abipusis palaikymas

Diskusijos metu dalyviai vieningai sutarė, kad kultūros renginių industrijos atstovams sugrįžti į vėžes padės žiūrovų sąmoningumas. Tačiau kad perėjimas nuo virtualiųjų prie gyvų kultūrinių ir pramoginių renginių būtų sklandesnis, prireiks ne tik to.

"Labai svarbu paremti vieniems kitus – pirkti bilietus į spektaklius, lankytis koncertuose, vakarėliuose", – sakė Š.Šimaitis. "Kaunas 2022" Regioninių partnerysčių kuratoriaus nuomone, palaikymas paskatins ne tik kultūros renginių industrijos atstovus, bet ir bendruomenes, menininkus.

"Visuomenė šiuo metu yra susiskaldžiusi, todėl ją reikia grąžinti į kultūringą gyvenimą, bet tai turime daryti neskubėdami, palengva", – pridūrė režisierius G.Aleksa.

Norėdami greičiau pakilti nuo savo sofų, kultūrinių renginių išsiilgę žiūrovai turi nepamiršti, kad realybė, kurioje gyvename nuo praėjusių metų kovo, turi savo taisykles, kurios tampa nebeatsiejamos nuo šiandienos. Prisitaikymas bus sklandesnis ir malonesnis, jei taisyklės bus ne ignoruojamos, o jų bus laikomasi.

Atlaisvinimų laukė

„Žinoma, kad tikimės didesnio žmonių srauto. Žmonės galės sėdėti ir mėgautis gamta. Tik oras, aišku, subjuro. O šiaip, be abejo, džiaugiamės“, – tikino „Senamiesčio“ baro darbuotoja.

Stiprus vėjas ir lietus ketvirtadienį dar neviliojo klaipėdiečių valgyti lauko kavinėse. Tačiau kavinių savininkai buvo nusiteikę optimistiškai.

„Mes visada laukiame ir palaikome bet kokį atlaisvinimą. Tikimės, kad klientų padaugės, nors visada išlieka ir oro klausimas. Jei lyja, o aptarnauti galima tik lauko terasoje, svečių sumažės. Bet toks atlaisvinimas vis dėlto geriau nei nieko“, – sakė kavinės „Ateik Ateik“ bendraįkūrėja Guoda Uselienė.

Restoranai ir kavinės visą pusmetį maistą galėjo gaminti tik išsinešti. Tad savininkai tikisi, kad daugelis pasiilgo galimybės pavalgyti nebėgdami lauk.

„Kadangi mūsų lauko kavinė pusiau stacionari, neišmontuojame jos ir žiemą. Žmones visada reikėdavo praktiškai išginti lauk. Jie pasiėmę maisto išsinešti susėsdavo valgyti prie staliukų“, – prisiminė „Senamiesčio“ baro darbuotoja.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nuotaikos – dvejopos

Tačiau atlaisvinimai nudžiugino ne visus. Šią savaitę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys papildė nuo lapkričio galiojusius reikalavimus viešojo maitinimo įstaigoms.

„Po ką tik pristatytų naujų operacijų vadovo reikalavimų dalis kavinių ir barų nespėjo pasiruošti ir tiesiog neatsidarys. Esant tokiems reikalavimams, normaliai dirbti praktiškai neįmanoma“, – neslėpė nusivylimo Klaipėdos laisvalaikio asociacijos vadovas Jevgenijus Sokolovas.

Pakeitimuose kalbama apie atstumo užtikrinimą tarp klientų, arba pertvarų įrengimą. Taip pat būtiną kaukių dėvėjimą, priemonių dezinfekavimą ir kitas priemones. J.Sokolovas sakė, kad anksčiau reikalavimai buvo ne tokie griežti.

„Prieš savaitę kalbėjo, kad nieko nebus, neplanuokite, dabar atidarė, prieš porą dienų įvedė ribojimus. Ir niekas nežino, kaip bus po savaitės ar dviejų. Gal vėl reikės užsidaryti?“ – svarstė asociacijos vadovas.

Verslininkams kyla ir daugiau klausimų. Prie vieno staliuko galima sodinti ne daugiau nei du žmones. Tačiau sėdinčiųjų gali būti ir daugiau, jei visi gyvena kartu.

„Bet kaip, pavyzdžiui, statybininkai – juk keturi vyrai gali gyventi vienuose namuose. Kaip mums patikrinti, kad tai tikrai yra vieno namų ūkio gyventojai? Mes neturime tokių galimybių kaip policija, kuri tikrino žmones, kai buvo ribojamas judėjimas tarp savivaldybių“, – teigė „Senamiesčio“ baro darbuotoja.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Prašo nediskriminuoti

Dalis restoranų savininkų jaučiasi neteisingai apriboti.

„Jei kavinėse atstumai ribojami, kodėl neribojami J.Basanavičiaus gatvėje ar sėdintiesiems ant suoliukų? Mitingai vyksta, bažnyčios, kitos įstaigos gali veikti. Maitinimo įstaigos nereikalauja išskirtinių sąlygų. Tiesiog prašome, kad nebūtų daugiau ribojimų nei kitiems“ – kalbėjo J.Sokolovas.

Vis dėlto skundžiasi ne visi restoranai.

„Karantinas buvo neišvengiamas, tikrai nepykstu, kad viskas buvo uždaryta. Manau, tokia jau buvo ta situacija. Reikėjo kažkokių sprendimų“, – teigė „Senamiesčio“ baro darbuotoja.

Tačiau nuostolių patyrė praktiškai visi.

„Pusę metų tikrai galima išbraukti. Tas maistas išsinešti su pristatymo paslaugos antkainiu yra mažiau nei išgyvenimas. Tiesiog leido nenumirti. Tai buvo tik tam, kad klientai nepamirštų, jog dar yra tokia vieta“, – pasakojo moteris.

Verslininkai sakė, kad švelnėjant suvaržymams iššūkiu tampa ir susigrąžinti personalą.

„Apmokyti virėjas, kaip pjaustyti pagal receptūrą. Priminti aptarnaujančiam personalui, kaip dirbti. Be to, daug žmonių jau buvo susiradę papildomus darbus ir tikrai ne visi gali per savaitę sugrįžti“, – teigė J.Sokolovas.

Restoranai tikisi, kad laisvėjant karantinui augs ir jų pajamos. Tačiau kiek, prognozuoti nesiryžta.

„Į gyvenimą žiūrime realiai – viščiukus skaičiuojame rudenį, o ne prognozuojame iš anksto. Praėjusi vasara parodė, kad viskas atsigavo. Tikimės, kad ir ši bus tokia. Bet labai bijome rudens. Ar vėl neįvyks tas pats. Baugu, bet tokia realybė“, – kalbėjo „Senamiesčio“ baro darbuotoja.

Pernai vasarą maitinimo įstaigos, nors taikant ribojimus, galėjo dirbti.

„Sukurkime tokią prognozuojamą aplinką šioms artimiausioms dviem savaitėms, kai niekas nebesitikėtų didelių siurprizų nei į vieną, nei į kitą pusę ir tada per tas dvi savaites ruoškimės kitoms dviem savaitėms“, – posėdyje sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

„Labai tikiuosi, kad viskas vyks atsargiai, etapais, tuo pačiu metu toliau skiepai ir testavimas leis padėtį kontroliuoti, o dar pakeliui Ekonomikos ir inovacijų ministerija su kitomis ministerijomis ateis su papildomais sprendimais, susijusiais su vadinamuoju galimybių pasu“, – pridūrė ji.

Taip pat Vyriausybė pakoregavo sąrašą savivaldybių, kur gali būti taikomi švelnesni karantino reikalavimai – iš jo nuo balandžio 26 dienos būtų išbraukiamos 23 savivaldybės.

Sukurkime tokią prognozuojamą aplinką šioms artimiausioms dviem savaitėms, kai niekas nebesitikėtų didelių siurprizų nei į vieną, nei į kitą pusę.

„Jeigu iki tos datos kažkurioje iš savivaldybių sergamumo rodiklis nukristų žemiau 200 atvejų, turėtume svarstyti klausimą dėl savivaldybių sąrašo patikslinimo“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Šiose savivaldybėse, įskaitant Kauno ir Alytaus miestus bei rajonus, kontaktinis ugdymas bus galimas tik taikant kaupinių metodą.

Sveikatos apsaugos bei švietimo ministrai žadėjo, jog siekiant išvengti didelių apkrovų laboratorijoms, artimiausiu metu kaupinių testavimo metodiką mokyklose galės papildyti ir greitieji antigenų testai.

Renginiuose – iki 150 žiūrovų

Nuo balandžio 19 dienos leista atsidaryti kino teatrams, profesionaliojo scenos meno įstaigų salėms, organizuoti renginius su žiūrovais lauke ir patalpose.

Anksčiau svarsčiusi, jog tokiuose renginiuose turėtų būti ne daugiau 50-ies lankytojų, Vyriausybė posėdyje nusprendė šį skaičių padidinti iki 150. Lankytojai negalės užimti daugiau kaip 30 proc. vietų salėse.

Taip pat darbo dienomis galės veikti iki šiol dirbti negalėjusios prekybos centrų parduotuvės.

Nuo balandžio 22 dienos atsidaryti galės lauko kavinės: maistą bus galima tiekti tik lauke, ne daugiau kaip dviem žmonėms. Maitinimo įstaigos galės veikti 7-21 val. Veikti galės ir jūrų bei oro uostuose esančios maitinimo įstaigos.

Nuo balandžio 26 dienos veikti bus leidžiama sporto klubams. Jie privalės vienam žmogui, įskaitant darbuotojus, užtikrinti 20 kvadratinių metrų plotą.

Grupinės treniruotės galės būti vykdomos dalyvaujant ne daugiau kaip penkiems asmenims neįskaitant paslaugų teikėjų.

Taip pat numatyti palengvinimai žmonėms turintiems imunitetą: jie nuo balandžio 22 dienos galės rinktis iki 10 žmonių grupėmis, rengti šventes, ekskursijas, lankyti globos įstaigose ir ligoninėse esančius žmones. Leista nuomoti patalpas tokių žmonių šventėms.

Veiklą atnaujinantys darbuotojai turės prieš tai profilaktiškai pasitikrinti, ar nėra užsikrėtę koronavirusu.

Atveriamos veiklos buvo uždarytos nuo pernai lapkričio pradžios, paskelbus antrąjį visuotinį karantiną.

„Tai būtų siūlymai galimiems ribojimų atlaisvinimams šventų Velykų laikotarpiu ir dėl prekybos ribojimų atlaisvinimo tolesnių galimybių“, – BNS sakė premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė.

Be kita ko, kaip vėliau BNS informavo premjerės atstovė Rasa Jakilaitienė, trečiadienį už vakcinavimą atsakingas Vyriausybės ekspertų tarybos pogrupis turėtų svarstyti galimus skiepijimo prioritetų sąrašo pakeitimus.

„Tada klausimas keliaus į bendrą Ekspertų tarybos posėdį“, – sakė ji.

Kitas artimiausias toks susitikimas numatomas po savaitės – kitą pirmadienį.

Antrojo karantino ribojimai šalyje įvesti nuo lapkričio, vėliau jie griežtinti, o gruodžio viduryje įvesta judėjimo kontrolė tarp savivaldybių.

Vasario pabaigoje Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo pabaigos, o judėjimo tarp savivaldybių kontrolę – iki kovo vidurio, išskyrus žiedines savivaldybės.

Kiek anksčiau vasarį su tam tikrais apribojimais leista dirbti kirpykloms, grožio salonams ir ne maisto prekių parduotuvėms.

Nuo šiol leidžiama viešose atvirose vietose asmenims būti ne didesnėmis nei penkių asmenų arba dviejų šeimos ar dviejų namų ūkių narių grupėmis.

Leidžiama lankyti pažintinius ir mokomuosius takus, parkus, muziejus, galerijas ir kitas ekspozicines erdves, zoologijos ir botanikos sodus, esančius atvirose lauko erdvėse, ne didesnėmis nei penkių asmenų grupėmis, išskyrus dviejų šeimų ar dviejų namų ūkių narius.

Taip pat leidžiamos sporto, laisvalaikio ir pramogų paslaugos atvirose erdvėse, vienu metu jas teikiant ne daugiau kaip penkiems asmenims, išskyrus dviejų šeimų ar dviejų namų ūkių narius.

Taip pat leidžiami „drive-in” renginiai, kurių metu neišlipama iš automobilio ir jame yra ne daugiau nei du asmenys, išskyrus vienos šeimos ar vieno namų ūkio narius.

Karantinas šalyje galioja iki balandžio 1 dienos.

„Ekonomikos ir inovacijų ministerija, sulaukusi verslo klausimų dėl masažų veiklos, informuoja, kad masažo paslaugos nuo vasario 15 dienos gali būti teikiamos. Masažistai, kaip ir kiti individualios paslaugos teikėjai, privalės užtikrinti 20 kv. metrų paslaugos teikimo plotą vienam klientui arba aptarnauti ne daugiau kaip vieną asmenį, jeigu masažo trukmė ilgesnė nei 15 minučių“, – pranešė ministerija.

Ministerijos teigimu, medicininiai masažai, kuriuos gali teikti tik licencijuoti sveikatos priežiūros specialistai, kaip ir anksčiau, galimi tik turint gydytojo siuntimą.

Nuo pirmadienio grožio, kaip ir kitos individualios paslaugos, galės būti teikiamos prekybos centruose.

„Teikiant individualias grožio paslaugas galios tokie patys reikalavimai kaip ir kitoms individualioms paslaugoms. Jeigu grožio salone yra kelios atskiros patalpos, jos gali veikti vienu metu, atskirai kiekvienoje patalpoje aptarnaujant klientą“, – nurodo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Vyriausybė trečiadienį leido atnaujinti veiklą atskirą įėjimą iš lauko pusės turinčioms parduotuvėms, grožio salonams, kirpykloms.

Teikiant paslaugas, kurių trukmė iki 15 minučių, paliekamas nustatytas paslaugų gavėjų srauto ribojimas, t. y. paslaugos gavėjui turi būti užtikrinamas 10 kv. metrų plotas, o paslaugų, kurios trunka ilgiau nei 15 minučių, atveju nustatomas 20 kv. metrų paslaugos teikimo plotas, arba, jei patalpos plotas, kurioje teikiama paslauga konkrečiam paslaugos gavėjui, yra mažesnis nei 20 kv. metrų, vienu metu turi būti aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas paslaugos gavėjas.

„Šiandien aš jau galiu pasakyti, kad tai yra panašu nebe į sprendimą neleisti arba leisti, o į sprendimą, kuris tarnauja stambiajam verslui. Verslui, kuris šiandien yra veikiantis ir kuris prekiauja tuo, kuo tik nori. Jis uždirbinėja fantastinius pelnus, nes neturi jokios konkurencijos“, – Eltai sakė R. Karbauskis.

Politiko teigimu, šiuo metu jau nebegalima taikomo karantino suvaržymų grįsti rodikliais, apibrėžiančiais vien tik epidemiologinę situaciją.

„Negalima žiūrėti į situaciją tik per eksperto ar tik medicininę prizmę. Mes turime artėjimą prie daugybės bankrotų, dalis žmonių bus nuvaryti į bankrotus ir į emigraciją“, – teigė politikas.

R. Karbauskis atkreipė dėmesį ir į išsiskyrusią ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės poziciją po Vyriausybės priimto sprendimo trumpam atidėti karantino švelninimo klausimą. Pastaroji, nesutikdama su prie Vyriausybės sudarytos ekspertų tarybos raginimais atidėti dalies parduotuvių ir grožio salonų atvėrimą, tvirtino priešingai.

Mes turime artėjimą prie daugybės bankrotų, dalis žmonių bus nuvaryti į bankrotus ir į emigraciją.

„Valstiečio“ teigimu, ši išsiskyrusi nuomonė Ingridos Šimonytės vadovaujamame Ministrų Kabinete signalizuoja apie dabartinės Vyriausybės bruožą, skiriantį ją nuo prieš tai buvusio Sauliaus Skvernelio Ministrų Kabineto.

„Mes buvome blogi, negeri, kažkam nepatikom, tačiau kažkiek žmonių mumis tikėjo. Mes buvome bent jau prognozuojami. O ši valdžia iš viso yra neprognozuojama. Tą pačią dieną du Vyriausybės nariai sako visiškai priešingus dalykus – tą pačią dieną“, – akcentavo R. Karbauskis.

Tai, kad S. Skvernelio Vyriausybėje taip pat buvo išsiskiriančių nuomonių, – pavyzdžiui, premjero ir finansų ministro Viliaus Šapokos susikirtimo dėl 13-osios pensijos, – pasak R. Karbauskio, yra nepalyginami dalykai. Jo teigimu, šiuo metu I. Šimonytės Vyriausybėje kalbama apie problemas, keliančias kur kas didesnius padarinius.

R. Karbauskio supratimu, dėl vengimo ryžtingiau švelninti karantino režimą jau dabar dalis žmonių konservatorių dominuojamą valdžią laiko „išprotėjusia“. Tokią diagnozę daryti, argumentavo „valstietis“, leidžia skaitytojų palikti komentarai po apie valdžios sprendimus informuojančiomis naujienomis. Valdantieji į šiuos komentarus turėtų įsiskaityti, sako R. Karbauskis, ir nesvarbu, kad, kaip pažymi pats politikas, juos rašo ir nevisiškai sveikos psichikos žmonės.

Ramūnas Karbauskis/Olgos Posaškovos (LRS kanceliarijos) nuotr.

„Tegul ministrai ir premjerė atsiverčia komentarus. Aš suprantu, kad yra žmonių, kurie komentarus rašo būdami nevisiškai sveikos psichikos. Bet yra ir labai sveikų komentarų. Žmonės šimtais, tūkstančiais laikina pasisakymus apie tai, kad ši valdžia yra išprotėjusi ir neprognozuojama, – tai jau yra labai rimta problema“, – sakė R. Karbauskis.

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad karantino švelninimo šią savaitę nebus, nes pastarosiomis dienomis paaiškėjo naujų aplinkybių. Premjerė informavo, kad kai kurie karantino švelninimo klausimai bus svarstomi kitą savaitę.