„Dabar yra tas pereinamasis laikotarpis, kai yra po truputėlį laisvinami karantino ribojimai ir didinama vakcinuotų visuomenės narių dalis. Šituo pereinamuoju laikotarpiu galimybių pasas pasitarnautų tiems verslams, kurie yra labiausiai nuo pandemijos nukentėję ir yra priklausomi nuo tiesioginio kontaktinio aptarnavimo ir panašiai. Mano akimis, tai laikina, bet naudinga priemonė“, – Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.

Mano akimis, tai laikina, bet naudinga priemonė.

„Neabejotina, kad pandemijos smaigalyje atsidūrusios veiklos turės tam tikrų iššūkių tiek grįžti į įprastą ritmą, tiek susigrąžinti darbuotojus, bet, matyt, atsigavimas, kurio visi tikimės karantinui pasibaigus, išties padės tai padaryti sparčiau“, – pridūrė ekonomistė.

Jos teigimu, laisvos darbo jėgos taip pat yra, todėl pritraukiant darbuotojus neturėtų kilti didelių problemų.

Indrė Genytė-Pikčienė. G. Bartuškos / ELTOS nuotr.

Pasak ekonomistės, tai, kad testavimą, norint suteikti progą nepaskiepytiems ir nepersirgusiems žmonėms naudotis galimybių pasu, apmokės valstybė, galima vertinti kaip verslo skatinimo priemonę.

„Toks klausimas turėtų būti priskiriamas prie verslo skatinimo. Šiuo momentu daug milijonų skirta pagalbai verslui ir dalis jų dar nėra išdalyta ir dūli Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar „Invegos“ rankose, tad skatinti verslus galima ir kitais kanalais, ir tai būtų vienas iš kanalų, kaip padėti labiausiai nukentėjusiems verslams, kuriems reikia, kad žmonės ateitų, ir juos aptarnauti. Aš čia nematyčiau didelės problemos, nes alternatyvios pagalbos priemonės kainuoja gerokai brangiau“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Vyriausybė trečiadienį apsisprendė atverti platesnės veiklos galimybes pasiskiepijusiems, persirgusiems ar 24 val. prieš planuojamą atlikti veiklą COVID-19 testą pasidariusiems asmenims, kurie nuo gegužės 24 dienos galės naudotis galimybių pasu. Tarp laisvinamų sričių – bendravimas didesnėmis grupėmis, dalyvavimas renginiuose bei naudojimasis pramogomis ir paslaugomis uždarose patalpose.

Apie situaciją šalyje M. Stankūnas socialiniame tinkle mintimis pasidalijo ketvirtadienio vakarą. „Juodai drąsi ar juodai atsakinga šalis? Tikėtina, kad rytoj ryte išgirsime, kad Lietuvoje 14 dienų naujų COVID-19 atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų perkopė 500 ir tai reikš mūsų šalies sugrįžimą į „juodąją zoną“. Na, gal dar rytoj ir pavyks „per Marytės plauką“ to išvengti, bet šeštadienį mes tikrai būsime ten, kur paskutinį kartą svečiavomės dar sausio 30 d. Šiuo metu stacionare gydomi 958 COVID-19 pacientai, o tai prilygsta vasario pirmos savaitės lygiui. Geriausias mūsų pasiektas „lygis“ buvo kovo 15-21 d., kai buvo gydoma apie 750 pacientų, t. y. +20 proc. su „magaryčiom“. Reanimacijoje turime 104 COVID-19 pacientus. Tai irgi praktiškai vasario pradžios rodiklis. O mano minėtomis kovo dienomis siekė apie 80. Taip pat +20 proc. su „magaryčiomis“. Testuojame tikrai daug. Dar niekada Lietuvoje nebuvo atliekama tiek daug testų, o tai reiškia, kad tikėtina pavyksta nustatyti daugiau atvejų ir taip lėtinti viruso plitimą. Vakcinacija įgauna pagreitį ir jei nebus kokių „oba“ su planuojamu vakcinų tiekimu, tai galėčiau eiti lažybų, kad prezidento ambicingas tikslas iki Mindauginių pasiekti populiacinį imunitetą yra visai įmanomas“, – socialiniame tinkle rašė profesorius.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Dar niekada Lietuvoje nebuvo atliekama tiek daug testų, o tai reiškia, kad tikėtina pavyksta nustatyti daugiau atvejų ir taip lėtinti viruso plitimą.

Pasak M. Stankūno, nereikėtų stebėtis, kad atlaisvinus karantiną turėsime daugiau naujų COVID-19 atvejų. „Taigi situacija dabar yra tokia. Tačiau po šiandieninio Vyriausybės sprendimo realiai iš karantino liko tik graužtukas. Aiškiai su datomis yra įvardijami įvairių veiklų atlaisvinimo etapai. Grynai žiūrint matematiškai, tai šie atlaisvinimai turėtų konvertuotis į naujų atvejų didėjimą. Būsiu tikslus, kad tai turėtų sąlygoti +3000 naujų COVID-19 atvejų skaičių per dieną dar gegužės pradžioje. Masinis testavimas padeda kontroliuoti, bet ne tiek, kad tik jo pakaktų turėti žemus sergamumo rodiklius. Vakcinacija dar neveiks taip stipriai. Žvelgiant į Izraelio patirtį, mums reikia bent 40 proc. pavakcinuotų žmonių. Dar esame pusiaukelėje ir tokį skaičių net su pačiais optimistiškiausiais planais pasieksime tik gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje. Vakcinacija šiuo metu mums gali leisti tikėtis mažesnio hospitalinio sektoriaus apkrovimo ir mirčių. Tikriausiai nerasime nei vienos pasaulio šalies, kuri turėdama +500 / 100 000 COVID-19 atvejų ir teigiamą augimo tendenciją imtųsi laisvinti veiklas. Tai ar Vyriausybė nesielgia neatsakingai? Nemanau. O gal per drąsiai? Hm... galbūt“, – mintimis dalijosi M. Stankūnas.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Vakcinacija šiuo metu mums gali leisti tikėtis mažesnio hospitalinio sektoriaus apkrovimo ir mirčių.

„Dar pernai metais sakiau, kad virusas nėra kažkoks slibinas – supermenas. Jis yra net labai pažeidžiamas ir gali būti nesunkiai kontroliuojamas. Tam reikia paprastų paprasčiausių dalykų, apie kuriuos mes visi žinome. Kažkada teko turėti NEPT posėdį su prekybos tinklų atstovais. Labai pozityviai nuteikė jų suvokimas apie rizikas ir pasiruošimas prisiimti papildomus įsipareigojimus, kad virusas nebeplistų. Tada aš jiems pasakiau, kad labai žaviuosi jų pasiryžimu, bet pabrėžiau, kad norint, jog mums pavyktų, tai turi šis pasiryžimas ir atsakomybė būti kiekvieno jūsų darbuotojo akyse. Norint, kad mums pavyktų, reikia padaryti ne 100 proc., bet gal net 110, 120 ar net 130 proc. Tą turime daryti visi. Tą turėtų daryti parduotuvės darbuotoja, kuri paprašytų klientą truputį palaukti lauke, kol išeis dabar esantys klientai. Tą turėtų padaryti ir kavinės barmenė, kuri dar papildomą kartą su dezinfektantu perbrauktų per staliuką. Tą turėtų padaryti sporto klubo treneris, kuris pasiūlytų klientui padaryti kitus pratimus, kad nebūtų „susigrūdimo“ vienoje vietoje. Ir dar daug kitų“, – tikino profesorius.

Pasak M. Stankūno, kaip COVID-19 situacija šalyje rutuliosis toliau, priklauso nuo žmonių atsakingumo. „Prisipažinsiu, kad su nerimu žvelgiu į ateinančias savaites. Lietuva, pasirinkdama tokį kelią, tikrai demonstruoja didelę drąsą. Tačiau tuo pačiu ir didelį pasitikėjimą savo piliečiais. Jau seniau esu sakęs, kad pandemijos nėra įveikiamos nei politikų, nei ekspertų... Jas įveikia paprasti žmonės. Tad labai prašau – įrodykime, kad mes esame ne tik drąsūs, bet ir atsakingi. Įveikime šį pasitikėjimo iššūkį kartu“, – įrašą socialiniame tinkle baigė M. Stankūnas.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1088 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės. Šalyje atlikti 11 tūkst. 58 molekuliniai (PGR) ir 7629 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Pastarųjų keturiolikos dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 493,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,4 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 231 tūkst. 601 žmogus.

„Tiek šią savaitę Vyriausybės posėdyje, tiek kitą savaitę bus svarstomos priemonės. Žiūrėsime, su kuria priemone esame labiausiai pažengę ir tuos sprendimus būtent priiminėsime. Bet taip, jie yra susiję tiek su prekybos sritimi, tiek su sporto, laisvalaikio sritimi, tiek su kultūros sritimi. Dabar, šiandien negaliu pasakyti tikslaus eiliškumo, matyt, mintis būtų, kad visų pirma pokyčiai paliestų ten, kur yra veikla atvirose erdvėse“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė A. Dulkys. 

Jis taip pat pripažino, kad paplitus koronaviruso mutacijoms, nebėra laikomasi vasarį patvirtinto karantino atlaisvinimo plano.

„Karantino scenarijų planas turėjo didesnę vertę iki mūsų to fakto, identifikavimo, kaip yra paplitusios kitos viruso atmainos, mutacijos – jos iš esmės keičia situaciją. Bet tas mūsų karantino scenarijų matymas ir nebuvo kaip iškaltas dokumentas akmenyje, jis nereikalauja pakeitimų, jis yra bendram matymui, kokia turėtų būti logika. Deja, virusas su savo atmainomis verčia daryti pokyčius, nenorime užsiciklinti tame matyme, kokį turėjome prieš mėnesį“, – tvirtino jis.

„Mes norime visi viską, matyt, atidaryti ir kuo greičiau, kad visi procesai įsisuktų. Vis dėlto matome, kad ir kaimyninėse šalyse, kurios vos tik padaro tam tikrą palengvinimą, atlaisvinimą, iš karto skaičiai kyla. Todėl aš vis tiek raginčiau kliautis patariamąja ekspertų taryba ir atitinkamai priimti sprendimus, ką Vyriausybė ir daro“, – Eltai teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Visgi TS-LKD frakcijos seniūnė viliasi, kad artimiausiu metu, labai gerai įvertinus epidemiologinę situaciją, į kai į kuriuos Laisvės frakcijos pateiktus siūlymus dėl karantino atlaisvinimo bus galimybė atsižvelgti.

Bet tikrai nemanau, kad yra kažkas, kas norėtų ką nors uždaryti, tiesiog labai atsargiai žiūrima į vis dar labai jautrią ir trapią situaciją.

„Aišku, kultūros sektorius – labai svarbus sektorius, muziejai, dėl kurių tikrai gauname signalus, kad jie galėtų vystyti tą savo veiklą ir skleisti savo misiją visuomenei, aš labai tikiuosi, kad artimiausiu metu pavyks tai svarstyti“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Bet tikrai nemanau, kad yra kažkas, kas norėtų ką nors uždaryti, tiesiog labai atsargiai žiūrima į vis dar labai jautrią ir trapią situaciją“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad atsižvelgdama į atsakingą visuomenės elgesį, vykdomą testavimą ir didėjančias skiepijimo apimtis, Laisvės frakcija siūlo Vyriausybei svarstyti daugiau karantino laisvinimų. Ribojant žmonių skaičių, siūloma leisti veikti visoms atskirą įėjimą turinčioms parduotuvėms, taip pat atsidaryti lauko kavinėms, kultūros įstaigoms, muziejams ir galerijoms.

Parduotuvės ir kirpyklos bei kitų individualių paslaugų teikėjai turės užtikrinti 20 kvadratinių metrų plotą. Jei plotas mažesnis, vienu metu galės būti aptarnaujamas tik vienas klientas.

„Šiandien mūsų uždavinys yra išjudėti nuo kažkokio taško ir pažiūrėti, kaip mums seksis“, – sakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Šiandien mūsų uždavinys yra išjudėti nuo kažkokio taško ir pažiūrėti, kaip mums seksis.

Duris galės atverti tos parduotuvės, kurių prekybos plotas neviršija 300 kvadratinių metrų ir kurios turi „tiesioginį įėjimą iš lauko arba atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik tos parduotuvės klientai“.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad karantino lengvinimai priimti, siekiant užtikrinti lygias veiklos sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui bei pagerėjus epidemiologinei situacijai.

„Naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų skaičius gruodžio viduryje vienu metu siekė beveik 1,5 tūkst., dabar esame ties 314, naujausias skaičius. Dega, bet vis dar teigiamų testų skaičius yra tikrai nemažas“, – sakė A. Dulkys.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad po šių pakeitimų į darbą nuo kitos savaitės galės sugrįžti „dešimtys tūkstančių žmonių“.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė prašė prekybos ploto ribą padidinti iki 500 kvadratinių metrų, bet Vyriausybė šį pasiūlymą atmetė.

„Noriu pasakyti, kad kai tuos 300 kv. metrų įdeda, tai kokios mažesnės parduotuvės, kur pačios prekės užima labai daug vietos, jos negalės atsidaryti. Labai čia susiaurinta, bent 500 kv. metrų padarykime. Neatsidarinės, čia yra labai, labai mažai“, – sakė R. Vainienė.

R. Vainienė tvirtino, kad prekybininkams taip pat kyla klausimų dėl „bendro prekybos ploto“ formuluotės. A. Dulkys aiškino, kad tai reiškia, jog iš skaičiuojamo ploto bus eliminuotas administracinių patalpų, sandėlių plotas.

„Rūta dabar pasakė teiginį, kad dabar niekas negalės atsidaryti. Tai nėra tiesa. Tie, kurie yra iki 300 kv. metrų prekybos ploto, tai yra neįskaičiuojant administracinių patalpų, sandėlių, pagalbinių patalpų, tie galės atsidaryti. Negalima sakyti, kad niekas negalės atsidaryti“, – jai atsakė A. Armonaitė.

Kilus neaiškumų, Vyriausybė nusprendė prekybos ploto apibrėžimą įtraukti į nutarimo tekstą.

Vyriausybė taip pat leido vykdyti ne maisto prekių prekybą lauko sąlygomis nuo laikinų prekybos įrenginių.

Judėjimo ir susibūrimų apribojimai Vyriausybės nutarimu nėra keičiami.

Kirpyklos, grožio salonai ir dauguma ne maisto prekių parduotuvių Lietuvoje uždarytos nuo gruodžio 16 dienos.

Ministrė pirmininkė I. Šimonytė patikslino, kad nuo pirmadienio galės būti teikiamos tos paslaugos, kurios reikalauja individualaus kontakto su klientu, – tarp jų ir masažo bei tatuiruočių darymo paslaugos.

„(Galės būti teikiamos – ELTA) tos paslaugos, kurios reikalauja individualaus kontakto su klientu, tai gali būti ir grožio, ir masažo, ir tatuiruočių paslaugos“, – spaudos konferencijoje po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė I. Šimonytė.

„Principas, kad vienas paslaugos teikėjas teikia paslaugą vienam konkrečiam paslaugos gavėjui, tam galioja saugumo reikalavimai ir taip pat ploto vienam klientui reikalavimui, jeigu vienu metu didesnėje patalpoje aptarnaujama daugiau žmonių. Jei vienas žmogus kažkokioje patalpoje – tuo metu ploto reikalavimai yra netaikomi“, – pridūrė premjerė.